2023/2024 m. sezono išvykų aprašymai

Dar vienas nerealus pasirodymas už aikštės ribų. Jei ne pranokome, tai bent kaip minimum pakartojome praeitų metų game 5 rezultatą. Bet esmė net ne skaičiuje, o žmonių požiūryje į komandą ir jos palaikymą. Po rungtynių ir toliau traukiame dainas, nes tikime, nes žinom, kad galim. Šaunuoliai visi, o aikštėje parodyta žaidėjų ramybė bei užtikrintumas, net ir pralaimint, neleidžia galvoti apie nieką kitą kaip čempionų titulą. Pirmyn apginti savo miesto, vilnieti!

Priešo teritorijoje Rytą palaiko apie 300 juodai baltai raudonų. Kažkada buvę įspūdingi, tokie skaičiai dabar patapo norma. Ypatingai smagu matyti žmones savarankiškai besiorganizuojančius keliauti į išvykas, tai tik parodo, kad meilė Rytui ir palaikymo supratimas sklinda už B Tribūnos ribų. Negalime teigti, kad šįkart palaikymas buvo aukščiausiame lygyje, galbūt rungtynių specifika turėjo tam įtakos. Bet kas vyko paskutinėmis minutėmis sunku aprašyti žodžiais. Emocijų puokštė, kurią gali pateikti tik toks sportas kaip krepšinis. Neužmirštamos akimirkos, kurios įsirašė į istorijos metraščius. Visas emocijas vainikuoja paskutinis atsisėskite visi visi gabalas. Mirtina tyla arenoje ir varžovo pašiepimas aidi per visą areną. Vietiniai niršta, mes džiaugiamės, bet visi suprantame, kad darbas dar nepadarytas. Aistros šioje finalo serijoje nenumaldomai kyla ir jau netruks pasieks aukščiausią tašką. Šiandien turime parodyti apie ką yra Vilniaus miestas, apie ką yra Rytas, apie ką yra Juoda Balta Raudona. Tai dar viena proga parodyti kuom Vilnius skiriasi nuo Kauno. Tai mūsų šansas grįžti į sostą ir mes padarysime viską, kad juo pasinaudotume. Užsivedimas maksimalus, tad visi į areną kautis dėl titulo!

Po laisvo savaitgalio mūsų laukė paskutinė reguliariojo sezono išvyka į Pasvalį. Nors ir turnyrine prasme rungtynės nieko nelemia, bet atstovauti savo spalvas pasiryžta 33 rytfaniai. Iš Vilniaus išvykstame vėliausiu įmanomu laiku, todėl Pasvalį pasiekiame jau tiksint pirmąjai susitikimo minutei. Arena apytuštė, tylą joje kartas nuo karto nutraukia vietinių būgnai. Arenose uždraudus dūdas, pamažu triukšmo skleidimui jas keičia būgnai. Kaip organizuoto palaikymo atstovus, mus liūdina, kad dauguma naujai užgimusių grupių naudoja juos ne ritmui palaikyti, o sukelti kuo didesnį triukšmą. Jau po praėjusios Utenos išvykos galvoje visiems skamba nauja daina, kurią daugelis jau galėjo girdėti per 25 B Tribūnos gimtadienio koncertą Kablyje. Net neabejojame, kad šiandien Jeep’as pasigaus ją labai greitai, o finaluose tai bus dar vienas hitas, kurį trauks visa arena! Pergalė iškovojama daugiau nei užtikrintai ir su kovingomis nuotaikomis žengiame į lemiamą sezono etapą. Jį pradedame jau šiandien, tad tikimės, kad tavo balsas, raudoni marškinėliai ir šalikas jau paruoštas. Susitinkam šiandien arenoje ir užduodame gerą toną ateinančio mėnesio kovoms!

Prabėgus Velykoms dalinamės praėjusios savaitės išvykos į Panevėžį aprašymu. Ketvirtadienio pavakarę iš darbų, studijų ar pamokų anksčiau išsiprašo 56 rytfaniai ir vienas dzūkų tankas. Nepaisant nepatogaus rungtynių laiko, areną pasiekiame laiku ir spėjame įsikurti sektoriuje dar prieš suskambant rungtynių švilpukui. Nors ir Ryto žaidimas pirmame kėlinyje kiek priminė paskutinį mūsų susitikimą vasario mėnesį, į antrą kėlinį komanda įeina su kita energija ir tai mums nulemia saldžią pergalę. Smagu matyti, kad mūsų komanda po sunkių pirmųjų minučių sugeba parodyti visai kitą veidą. Kalbant apie palaikymą, atsižvelgiant į aplinkybes, viso mačo metu girdimės neblogai. Po tradicinio „Pirmyn Vilniečiai“, iškeltomis galvomis pajudame namo. Kelionė atgal kaip visada neprailgsta, skambant muzikai, bei verdant įvairiom diskusijom grįžtame namo ir ruošiamės ateities kovoms. Su Lietkabeliu dar kartą susitiksime jau šį sekmadienį namuose. Tad jei neturi bilieto, rašyk mums ir sekmadienį susimatome arenoje!

Sekmadienio popiete į vieną iš tolimiausių taškų Lietuvoje patraukia 34 Rytfaniai. Ilgą laiką neturėję išvykos fanatai tiesiog išsiilgę pašnekesių autobuse bei dalindamiesi pasakojimais neleidžia kelionei prailgti. Šiauliai pasitinka sniego pūga, tačiau į areną patenkame nevėluodami. Rungtynės panašios į daugelį - apylygė pirmoji pusė. Tačiau antroji pusė priklauso mums - tiek aikštelėje, tiek palaikymu. Rytas pervažiuoja varžovus. Palaikymas ganėtinai padorus tokiam skaičiui. Gaila, bet Šiaulių arenoje niekas nesikeičia - protu nesuvokiamas DJ muzikos leidimas per atrodo tuoj susprogsiančias kolonėles. Na, bet jei vietiniams tai tinka, pasidžiaukime už juos.

Naujieji metai prasidėjo ne taip kaip tikėjosi Ryto fanai. Pralaimėjimas namuose buvo be galo skaudus. Ir netgi ne dėl rungtynių svarbos, o dėl to kaip išėjome į aikštelę. Gynyboje susitarimai neveikė, o agresyvumo stoka ne kartą privertė kilstelėti antakį. Komanda tądien nebuvo verta tokio palaikymo, kurį gavo taip žaisdama. Iki pat paskutinių minučių dainuojanti ir stovinti arena yra kažkas iš fantastikos srities. Visi plojimai turi keliauti prie to prisidėjusiems. Į atsakomąsias rungtynes Atėnuose išsiruošė du rytfaniai. Ko tikėtis šioje arenoje jau žinojome iš praėjusio sezono. Maža arena, su dainingais ultrasais, priotetizuojančiais futbolo komandos palaikymą, bet dažnai apsilankantys ir krepšinyje. Su savomis emocingomis provokacijomis, bet be didesnių kylančių grėsmių. Dar viena įsimintina europinė išvyka, aplankant klubą, turinti savas tradicijas ir aktyvią bendruomenę. Na, o aikštėje viską matėte patys. Šįkart dėl pastangų gynyboje turbūt negalima turėti priekaištų niekam. Labiausiai apmaudu, kad tokį rezultatą lėmė psichologiniai aspektai. Žinome, kad ši komanda gali, ir žais geriau. Bet pralaimėjimas ir europinio sezono pabaiga šiandien yra širdį veriantis rezultatas. Liūdna, skaudu ir apmaudu. Bet. Bet nenorime, kad tai taptų nenustojančios kritikos, trenerių ar žaidėjų atžvilgiu, lavina. Per tiek metų, manome, kad mes išmokome pralaimėti ir blaiviai žiūrėti į situaciją. Net ir po tokių nuopolių išliekame kartu, nes tikime. Tikime, kad esame daugiau nei tik komanda. Tikime, kad nesame saviškius ėdanti toksiška bendruomenė. Palikime tai kitiems. Sezoną galėsime apibendrinti vasarą, o dabar atsiraitojame rankoves ir toliau ruošiamės vietinėms batalijoms. Mes kitokie nei visi ir tai mus vienija. Parodykime tą jau šį šeštadienį. Būk kartu ir apginkime juodai baltai raudonų garbę prieš atvykėlius be miesto.

Klaipėdą šįkart pasiekia 52 rytfaniai. Kaip ir dera prieškalėdinei išvykai autobuse vyrauja šventinės nuotaikos - skambant Kalėdinėms dainoms dalinamasi mandarinais, kūčiukais, o labiausiai pakvaišę rytfaniai suorganizuoja karšto vyno puodelius kiekvienam važiuojančiam. Geras apšilimas prieš šventinį stalą. Dėl sudėtingos kelių būklės Klaipėdą pasiekiame kiek vėluodami ir savo balkone baigiame įsitaisinėti tik pirmojo kėlinio viduryje. Arena beveik pilna, bet net ir tai, kad esame bene neparankiausiame išvykos fanų sektoriuje Lietuvoje, mums netrukdo būti girdimiems. Aikštėje kova atkakli, bet šį sezoną veltui taškų barstyti komanda nėra linkusi. Linkime, kad tai tęstųsi ir toliau, kaip matome tai duoda gerą impulsą ir į išvykas važinėjančių fanų skaičiui. Rungtynių svarba turi būti abipusė: tiek fanams, tiek ir žaidėjams. Ačiū visiems važiavusiems iki kito - išvykos į Uteną aprašymo!

Išvyka, kurios rytfaniai laukė nuo pat Čempionų lygos burtų traukimo. Išvyka, kuri įėjo į istoriją. Vien dėl to, kad iš sportinės pusės rungtynės nebuvo labiausiai intriguojančios ir daugeliui nugalėtojas buvo aiškus dar prieš kamuolio išmetimą. Šįkart rytfanius į išvyką viliojo pati kelionė ir galimybė Rytą palaikyti ne tik Lietuvoje. Ir tai mus tik dar labiau džiugina. Pasvėrus visus pliusus ir minusus šįkart bendro transporto nusprendžiama neorganizuoti, o palikti tai pačių rytfanių rankose. Ir manome, kad tai pasiteisino su kaupu, galbūt vienas kitas žmogus ir nerado galimybės atvykti, bet draugų kompanijos puikiai susikooperavo ir Opavą pasiekė virš 300 juodai baltai raudonų. Dar rungtynių išvakarėse vaikštant gretimo miesto Ostravos gatvėse galėjai sutikti ne vieną pažįstamą veidą. Mačo dieną užimamas vietinis baras esantis netoli arenos, kur alus ir dainos liejasi laisvai. Vaizdai, kuriuos dažniau teko matyti užsienio klubų išvykose, bet pagaliau teko patirti ir mums. Iš baro traukiame link parkingo, nuo kurio prasidės eiseina. Susiruošiame vėliavas, pyro, aptariame maršrutą ir pasileidžiame į trasą. Jokių telefonų, jokių klounų bandančių atkreipti dėmesį į save. Tik trimis šventomis spalvomis pasidabinę rytfaniai išdidžiai žygiuojantys Opavos miesto gatvėmis. Mes tuom didžiuojamės ir toliau augant mūsų bendruomenei norėtumėme, kad tai išliktų. Kad žmonės čia nevažiuotų, tik tam kad pasirodytų socialiniuose tinkluose, nesidarytų selfių ir live’ų, nesidėtų kvailų perukų ar kaukių. Viskas tik apie Rytą ir mūsų spalvas. Taip ir toliau! Po pyro šou šalia arenos esančiame parkelyje, sklandžiai patenkame į vidų ir įsikūrinėjame tribūnoje. Čia iškart iškyla dilema, kadangi Opavos klubas išskyrė mums dvi atskiras vietas tribūnose, o mažiausiai ko norėjome, tai būti atskirti. Po trumpų diskusijų vis dėlto nusprendžiame keltis į sektorių už krepšio ir jį sklidinai užpildyti, o netilpusiems bazuotis aplink. Su tokiu kiekiu žmonių euroišykoje palaikymas negalėjo būti blogas. Atmosfera išlieka nuostabi, nepaisant antakius priverčiančios kilnoti rungtynių kokybės. Bet kol žaidėjai stengiasi ir rodo savo kūno kalba, kad jiem rūpi, mes negalime daryti nieko kito, kaip tik dar labiau ir aistringiau palaikyti juos. Smagu matyti visus žaidėjus ir trenerius pasidalinusius padėka socialiniuose tinkluose, jaučiame, kad tai jiems yra svarbu. Atskira pastraipa apie Opavos klubą. Buvome priimti tikrai draugiškai, prieš rungtynes netgi specialiai užtildoma muzika, tik tam kad galėtume sudainuoti klubo himną. Tai ir yra krepšinio palaikymo kultūra, apie kurią mes dažnai šnekame. Jei Lietuvoje visose arenose muziką leidžiantis žmogus būtų pakėlęs ją iki maksimalaus lygio, tik tam, kad mūsų nesigirdėtų, tai čia išvykos fanams rodoma pagarba. Taip pat prieš rungtynes arenos pranešėjas trumpai supažindino vietinius su mūsų klubo istorija, buvo dalinamos ir mačo programos, kuriose pasakojama apie mus. Gražios detalės, kurių tikrai galėtume pasimokyti ir mes. Po finalinio švilpuko dauguma rytfanių padėkoja vietiniams ir skanduoja Opavos vardą, o šie atsako mūsų vardu - Rytas. Graži tarpusavio draugystė tarp klubų turinčių stiprias bendruomenes ir palaikančių saviškius tikrai ne dėl to, kad jie visada laimi. Po rungtynių padėkojame visiems atvykusiems ir išsiskirstome kas kur, dalis lieka Opavoje, dalis vyksta į Ostravą, kur nusėda vietinius barus ir atšvenčia pergalę. Ji reiškia, kad patenkame į įkrintamasias, tačiau dar neaišku iš kurios vietos tai padarysime. O tai sužinosime antradienį, ypatingai svarbiame susitikime su Dijono ekipa. Su šia puikia nuotaika papasakokite draugams ir pažįstamiems apie mūsų bendruomenę ir pakvieskite juos jungtis arenoje, antradienį puiki proga tą padaryti ir dar kartą švęsti. Švęsti Rytą, švęsti krepšinį. Iki pasimatymo arenoje!

Praūžus šventinei savaitei, tradiciškai apžvelkime rungtynes ir svarbiausius įvykius aplink jas. Gimtadienį šventę iki paryčių, rytfaniai kitą rytą punktualiai renkasi į išvykimo vietą. Du sklidini autobusai ir vienas mikroautobusas pajuda Pasvalio link. Su prisijungusiais vietoje skaičiuojame apie 200 žmonių. Tai leidžia Pasvalyje užpildyti 3/4 centrinės tribūnos ir sukurti dar vieną neužmirštamą šventę. Tiesa, ji patinka ne visiems. Arenos pranešėjas lieka nepatenkintas, kad dainuojame per minutės pertraukėles ir trukdome šokėjoms girdėti muziką. Vieną kartą metuose teks pakentėti ir vėl galėsite grįžti prie savų pramogų. Smagu iš komandos sulaukti ne vienos dovanos - viena iš jų teminiai marškinėliai su sveikinimu mums. Bendrystė tarp žaidėjų ir fanų tik didėja, todėl matyti juos įsitraukiant į bendruomenei svarbius įvykius tik dar labiau mus pradžiugina. Kita dovana - jau tampantys tradiciniai marškinėliai su žaidėjų parašais, įteikiami komandos kapitono. Apie atmosferą žinoma galima atsiliepti tik geriausiais žodžiais. Atrodytų eilinės LKL rungtynės, tačiau jos tampa ypatingai svarbios kiekvienam tuo metu buvusiam arenoje. Atrodė, kad ir Pasvalio klubo žaidėjai buvo dvigubai labiau motyvuoti, kas sukelia ir papildomus emocijų protrūkius aikštėje ir už jos ribų. Bet nuo to reginys tampa tik įdomesnis. Šventinę išvyką vainikuoja pyro šou pasitinkant žaidėjus. 25 fajeriai simbolizuojantys kiekvienus metus palaikant šį nuostabų klubą. Metai pilni atsiminimų, švenčiant pergales, liūdint po pralaimėjimų, maišant Europą sekant paskui Rytą, kovojant už savo spalvas. Ačiū visiems apsilankiusiems šioje išvykoje! Tai buvo dar vienas iš tikslų, kuriuos norėjome pasiekti ir šįkart tai puikiai pavyko padaryti. O apie kitą įvykdytą tikslą - masinę euroišvyką pakalbėsime kitame aprašyme.