2025/2026 m. sezono išvykų aprašymai

Kiek daugiau nei po dviejų metų pertraukos mes vėl grįžtame į Prancūziją. Šįsyk TOP16 etape susitinkame su Le Mano miesto reprezentacine krepšinio komanda. Miesto, kuris visame pasaulyje yra pagarsėjęs savo 24 valandų lenktynėmis, kuriose komandos iš viso pasaulio varžosi kieno automobiliai yra greičiausi. Deja, bet mūsų komanda šiame mieste savo lenktynes pralaimėjo ir patyrė dar vieną pralaimėjimą, bet apie viską iš pradžių. Įvairiausiais keliavimo būdais į Le Maną susirenka 16 B tribūnos atstovų ir 3 Dzūkų tankai, prisijungus dar keliems rytfaniams sektoriuje palaikymą kūrė 22 fanatai. Atskira padėka alytiškiams, kurie šį sezoną aktyviai jungiasi prie euro išvykų. Namų komandos patirtis, priimant svečius europinėse batalijose pasijautė iš pačių pradžių. Bilietus ir sektorių gavome iki rungtynių startinio švilpuko likus dvejoms valandoms. Problemos ties čia nesibaigia. Atvykus į mums išskirtą sektorių pradedame ilgas ir bereikšmes diskusijas su arenos apsauga. Koją kišo tradicija tapęs prancūzų nenoras ar labiau anglų kalbos nemokėjimas. Į diskusiją įsitraukus laisvai prancūziškai kalbantiems B tribūnos vyrukams, argumentų kalba pavyko pasiekti savo ir arenos darbuotojams baigėsi norai trukdyti mums ruoštis kurti palaikymą. Nepaisant svyruojančių nuotaikų, palaikymas buvo „pasikūręs“ visų rungtynių metu. Tam ypač padeda ir atsivežtas būgnas, kuris ne tik padeda išgauti melodingumą, bet ir savotiškai užsivesti esant duobelėms aikštelėje. Vėlgi, komandos pasirodymo aikštelėje nesiimsime vertinti. Užsidegimas buvo matomas. Tai puikiai pasimatė ant suoliuko esant komandos kapitonui ir Speedy, kurie kiekvieną momentą išgyveno lyg tai būtų jų paskutinės rungtynės. Tai įkvepia, jog ne viskas prarasta. O viskas tikrai nėra prarasta. Šansai Europoje pagaliau peržengti TOP16 etapą komplikavosi, tačiau jie vis dar yra realūs, tereikia iki galo padaryti darbą. Grįžę į Lietuvą ruošiames išvykai į Jonavą. Fanatų gyvenimas yra ne apie pergales, jis yra apie atsidavimą savo miestui, savo klubui, savo spalvoms. Keliaujame į Jonavą kartu!

Dar vienas tragiškas pasirodymas. Fiksuojama rekordinė LKL 5 iš eilės pralaimėjimų serija. Jau kelis metus gyvenome pripratę vietinėje lygoje matyti besikaunančią ir retai beklumpančią komandą, tačiau po truputį viskas keičiasi. Nori nenori mintimis grįžtame į praeitį, ir prisimename, skaudžiausias atkarpas klubą treniruojant prieš tai buvusiems treneriams. Besikeičiant žaidėjams keičiasi ir komandos veidas, kuris neabejojame, kad šiandien netenkina nieko. Ir mąstydami apie galimas priežastis nė vienas negalime įvardinti to vieno atsakymo, kuris atsakytų į visus kylančius klausimus. Ko negalime toleruoti - tai pastangų trūkumo. Tai ne apie talentą, tai ne apie taktikas, ne apie biudžetus. Tai apie nusiteikimą, tai apie visų vidinių nepasitenkinimų padėjimą ant stalo, bendro kompromiso radimą bei atsidavimą visu 100%. Jei tokie nebūsime nepadės niekas. Atsakomybė tą suorganizuoti ir to išsireikalauti šiandien krenta ant žmonių atsakingų už klubo sportinę veiklą pečių. Mes tiesiog negalime egzistuoti nekovodami aikštėje kaip išprotėję. Kodėl? Nes fanai tą daro už aikštės ribų. Jei tai nepersiduoda, tai apie ką lieka ši komanda? Nepaisant visų negandų Klaipėdoje Rytą aktyviai palaiko 48 asmenys. Didžiausia pagarba kiekvienam važiavusiam ir stovint už komandą, už tris gražiausias spalvas sunkiu momentu. Ši išvyka tampa ypatinga dviems Rytfaniams. Vienam tai buvo simbolinė 100-toji išvyka už Rytą, kurios metu prisimenamas visas kelias nuo pirmos registracijos žinutės. Kai kuriuos rytfanius tai inspiruoja susiskaičiuoti bei pasidžiaugti savais skaičiais. Šalia šimtukininko atsirado ir "pirmokas", tad pasveikiname ir jį, bei palinkime jam neblėstančio entuziazmo siekiant triženklio skaičiaus. O pirmieji Rytfaniai jau mina Prancūzijos gatves, kur Le Mane laukia gausus palaikymas ir tikėjimas, kad šis košmaras netrukus baigsis. Viena ar dvi pergalės dabartines nuotaikas gali pakeisti kardinaliai. Dar nieko nepraradome, tad tikime, ir iš savo pusės padarysime viską, kad pasinaudotume šiame sezone likusiomis galimybėmis. Kai nesiseka dainuojam dar garsiau, palaikom dar gausiau. Reikalaujam, kad žaidėjai, kad žaidėjai aikštelėje kovotų iki galo, būtų aistringi, bet turime pradėti nuo savęs. Šeštadienį vykstame į Jonavą ir turime vadovautis tokiu mentalitetu. Tad lauksime visų bedraminčių asmeninių žinučių dėl išvykos.

Palaikydami Rytą visur ir visada esame išvažinėję didžiąją dalį Lietuvos ir pirmi kartai apsilankat tam tikrame mieste pasitaiko vis rečiau, vieną tokių prieš kelis metus turėjome keliaujant į Telšius. Šįkart tai patiriame Gargžduose, miestas kuris geriau žinomas kaip gilias futbolo tradicijas puoselėjantis kraštas, kuriame Rytas Ultras vyrukams tekę lankytis palaikant draugus iš Alytaus. Iš Vilniaus paskui Rytą patraukia 71 fanatas. Kadangi kelionė tolima nusprendžiame sužaisti Rytfanių mėgstamą auksinio proto žaidimą. Finale susitiko šio žaidimo etatinis finalų dalyvis bei žmogus, kuriam tai buvo debiutas šiame žaidimo etape. Pergalę šventė debiutantas, tad sveikiname jį. Likusi kelionės dalis buvo dedikuota senbuvių prisiminimams apie judėjimo didžiausias pergales ir pralaimėjimus už arenos ribų, bei jaunesnių ar ne taip senai prisijungusių narių supažindinimu su judėjimo istorija. Arenoje įsikuriame likus kiek daugiau nei pusvalandžiui iki rungtynių pradžios. Gausiais aplodismentais pasitinkame sugrįžusi Speedy bei pirmą kartą Ryto marškinėlius užsivilkusį naujoką Jordan’ą. Bet aikštėje pamatėme tai ko labiausiai nesitikėjome. Akivaizdu, kad prieš tai patirti du pralaimėjimai žaidėjų ego nesužeidė, o liūdniausia, kad buvo nusileidžiama noru ir koncentracija. Padaryti pražangą esant susikeitimo situacijai arba persivaryti kamuolį per 8 sekundes tereikia tik šių dviejų dalykų, bet deja jų šeštadienį mūsų pusėje nebuvo. Apgailėtinas pasirodymas, dėl kurio gėda ir jokių pasiteisinimų čia negali būti. Ir atsakomybė čia krenta ant kiekvieno žaidėjo. Jei turi komandoje žmones, kuriem nėra paaiškinama, kad į kitą Lietuvos kraštą arti šimto žmonių trenkiasi ne tam kad pažiūrėtų į jų gražius kedus, tai mes turime didelių problemų. Nepaisant rezultato aikštėje pavyko išgauti visai smagų palaikymą. Artėjant Sausio 13 dienai sektorių papuošiam neužmirštuole, kaip simbolį Sausio 13 aukoms atminti. Prieš 35 metus mūsų tautiečiai kovojo už tai kas yra brangiausia - savo ir mūsų laisvę. O ketvirtadienį Vilniuje einame ne tik nutraukti pralaimėjimų seriją mače prieš Šiaulius, tačiau ir užsitikrinti vietą KMT finalo ketverte. Ar ateis komanda, pamatysime. Nori prisijungti prie aktyvaus palaikymo? Rašyk mums asmeninę žinutę ir suteiksime visą reikiamą informaciją.

Sužinoję išvykos datą nerimavome kiek rytfanių Kūčių išvakares nuspręs praleisti kelyje palaikant juodai baltai raudonus. Bet aktyvumas išties nustebino - išvykoje 87 rytfaniai. Ačiū kiekvienam nusprendusiam taip praleisti paskutines akimirkas prieš didžiausias metų šventes. Apie Šiaulius nepasakysime nieko naujo - viską radome kaip ir palikę. Prošvaisčių vystytis palaikymo kultūrai čia nėra. Viskas užstrigę 2010-uosiuose. Komanda iškovoja užtikrintą pergalę, tačiau tikimės, kad ji dar kartą neužliūliuos mūsiškių sausio viduryje, kur rungtynių svarba bus žymiai didesnė. O už kelių dienų pakilę nuo šventinių stalų stosime į Kalėdinį derbį. Renginys, kurio dar nėra buvę, tad jaučiamas didelis sujudimas. Nepamirškite apsilankyti arenos koridoriuje vyksiančiame Contra98 koncerte, kuris užkurs visus dar vienam įspūdingam palaikymui. Šią Šv. Kalėdų dieną juodai baltai raudonoms šeimoms norime palinkėti gražių ir jaukių švenčių. Vertinkime tai, ką turime šiandien - laisvę bei saugumą. Tą turi ne visi, tad dalinkimės šiuo jausmu su tais, kuriems jo trūksta labiausiai ❤️

Po kiek daugiau nei dviejų metų pertraukos vėl lankomės trečiame pagal dydį Graikijos mieste - Patruose. Saulė ir maloni temperatūra nuteikė viltingai, tačiau pergalės atsivežti ir vėl nepavyko. Nors šįsyk rungtynių svarba ir kontekstas kitas, tačiau visada keliaujant į išvyką tikimės tik pergalės. Deja, bet europinės išvykos Rytui dažniausiai nesusiklosto. Kai kalba pasisuka apie Graikijos krepšinį, visada yra įdomu pasinerti ir į vietinę palaikymo kultūrą, tačiau Patrų krepšinio klubas tuo pasigirti negali. Arenoje atmosfera nyki. Vos pasitaikius progai yra garsiai leidžiama muzika, arba per garsiai nustatytą mikrofoną rėkia arenos pranešėjas. Juokavome, jog atradome Šiaulių arenos analogą. Iš savo pusės palaikymą kurti pavyko tikrai neblogai. Lygiai dvi dešimtys juodai baltai raudonų paliko savo balsus arenoje. Momentais, nuo dainų aidinčioje arenoje vietiniai, graikams būdingomis pirštų kombinacijomis, išreiškė savo įvertinimą į mūsų įdėtą darbą. Pakeliui į Patrus sužinome, jog mūsų treneriui su žmona gimė atžala. Nors treneris išskubėjo atgal į Vilnių pamatyti gimusią dukrą ir gyvai pasveikinti progos neturėjome, mes naujai sukurtai šeimai linkėjimus pasiunčiame rungtynių metu. Linkime sveikatos ir ramių naktų! Krepšinyje yra svarbu turėti trumpą atmintį. Visas dėmesys į prieššventinę išvyką į Šiaulius ir artėjantį derbį su klubu iš vidurio Lietuvos. Šventinis laikotarpis nusimato darbingas, būk kartu su komanda!

Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse kartu su Rytas Ultras vaikinais į Jonavą patraukia du autobusai fanatų. Sveikiname visus su šia diena! Kelionės metu netyla diskusijos apie Europos fanscenos aktualijas, gatvės meną, aptariamos kitų Europos grupuočių choreografijos bei generuojamos idėjos vaizdiniam palaikymui. Akivaizdu, kad po išvykos į Varšuvą visi užsikrovę gerų emocijų, motyvacijos, kas ir spinduliavo kelionės metu. Sektoriuje susirenka 105 aktyvūs palaikytojai. Pirmoje rungtynių pusėje palaikymas nebuvo išskirtinis, tačiau tai, kas vyko antroje, verta aplodismentų. Tūsas sektoriuje užsikuria toks, kuris išjudina net ir centrinėse tribūnose esančius rytfanius, kurie, pakilę iš savo vietų, šoko pagal mūsų atliekamus gabalus. Pasiekta dar viena pergalė tokiu būdu, kuriuo ir norėtume, kad jos būtų prieš antros lentelės pusės komandas, džiaugiamės tuo. Dabar mūsų laukia rinktinių langas, turėsime šiokias tokias atostogas ir arenoje susimatysime gruodžio 6 dieną. O po rungtynių visi trauksime į legendinį Vilniaus subkultūrų festivalį „Vilniaus gatvės“, kuriame pasirodys visiems mums mylima grupė CONTRA98. Kviečiame visus rytfanius pirkti bilietus į festivalį ir po rungtynių apsilankyti klube Mello, teko girdėti gandų, kad bilietai netrukus brangs.

Nuostabus palaikymas Varšuvoje. Antradienio pavakarę į Lenkijos sostinę patraukia apie 300 rytfanių. Pasirodymas pradedamas eisena Varšuvos gatvėmis link arenos. Įdomu, kad didžioji eisenos dalis vyksta be policijos palydos. Varšuvoje išvykos fanų eisenos yra itin retas reiškinys, dėl kylančių saugumo pavojų. Džiaugiamės, kad mums ji pavyko sklandžiai, o eisenos pabaigoje pirotechnika ir netylančios dainos apgaubė arenos prieigas. Arena mus pasitiko nesvetingai. Nors Lenkija ir garsėja organizuotu palaikymu, tačiau požiūris į jį iš organizatorių pusės absurdiškas. Jokių vėliavų, būgnų, megafonų - nieko. Įsijungus klubo vadovams pavyksta išsikovoti bent jau minimalias sąlygas - vienas būgnas, megafonas ir sektoriaus vėliavos. Ačiū mūsų klubui už parodomą solidarumą ir pagarbą organizuotam palaikymui, kai to reikia labiausiai. Deja, prarandame daug brangaus laiko ir dalis atvykusiųjų praleidžia rungtynių pradžią. Nepaisant to, aukštą užsivedimo lygį pavyko išlaikyti be didesnių pertraukų. Juk žaidėme prieš didelį vardą fanatizmo pasaulyje turintį klubą. Oponentų pusėje apie 100 organizuoto palaikymo atstovų, be vėliavų kartas nuo karto suskamba neblogai, bet likusiai arenos daliai menkai jungiantis prie dainų, atmosfera lieka neįspūdinga. Turnyrinėje lentelėje tai buvo ypatingai svarbus susitikimas, tad pergalės skonis tampa dar saldesnis, kai užsitikrinome pirmąją vietą grupėje. Aikštėje žaidimas džiugina mažai ką ir dar reikės pakeisti begalę dalykų, kad nueitume ten, kur dar nebuvome. Daugiausia tai liečia psichologinius aspektus ir supratimą ko trenerių štabas reikalauja. Pastaruosius sezonus šis supratimas atsirasdavo tik finaluose, tad pagrindinis klausimas išlieka ar pavyks surasti receptą kaip pasiekti tą komandos vienybę ir energiją anksčiau nei birželį. Pabaigoje dar viena didžiulė padėka Ryto bendruomenei už šią išvyką. Emocija, kurią jaučiame atstovaudami savo miestą bei spalvas Europinėje platformoje yra kažkas ypatingo. Ir kiekvienas važiuojantis, aukojantis laisvadienius, žygiuodamas svetimo miesto gatvėmis su Juodai Baltai Raudonomis spalvomis prisideda prie to. Jokios tuštybės. Tik aistra ir meilė. Lai taip būna amžinai!

Iš Vilniaus paskui Rytą pajuda vienas autobusas plius keli ekipažai mašinų ir su prisijungusiais rytfaniais vietoje iš viso sektoriuje turime apie 80 žmonių. Geras skaičius atsižvelgiant, kad Šiauliai turbūt yra vienas iš nemėgstamiausių išvykos taškų Lietuvoje rytfaniams, dėl prastų sąlygų kurti palaikymą. Tik atsiradus menkiausiai galimybei yra leidžiama muzika tokiu garsumu, kuri ne tik trukdo kurti palaikymą, bet greičiausiai iš komforto išveda ir eilinius arenos lankytojus. Kadangi sektoriuje turime solidų skaičių žmonių, pavyksta užkurti neblogą vakarėlį, užsivedimo netrūksta visų rungtynių metu. Palaikymo zenitu tampa trečiasis ketvirtis ir daina “dalis mano širdies” kuri su pagirtina energija skamba didžiąją trečiojo kėlinio dalį. Praeitus kelis aprašymus gyrėme fanus, tai šį kartą norisi atiduoti duoklę ir žaidėjams. Labai smagu matyti kiek pastangų ir noro suskambėti garsiai įdeda žaidėjai į varžybų gale vykstantį susišūkimą “Pirmyn vilniečiai”. Iš to galima spręsti, kad žaidėjai tai atlieka ne todėl, kad taip reikia, per daug neįdedami pastangų, tik užsidedami check varnelę, bet todėl, nes tai jiems taip pat svarbu. Tai mus be galo motyvuoja ir stumia daryti dalykus toliau. Dar kartą ačiū jums! Nors ir ne taip užtikrintai kaip tikėjomės, tačiau iš Šiaulių išsivežam pergalę, o antradienį mūsų laukia, turbūt galima pavadinti, istorinė mums kaip B Tribūnai išvyka į Varšuvą! Pirmieji rytfanių ekipažai jau pajudėjo Lenkijos link. Rengiamės juodai ir pasimatome Varšuvoje!

Diskusijų po šių rungtynių kilo daug, tad džiaugiamės galėdami įžiebti diskusiją ir neleisti įsivyrauti vienai vienintelei ir neginčijamai nuomonei Lietuvoje. Apie viską po truputį nuo pradžių. Iš Vilniaus į Kauną pajuda pilni 5 autobusai. Su vietoje prisijungusiais, Rytą priešo teritorijoje palaiko apie 350 rytfanių. Nusistovėjęs skaičius, kuris jau nieko nebestebina. Smagu, kad stabilumas išlaikomas, net ir žinant kiek laiko suvalgo tokios išvykos. Tačiau patiriamos emocijos atperka viską. Rungtynių eigoje kyla du baneriai. Vienas pašiepiantis arenos atmosferą, kitas Europos krepšinio sistemą, dėl kurios sudaromos nelygios sąlygos klubams konkuruoti tarpusavyje. Kaune jau ne pirmus metus stebimas reiškinys, kur organizuotas palaikymas kišamas žmonėms per gerkles, tačiau niekaip neprigyja. Susitaikyti su tuo sekasi sunkiai ir cringe’as tampa kiekvienos išvykos atributu. Už šią mirusią atmosferą ir uždegame paguodos žvakutes. Kito banerio pagrindinės mintys jau aptartos praėjusiame poste sukelia dideles diskusijas komentaruose. Turbūt taikliausiai ir plačiausiai šia tema pastaruoju metu pasisako Rytis Vyšniauskas, tačiau bendrojoje masėje šios mintys ištirpsta. Ir tai, kokiais argumentais esame kritikuojami už šią poziciją tik parodo, kad įsigilinimas į šią temą yra labai paviršutiniškas. Dažniausi iš jų: tiesiog pavydit ir verkiat bei nesugebate susikurti galimybės ten būti. Ir žinoma tradicinis whataboutizmas su: “o kaip ten patys jūs toj savo kibiro taurėje žaidžiat.” Dar kartą - mūsų noras konkuruoti bent jau panašiomis sąlygomis. Tikimės, kad netolimoje ateityje tam atsiras galimybė ir konkurencija pasieks jau seniai Lietuvoje užmirštą lygį. Iš to laimėsime visi. Aikštelėje matėme kiek kitokį Rytą nei ankstesniuose sezonuose. Treneris spaudos konferencijoje sudėliojo stiprius akcentus, kuriuos norisi transliuoti žaidėjams ir iš mūsų pusės. Komandiškumas, aistra, atsidavimas ir kova iki paskutinio kraujo lašo. Tai yra tuom, kuom buvome gyvi pastaruosius penkis sezonus, nes tai mūsų identitetas. Nesvarbu, kas bežaistų komandoje tą reikia suprasti ir tuo gyventi. Tikime, kad tokios rungtynės suteikia puikias pirmąsias pamokas bei suteiks papildomą impulsą tolimesniam augimui. Nes augti tikrai dar turime kur. Trečiadienį Čempionų lyga grįžta į Vilnių, kur sieksime revanšuotis Heidelbergo ekipai. Būk arenoje ir padėk Rytui augti! Jei nori komandą palaikyti su mumis, kreipkis dėl bilieto asmenine žinute. Junkis prie Juodai Baltai Raudonų ir Tik pirmyn, ne atgal!