2025/2026 m. sezono išvykų aprašymai

Po kiek daugiau nei dviejų metų pertraukos vėl lankomės trečiame pagal dydį Graikijos mieste - Patruose. Saulė ir maloni temperatūra nuteikė viltingai, tačiau pergalės atsivežti ir vėl nepavyko. Nors šįsyk rungtynių svarba ir kontekstas kitas, tačiau visada keliaujant į išvyką tikimės tik pergalės. Deja, bet europinės išvykos Rytui dažniausiai nesusiklosto. Kai kalba pasisuka apie Graikijos krepšinį, visada yra įdomu pasinerti ir į vietinę palaikymo kultūrą, tačiau Patrų krepšinio klubas tuo pasigirti negali. Arenoje atmosfera nyki. Vos pasitaikius progai yra garsiai leidžiama muzika, arba per garsiai nustatytą mikrofoną rėkia arenos pranešėjas. Juokavome, jog atradome Šiaulių arenos analogą. Iš savo pusės palaikymą kurti pavyko tikrai neblogai. Lygiai dvi dešimtys juodai baltai raudonų paliko savo balsus arenoje. Momentais, nuo dainų aidinčioje arenoje vietiniai, graikams būdingomis pirštų kombinacijomis, išreiškė savo įvertinimą į mūsų įdėtą darbą. Pakeliui į Patrus sužinome, jog mūsų treneriui su žmona gimė atžala. Nors treneris išskubėjo atgal į Vilnių pamatyti gimusią dukrą ir gyvai pasveikinti progos neturėjome, mes naujai sukurtai šeimai linkėjimus pasiunčiame rungtynių metu. Linkime sveikatos ir ramių naktų! Krepšinyje yra svarbu turėti trumpą atmintį. Visas dėmesys į prieššventinę išvyką į Šiaulius ir artėjantį derbį su klubu iš vidurio Lietuvos. Šventinis laikotarpis nusimato darbingas, būk kartu su komanda!

Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse kartu su Rytas Ultras vaikinais į Jonavą patraukia du autobusai fanatų. Sveikiname visus su šia diena! Kelionės metu netyla diskusijos apie Europos fanscenos aktualijas, gatvės meną, aptariamos kitų Europos grupuočių choreografijos bei generuojamos idėjos vaizdiniam palaikymui. Akivaizdu, kad po išvykos į Varšuvą visi užsikrovę gerų emocijų, motyvacijos, kas ir spinduliavo kelionės metu. Sektoriuje susirenka 105 aktyvūs palaikytojai. Pirmoje rungtynių pusėje palaikymas nebuvo išskirtinis, tačiau tai, kas vyko antroje, verta aplodismentų. Tūsas sektoriuje užsikuria toks, kuris išjudina net ir centrinėse tribūnose esančius rytfanius, kurie, pakilę iš savo vietų, šoko pagal mūsų atliekamus gabalus. Pasiekta dar viena pergalė tokiu būdu, kuriuo ir norėtume, kad jos būtų prieš antros lentelės pusės komandas, džiaugiamės tuo. Dabar mūsų laukia rinktinių langas, turėsime šiokias tokias atostogas ir arenoje susimatysime gruodžio 6 dieną. O po rungtynių visi trauksime į legendinį Vilniaus subkultūrų festivalį „Vilniaus gatvės“, kuriame pasirodys visiems mums mylima grupė CONTRA98. Kviečiame visus rytfanius pirkti bilietus į festivalį ir po rungtynių apsilankyti klube Mello, teko girdėti gandų, kad bilietai netrukus brangs.

Nuostabus palaikymas Varšuvoje. Antradienio pavakarę į Lenkijos sostinę patraukia apie 300 rytfanių. Pasirodymas pradedamas eisena Varšuvos gatvėmis link arenos. Įdomu, kad didžioji eisenos dalis vyksta be policijos palydos. Varšuvoje išvykos fanų eisenos yra itin retas reiškinys, dėl kylančių saugumo pavojų. Džiaugiamės, kad mums ji pavyko sklandžiai, o eisenos pabaigoje pirotechnika ir netylančios dainos apgaubė arenos prieigas. Arena mus pasitiko nesvetingai. Nors Lenkija ir garsėja organizuotu palaikymu, tačiau požiūris į jį iš organizatorių pusės absurdiškas. Jokių vėliavų, būgnų, megafonų - nieko. Įsijungus klubo vadovams pavyksta išsikovoti bent jau minimalias sąlygas - vienas būgnas, megafonas ir sektoriaus vėliavos. Ačiū mūsų klubui už parodomą solidarumą ir pagarbą organizuotam palaikymui, kai to reikia labiausiai. Deja, prarandame daug brangaus laiko ir dalis atvykusiųjų praleidžia rungtynių pradžią. Nepaisant to, aukštą užsivedimo lygį pavyko išlaikyti be didesnių pertraukų. Juk žaidėme prieš didelį vardą fanatizmo pasaulyje turintį klubą. Oponentų pusėje apie 100 organizuoto palaikymo atstovų, be vėliavų kartas nuo karto suskamba neblogai, bet likusiai arenos daliai menkai jungiantis prie dainų, atmosfera lieka neįspūdinga. Turnyrinėje lentelėje tai buvo ypatingai svarbus susitikimas, tad pergalės skonis tampa dar saldesnis, kai užsitikrinome pirmąją vietą grupėje. Aikštėje žaidimas džiugina mažai ką ir dar reikės pakeisti begalę dalykų, kad nueitume ten, kur dar nebuvome. Daugiausia tai liečia psichologinius aspektus ir supratimą ko trenerių štabas reikalauja. Pastaruosius sezonus šis supratimas atsirasdavo tik finaluose, tad pagrindinis klausimas išlieka ar pavyks surasti receptą kaip pasiekti tą komandos vienybę ir energiją anksčiau nei birželį. Pabaigoje dar viena didžiulė padėka Ryto bendruomenei už šią išvyką. Emocija, kurią jaučiame atstovaudami savo miestą bei spalvas Europinėje platformoje yra kažkas ypatingo. Ir kiekvienas važiuojantis, aukojantis laisvadienius, žygiuodamas svetimo miesto gatvėmis su Juodai Baltai Raudonomis spalvomis prisideda prie to. Jokios tuštybės. Tik aistra ir meilė. Lai taip būna amžinai!

Iš Vilniaus paskui Rytą pajuda vienas autobusas plius keli ekipažai mašinų ir su prisijungusiais rytfaniais vietoje iš viso sektoriuje turime apie 80 žmonių. Geras skaičius atsižvelgiant, kad Šiauliai turbūt yra vienas iš nemėgstamiausių išvykos taškų Lietuvoje rytfaniams, dėl prastų sąlygų kurti palaikymą. Tik atsiradus menkiausiai galimybei yra leidžiama muzika tokiu garsumu, kuri ne tik trukdo kurti palaikymą, bet greičiausiai iš komforto išveda ir eilinius arenos lankytojus. Kadangi sektoriuje turime solidų skaičių žmonių, pavyksta užkurti neblogą vakarėlį, užsivedimo netrūksta visų rungtynių metu. Palaikymo zenitu tampa trečiasis ketvirtis ir daina “dalis mano širdies” kuri su pagirtina energija skamba didžiąją trečiojo kėlinio dalį. Praeitus kelis aprašymus gyrėme fanus, tai šį kartą norisi atiduoti duoklę ir žaidėjams. Labai smagu matyti kiek pastangų ir noro suskambėti garsiai įdeda žaidėjai į varžybų gale vykstantį susišūkimą “Pirmyn vilniečiai”. Iš to galima spręsti, kad žaidėjai tai atlieka ne todėl, kad taip reikia, per daug neįdedami pastangų, tik užsidedami check varnelę, bet todėl, nes tai jiems taip pat svarbu. Tai mus be galo motyvuoja ir stumia daryti dalykus toliau. Dar kartą ačiū jums! Nors ir ne taip užtikrintai kaip tikėjomės, tačiau iš Šiaulių išsivežam pergalę, o antradienį mūsų laukia, turbūt galima pavadinti, istorinė mums kaip B Tribūnai išvyka į Varšuvą! Pirmieji rytfanių ekipažai jau pajudėjo Lenkijos link. Rengiamės juodai ir pasimatome Varšuvoje!

Diskusijų po šių rungtynių kilo daug, tad džiaugiamės galėdami įžiebti diskusiją ir neleisti įsivyrauti vienai vienintelei ir neginčijamai nuomonei Lietuvoje. Apie viską po truputį nuo pradžių. Iš Vilniaus į Kauną pajuda pilni 5 autobusai. Su vietoje prisijungusiais, Rytą priešo teritorijoje palaiko apie 350 rytfanių. Nusistovėjęs skaičius, kuris jau nieko nebestebina. Smagu, kad stabilumas išlaikomas, net ir žinant kiek laiko suvalgo tokios išvykos. Tačiau patiriamos emocijos atperka viską. Rungtynių eigoje kyla du baneriai. Vienas pašiepiantis arenos atmosferą, kitas Europos krepšinio sistemą, dėl kurios sudaromos nelygios sąlygos klubams konkuruoti tarpusavyje. Kaune jau ne pirmus metus stebimas reiškinys, kur organizuotas palaikymas kišamas žmonėms per gerkles, tačiau niekaip neprigyja. Susitaikyti su tuo sekasi sunkiai ir cringe’as tampa kiekvienos išvykos atributu. Už šią mirusią atmosferą ir uždegame paguodos žvakutes. Kito banerio pagrindinės mintys jau aptartos praėjusiame poste sukelia dideles diskusijas komentaruose. Turbūt taikliausiai ir plačiausiai šia tema pastaruoju metu pasisako Rytis Vyšniauskas, tačiau bendrojoje masėje šios mintys ištirpsta. Ir tai, kokiais argumentais esame kritikuojami už šią poziciją tik parodo, kad įsigilinimas į šią temą yra labai paviršutiniškas. Dažniausi iš jų: tiesiog pavydit ir verkiat bei nesugebate susikurti galimybės ten būti. Ir žinoma tradicinis whataboutizmas su: “o kaip ten patys jūs toj savo kibiro taurėje žaidžiat.” Dar kartą - mūsų noras konkuruoti bent jau panašiomis sąlygomis. Tikimės, kad netolimoje ateityje tam atsiras galimybė ir konkurencija pasieks jau seniai Lietuvoje užmirštą lygį. Iš to laimėsime visi. Aikštelėje matėme kiek kitokį Rytą nei ankstesniuose sezonuose. Treneris spaudos konferencijoje sudėliojo stiprius akcentus, kuriuos norisi transliuoti žaidėjams ir iš mūsų pusės. Komandiškumas, aistra, atsidavimas ir kova iki paskutinio kraujo lašo. Tai yra tuom, kuom buvome gyvi pastaruosius penkis sezonus, nes tai mūsų identitetas. Nesvarbu, kas bežaistų komandoje tą reikia suprasti ir tuo gyventi. Tikime, kad tokios rungtynės suteikia puikias pirmąsias pamokas bei suteiks papildomą impulsą tolimesniam augimui. Nes augti tikrai dar turime kur. Trečiadienį Čempionų lyga grįžta į Vilnių, kur sieksime revanšuotis Heidelbergo ekipai. Būk arenoje ir padėk Rytui augti! Jei nori komandą palaikyti su mumis, kreipkis dėl bilieto asmenine žinute. Junkis prie Juodai Baltai Raudonų ir Tik pirmyn, ne atgal!

Vokietijos pakraštyje Rytą palaikė 53 žmonės. Geras skaičius euro išvykoje. Šį kartą į išvyką pasileido nemažas skaičius žmonių, kurie komandą užsienyje palaikė pirmą kartą, sveikiname juos "pramušus" pirmą euro išvyką. Prieš rungtynes padarome trumpą eiseną iki arenos bei su fajerių pagalba nudažome arenos apylinkes raudona spalva. Nors rungtynės ir nesiklostė mūsų komandai tinkama linkme, tačiau gerai skambėti viso mačo metu pavyko tikrai neblogai, dėl ko sulaukėme nemažai plojimų ir iš vietinės publikos. Pats Heidelbergo klubas giliai įsirašęs į Vokietijos istoriją, įkurtas prieš 73 metus ir net 9 kartus tapęs šalies čempionais. Tiesa, paskutinį kartą tai padarė 1977 metais. Kalbant apie vietinį palaikymą jį galima pavadinti kitokiu, naudojamas perteklinis būgnų skaičius ir apsiribojama trumpomis skanduotėmis su keliomis išimtimis. Po rungtynių pasitinkame komandą ir pasidaliname mintimis, kuriomis gyvename. Ypatingai orientuojame žodžius tiems, kurie čia žaidžia pirmą sezoną. Žaidėjai turi žinoti, kad juos palaikysime visur ir visada nesvarbu kas. Ir kad galvų nuleisti nėra kada - svarbu suprasti klaidas, kurias daro kiekvienas asmeniškai ir keistis taip, kad jų kiekis mažėtų. Gaila, kad pirmąją išvyką užsienyje pradėjome tokia nata. Esant sunkesniam periodui viešojoje erdvėje bandoma ieškoti atpirkimo ožių, badoma pirštais į tam tikrus žaidėjus, kurie nenusipelnė to, žinant visas aplinkybes. O dabar laukia svarbus periodas komandai norint atstatyti nuotaikas po dviejų pralaimėjimų iš eilės ir pirmas to bandymas šiandien Vilniuje. Visi imam šalikus dedamės raudonus marškinėlius ir pasimatome arenoje!

Panevėžyje Rytą palaikė 130 rytfanių. Skaičiai išvykose ir toliau išlieka solidūs. Palaikymas taip pat neblogo lygio. Tiesa, nuliūdina komandos žaidimas. Jau per kurį laiką atpratome matyti, kad puolime atkovojame žymiai mažiau kamuolių nei varžovai (16 vs 7). Priežasčių rasti galima milijoną, tačiau nesinori, kad tai taptų tendencija ateičiai. Kitas žingsnis - Vokietijoje, kur ir vėl vyksta nemenkos rytfanių pajėgos. Visus dar neturinčius bilieto kviečiame jį isigyti O1 ir O2 sektoriuose ( https://tickets.mlp-academics.de/shop/105/event/1954 ). Visiems geros europinės išvykos!

Galingai sezoną pradėję Rytfaniai užpildo du autobusus ir iš Vilniaus į Uteną pajuda 100 žmonių, vietoje prisijungė dar pusšimtis, tad viso sektoriuje apie 150 Rytui neabejingų sielų. Smagu matyti, kad komanda toliau aktyviai ir gausiai yra palaikoma ne tik namuose, bet ir išvykose. Raginame visus Rytfanius ir toliau aktyviai važiuoti kartu į išvykas, nes būtent išvykose atsiskleidžia fanatizmo peripetijos. Utenos areną pamatėme daug tylesnę, negu ją buvo galima pamatyti dar ne taip seniai. Anksčiau tai buvo vieną iš smagiausių palaikymų turinti arena iš mažesniųjų lygos klubų, kiek apmaudu dėl šio fakto. O Rytfaniai iš palaikymo pusės pasižymi stabilumu, džiugu, kad pavyko kurti gerą ir aistringą palaikymą visų rungtynių metu išvengiant amerikietiškų kalnelių. Aikštėje, nors ir kova apylygė, tačiau iš komandos buvo galima jausti užtikrintumą, kas neleido nei kiek sudvejoti, kad išsivešime pergalę. Dar viena stipri mūsų išvyka tapo istorija, o lygiai už savaitės atidarysime ir Ryto sezoną Europoje! Situacija su bilietais tiesiog absurdiška, kai likus savaitei bilietai tik pradedami leisti į prekybą. Tai kenkia visai organizacijai ir turbūt negalime tikėtis, kad arenoje susirinks bent kiek didesnis kiekis žmonių. Bet kokiu atveju, nelik abejingas, nes šie reikalai anksčiau ar vėliau bus sutvarkyti, o komandai palaikymo reikia visada. Rašyk asmeninę žinutę mums, registruokis bilietui ir atidarom tarptautinį sezoną gausiai, garsiai ir užtikrintai!

Sezono pradžia, kokios dar nesame turėję. Kaip griausmingai jį uždarėme, taip pat griausmingai ir atidarėme. Tikslų skaičių rytfanių arenoje pasakyti sunku, tačiau mūsų vertinimu jis siekė apie 400. Nepaprastai smagu už visą bendruomenę, kad šventę galime sukurti ir patys, nepaisant to, kad didelio susidomėjimo šiomis rungtynėmis Lietuvos krepšinio aplinkoje ir nebuvo. Šventiškos nuotaikos jaučiamos nuo pat susitikimo išvykos vietoje. Dauguma veidų nematyti visą vasarą, tad gera ir vėl sutikti bičiulius bei leistis į dar vieną juodai baltai raudoną nuotykį. O nuotykis prasideda eisena nuo pagrindinės Kėdainių senamiesčio aikštės. Paskutinį kartą eiseną čia darėme 2017 metais po garsiojo įvykio su gesintuvais, surinkę tais laikais solidų 70 žmonių skaičių. Šįkart eisena bene 5 kart didesnė ir tai tik leidžia pasidžiaugti augimu. Toliau norisi gilinti dabartinės bendruomenės supratimą apie palaikymo kultūrą, apie vertybes, apie protesto kultūrą. Ypatingai tai svarbu, kai priimami sprendimai, kurie nesutampa su mūsų vertybėmis. Tą pademonstruojame ir baneriu rungtynių pradžioje, kuris jau buvo aprašytas praėjusiame poste. Vienybės jausmas susirinkus tribūnoje dainuojant pirmuosius gabalus užveda. Matyti pirmąsias žaidėjų reakcijas motyvuoja dar labiau. Kaip jau viename interviu minėjo Jordanas - kai kuriems žaidėjams tai pirmas sezonas jų karjerose, kai jie žais turėdami tokio lygio organizuotą palaikymą. Ir mes padarysime viską, kad jis būtų įsimintiniausias jų karjerose. O žinutė žaidėjams - šis palaikymas yra ne tik privalumas jums, bet ir pareiga. Pareiga atiduoti save organizacijos tikslams, asmeninį ego palikti šone ir mėgautis mažomis akimirkomis kartu. Namuose ir išvykose. Visur kur Rytas, visur kur mes. Laukia dar vienas neužmirštamas sezonas. Atmosfera ir pati arena kažkiek priminė išvyką į Opavą. Panašus arenos išplanavimas bei žmonių skaičius. Tik šįkart tenka išsidėstyti ne visai optimaliai - per tris sektorius. Prie klubo himno jungiasi ir apšilinėjantis Martynas, smulkmena, kuri tikrai nelieka nepastebėta. Galų gale rungtynes vainikuoja šarmine dūmų pertraukėlė. LKL mano, kad baudomis pasipelnys ir sudrausmins mus, tačiau realybėje iššauks tik dar didesnes ir griežtesnes reakcijas. Ačiū kiekvienam prisijungusiam. Tikimės ne ką mažesnio aktyvumo ir savaitgalio išvykoje į Uteną. O rytoj laukia sugrįžimas namo. Arenoje laukia sezono pradžios choreografija bei juodai baltai raudonas krepšinis. Iki pasimatymo bičiuliai!

