2023-12-12 Opava - Rytas

Išvyka, kurios rytfaniai laukė nuo pat Čempionų lygos burtų traukimo. Išvyka, kuri įėjo į istoriją. Vien dėl to, kad iš sportinės pusės rungtynės nebuvo labiausiai intriguojančios ir daugeliui nugalėtojas buvo aiškus dar prieš kamuolio išmetimą. Šįkart rytfanius į išvyką viliojo pati kelionė ir galimybė Rytą palaikyti ne tik Lietuvoje. Ir tai mus tik dar labiau džiugina.


Pasvėrus visus pliusus ir minusus šįkart bendro transporto nusprendžiama neorganizuoti, o palikti tai pačių rytfanių rankose. Ir manome, kad tai pasiteisino su kaupu, galbūt vienas kitas žmogus ir nerado galimybės atvykti, bet draugų kompanijos puikiai susikooperavo ir Opavą pasiekė virš 300 juodai baltai raudonų. Dar rungtynių išvakarėse vaikštant gretimo miesto Ostravos gatvėse galėjai sutikti ne vieną pažįstamą veidą.


Mačo dieną užimamas vietinis baras esantis netoli arenos, kur alus ir dainos liejasi laisvai. Vaizdai, kuriuos dažniau teko matyti užsienio klubų išvykose, bet pagaliau teko patirti ir mums.


Iš baro traukiame link parkingo, nuo kurio prasidės eiseina. Susiruošiame vėliavas, pyro, aptariame maršrutą ir pasileidžiame į trasą. Jokių telefonų, jokių klounų bandančių atkreipti dėmesį į save. Tik trimis šventomis spalvomis pasidabinę rytfaniai išdidžiai žygiuojantys Opavos miesto gatvėmis. Mes tuom didžiuojamės ir toliau augant mūsų bendruomenei norėtumėme, kad tai išliktų. Kad žmonės čia nevažiuotų, tik tam kad pasirodytų socialiniuose tinkluose, nesidarytų selfių ir live’ų, nesidėtų kvailų perukų ar kaukių. Viskas tik apie Rytą ir mūsų spalvas. Taip ir toliau!


Po pyro šou šalia arenos esančiame parkelyje, sklandžiai patenkame į vidų ir įsikūrinėjame tribūnoje. Čia iškart iškyla dilema, kadangi Opavos klubas išskyrė mums dvi atskiras vietas tribūnose, o mažiausiai ko norėjome, tai būti atskirti. Po trumpų diskusijų vis dėlto nusprendžiame keltis į sektorių už krepšio ir jį sklidinai užpildyti, o netilpusiems bazuotis aplink.


Su tokiu kiekiu žmonių euroišykoje palaikymas negalėjo būti blogas. Atmosfera išlieka nuostabi, nepaisant antakius priverčiančios kilnoti rungtynių kokybės. Bet kol žaidėjai stengiasi ir rodo savo kūno kalba, kad jiem rūpi, mes negalime daryti nieko kito, kaip tik dar labiau ir aistringiau palaikyti juos. Smagu matyti visus žaidėjus ir trenerius pasidalinusius padėka socialiniuose tinkluose, jaučiame, kad tai jiems yra svarbu.


Atskira pastraipa apie Opavos klubą. Buvome priimti tikrai draugiškai, prieš rungtynes netgi specialiai užtildoma muzika, tik tam kad galėtume sudainuoti klubo himną. Tai ir yra krepšinio palaikymo kultūra, apie kurią mes dažnai šnekame. Jei Lietuvoje visose arenose muziką leidžiantis žmogus būtų pakėlęs ją iki maksimalaus lygio, tik tam, kad mūsų nesigirdėtų, tai čia išvykos fanams rodoma pagarba. Taip pat prieš rungtynes arenos pranešėjas trumpai supažindino vietinius su mūsų klubo istorija, buvo dalinamos ir mačo programos, kuriose pasakojama apie mus. Gražios detalės, kurių tikrai galėtume pasimokyti ir mes. Po finalinio švilpuko dauguma rytfanių padėkoja vietiniams ir skanduoja Opavos vardą, o šie atsako mūsų vardu - Rytas. Graži tarpusavio draugystė tarp klubų turinčių stiprias bendruomenes ir palaikančių saviškius tikrai ne dėl to, kad jie visada laimi.


Po rungtynių padėkojame visiems atvykusiems ir išsiskirstome kas kur, dalis lieka Opavoje, dalis vyksta į Ostravą, kur nusėda vietinius barus ir atšvenčia pergalę. Ji reiškia, kad patenkame į įkrintamasias, tačiau dar neaišku iš kurios vietos tai padarysime. O tai sužinosime antradienį, ypatingai svarbiame susitikime su Dijono ekipa. Su šia puikia nuotaika papasakokite draugams ir pažįstamiems apie mūsų bendruomenę ir pakvieskite juos jungtis arenoje, antradienį puiki proga tą padaryti ir dar kartą švęsti. Švęsti Rytą, švęsti krepšinį. Iki pasimatymo arenoje!


Autorius B Tribuna 2026 m. kovo 9 d.
Štai ir praėjo taurės savaitgalis, turėjęs savų pliusų bei minusų. Pirmiausia, po ilgos pertraukos nusimestas akmuo nuo širdies - įvykdėme programą minimum patekti į finalą. Derbyje didesnės kovos šįkart nepasiūlėme, tačiau komandai priekaištų turėti negalime. Iš tikrųjų komandos reakcija į rezultatą netgi džiugina - nesitenkiname tik gera kova finale. Kad ir koks didelis skirtumas būtų tarp klubų, nesinori ieškoti didelio pozityvo pralaimėjus dviženkliu skirtumu. Tikslas niekada nebus antra vieta ir jos mes nešvenčiame. Aplink krepšinį pasirodome gerai, nors veiksmo ir norėjosi daugiau. Tiek finale, tiek pusfinalyje sklidina aktyvaus palaikymo tribūna su solidžiu palaikymu. Finale iškeliama choreo skiriama karo Ukrainoje ketvirtosioms metinėms paminėti. Pasinaudodami progą norime padėkoti visiems prisidėjusiems prie mūsų paramos akcijos, kurios metu surinkome virš 3 tūkstančių eurų bei išskirtinis ačiū rytfaniams padovanojusiems ekipuotės komplektą. Didžiuojamės, kad liekame viena iš nedaugelio šalių Europoje, kuri nepamiršta ukrainiečių ir remia juos taip pat aktyviai, kaip ir karo pradžioje, nepaisant tam tikrų veikėjų skleidžiamos okupantų melodijos. Šiandien tik galime palinkėti, kad minėtume ne dar vienas metines, o Ukrainos pergalės dieną. Truputį apie patį renginį. Turbūt visiems aišku, kad jis nėra orientuotas į organizuoto palaikymo grupes ar apskritai į fanų bendruomenes ir čia mus apima didžiausias pyktis ir nepasitenkinimas. Krepšinis nėra tiesiog verslas, tai yra socialinis reiškinys. Mums nereikia tų visų blizgučių ir tuštybių mugės. Mes čia esame dėl krepšinio, o ne žmonių bukinimo su nuvalkiotais renginukais, cringe vedėjukais ir estradinėmis dainelėmis, būtent šie komponentai yra viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje beveik neturime sporto palaikymo kultūros. Kad ir kaip pūstųsi organizatoriai - visa tai pigu, tuščia ir veda į niekur. Ir pabaigai - didžiulis ačiū visai bendruomenei. Matyti tokį dideli dėl klubo susivienijusių žmonių kiekį yra didžiausias atpildas už tai ką darome čia B Tribūnoje. Ir nesvarbu ar komanda laimi, ar pralaimi 30 taškų. Neišduodame spalvų bei toliau visa širdimi palaikome komandą, nes ji mūsų, nes kitos neturime.
Autorius B Tribuna 2026 m. kovo 9 d.
Panašu, kad šaltas, tamsus ir niūrus laikotarpis buvo išvarytas ne tik kalendoriškai, bet pavasaris ateina ir į Ryto kiemą. Pasiekta svarbi pergalė prieš pat taurės savaitgalį, taip pratęsiant ne tik pergalių seriją, bet ir iškovojant antrą pergalę iš eilės revanšuojantis. Žaidimas po truputį gerėja, o tai leidžia tikėtis, kad juodžiausias laikotarpis jau praeityje, o prieš akis laukia skambios pergalės. Nuodėmė būtų neišskirti jaunojo Igno pasirodymo. Sunku nesižavėti iš tokio jauno žaidėjo spinduliuojama veteraniška ramybe, sveikiname su puikiu pasirodymu. Matome, kad Ignui Rytas yra brangus, matome, kad atiduodama širdis už tris gražiausias spalvas. Tikimės, kad vertybės ir jaunatviškas entuziazmas niekur nedings, išlik, koks esi, ir tikimės greito pasimatymo aikštelėje! Pavasario sutikimo šventės dieną į išvyką pasileidžia pilnas autobusas ir dar keli ekipažai mašinų. Su prisijungusiais vietoje sektoriuje turime 89 Rytui neabejingas sielas. Utenoje didelio pasipriešinimo palaikymo prasme nesulaukiame, tad pavyksta garsiai skambėti visų rungtynių metu. O dabar visos akys krypsta į ateinančio savaitgalio KMT, kur tikslas tik vienas. Visas dvejones metame į šoną, perkame bilietus, neturintys transporto rašykite mums, būname tvirtas užnugaris komandai! Iki susitikimo Šiauliuose! Tik pirmyn, ne atgal!
2026 m. vasario 10 d.
Kiek daugiau nei po dviejų metų pertraukos mes vėl grįžtame į Prancūziją. Šįsyk TOP16 etape susitinkame su Le Mano miesto reprezentacine krepšinio komanda. Miesto, kuris visame pasaulyje yra pagarsėjęs savo 24 valandų lenktynėmis, kuriose komandos iš viso pasaulio varžosi kieno automobiliai yra greičiausi. Deja, bet mūsų komanda šiame mieste savo lenktynes pralaimėjo ir patyrė dar vieną pralaimėjimą, bet apie viską iš pradžių. Įvairiausiais keliavimo būdais į Le Maną susirenka 16 B tribūnos atstovų ir 3 Dzūkų tankai, prisijungus dar keliems rytfaniams sektoriuje palaikymą kūrė 22 fanatai. Atskira padėka alytiškiams, kurie šį sezoną aktyviai jungiasi prie euro išvykų. Namų komandos patirtis, priimant svečius europinėse batalijose pasijautė iš pačių pradžių. Bilietus ir sektorių gavome iki rungtynių startinio švilpuko likus dvejoms valandoms. Problemos ties čia nesibaigia. Atvykus į mums išskirtą sektorių pradedame ilgas ir bereikšmes diskusijas su arenos apsauga. Koją kišo tradicija tapęs prancūzų nenoras ar labiau anglų kalbos nemokėjimas. Į diskusiją įsitraukus laisvai prancūziškai kalbantiems B tribūnos vyrukams, argumentų kalba pavyko pasiekti savo ir arenos darbuotojams baigėsi norai trukdyti mums ruoštis kurti palaikymą. Nepaisant svyruojančių nuotaikų, palaikymas buvo „pasikūręs“ visų rungtynių metu. Tam ypač padeda ir atsivežtas būgnas, kuris ne tik padeda išgauti melodingumą, bet ir savotiškai užsivesti esant duobelėms aikštelėje. Vėlgi, komandos pasirodymo aikštelėje nesiimsime vertinti. Užsidegimas buvo matomas. Tai puikiai pasimatė ant suoliuko esant komandos kapitonui ir Speedy, kurie kiekvieną momentą išgyveno lyg tai būtų jų paskutinės rungtynės. Tai įkvepia, jog ne viskas prarasta. O viskas tikrai nėra prarasta. Šansai Europoje pagaliau peržengti TOP16 etapą komplikavosi, tačiau jie vis dar yra realūs, tereikia iki galo padaryti darbą. Grįžę į Lietuvą ruošiames išvykai į Jonavą. Fanatų gyvenimas yra ne apie pergales, jis yra apie atsidavimą savo miestui, savo klubui, savo spalvoms. Keliaujame į Jonavą kartu!