2024-01-03 Rytas - Peristeri 2024-01-10 Peristeri - Rytas

Naujieji metai prasidėjo ne taip kaip tikėjosi Ryto fanai. Pralaimėjimas namuose buvo be galo skaudus. Ir netgi ne dėl rungtynių svarbos, o dėl to kaip išėjome į aikštelę. Gynyboje susitarimai neveikė, o agresyvumo stoka ne kartą privertė kilstelėti antakį. Komanda tądien nebuvo verta tokio palaikymo, kurį gavo taip žaisdama. Iki pat paskutinių minučių dainuojanti ir stovinti arena yra kažkas iš fantastikos srities. Visi plojimai turi keliauti prie to prisidėjusiems.


Į atsakomąsias rungtynes Atėnuose išsiruošė du rytfaniai. Ko tikėtis šioje arenoje jau žinojome iš praėjusio sezono. Maža arena, su dainingais ultrasais, priotetizuojančiais futbolo komandos palaikymą, bet dažnai apsilankantys ir krepšinyje. Su savomis emocingomis provokacijomis, bet be didesnių kylančių grėsmių. Dar viena įsimintina europinė išvyka, aplankant klubą, turinti savas tradicijas ir aktyvią bendruomenę.


Na, o aikštėje viską matėte patys. Šįkart dėl pastangų gynyboje turbūt negalima turėti priekaištų niekam. Labiausiai apmaudu, kad tokį rezultatą lėmė psichologiniai aspektai. Žinome, kad ši komanda gali, ir žais geriau. Bet pralaimėjimas ir europinio sezono pabaiga šiandien yra širdį veriantis rezultatas. Liūdna, skaudu ir apmaudu. Bet.


Bet nenorime, kad tai taptų nenustojančios kritikos, trenerių ar žaidėjų atžvilgiu, lavina. Per tiek metų, manome, kad mes išmokome pralaimėti ir blaiviai žiūrėti į situaciją. Net ir po tokių nuopolių išliekame kartu, nes tikime. Tikime, kad esame daugiau nei tik komanda. Tikime, kad nesame saviškius ėdanti toksiška bendruomenė. Palikime tai kitiems. Sezoną galėsime apibendrinti vasarą, o dabar atsiraitojame rankoves ir toliau ruošiamės vietinėms batalijoms. Mes kitokie nei visi ir tai mus vienija. Parodykime tą jau šį šeštadienį. Būk kartu ir apginkime juodai baltai raudonų garbę prieš atvykėlius be miesto.

2025 m. rugsėjo 23 d.
LKL tvarkaraščio sudarinėtojai lėmė, kad Utena buvo pirmasis miestas, kurį aplankėme šiame sezone. Tą pasiryžta padaryti 66 nutrūktgalviai bei vietoje prisijungiantys dar 40 juodai baltai raudonų – iš viso sektoriuje virš 100 balsų. Utenos arena pasitinka rekonstruota, daug dalykų nepasikeitė, išskyrus tai, kad panaikintas turėklas anksčiau priglaudęs aktyviųjų fanų vėliavas. Akustinės plokštės bei naujos kėdės garso kokybę pagerina, tačiau mentaliteto plėšti muziką visu garsu atsikratyti vis dar sunku. Motyvacija kaip visada sezono pradžioje aukščiausio lygio, todėl tai atsispindi ir palaikyme, kuris vienas geriausių iš paskutinių vizitų šiame mieste. Turbūt tai lemia ir užtikrintas komandos žaidimas, kuris neleidžia įsisiautėti bei patriukšmauti vietiniams sirgaliams. Išvykoje matyti ir daug naujų veidų, kuriuos tikimės, kad ši veikla užkabins lygiai taip pat, kaip užkabino tribūnos senbūvius. Ne vienam ultrizmas pakeitė principus aplink kuriuos sukasi mūsų gyvenimas bei suformavo asmenybes, kuriomis esame, tad linkime, kad taip nutiktų ir naujokams. Kitas etapas – Čempionų lygos startas Reggio Emilia mieste, į kurį jau patraukė būriai rytfanių. Žinome, kad laukia dar viena įspudinga europinė išvyka, kurioje juodai baltai raudoni bus reprezentuojami taip, kaip ir priklauso – garsiai ir išdidžiai. Susimatome rytoj ir europinį sezoną pradėkime su neblėstančiu entuziazmu!
2025 m. rugsėjo 23 d.
Dar vienas nerealus pasirodymas už aikštės ribų. Jei ne pranokome, tai bent kaip minimum pakartojome praeitų metų game 5 rezultatą. Bet esmė net ne skaičiuje, o žmonių požiūryje į komandą ir jos palaikymą. Po rungtynių ir toliau traukiame dainas, nes tikime, nes žinom, kad galim. Šaunuoliai visi, o aikštėje parodyta žaidėjų ramybė bei užtikrintumas, net ir pralaimint, neleidžia galvoti apie nieką kitą kaip čempionų titulą. Pirmyn apginti savo miesto, vilnieti!
2025 m. rugsėjo 23 d.
Priešo teritorijoje Rytą palaiko apie 300 juodai baltai raudonų. Kažkada buvę įspūdingi, tokie skaičiai dabar patapo norma. Ypatingai smagu matyti žmones savarankiškai besiorganizuojančius keliauti į išvykas, tai tik parodo, kad meilė Rytui ir palaikymo supratimas sklinda už B Tribūnos ribų. Negalime teigti, kad šįkart palaikymas buvo aukščiausiame lygyje, galbūt rungtynių specifika turėjo tam įtakos. Bet kas vyko paskutinėmis minutėmis sunku aprašyti žodžiais. Emocijų puokštė, kurią gali pateikti tik toks sportas kaip krepšinis. Neužmirštamos akimirkos, kurios įsirašė į istorijos metraščius. Visas emocijas vainikuoja paskutinis atsisėskite visi visi gabalas. Mirtina tyla arenoje ir varžovo pašiepimas aidi per visą areną. Vietiniai niršta, mes džiaugiamės, bet visi suprantame, kad darbas dar nepadarytas. Aistros šioje finalo serijoje nenumaldomai kyla ir jau netruks pasieks aukščiausią tašką. Šiandien turime parodyti apie ką yra Vilniaus miestas, apie ką yra Rytas, apie ką yra Juoda Balta Raudona. Tai dar viena proga parodyti kuom Vilnius skiriasi nuo Kauno. Tai mūsų šansas grįžti į sostą ir mes padarysime viską, kad juo pasinaudotume. Užsivedimas maksimalus, tad visi į areną kautis dėl titulo!