B Tribūna | Vilniaus Ryto fanų svetainė

Jei paklaustum bet kurio rytfanio apie labiausiai atmintin įsirėžusį legionierių, didžioji dauguma neabejodama ištartų – Chuckas Eidsonas. Generolu pramintas vyrukas buvo dominuojanti jėga tuomečiame ‚Lietuvos ryte“ ir atvedė komandą į 5 titulus per vieną sezoną.

Jūsų dėmesiui – išskirtinis btribuna.lt interviu su Generolu.

– Chuckai, jau praėjo 11 metų, kai palikai Vilnių, ir 6 metai, kai baigei krepšininko karjerą. Ką dabar veikia Generolas Eidsonas, pakabinęs sportbačius ant vinies?

Pensija kol kas nuostabi! Esu palaimintas ir be galo laimingas, kad turiu galimybę būti su savo šeima ir matyti kaip auga mano vaikai. O visą kita ... Tiesą sakant, mano dienos nėra niekuo išskirtinės, leidžiu jas taip pat, kaip ir visi kiti.

– Papasakok apie savo sprendimą baigti karjerą. Ją baigei ganėtinai jaunas (34-erių), tad ar tai buvo sunkus sprendimas tau asmeniškai ir kokios buvo pagrindinės to priežastys?

Nusprendžiau baigti karjerą, nes man mano šeima ir vaikai visąlaik buvo aukščiausias prioritetas. Tiesiog pradėjau jausti, kad praleidžiu per daug. Kai mano dvynukai pradėjo eiti į mokyklą JAV ir aš negalėjau būti šalia jų, supratau, kad atėjo metas baigti karjerą.

– Na, o dabar grįžkime į pačią pradžią. Kai baigei universitetą, bandei patekti į NBA, tačiau tau nepasisekė. Ar liko kartėlis dėl to, jog taip ir nepavyko praverti NBA durų?

Ne, nėra visiškai jokio apmaudo. Esu daugiau nei laimingas dėl savo karjeros bei patenkintas tuo lygiu, kurį pasiekiau.

– Nepatekęs į NBA, patraukei į Europą. Čia iš pradžių turėjai tris puikius sezonus Vokietijoje ir Prancūzijoje. Ar buvo sunku prisitaikyti prie europietiško krepšinio stiliaus? Kas apskritai buvo sunkiausia?

Didžiausias sunkumas – kalbos barjeras, tačiau europietiškas krepšinio stilius man tiko, todėl prisitaikyti nebuvo sunku. Iš tikrųjų, kiekvienoje šalyje, kurioje žaidžiau, yra bent vienas dalykas, kurio pasiilgstu.

– Kitą sezoną patraukei Vilniaus „Ryto“ komandos dėmesį. Ar atsimeni, kaip atsiradai Vilniuje? Kodėl nusprendei čia tęsti savo karjerą?

Kai žaidžiau Strasbūro komandoje, žaidėme prieš „Rytą“ ULEB taurėje. Kadangi „Ryte“ tuo metu žaidė vienas artimiausių mano komandos draugų iš koledžo – Marijonas Petravičius, aš labai akylai sekiau šią komandą ir apie ją žinojau beveik viską. O dar kai sužaidėme rungtynes Vilniuje stebint neįtikėtinai miniai fanų, supratau, kad noriu čia žaisti.

– Ką atsimeni iš dviejų sezonų, praleistų Vilniuje?

Tų atsiminimų tiek daug... Komandos draugai, miestas, fanai ir pats klubas privertė mus jaustis tarsi namie. Mums labai pasisekė, kad komandoje buvo ir Marijonas su Bernadette (Marijono žmona), kurie Vilniuje mums buvo tikra šeima. Aišku, labiausiai įsiminė dvynukų gimimas, o pirmieji jų gyvenimo metai prabėgo būtent čia.

– Kaip jau pats minėjai, turėjai artimus santykius su Marijono Petravičiaus šeima. Ar vis dar bendraujate su juo? Galbūt pabendrauji su kitais buvusiais komandos draugais?

Aš su Mariumi dažnai nesišneku, bet mūsų žmonos bendrauja kelis kartus per savaitę ir papasakoja, kaip sekasi vienas kitam. Marius man yra kaip brolis, jei jis man rytoj paskambintų ir paprašytų bet kokios paslaugos, aš be abejonių jam padėčiau. Aš vis dar nesu užsiregistravęs jokiame socialiniame tinkle ir nesu daug bendraujantis vyrukas, todėl nebendrauju su buvusiais komandos draugais, tačiau galiu pasakyti, kad visi jie užima dalį mano širdies.

– Prisiminkime rungtynes su Golden State „Warriors“. Ką atsimeni iš tų rungtynių? Jose pasirodei puikiai, ar tuo metu dar tikėjaisi prasimušti į NBA?

Rungtynės buvo labai smagios, džiaugiuosi, kad galėjau būti jų dalimi. Po šių rungtynių sulaukiau didelio susidomėjimo iš NBA klubų, tačiau nusprendžiau nepasinaudoti šiuo šansu. Europoje jau turėjau užsitarnavęs gerą vardą, o ir mano šeima buvo čia labai laiminga.

– Papasakok apie derbius su žalgiriu. Ar atsimeni tą atmosferą, vyravusią šių rungtynių metu?

O taip... Į šias rungtynes visada ėjome su kitokia energija. Galėdavai jausti tą įtemptą emociją iki pat kamuolio išmetimo. Tiesą sakant, net jei ir dabar išgirsčiau, kad kuris nors žmogus yra žaidęs žalgiryje, dalis manęs į tą žmogų žiūrėtų kreivai.

– Ar atsimeni tą sezoną, kai „Rytą“ paliko pagrindinis įžaidėjas Branko Milisavljevičius ir tu perėmei pagrindinio įžaidėjo rolę? Ką tuomet manei apie šį pasikeitimą? Ar manei, kad sugebėsi žaisti taip, kaip po to matėme tave žaidžiantį?

Taip, atsimenu, kad buvo labai liūdna, kai išvyko Branko, nes jis man labai patiko. O persiorientavimas į įžaidėjo poziciją man nebuvo sunkus, tą patį dariau ir koledže. Pirmą kartą per savo karjerą gavau tiek laisvės kurti žaidimą, todėl įgavau ir pasitikėjimo žaisti taip, kaip matėte mane žaidžiantį. Taip pat ir mano komandos draugai buvo nuostabūs: mane supo nerealūs metikai, o aukšti žmonės, kaip Marius, padarė mano darbą labai lengvą.

– 2008-2009 metais „Rytas“ laimėjo visus čempionatus, kuriuose žaidė. Tai Europoje nutinka nedažnai. Kuo buvo ypatinga ta komanda?

Mes buvome grupė vyrukų, kuriems patiko kiekvieną dieną ateiti į salę ir sunkiai dirbti. Mums visiems nuoširdžiai rūpėjo, kad mums pasisektų ir mėgavomės žaidimu kartu.

– Dabar „Rytas“ išgyvena sudėtingus laikus. Koks būtų tavo patarimas fanams, žaidėjams bei pačiam klubui?

Pirmais metais, kai žaidžiau „Ryte“, mes nelaimėjome nieko. Daug žmonių manė, kad tiesiog nesame pakankamai geri, kad tą padarytume, bet kitais metais mes laimėjome penkis titulus. Kartais užtenka ir mažos kibirkšties tam, kad dalykai pasikeistų. Mano palinkėjimas: kovokite toliau bei niekada nenustokite palaikyti savo komandos.

– Ko norėtum palinkėti visiems „Ryto“ fanams, kurie atsimena tave kaip geriausią visų laikų legionierių?

Jei atvirai, aš norėčiau, kad jūs suprastumėte, kokią didelę įtaką turėjote mano žaidimui, mano gyvenimui ir mano širdžiai. Ačiū jums!

Vilnius kasmet tampa vis labiau internacionaliniu miestu. „Ryto“ rungtynėse dažnai galima sutikti užsieniečių, kurie savo gyvenimą kuria juodai-baltai-raudoname mieste. Miesto daugiatautiškumas atsispindi ir B Tribūnoje – šiemet prie jos prisijungė iš Rusijos prieš metus į mūsų miestą gyventi persikėlęs Denisas. 

Maskvoje užaugęs, dabar, jau galime sakyti, rytfanis, savo šalyje buvo pakankamai žinomas. Jo įkurta grupė „210“ – pakankamai populiari tarp undergroundo kultūros atstovų. Tad kaip Denisas atsidūrė Vilniuje ir kokią rado čia susiformavusią visuomenę?

Denisai, papasakok plačiau apie save. 

Sveiki, aš esu Denisas, nors Rusijoje buvau labiau žinomas pravarde Griundik. Savo gimtojoje šalyje esu žinomas kaip hardkorinės grupės „210“ įkūrėjas ir vokalistas. Anksčiau esu dalyvavęs hardkoro grupėje „What We Feel“, streetpunko grupėje „Razor Boys“, D-Beat grupėje „Ted Kaczynski“ ir Vegan/Staight Edge grupėje xHARAMx. Pats iki šiol laikau save Straight Edge filosofijos šalininku – nerūkau, nevartoju jokio alkoholio ir psichotropinių medžiagų jau virš 16 metų. Be viso to, visada kovojau už rasinę lygybę ir žmonių laisvės saviraišką, visada siekiu to, jog mūsų visuomenėje būtų priimti visi. Žodžiu, savo įsitikimų kol kas nesu išdavęs. Sprendžiant iš grupių, kuriose esu grojęs, klausau labai įvairios muzikos – pradedant Hip-Hopu, baigiant Trash Metal. Šiuolaikinis jaunimas daugiausiai klauso Hip-Hopo, bet nematau tame jokios problemos. Istorija yra linkusi kartotis, tad galų gale, ateis ir ekstremaliai grubios, bekompromisės muzikos eilė. Būtent tada tie stiliai, kuriuos dabar primiršome, bus vėl populiarūs. 

Kaip atsidūrei Lietuvoje? Kiek laiko čia gyveni? 

Lietuvoje gyvenu jau metus. Atvykau čia iš Maskvos, o mano atvykimo priežastį paaiškinti gana sudėtinga. Esmė ta, kad Rusijoje šiuo metu nėra patys lengviausi laikai. Bendrai paėmus, tai viskas kaip visada – jokios žodžio laisvės, teistumą gali gauti net už komentarą ar kokį nors paveikslėlį soc. tinkluose. Labai paprasta ką nors įžeisti to net nenorint padaryti – ir, vėlgi, tau bus pritaikytas straipsnis. Valdžios aparatas turi nepaprastai geras sąlygas vykdyti represijas. Užsitęsus krizei, neturtingi ir toliau skursta, o turčių kišenės pildosi. Realiai, socialinė atskirtis Rusijoje tapo tokia didelė, kad ją įveikti gali tik vienetai. Žmonės realiai tapo kreditinės sistemos vergais, kuri sėkmingai tuština jų pinigines. Vienu metu aš tiesiog supratau, kad nenoriu gyventi tokioje aplinkoje. Juo labiau nenoriu, kad joje augtų mano sūnus.

Kodėl pasirinkai būtent Lietuvą? 

Visų pirma, dar prieš atvykstant susipažinau su čia gyvenančiais nuostabiais žmonėmis, kurie ir dabar padeda spręsti man iškylančias problemas. Jiems aš esu nepaprastai dėkingas. Antra, lietuviai ne iš pasakojimų žino, kas yra totalitarizmas ir aktyviai dalyvauja akcijoje palaikydami Rusijos ir Baltarusijos opozicijas, o netolimoje praeityje palaikė Ukrainos ir Gruzijos žmones.

Kaip sužinojai apie B Tribūną ir Vilniaus „Rytą“?

Su B Tribūna ir „Ryto“ klubu mane supažindino Stauče. Jei atvirai, gyvenant Maskvoje tiek aš, tiek mano draugai, domėjomės ultrų judėjimu. Maskvoje ne kartą bandėme organizuoti kokio nors nedidelio klubo aktyvų palaikymą, bet viskas pasibaigdavo vos sužinojus dešiniųjų pažiūrų fanams. Pastaraisiais metais nemažai lankiausi Maskvos „Spartak“ tribūnoje. Nemažai žmonių į šio klubo mačus ateina būtent dėl bendruomeniškumo. Dažnai teko kovoti su kitų klubų fanais (?), pačiam teko organizuoti išvykas į Ukrainą ir Baltarusiją. Aš pats dažniausiai važiuodavau į mačus Minske, pirmą kartą ten buvau dar 2006-aisiais. Tai buvo derbis tarp MTZ ir Dinamo klubų. Tai buvo sunki diena, kuri galiausiai baigėsi muštynėmis 45 prieš 200. Teisybės dėlei, šią kovą laimėjo OMON‘o robokopai. Daug ką sulaikė, išvežė į policijos komisariatus ir pralaikė iki vakaro. Vėliau, kai paleido, susimušėme prekybos centre 5 prieš 10. Dabar tokių nuotykių nebeieškau ir kitiems nesiūlau. 

Kokį įspūdį tau palieka B Tribūna ir Lietuvos fanscena?

Kad Lietuvoje populiarus krepšinis, aš žinojau ir anksčiau. Tačiau nė pagalvoti negalėjau, kad B TriBūna taip aktyviai dalyvauja klubo veikloje, su kokiu užsivedimu palaiko komandą. Tai negali būti nepastebėta ir neužsitarnauti pagarbos. Akivaizdu, kad šis judėjimas turi tikslą, o tai yra labai artima mano vertybėms. Nekenčiu tinginių ir „chaliavos“ mėgėjų – esu įsitikinęs, kad geriau daryti pačiam, nei laukti, kol kažkas už tave padarys. Vaikinai iš B TiBūnos gyvena tokiu pačiu principu – tuo aš ir panašus į juos. 

Esi jau važiavęs ir į išvykas už „Rytą“. Kokia tavo vieta šiame judėjime, kokį įspūdį paliko išvykos?

Kas liečia mano vietą šiame judėjime, tai aš dar labai mažai esu padaręs, kad galėčiau laikyti save pilnaverčiu judėjimo nariu. Labai tikiuosi, jog kai sąlygos leis daugiau laiko leisti kartu, aktyviai dalyvausiu iniciatyvose. Išvykos Lietuvoje yra maksimaliai linksmas reikalas – niekur tokių išvykų matyti neteko. Man tai pasirodė smagus, saugus ir triukšmingas reiškinys. 

Ar galėtum palyginti išvykas Lietuvoje ir Rusijoje?

Išvykos Rusijoje būdavo niūrios ir pavojingos. Europoje viskas kitaip – man nemažai teko bendrauti su ultrasais iš Vokietijos ir Prancūzijos. Jie visai kitokie žmonės nei rusai, nors panašumų kartais gali surasti. Europoje ultrų judėjimai yra pakankamai politizuoti. Ultros dalyvauja socialinėse iniciatyvose, protesto akcijose, kartu sportuoja, atidaro savo sporto klubus, atributikos parduotuves, clubhouse‘us, barus... Iš esmės ten žmonės gyvena labai įdomų gyvenimą ir iš jo pasiima maksimumą.

Tuo tarpu Rusijoje tokių judėjimų yra labai mažai. Jeigu ir yra, tarkime, kokios nors muzikinės grupės, kuriančios apie vieną klubą, tai tiek patys atlikėjai, tiek jų klausytojai yra dešiniųjų pažiūrų. Dažniausiai grupuotės savo pažiūrų neturi arba jų neskelbia, kad neprarastų dalies žmonių.

Lietuvoje įkūrei ir punkrocko grupę. Papasakok apie tai plačiau.

Taip, 2020-ųjų vasarą susibūrė CONTRA-98. Jei atvirai, tai mane tik pakvietė groti – pati grupės idėja man nepriklauso. Aš pats groju visą gyvenimą, todėl nesinorėjo, jog persikėlus į Lietuvą šita mano veikla nutrūktų, todėl ieškojau tokių muzikantų, kurie norėtų groti kažką „ekstremalesnio“. Šioje grupėje pradėjau savo naują veiklą – rašyti muziką dainoms, o iki šiol kurdavau tik tekstus. Labai gaila, bet karantinas stipriai riboja mūsų veiklą dabar. Tikiuosi, kad jau greitai galėsime pirmą kartą surengti gyvą koncertą ir tai bus įspūdingas šou. 

Kaip tau atrodo, kokia yra undergroundinės muzikos padėtis Lietuvoje? 

Šiaip, Lietuvoje „ekstremalios“ muzikos grupių yra labai nedaug. Taip, yra kelios grupės, kurios groja daugmaž tos pačios sudėties, tačiau prisigalvoja sau visokių rėmų ir nenori į juos įsileisti kitų grupių. Nemanau, kad tai išmintinga tendencija. Punkrocko pasaulis tuo ir patrauklus, kad jis laikosi ant tokių pačių pažiūrų žmonių vienybės. O dabar gaunasi taip, kad kiekvienas žvalgosi į kitus ieškodami priežasties neapykantai. 

Kuomet Maskvos gatvėse naciai žudė žmonės, mes sugebėjome susivienyti tam, kad jiems pasipriešinti. Koncertuose galėjai sutikti daugybę skirtingų žmonių, kurie net ir turėdami ganėtinai skirtingą požiūrį, buvo pasiruošę ginti vienas kitą. Šiuolaikinių subkultūrų problema yra ta, jog nėra išorinių problemų, todėl jų pradedama ieškoti subkultūros viduje. Nepaisant to, pasaulyje neteisybės ir skausmo nesumažėjo. Yra dalykai, kurie gali vienyti žmones.

Ar pats sportuoji? 

Aš pats sportuoju gana seniai. Visada daug bėgiojau, užsiėmiau kikboksu ir keletą metų žaidžiau mėgėjiškame regbio klube Maskvos „Nord“. Su šiuo klubu esame iškovoję trofėjų, organizavome turnyrus, atvykdavo komandos iš Baltarusijos. Deja, bet po kelių rimtų traumų su regbiu teko atsisveikinti. Čia, Vilniuje, iki karantino užsiėmiau boksu.

Ko norėtum palinkėti mūsų skaitytojams? 

Pabaigai, visiems tiems, kurie perskaitė iki galo, noriu palinkėti būti tiesmukiems, sąžiningiems ir siekti savo tikslų. Dabar svarbu suprasti, kad niekas nieko už jus nepadarys. Jeigu norite kažko – darykite, nesėdėkite vietoje. Darykite blogai, klyskite, bet nesustokite. Galiausiai vis tiek gausite tai, apie ką svajojote, o kaip priedą – aplinkinių pagarbą. Tik tokiu būdu tapsite pavyzdžiu ir įkvėpsite kitus keisti pasaulį. Tereikia pakeisti pasaulį aplink save ir pasikeis visas pasaulis. Visiems taikos!

Praėjusią savaitę buvo ištraukti Čempionų lygos grupių etapo burtai. Pirmajame turnyro etape mes susikausime su Stambulo „Galatasaray“, Tenerifės „Iberostar“, Strasbūro SIG, Sasario „Dinamo“, Atėnų „Peristeri“, Rygos VEF ir kvalifikaciją laimėsiančia komanda (Tel Avivo „Hapoel“, Aarhuso „Bakken Bears“, Monso „Belfius“ arba Vloclaveko „Anwil“). Kadangi šis turnyras mūsų klubui naujas, o komandos, su kuriomis teks susidurti, nėra artimai pažįstamos, todėl nusprendėme su jomis susipažinti detaliau. Šiame straipsnyje apžvelgsime praėjusio sezono lyderius, pasiekimus vietiniame ir tarptautiniame fronte, bei iki šiol įvykdytus komplektacijos darbus.

TENERIFĖS „IBEROSTAR“

Tolimosios Tenerifės klubas ne tik vienas iš grupės, bet ir viso turnyro favoritas. „Iberostar“ Čempionų lygos taurę į viršų kėlė 2016-2017 metų sezone, o 2019 metais užėmė antrąją vietą, finale nusileidę Bolonijos „Virtus“ klubui. Praėjusiame sezone „Iberostar“ grupėje užėmė antrąją vietą (11 pergalių ir 3 pralaimėjimai). Aštuntfinalyje su Ostendės „Filou“ buvo pasidalinta po pergalę, o prieš lemiamą susitikimą turnyras buvo nutrauktas dėl koronaviruso krizės.

ACB reguliariajame sezone geltonai-mėlyni užėmė 4 vietą (14 pergalių ir 8 pralaimėjimai), o atkrintamųjų A grupėje buvo užimta 4 vieta ir Tenerifės klubas į pusfinalį nepateko.

Praėjusio sezono lyderiai: Giorgi Shermadini (15.8 pts, 5.7 reb, 18.2 eff), Marcelo Huertas (12 pts, 8.6 ass, 17.1 eff), Sasu Salin (11.1 pts, 9.4 eff), A. White (10.8 pts, 4.6 reb, 11.8 eff).

Komplektacijos darbai: Tenerifė rinkoje kol kas juda gana solidžiai. Pratęstos arba vis dar galiojančios sutartys su dauguma komandos lyderių, taip pat pasipildyta žaidėjais iš Eurolygos: Tyleriu Cavanaughu (atvyksta iš Berlyno ALBA, 9.2 pts ir 4.1 reb per rungtynes Bundeslygoje, 6.4 pts, 3.3 reb, 6.4 eff Eurolygoje), taip pat į klubą grįžta čia jau žaidęs veteranas Aaronas Doornenkampas. Pastaruosius 3 metus jis praleido Valencijos klube (4.9 pts, 2.3 reb, 4.9 eff Eurolygoje). Dejanas Todorovičius – dar vienas žaidėjas, šią vasarą papildęs Tenerifės komandą. Serbas atvyksta iš Andoros „Morabanc“ komandos, kurioje buvo žinomas dėl savo taiklios rankos (42.5% tritaškių pataikymas Ispanijos krepšinio lygoje, bei 9.6 taško per rungtynes).

Dabartinė sudėtis:

PG M. Huertas, B. Fitipaldo (San Pablo Burgos), A. Lopez
SG D. Todorovic (Morabanc Andorra), S. Salin
SF A. Doornekamp (Valencia), D. Diez
PF T. Cavanaugh (Berlin Alba), E. Sulejmanovic (Bilbao Basket)
C G. Shermadini, G. Bogris, F.Guerra
Treneris: Txus Vidorretta

Arena ir fanai:

Šis klubas savo namų rungtynes žaidžia Santiago Martín arenoje, pastatytoje 1999 metais ir talpinančioje 5100 žiūrovų. Praėjusiame sezone ACB lygoje vidutiniškai rungtynėse lankėsi 4873 žmonės. Informacijos apie organizuotas sirgalių grupes rasti nepavyko.

STAMBULO „GALATASARAY“

Galatasaray, kaip ir mes, debiutuoja Čempionų lygoje. Nors praėjusį sezoną ir susitikome su šia komanda Europos taurėje, tačiau šį sezoną matysime visiškai pasikeitusį klubą. Galos sudėtyje nebeišvysime praėjusį sezoną įspūdingai žaidusių komandos lyderių, kurie pakėlė sparnus į Eurolygą. Kol kas Stambulo klubas rinkoje nėra labai aktyvus – sutartis pasirašyta tik su vienu legionieriumi. Įdomu, kad Galatasaray vietinėje lygoje susilaukė sankcijų dėl nevykdomų finansinių įsipareigojimų (naują sezoną pradės su -1 tašku). Taip pat šio klubo valdybą paliko keli nariai bei kartu su jais atsistatydino ir komandos generalinis direktorius. Neaišku, kaip tai paveiks komandos komplektaciją ir galimybės krepšinio rinkoje. Nepaisant to, klubas pratęsė sutartį su treneriu Ertugrulu Erdoganu. Komentuodamas burtus treneris išsikėlė tikslą išeiti iš grupės, o jo pagrindinis tikslas – patekti į Čempionų lygos finalo ketvertą.

Praėjusiame sezone Eurocup TOP 16 etapo grupėje Gala užėmė 4 vietą. Vietinėje lygoje „Galatasaray“ taip pat liko 4-oje vietoje (16 pergalių ir 7 pralaimėjimai).

Praėjusio sezono lyderiai: Alexas Poythressas (13.6 pts, 7.1 reb, 14.3 eff Eurocupe), Aaronas Harrisonas (15.9 pts, 2.8 ass, 15.8 eff), Zachas Auguste‘as (13.4 pts, 7.1 reb, 16.9 eff).

Komplektacijos darbai: Kaip jau minėjome, sutartis pasirašyta tik su vienu legionieriumi - Alexu Hamiltonu. Žaidėjas prieš kelis metus sezoną pradėjo Utenos „Juventus“ ekipoje. Praėjusį sezoną jis žaidė Rišono „Maccabi“ gretose, kur Eurocup rinko 16 pts, 5.3 ass ir 21.7 eff ir buvo vienas naudingiausių turnyro žaidėjų. Kiti naujokai – vietiniai krepšininkai, per daug neišsiskyrę savo ekipose.

Dabartinė sudėtis:

PG A. Hamilton (Rišon Maccabi), B. Ermis (Bursos Tofas), E. Aydogan (Düzce Belediye)
SG G. Koksal
SF Y. Arslan, C. Erdeniz
PF
C A. Olmaz, R.B. Atar (Banvit)
Treneris: Ertugrul Erdogan

Arena ir fanai:

Namų rungtynes šis klubas žaidžia Sinan Erdem Dome arenoje, talpinančioje 16000 žmonių. Beje, toje pačioje arenoje žaidžia ir Anadolu Efes komanda. Šioje arenoje B Tribūna jau lankėsi – praėjusio sezono susitikime su Gala buvo apie 4300 žiūrovų. „Galatasaray“ turi bene didžiausią organizuotą palaikymą šioje Čempionų lygos grupėje. Aktyviausių fanų grupė save vadina ultrAslan. Ji įkurta 2001 metais, o pavadinimą sudaro dviejų žodžių samplaika – ultras ir aslan (turkiškai - liūtas). Žinoma, kad palaikymo prioritetas skiriamas futbolo klubui, tačiau neužmirštamos ir kitos sporto šakos. Jeigu fanų skaičius arenoje ribojamas nebus, galite būti tikri, kad girdėsite įspūdingą bei aistringą turkiško tipo palaikymą. Beje, pernai Stambule apsilankė trys rytfaniai.

SASSARIO „DINAMO“

Aktyviai rinkoje judanti Sardinijos salos komanda jau baigia savo komplektacijos darbus. Ko gero svarbiausia jos dėlionės dalis – charizmatiškasis treneris Gianmarco Pozzeco. Galbūt dar pamenate šį vyruką iš 2004 m. olimpiados pusfinalio su Italija? Legendinis italų žaidėjas tuomet pelnė 17 taškų ir paskandino mūsų olimpinę svajonę. Nuo to laiko, kai su juo buvo paskelbtas kontrakto pratęsimas, klubas pasirašė sutartis su 7 naujais žaidėjais. Visi naujokai yra ganėtinai panašūs į šią vasarą klubą palikusius žaidėjus, todėl galima tikėtis, kad komandos žaidimo braižas per daug nesikeis. Praėjusį sezoną ČL grupėje Sassario komanda žaidė kartu su Lietkabeliu ir abu kartus juos nugalėjo. Grupėje užimta 2-oji vieta su 11 pergalių ir 3 pralaimėjimais. Atkrintamosiose „Sassari“ pralaimėjo abejas rungtynes San Pablo „Burgos“ ekipai. Italijoje iki sezono nutraukimo Sardinijos klubas buvo 2-as (16 pergalių ir 5 nesėkmės).

Praėjusio sezono lyderiai: D. Evansas (15.3 pts, 5.9 reb, 17.1 eff), D. Pierre‘as (12.6 pts, 8.4 reb, 16.3 eff), M. Spissu (10.1 pts, 4.8 ass, 13 eff), M. Bilanas (11.7 pts, 5.3 reb, 12.6 eff).

Komplektacijos darbai: Komandą paliko du praėjusio sezono lyderiai: D. Pierre‘as, D. Evansas. Dėl tokių sprendimų ypatingai įpyko G. Pozzeco ir vos nepaliko komandos. Tačiau išsprendus konfliktus su vadovybe, treneris grįžo ir pasirašė sutartis su Ryto medžiotu V. Pušica (13 pts, 3.8 ass, 13 eff Italijos lygoje), Eimantu Bendžiumi (11.5 pts, 4.1 reb, 11.5 eff Eurocupe), J. Burnellu (11.7, 5.2 reb, 14.3 eff Italijos lygoje) bei J. Tillmanu (19.8 pts, 10.2 reb, 22.7 eff Izraelio lygoje). Taip pat išlaikyti praėjusio sezono vieni iš lyderių – įžaidėjas M. Spissu ir vidurio puolėjas M. Bilanas.

Dabartinė sudėtis:

PG M. Spissu, V. Pusica (Pesaro)
SG F. Kruslin (Cedevita), S. Gentile
SF J. Burnell (Cantu), G. Devecchi
PF E. Bendžius (Rytas), K. Treier (Ravenna)
C J. Tillman (Galil Gilboa), M. Bilan, L. Gandini (Varese)
Treneris: Gianmarco Pozzeco.

Arena ir fanai:

Sassario komanda namų rungtynes žaidžia Roberta Serradimigni sporto rūmuose, talpinančiuose 5000 fanų. Arena pavadinta vieno iš geriausių krepšininkų, kilusių iš Sardinijos, vardu, kuris būdamas 32 metų žuvo autoavarijoje. Arena pastatyta 1981, tačiau buvo ne kartą renovuota ir netolimoje ateityje numatoma ją dar labiau išplėsti, padidinat sėdimų vietų skaičių iki 5600.

Kaip ir dauguma Italijos sporto klubų, Dinamo „Sassari“ vienija stiprią vietinę bendruomenę, palaikančią komandą ne tik skanduotėmis, bet ir dainomis. „Commando ultra“ – „Sassari“ klubo organizuoto palaikymo grupė, namuose renkanti 100-200 žmonių. Ši palaikymo grupuotė nevengia kurti ir vaizdinį palaikymą ar tai būtų choreo, ar spalvotų lapų iškėlimas. Komanda taip pat palaikoma ir išvykose Italijoje. Galbūt svečių sulauksime ir Vilniuje?

STRASBŪRO SIG

Prancūzijos komanda rytfaniams labiausiai įsiminusi dėl kažkada iš čia atvykusio Chucko Eidsono. Pastaruoju metu šis klubas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Ilgą laiką TOP 3 Prancūzijoje buvusi komanda praėjusį sezoną smigo net į 10 vietą. Praėjusiame sezone pagal biudžetą SIG rikiavosi trečioje vietoje (2.3 mln € atlyginimams), nusileisdama tik ASVEL (3.5 mln. €) ir Monaco (3.6 mln. €). Taip pat su Lietkabeliu ir Sassario Dinamo komandomis grupėje žaidęs Strasbūro klubas liko priešpaskutinis – septintas, ir į kitą etapą nepateko. Prie ekipos vairo liko jaunasis suomių treneris L. Tuovi, kuris šiuo metu aktyviai iš pagrindų atnaujina sudėtį. Komandos tikslas – prasibrauti į kitą etapą, tačiau objektyviai vertinant, tą padaryti gali būti sunki užduotis. Taip pat verta paminėti, kad šioje ekipoje praėjusį sezoną 2 mėnesius iki sezono sustabdymo žaidė Vilniuje labai mylėtas baltarusiškasis traktorius Artiomas Parakhovskis. Tiesa, Vilniuje bent jau su SIG marškinėliais vidurio puolėjo neišvysime.

Praėjusio sezono lyderiai: G. Yorkas (17.1 pts, 3.8 reb, 13.1 eff), A. Parakhouski (9.7 pts. 8.7 reb, 16.3 eff), T. Scrubbas (9.4 pts. 4.4 reb, 11.1 eff).

Komplektacijos darbai: Nepatenkinta klubo vadovybė planuoja sudėtį atnaujinti iš pagrindų. Komandoje neliks nei G. Yorko, nei A. Traore, nei T. Scrubbo. Į Vilnių su prancūzų klubu neatvyks ir pasiilgtas A. Parakhouskis. Klube darbus pradėjo naujas sporto direktorius Nicola Alberani, prieš tai dirbęs Avellino klube Italijoje. Kol kas didžiausiais šios vasaros pirkiniais galima įvardinti prancūzus Y. Moriną (13.4 pts, 7.3 reb, 16 eff Prancūzijos lygoje), J. B. Maille (8.3 pts, 6.8 ass, 13.9 eff Prancūzijos lygoje) bei W. Clarką (14.7 pts, 3.5 ass, 12.8 eff Italijos lygoje). Taip pat bus įdomu stebėti I. Wainwrighto, atvykusio iš Rastos „Vechta“ komandos, žaidimą. Vos 1.96 m. žaidėjas pasižymi savo atletiškumu, Vokietijoje rinko po 10.8 taško, atkovojo po 5.8 kamuolio per rungtynes ir atlikdavo po 3.8 rezultatyvaus perdavimo. Panašu, kad kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet renkama sudėtis, kurioje visi žaidėjai yra panašaus meistriškumo ir rungtynėse galės iššauti bet kas.

Dabartinė sudėtis:

PG: W. Clark (Cantu), J.B. Maille (Chalons-Reims)
SG: D. Lansdowne (Brescia)
SF: I. Wainwright(Rasta Vechta)
PF: L. Cavaliere (Pau-Orthez)
C: Y. Morin (Chalons-Reims), E. Izundu (Real Betis), E. Miyem
Treneris: L. Tuovi

Arena ir fanai:

Strasbūro komanda namų rungtynes žaidžia Rhenus Sport arenoje, talpinančioje 6200 žiūrovus. Palaikymas – tipinis prancūžiškas krepšinio cirkas. Daug būgnų, skanduočių skiemenavimas rungtynių metu ir būgno mušimas per varžovų atakas.

ATĖNŲ PERISTERI

Klubas, pavadintas vieno iš Atėnų rajono vardu, įsikūrė 1971 metais, tad ateinantį sezoną švęs savo penkiasdešimtmetį. Nors praeityje yra žaidęs Koračo taurėje ir kituose Europiniuose turnyruose, o ekipos marškinėlius vilkėjo tokie legendiniai krepšininkai kaip Marko Jaričius ar Alphonso Fordas, bet gana ilgam buvo kritęs į užmarštį, kuomet dėl finansinių sunkumų žaidė antrajame Graikijos divizione. Tačiau 2018 metais įvyko šios ekipos sugrįžimas į aukščiausią lygą, kurioje jie yra vieni iš pretendentų į medalius. Praeitame sezone klubas debiutavo FIBA Čempionų lygoje. „Peristeri“ žaidė vienoje grupėje su „Tenerife“ ir „VEF“ ir ten užėmė 4-ą vietą (8/6), o pirmajame atkrintamųjų etape 0-2 pralaimėjo Jeruzalės „Hapoel“. Graikijos lygoje sustabdžius sezoną „Peristeri“ buvo 3-ioje vietoje (13 pergalių, 7 pralaimėjimai), tačiau verta paminėti, kad 11-ame ture sugebėjo namuose įveikti Atėnų „Panathinaikos“, tad akivaizdu, jog namuose ši komanda gali būti pavojinga.

Lyderiai ir komandos veidas kitam sezonui:

Naudingiausias „Peristeri“ krepšininkas buvo iš Angolos kilęs vidurio puolėjas Yannickas Moreira, kuris rinkdavo beveik po 14 n.b. (12,7 taško ir 6,7 atkovoto kamuolio), o po sėkmingo sezono persikėlė į kitą Atėnų komandą „AEK“. Gana nemažas tarpsezonio laimėjimas – vieno iš puolimo variklių Steveno Gray‘aus išsaugojimas. Amerikietis rinko po 12 taškų ir 2,4 rezultatyvaus perdavimo. „Peristeri“ tarpsezonio rinkoje tikrai neatliko statisto vaidmens ir 2 jos sandoriai tikrai įdomūs. Į klubą atvyko lengvasis krašto puolėjas Terranas Petteway – Italijos Serie A lygoje siautėjęs amerikietis, vilkėdamas „Pistoia“ marškinėlius, rinko po 16,3 taško ir buvo 4-as pagal rezultatyvumą visoje lygoje. Priekinėje linijoje ekipą sustiprino mums visiems puikiai pažįstamas Loukas Mavrokefalidis, kuris pernai nuvedė „Promitheas“ ekipą į Eurocup TOP 8 demonstruodamas fantastišką statistiką (14 taškų ir 6,7 atkovoto kamuolio). Pagrindinio įžaidėjo vaidmuo patikėtas iš G lygos atvykstančiam Abdului Gaddy (12,3 taško ir 8,2 rezultatyvaus perdavimo), kuris prieš tai Europoje jau yra žaidęs 4 sezonus.

Dabartinė sudėtis:

PG: A. Gaddy (OKC Blue), , V. Xanthopoulos, Z. Karampelas
SG: S. Gray, I. Athinaiou (PAOK)
SF: T. Petteway (Pistoia), C. Saloustros
PF: C. Gontikas,
C: L. Mavrokefalidis (Prometheas), M. Jones (Prometheas), G. Skordilis
Treneris: Nikos Papanikolopoulos

Namų arena ir fanai:

„Peristeri“ namų rungtynes žaidžia arenoje, pavadintoje klubo vardu ir talpinančioje 4000 žiūrovų. Šį klubą palaiko grupuotė pavadinimu „Fentagin“. Šiais metais ji šventė 40-ąjį savo gimtadienį. Žinoma, kad ji kilo iš futbolo, todėl krepšinyje palaikymas nėra toks masyvus ir kokybiškas kaip futbole, tačiau jis vis tiek yra kuriamas. Namų mačuose arena dažnai būna apytuštė, tačiau jokiu būdu netyli. Čia susirenka nuo 50 iki 100 „Fentagin“ ultrasų, traukia melodingas dainas, kartas nuo karto nupiešdami choreo ar uždegdami pirotechniką. Nuotraukose matyti, kad svarbiausiuose mačuose jų susirenka ir daugiau.

RYGOS VEF

Iš ankstesnių BBL laikų puikiai mums pažįstamas klubas. Atsikūrė 2007 metais, ilgus metus žaidė VTB lygoje, kurioje niekada nepavyko patekti į atkrintamąsias, o nuo praėjusio sezono Latvijos grandas žaidžia FIBA Čempionų lygoje. Tiesa, pirmieji metai nebuvo labai sėkmingi – vos vieną pergalę iškovojęs VEF grupėje liko paskutinis. Bendrame Latvijos ir Estijos čempionate VEF likus 1 turui iki reguliaraus sezono pabaigos buvo 1-oje vietoje, taip pat buvo paskelbti Latvijos lygos čempionais. Žinoma, kad tai nebėra ta pati jėga, su kuria mums tekdavo susidurti anksčiau, kai VEF treniravo Ramūnas Butautas ar Rimas Kurtinaitis.

Lyderiai ir komandos veidas kitam sezonui:

VEF ekipos lyderiu buvo prieš du metus „Nevėžyje“ žaidęs įžaidėjas Lesteris Medfordas, kuris Čempionų lygoje rinkdavo po 14,1 taško ir 6,2 rezultatyvaus perdavimo. Tiesa, ar šis amerikietis liks klube nėra aišku, nes jokia informacija apie šio žaidėjus planus ateinančiam sezonui nėra pateikiama. Verta paminėti, kad ekipoje vis dar žaidė vilniečiams labai gerai pažįstamas Janis Blums. 38-erių veteranas Čempionų lygoje rinko po 9,5 taško, o tritaškius metė fantastišku 46,6% taiklumu, tad akivaizdu, kad parako šis įdomią metimo techniką turintis žaidėjas vis dar turi. Pasakyti, kaip ekipa atrodys kitame sezone ganėtinai sunku, nes ekipą kol kas papildė tik vienas naujokas.

Arena ir fanai:

Komanda namų rungtynes žaidžia 12500 žmonių talpinančioje „Arena Riga“ arenoje. Tačiau labiausiai ji užpildoma ne per krepšinio, o per ledo ritulio rungtynes, kai čia žaidžia Latvijos nacionalinė komanda arba Rygos „Dinamo“. Organizuoto palaikymo ši komanda neturėjo nei kai žaidė BBL, nei dabar.

Ryga neabejotinai turėtų būti tas miestas, kuriame šį sezoną Čempionų lygoje rytfanių dainos skambės garsiausiai.

Atrankos komandos.

Taip pat į mūsų grupę pateks dar viena komanda iš turnyro atrankos, kuri įvyks rugsėjo mėnesį. Joje dalyvaus Tel Avivo „Hapoel“, Aarhuso „Baken Bears“, Monso „Belfius“ ir Vloclaveko Anwil komandos. Apie jų pajėgumą kalbėti dar sunku, tačiau favorite turbūt turėtų būti Vloclaveko „Anwil“ komanda. Praėjusį sezoną Čempionų lygos grupės varžybose jie užėmė 6-ąją vietą, o komandoje žaidė mūsų treneriui D. Kairiui puikiai pažįstamas T. Wrotenas. Taip pat nereikėtų nuvertinti ir Tel Avivo „Hapoel“ klubo, kuris šio sezono Izraelio pirmenybių ketvirtfinalyje sugebėjo nugalėti Tel Avivo „Maccabi“.

Bet kokiu atveju, burtus išvykų požiūriu vertiname puikiai. Jei situacijos nesujauks koronavirusas, turėsime galimybę aplankyti miestus, kuriuose dar nesame buvę ar buvome labai seniai. Didelį ažiotažą kelia Ryga, kurioje, tikimės, arena skambės nuo didžiulio kiekio juodai baltai raudonų vilniečių. Tad belieka laukti kol bus paskelbtas tvarkaraštis bei pradėti planuotis keliones paskui mylimą Rytą. Pirmyn, vilniečiai!

Pateikiame interviu su vienu iš mūsų jaunimo komandos lyderių – Andreas Kalogiros. Tai yra kiek išskirtinis atvejis, nes Andreas yra iš Graikijos, bet jis greitai sugebėjo atkreipti akylesnių vilniečių dėmesį. Mūsų žiniomis, šią vasarą Andreas atsisakė kiek pelningesnio pasiūlymo iš Graikijos ir nusprendė toliau atstovauti „Ryto“ klubą. Ta proga – susipažinkime su juo artimiau.

Prieš lapkričio 30 d. mačą tarp „Perlo“ ir „žalgiris 2“ komandų, nusprendėme pakalbinti tuos, kurie savo karjeras taip pat pradėjo nuo „Ryto“ jaunimo piramidės, vėliau pereidami į pagrindinę sostinės komandą. Ką reiškė nuo jaunų dienų jausti stiprų fanų palaikymą bei atstovauti savo miesto komandoms, mums papasakojo dabar kituose klubuose žaidžiantys Margiris Normantas bei Aistis Pilauskas.

Sprendimas brendo ir pribrendo.

Kažkada jau esame rašę apie šį klubą viename iš išvykos į Berlyną aprašymų. Tai - klubas, kurio struktūra yra puikus bendruomeniškumo pavyzdys ne tik mums, bet ir visam pasauliui. Turbūt nemeluotume, jei sakytume, kad būtų nuostabu tokį klubą turėti ir čia, Vilniuje. Tačiau ko gero tai užtruks dar ne vieną ir ne du dešimtmečius. Taigi, pateikiame kelių straipsnių iš laikraščio „The Guardian“ laisvą vertimą

Kaip vieni iš ultrizmo Lietuvoje atstovų jaučiame pareigą skleisti šios subkultūros idėjas ir tinkamai jas atstovauti. Tad šįkart pateikiame interviu su vienu geru mūsų bičiuliu Giannis, palaikančiu Salonikų „ARIS“ komandą (jų aktyvūs sirgaliai gerai žinomi „SUPER3“ pavadinimu). Jam yra tekę lankytis Lietuvoje, kartu su mumis vykti į išvyką palaikyti Vilniaus „Ryto“. Niekam ne paslaptis, kad palaikymo kultūros suvokimas Lietuvoje mažais žingsneliais juda į priekį, tačiau vis dar yra labai žemame lygyje. Buvo įdomu pakalbinti žmogų, kuris net ir sulaukęs garbingesnio amžiaus vis dar sugeba pakankamai aktyviai palaikyti komandą. 

Iš savo patirties galime pasakyti, kad Lietuvoje to trūksta. Aktyvus palaikymas mūsų šalyje dažnai tampa žaisliuku, žmonės jaunystėje tuo užsiima keletą metų, o po to pamiršta tiek savo tribūnos draugus, tiek komandą. Atrodo, jog kelis metus „atdainavus“ palaikyti komandą garsiai kai kuriems tampa nebe „lygis“. Interviu gavosi tikrai smagus ir vertas paskaityti tiek tribūnos senbuviams, tiek prijaučiantiems aktyviam palaikymui, tikimės, kad jis parodys ir kitą Graikijos palaikymo pusę (ne tik riaušes ir rungtynių nutraukimus) bei suteiks peno apmąstymams apie pačią palaikymo kultūrą.


Mano vardas Giannis, gimiau Volos mieste. Volos yra miestas, esantis už 210 km nuo Salonikų. Mano tėtis užaugo Salonikuose ir nuo mažų dienų palaikė „ARIS“ klubą. ARIS – klubas, laimėjęs pirmąjį Graikijos futbolo čempionatą ir pirmąjį Graikijos krepšinio čempionatą. Gimiau 1983 metais ir prisimenu, jog jau nuo 4 metų kartu su tėčiu palaikiau „ARIS“. Pirmąjį palaikymo skonį pajaučiau savo gimtajame mieste, kai ARIS žaidė draugiškas rungtynes prieš vietos „Olimpiakos Volou“. Taip pat lankėmės kitose netoli vykusiose krepšinio ir futbolo rungtynėse Larisos mieste. Nuo 11 metų pradėjau autobusais ir traukiniais vienas keliauti į Salonikus tam, kad aplankyčiau mano mylimo klubo rungtynes. Buvau vienas, be jokių draugų. Iš tikrųjų man labai pasisekė, nes, kai pradėjau eiti į mokyklą, „ARIS“ buvo geriausia Graikijos krepšinio komanda, turėjusi geriausią XX a. Graikijos žaidėją, garsųjį, į Naismith Šlovės muziejų įrašytą, Nikos Galį. Šiandien palaikyti „ARIS“ Europoje esu nuvažiavęs daugiau nei 30 kartų, tačiau manau, jog tai nėra didelis skaičius. Daug žmonių kolekcionuoja rungtynių bilietus ar kitus atributus, tačiau aš kolekcionuoju tik atsiminimus ir draugus. Vienose iš tokių rungtynių aš sutikau ir kelis „B Tribūnos“ vyrukus, su kuriais santykius palaikome iki dabar.

Dabar tu gyveni Atėnuose. Papasakok, ar sunku palaikyti „ARIS“ būnant taip toli nuo Salonikų? Keliose rungtynėse apsilankai per sezoną?

Taip, paskutiniuosius 3 metus gyvenu Atėnuose, 504 km atstumu nuo Salonikų. Dauguma žmonių gali pagalvoti, kad šis atstumas man apsunkina galimybę palaikyti savo komandą. Ne, tai nėra tiesa. Ypatingai tokiam žmogui kaip aš, kuris gyveno Volos mieste. Kiekvieną savaitę vykdavau toli nuo namų, nesvarbu, „ARIS“ žaidė išvykoje ar namuose. Kelionėms išleisdavau milžiniškus kiekius pinigų. Tačiau dabar daug rungtynių vyksta netoli Atėnų, tad ir man palaikyti komandą tampa lengviau. Tiksliai įvardinti negaliu, tačiau per metus tikrai aplankau daugiau nei 20 „ARIS“ mačų futbole ir krepšinyje.

Kokią gyvenimo dalį „ARIS“ fanui užima krepšinis? Kokiose sporto šakose palaikai „ARIS“? Lietuvoje daug žmonių galvoja, jog Graikijos komandos iš principo yra palaikomos tik futbolo fanų ir nėra daug žmonių, sekančių krepšinį vien dėl to, kad jiems patinka šis žaidimas.

Krepšinis „ARIS“ fanui yra sportas, atnešęs didžiausią sėkmę, daugiausia titulų bei sutraukęs didžiausia dalį fanų. Bet futbolas yra populiariausias ir pats svarbiausias sportas Graikijoje, todėl ir daugumos graikų širdyse užima svarbiausią vietą. Aš manau, jog „ARIS“ fanai išsiskiria savo krepšinio kultūra ir visiems „ARIS“ fanams atsiminimai apie geriausius krepšinio laikus yra įstrigę labai giliai. Taip pat norėčiau pasakyti, kad Graikijoje mes neskirstome sporto šakų – jog vieni yra futbolo, o kiti krepšinio fanai. Mes esame sporto klubų fanai ir palaikome komandas visose sporto šakose, kurias vienija tas pats vardas.

Kalbant apie organizacijų struktūrą, ar krepšinio ir futbolo klubų vadovybės yra visiškai atskiros, ar jie yra valdomi tų pačių žmonių?

Kaip jau minėjau, Graikijoje vienas vardas vienija daug sporto šakų komandų, tačiau jų savininkai dažniausiai yra skirtingi žmonės. Praeityje buvo nemažai savininkų, kuriems priklausė ir krepšinio, ir futbolo komandos. Pavyzdžiui, Sokračiui Kokkaliui „Olympiakos“ krepšinio ir futbolo komandos priklausė daugiau nei 10 metų.

Kaip galėtum apibūdinti „gerą palaikymą“? Koks yra tikro fano portretas?

Man tikras fanas yra tas, kuris seka savo komandą visur bet kokiomis aplinkybėmis. Nesvarbu, komanda laimi ar pralaimi. Jis turi didžiuotis savo pasirinkimu palaikyti komandą, kurią jis myli. Nesvarbu, kurią vietą ji užima turnyrinėje lentelėje, visada su pasididžiavimu turi atstovauti savo klubą ir jį mylėti. Tikro fano pagrindinis tikslas – laimėti komandos palaikymo srityje prieš kitos komandos fanus. Graikijoje susiduriame su problemomis, kuomet stadionuose ar arenose kyla radikalios riaušės, šie dalykai yra negeri, nes perdėtos emocijos, peržengiamos ribos lemia tai, jog rungtynes tenka žaisti be žiūrovų. Todėl tikri ultros turi jausti ribas. Taip pat tikras fanas turi ieškoti būdų, kaip pritraukti kuo daugiau naujų fanų, kurie galėtų įnešti naujų vėjų į komandos palaikymą. Fanai yra didžiausias kiekvienos komandos turtas, todėl klubo savininkai turėtų ypatingai juos gerbti. Kaip vakar atsimenu 1998 metus, kai mūsų krepšinio klubas turėjo finansinių problemų, mes per vieną naktį surinkome 120 000 eurų (tuo metu apie 40 000 000 drachmų) tam, kad jis nebankrutuotų.

Pagrindinės „ARIS“ palaikymo grupės „SUPER3“ dydis yra tiesiog neįsivaizduojamas Lietuvoje. Kaip „ARIS“ fanų klubai veikia visoje Graikijoje? Kas organizuoja išvykas, choreografijas, pirotechniką?

Visoje Graikijoje yra daug mažesnių „SUPER3“ klubų, visi jie turi atsakingus asmenis, su kuriais susisiekus galima gauti informacijos apie išvykas. Centrinė „SUPER3“ valdžia yra atsakinga už atmosferą stadione bei palaikymo kūrimą, tačiau visus klausimus derinant ir su mažesniais klubais. Vien Salonikuose yra keletas „SUPER3“ būstinių. Asmeniškai aš esu buvęs „SUPER3“ Volos atsakingu asmeniu bei pats organizuodavau išvykas. Pavyzdžiui, į legendinę išvyką į taurės finalą Atėnuose iš Volos vyko 8 autobusai „ARIS“ fanų.

Taip pat egzistuoja daug „ARIS“ fanų grupių Europoje. Kurios iš jų yra didžiausios?

Taip, jų iš tikrųjų yra nemažai visoje Europoje, tačiau didžiausios yra Vokietijoje. Jų ten yra net kelios, turinčios savo atributiką, vėliavas, o vyrukai Miunchene yra įsirengę savo būstinę, kurioje renkasi, organizuoja renginius ar žiūri rungtynes iš Graikijos.

Ką manai apie kitų Graikijos komandų fanus? Ar jūs turite draugų, ar visi esate priešai?

Mes neturime nė vienos sąjungos su jokiu kitu Graikijos klubu, tačiau turime konfliktų su tam tikrais klubais. Įprastai Graikijoje visi kovoja prieš visus. Mes įsivaizduojame, kad ARIS, karo Dievas, turėtų būti vienas, tuo didžiuotis ir kautis prieš visus. Bet kokiu atveju, mes gerbiame fanus, kurie turi tokią pat aistrą kaip ir mes. Gerbiame tuos, kurie nuoširdžiai seka savo komandą. Taip pat noriu pasakyti, jog „SUPER3“ buvo pirmasis fanų klubas, siekęs suvienyti visų klubų fanus bei įkurti organizaciją, kovojančią už visų klubų fanų teises.

Derbis prieš „PAOK“ turbūt yra svarbiausias mačas sezone. Ką jis reiškia tau bei kitiems „ARIS“ fanams?

Daugumai „ARIS“ fanų derbis prieš „PAOK“ yra svarbiausias mačas visame sezone. Tai yra nekenčiamiausias klubas, nors istoriškai Salonikų apylinkėse tarp gyventojų jis yra populiaresnis už „ARIS“. Man šis derbis - tik dar vienos rungtynės. Nemanau, kad mūsų didžiausias konkurentas yra „PAOK“. Taip galvoja tie žmonės, kurie mano, jog „ARIS“ tikslas yra būti komanda Nr. 1 Salonikuose. Aš manau, kad mes esame didžiausias klubas šiaurės Graikijoje ir mes galime būti lyginami tik su „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“. „PAOK“ yra tarsi vienos nakties nuotykis, kuriuo aš pasinaudoju ir daugiau apie jį negalvoju. Taip, aš nenoriu, jog mes pralaimėtume jiems, man būna labai skaudu, kai taip atsitinka. Bet „ARIS“ likimas - būti klubu Nr. 1 ne Šiaurės Graikijoje, o visoje Graikijoje. „PAOK“ yra menkas klubas. Jie sugalvojo nebepardavinėti bilietų „ARIS“ fanams derbio metu ir sėkmingai sugadino derbio atmosferą, vyravusią šioms komandoms susitinkant aikštėje.

Kai lankėmės Salonikuose, matėme daug grafičių ir kitų atributų mieste. Ar galime sakyti, kad „ARIS“ yra Salonikų pasididžiavimas? Ką šis klubas jums reiškia?

Paprasti žmonės sako - Dievas, mes sakome - ARIS. Be jokių abejonių „ARIS“ yra Salonikų pasididžiavimas. „ARIS“ krepšinio komanda išgarsino šį miestą visame pasaulyje. Mūsų krepšinio komanda iškovojo Koračo taurę Turkijoje prieš Bursos „Tofas“. Prieš tai „ARIS“ yra laimėjęs Europos taurę, finale nukovęs „Efes Pilsen“ Turine. „ARIS“ buvo komanda, į Salonikus parsivežusi daug taurių, ypatingai, kai joje žaidė didingasis Galis ir Yiannakis. Mes nugalėjome ir turtinguosius Atėnų klubus. Salonikai yra Ario, karo dievo, miestas. Graikų mitologijoje Aris buvo karo dievas. Visus egzistavimo metus kovojome prieš turtingesnius Atėnų klubus, kurie manipuliuoja lygomis visose sporto šakose. Bet „ARIS“ visąlaik vertė didžiuotis šia komanda ne tik mus, bet ir kitų klubų fanus. Visų klubų, išskyrus „PAOK“, sirgaliai palaikė „ARIS“ Europiniuose turnyruose. Kai 1997 metais laimėjome Koračo taurę Bursoje, tūkstančiai kipriečių šventė mūsų pergalę.

Žinome, kad gali būti sunku pasirinkti, tačiau galbūt gali įvardinti labiausiai įsiminusias išvykos rungtynes?

Per visus metus, kai palaikau „ARIS“, teko išgyventi daug įsimintinų rungtynių. Sunku išskirti vienerias. Daugumai tai - finalas Atėnuose, Graikijos futbolo taurėje, prieš „Panathinaikos“, nes tai buvo viena masiškiausių išvykų Graikijos istorijoje. Ten komandą palaikė virš 30 tūkstančių išvykos fanų. Kitiems įsiminė varžybos prieš „Atletico Madrid“, jas laimėjome rezultatu 3:2. O man labiausiai įstrigusios rungtynės buvo prieš „Haidari“. Šiose rungtynėse mes įmušėme įvartį per teisėjo pridėtą laiką ir grįžome į aukščiausią Graikijos futbolo lygą. Tai buvo rungtynės, kuriose priešininkų komandai kiti futbolo klubai pažadėjo pinigines premijas tik tam, kad mus nugalėtų ir mes nepatektume į pirmąją lygą. Tuomet visa Graikijos futbolo sistema nenorėjo, jog mes būtume pirmoje lygoje. Korupcija Graikijos futbole yra didžiulė. Komandos renkasi būti kontroliuojamos kitų turtingesnių komandų. Jie laimi arba pralaimi pagal „Olympiakos“ ar „Panathinaikos“ savininkų nurodymus. „ARIS“ visąlaik buvo nepriklausoma komanda, norėjusi nutraukti šių klubų dominavimą. Ir jūs tiesiog negalite įsivaizduoti to jausmo, kai mes įmušėme 93 mačo minutę. Visi tiesiog verkė, apsikabinę šalia stovėjusius fanus. Visiškai nepažįstami žmonės verkė vienas kito glėbyje. Tos ašaros nebuvo liūdesio, jos buvo džiaugsmo ašaros, nes mes nugalėjome ne tik priešininkų komandą, bet ir visą korumpuotą Graikijos futbolo sistemą.

Dėkojame už interviu ir linkime ateityje patirti begalę nepakartojamų akimirkų palaikant savo mylimą komandą!

Vienas iš dviejų naujokų legionierių – Francisco Cruzas. Šio meksikiečio biografija itin spalvinga, tad norėdami susipažinti artimiau nusprendėme šiek tiek pakalbinti Ryto naujoką. Pirmasis įspūdis – ne itin kalbus, tačiau kovingas ir sunkiai dirbantis žmogus, siekiantis savo svajonių. Tikimės, kad artėjančiame sezone turėsime vieną bendrą svajonę ir visi kartu dėl jos kausimės. Toliau – interviu su naujuoju Ryto snaiperiu:

Ta proga, kad Eurocup’as patvirtino europinių rungtynių tvarkaraštį apžvelgsime mus laukiančias išvykas bei priešininkų komandas palaikančias grupuotės.

Ruošdamiesi 2019/2020 metų sezonui B Tribūnos aktyvas planuoja savo skaitytojams pasiūlyti naujų straipsnių bei naujienų. Nuo šiol mūsų naujienas galite sekti tinklalapyje www.btribuna.lt

Praeitą savaitę Rytas oficialiai atsisveikino su 5 žaidėjais. Giga, Kairys, Kramer, Pilauskas, Normantas.