2024/2025 m. sezono išvykų aprašymai

Viduryje savaitės paskui Rytą į Kėdainius pasileidžia nei daug nei mažai - 38 rytfaniai. Kartais sudėtinga žiūrėti tai, kas vyksta aikštėje, bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Svarbu išvengėme traumų ir šiaip ne taip ištempėme pergalę. Atkrintamųjų startas jau ryt. Kitas sezono etapas žada dar intensyvesnes kovas, dar daugiau emocijų ir dar daugiau Ryto! Atėję į areną prie savo kėdžių rasite po lapą, kurį prašysime iškelti prieš rungtynes pradėjus skambėti Ryto himnui. Tad ateikite anksčiau ir pasitikime lemiamas kovas kartu. Pirmyn, vilniečiai!

Šie susitikimai negali nieko nereikšti. Niekada. Tai emocijos, kurias jaučiame, tai priešprieša, kuri motyvuoja augti, tai eisenos sutraukiančios šimtus žmonių, tai pilnos arenos, vardan to kas bus geriausias. Tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Iš šios pusės galima pasidžiaugti, kad turėjome gerą reginį. Į Kauną patraukė 6 autobusai, o su vietoje prisijungusiais turėjome virš 400 rytfanių minią. Taip pat prie mūsų prisijungė 11 Dzūkų Tankų. Šįkart vizito Kaune pradžios taškas – Soboras, nuo kurio pradedame eiseną link arenos. Tiesa, paskutiniu metu sužinome, jog teks keisti eisenos maršrutą dėl mums paruoštų žalių dūmų pritvirtintų prie vieno iš tiltų, kurių pasiimti atvyko Aras. Akcija nepavyko. Visa kita vyko sklandžiai ir likus pusantros valandos iki rungtynių sueidinėjame į areną. Čia sulaukiame naujų apsaugos triukų, kuri įsivaizduoja, kad gali kurti savo įstatymus ir turinčius lipdukus apie žk siunčia protokolų surašymui bei atsisako įleisti į rungtynes. Kvaila, nes tai iššauks tik dar didesnę reakciją. Palaikymas pradedamas likus pusvalandžiui iki susitikimo pradžios, į kurį oponentai atsako pagarsinta muzika, siekiant pritildyti mus. O kas belieka nesugebant atsakyti tuo pačiu. Palaikymo kultūros skirtumai laikui bėgant tik didėja, o vestuvių vedėjų arenos užvedinėjimas kelią tik cringe’ą. Palaikymo lygis pirmosiomis minutėmis maksimalus kaip ir turėtų būti, tačiau trūkstant kovos aikštėje slopsta ir tribūnose. Tačiau didžiuojamės tais, kurie išsiugdo supratimą eiti prieš natūralias neigiamas emocijas ir dainuoja garsiai net ir stipriai atsiliekant. Nes tai daugiau nei tik rezultatas aikštėje. Turime skatinti tokio mentaliteto progresą. Pasibaigus rungtynėms mįslių lieka daug. Tačiau žinome, kad galime atrodyti žymiai geriau, o ar to užteks parodys laikas. Liko paskutinė, nesusipratimo pavadinimu 4 reguliariojo sezono ratas išvyka į Kėdainius. Ar ji kažką reiškia lentelėje? Ne. Ar ji kažką reiškia mums? Žinoma. Juk žaidžia mylimiausia komanda, be kurios mes negalim. Tad judam jos palaikyti ir ruoštis lemiamoms kovoms. Junkis prie mūsų!

Trečiadienio pavakarę, paskui komandą skirtingais keliais išsiruošia 44 rytfaniai. Skaičius pagal aplinkybes neblogas, o dėl nepatogaus varžybų laiko, paskutiniai rytfaniai sektorių pasiekia tik prieš pat ilgą pertrauką. Utenos pustuštė arena, sukuria neblogas galimybes kurt solidų palaikymą visų rungtynių metu traukiant Rytą šlovinančias dainas. Varžybas laimime be didesnių netikėtumų. Smagu matyti jauniausius komandos žaidėjus su kiek didesnėmis rolėmis, o Urbono tritaškis tampa vyšnia ant torto. Jau rytoj namų arenoje susitinkame su Lietkabeliu. Parašyk mums, gauk bilietą ir palaikyk komandą kartu!

Antrąją Velykų dieną Rytą Jonavoje palaikė 85 fanatai. Iš tikrųjų smagu matyti tokį skaičių, tikriausiai didžiausia motyvacija buvo tai, jog Jonavos ekipa yra mūsų turnyrinės lentelės kaimynė. Vos įlipus į autobusą visus nustebina pirmą kartą į išvyką prisijungęs rytfanis, kuris pasirūpina, kad nuo šventinių stalų pakilę kolegos alkani kelionėje neliktų. Kiekvienas norintis gauna galimybę paskanauti spurgų, kas užduoda gerą nuotaiką visai išvykai. Nuo pat pirmų sekundžių palaikymas garsus ir emocingas, tačiau rungtynėms tęsiantis vis blėsta ir blėsta. Atkakli kova aikštelėje leidžia ir vietiniams būti garsiems bei kelti didelį triukšmą. Triukšmo šįkart neužtenka - po atkaklios kovos iškovojame pergalę. Puikios rungtynės, kuriose galėjome dar kartą išsiryškinti savo silpnąsias vietas. Labai norisi, kad jų iki atkrintamųjų liktų kuo mažiau. Kitas laukiantis iššūkis jau šiandien. Jau ne kartą šiame sezone mus įveikęs Neptūnas, mūsų silpniausias vietas žino kone geriausiai visoje lygoje, todėl koncentracija ir nusiteikimas privalo būti maksimalūs - tiek aikštėje, tiek tribūnose. Būk kartu su Rytu, būk kartu su B Tribūna ir padėk komandai žengti dar vieną žingsnį sezono tikslo link!

Po išvykos į Šiaulius pasidžiaugę žaidėjų nusiteikimu to paties po Klaipėdos pasakyti negalėjome. Duobių neišvengiame ir mes. Gaila, kad tai nutinka vėl prieš tą patį Neptūną, su kuriuo šį sezoną vis dar lieka daug nesuvestų sąskaitų. Klaipėdoje Rytą iš B Tribūnos palaiko 32 fanai. Antrąsias savaitės rungtynes namuose žaidžiame su Juventus. Čia mūsų skaičius stabilus šimtukas, tai išties džiugina jau visą šį sezoną. Kalbant apie jausmą ir atmosferą arenoje, galima pajausti, kad reguliariajame sezone mums liko tik formalumai. Visi tampa šiek tiek ramesni ir santūresni, atrodo, kad tai atsispindi ir aikštelėje. Tačiau net ir nepaisant to, po užvedančių caposo kalbų sektorių pavyksta išjudinti iki pagirtino lygio. Šioje stadijoje vidinė motyvacija ir supratimas dėl ko viską darome yra svarbiausia. Faktas, kad sportinėpusė/turnyrinė lentelė nėra nr. 1. Taip pat šiandien sukanka 20 metų vienam įspūdingiausių Ryto žygiui Europoje. Tai buvo vienas iš pamatų, leidusių mūsų klubui ilgam įsitvirtinti Europos krepšinio istorijoje. Šiame klubo gyvenimo etape nemažai einančių į areną turbūt nebuvo matę šių rungtynių bei pajutę to jausmo, kuris tuomet vyravo dar tik bepradedančios Ryto bendruomenės tarpe. Tačiau tokios pergalės yra nuostabios tuom, kad visąlaik įsirašo į istoriją ir jų didybė persiduoda iš vienos kartos į kitą. Šia proga siūlome atsisukti tas pergalingas akimirkas ir prisiminti jas dar kartą. Pabaigai norime palinkėti visiems rytfaniams gražių Velykų. Jas kartu švęsime ir mes, kai antrą Velykų dieną vyksime į Jonavą. Sezono juodasis arkliukas neabejotinai mes iššūkį mums, tad privalome būti pasiruošę atitinkamai. Vyk kartu su mumis!

Pasibaigus žygiui Europoje susidomėjimas krepšiniu kurį laiką natūraliai atslūgsta. Tai pajaučiame ir mes, tačiau, nepaisant to, Šiaulius aplanko 40 rytfanių. Šios išvykos aprašyme akcentą norime dėti ant komandos nusiteikimo. Mums tai reiškia nepaprastai daug. Niekas nenori praleisti savaitgalio stebint kaip dėl nusiteikimo problemų tampomės su antros lentelės pusės komandomis. Tikime, kad tai mus daro išskirtine organizacija. Mūsų ryšys su komanda yra dvipusis, tiek mes galime motyvuoti juos savo palaikymu, tiek jie mus motyvuoja savo atsidavimu ir energija. Esame vienas kumštis ir juo išliksime iki pat pabaigos! O sekmadienį praleidžiame palaikydami savo brolius Dzūkų Tankus. Iš Vilniaus pajuda autobusas, iš Alytaus prisijungia dar vienas, ir sumoje Dainavą palaiko virš 80 fanatikų. Iš fanatizmo pusės pasirodymas daugiau nei solidus. Kažkur praeityje užstrigusių oponentų gretose draugus iš Kauno šįkart keičia lenkų sąjungininkai iš Suvalkų Wigry. Nepamirštame nusiųsti linkėjimų ir jiems. P4 kaip grupuotė grimzta vis giliau ir dugno toliau nematyti... Kitą savaitgalį dar viena bekompromisė kova su Vilniaus svetimšaliais. Renkamės gausiai bei duodame komandai papildomą impulsą, nes šios rungtynės daugiau nei krepšinis!

Stambule Rytą palaikė 15 rytfanių. Arenoje savo klubą palaiko ir vietinių fanatų grupė, kuri kaip visada nepamiršta įžeisti mūsų ir klubo. Tačiau visada pamiršta atvykti palaikyti savo komandos Vilniuje. Tokia ta turkiška palaikymo kultūra - daug garbės ir adekvatumo čia nerasta. Nors rungtynių baigtis ir netenkinanti šįkart galime kalbėti apie solidžią kovą iki paskutinių minučių. Galbūt po antrų metų europinio sezono fiasko galime matyti, kad papildymai sezono viduryje išbalansuoja komandą ir norimo greito efekto neduoda. Nesvarbu kokio aukšto lygio žaidėjai tai bebūtų. Tačiau laimime ir pralaimime kartu, nes mes nenorime būti eiliniais emocijų apimtais fanais, kurie iškoneveikia viską, kas tik komandoje nėra idealu. Norime būti tais, kurie palaiko, kol yra bent menkiausias krislelis vilties. O jis dar yra. Kitą antradienį bandysime įpūsti šią dar berusenančią viltį. Jei netikėsime mes, kas tuomet patikės?

Stipri rytfanių išvyka į Panevėžį sutraukia virš 130 rytfanių. Deja, karštas palaikymas nepadeda išvengti visiško antikrepšinio antrajame kėlinyje. Komanda atrodo nesava, tokio vaizdo iki šios sezono stadijos neteko stebėti ir kas liūdina labiausiai, tai vyksta svarbiausiu laikotarpiu, kuris ir nulems visą sezono sėkmę. Liko paskutinis šansas susitvarkyti su savo galvomis, su savo ego ir išeiti į aikštelę kovoti taip, kaip jau ne kartą matėme mūsiškius darant. Jei šiandien į aikštę neisime mirt, to nesupras niekas. Privalome apginti savo spalvų garbę!

Išvyka į Šiaulius pritraukia 66 rytfanius. Nors ir nepavyksta pasiekti dviejų autobusų ribos, bet skaičius rodo progresą. Paskutinius metus į šį miestą daugiau nei pilno autobuso surinkti nepavykdavo. Toks skaičius leidžia kurti smagų palaikymą apmirusioje arenoje. Kažkada šis miestas buvo bene karščiausias taškas rytfaniams Lietuvoje po Kauno, tačiau šiuo metu ką nors pakomentuoti apie palaikymą sunku. Aikštėje tris kėlinius stebime neraminantį vaizdą, tačiau rungtynių pabaigoje šiaip ne taip įsiveržiame į priekį. Darbas LKL’e padarytas - kita stotelė Malaga. Šiek tiek strigo bilietų atsiuntimo procesas iš ispanų pusės, tačiau šiandien turėtume juos gauti ir išsiųsime juos visiems užsiregistravusiems. Nusimato dar viena stipri europinė išvyka - Rytą Malagoje palaikys virš 110 juodai baltai raudonų. Ir kaip sakė treneris mes nevažiuojame atostogauti. Važiuojame kautis iki paskutinio prakaito lašo. Tikimės to ir iš komandos. Tad Ispanijoje visi rengiamės raudonai, griebiame šalikus ir laukiame informacijos dėl susirinkimo vietos prieš rungtynes rytfanių grupėse. Pirmyn, vilniečiai!

Kaip pradėjome šventinį periodą, taip pat jį ir užbaigiame - kelione į Klaipėdą. Nors atrodo, kad dvi tolimiausios išvykos Lietuvoje viena po kitos gali sukelti problemų renkant žmones, taip neatsitinka. Kaip ir pirmosios išvykos metu, Rytą pajūryje palaiko 50 rytfanių. Šių rungtynių metu stengėmės dėti akcentą ant melodingesnio dainavimo ir tą sekėsi daryti visai neblogai. Taip pasiekiamas ir garsesnis ir dar aistringesnis palaikymas. Žinoma, kad taip dainuoti reikalauja žymiai daugiau pastangų, bet augant žmonių skaičiams tribūnose, tai turėtų tapti viena iš pagrindinių tolimesnio tobulėjimo krypčių. Aikštėje užtikrintas komandos žaidimas, neleidžiantis suabejoti pergale. Jaučiame, kad dabar yra vienas iš kertinių sezono etapų - nuo jo priklausys kaip startuosime Top 16 etape Čempionų lygoje bei KMT taurėje. Todėl tikimės sunkaus darbo treniruotėse ir rungtynėse vardan vieno tikslo - būti ten, kur jau seniai nebuvome. Vis auganti LKL komercializacija lemia, kad rungtynės kitame Lietuvos krašte prasideda 19.00, dėl komercinių pertraukėlių ir peržiūrų trunka dvi su puse valandos, ko pasekoje į Vilnių grįžtame jau vidury nakties. Anksčiau į tokius dalykus buvo atsižvelgiama, tačiau dabar panašu, kad tai tampa niekam nebeįdomu. Norėtume, kad ateityje dėliojant tvarkaraščius tokių nepatogumų būtų išvengta. Dabar seks namų rungtynių maratonas - sausį išvykų jau nebenusimato. Toliau sausio 12 d. priimsime Utenos Juventus klubą. Ateik į krepšinį ir palaikyk juodai baltai raudonus bendraminčių būryje!