Interviu su perlu iš Graikijos

Pateikiame interviu su vienu iš mūsų jaunimo komandos lyderių – Andreas Kalogiros. Tai yra kiek išskirtinis atvejis, nes Andreas yra iš Graikijos, bet jis greitai sugebėjo atkreipti akylesnių vilniečių dėmesį. Mūsų žiniomis, šią vasarą Andreas atsisakė kiek pelningesnio pasiūlymo iš Graikijos ir nusprendė toliau atstovauti „Ryto“ klubą. Ta proga – susipažinkime su juo artimiau.


.Andreas, „Ryto“ fanai apie tave žino labai nedaug. Kaip save pristatytum?


Esu gana paprastas žmogus. Daug treniruojuosi, kad būčiau geresnis žaidėjas. Pats esu kilęs iš Salonikų. Vaikystėje žaidžiau badmintoną, bet kelios priežastys nulėmė mano persiorientavimą į krepšinį. Visų pirma - mano tėtis buvo profesionalus krepšininkas, žaidęs už Salonikų „Aris“, tai man reiškė labai daug ir buvo sektinas pavyzdys. Antra priežastis kiek paprastesnė, jau nuo vaikystės buvau tikrai aukštas aš pats ir 13 metų pradėjau užsiiminėti krepšiniu labai rimtai, pradėjau žaisti už vietinę Mandoulides komandą.

Ar turi mėgstamiausią komandą bei žaidėją Graikijoje?

Be abejo, mano mėgstamiausia komanda – „Aris“. Nors ji ir nėra pati populiariausia Graikijoje ir net Salonikų regione, bet užaugau su „Aris“ klubu, daugiausia jį palaikiau futbolo ir krepšinio rungtynėse. „Aris“ – istorinis Graikijos krepšinio klubas, kuriame žaidė Nikos Galis, be abejo, didelę įtaką man padarė ir mano tėtis. Mano mėgstamiausias tautietis – Dimitris Diamantidis. Tiesa, krepšinyje dar labai žaviuosi Lukos Dončičiaus žaidimu.

„Ryto“ jaunimo komanda neturi daug užsieniečių. Galime sakyti, jog graikas „Perle“ – egzotika. Kaip atsidūrei čia, kaip tau sekėsi pritapti?

Pradžioje buvo gana sunku, nes tai buvo mano pirmi metai užsienyje. Kita kalba, kultūra – reikėjo laiko priprasti. Prieš atvykdamas į Vilnių buvau girdėjęs apie „Ryto“ komandą, bet neturėjau labai daug informacijos. Manau, kad gavau labai gerą galimybę čia pradėti savo karjerą. Labai noriu padėkoti visiems komandos draugams, kurie man padėjo apsiprasti ir pritapti komandoje. Daugiausia bendravau su Jokūbu (Rubinu) ir Augiu (Marčiulioniu), bet visi vaikinai čia tikrai draugiški ir palaikantys. Lietuva yra graži, tačiau tikrai šalta šalis.

Papasakok apie geriausią akimirką praeitame sezone..?

Be jokių abejonių tai buvo mačas prieš varžovus iš Kauno. Aš žinojau, kad atmosfera bus išskirtinė, apie tai man dar prieš rungtynes sakė komandos draugai. Bet kai rungtynės prasidėjo... To aš tikrai nesitikėjau, per kūną ėjo šiurpuliukai, dar ir dabar prisiminus kyla daug teigiamų emocijų. Labai gaila, jog tada nepavyko laimėti.

Ar stebėdavai „Ryto“ pagrindinės komandos rungtynes?

Taip, žiūrėjau visas pagrindinės komandos rungtynes, o labiausiai man imponuoja Arno Butkevičiaus žaidimas.

Papasakok apie savo traumos situaciją, kurią patyrei ANGT finale kaune.


Iš pradžių buvau labai susirūpinęs, nes galvojau, kad patyriau rimtą traumą. Po išsamesnių tyrimų paaiškėjo, kad viskas nėra taip blogai, kaip atrodė iš pradžių. Jau esu beveik pilnai išsigydęs traumą, o per karantiną daug dirbau individualiai ir negaliu sulaukti artėjančio sezono. Į Lietuvą pagal planą turėčiau atvykti rugpjūčio mėnesį.

Ką gali pasakyti po metų, praleistų „Ryto“ klube, bei ko tikiesi ateinantį sezoną?

Man asmeniškai „Ryto“ organizacija yra puiki. Neturiu kažkokių priekaištų, tiesiog noriu dar dirbti ir gauti galimybę debiutuoti vyrų komandoje. Tai būtų mano pagrindinis tikslas kitam sezonui. Beje, labai mėgstu Vilnių!

Akivaizdu, kad graikai kiekvienoje gyvenimo ir sporto situacijoje yra labiau išprotėję nei lietuviai. Kaip manai, kodėl taip yra?

Žinoma, futbolas yra populiariausia sporto šaka, bet Graikijoje mes tiesiog labai mylime savo palaikomas komandas ir žmonės su jomis sieja savo gyvenimą. Tiesiog mes kiekvieną dieną stengiamės išnaudoti pilnai, dėl ko esame karštesnio būdo.

Koks tavo pagrindinis karjeros tikslas?

Labai norėčiau sužaisti Eurolygoje, o vėliau kas ten žino...

2026-02-21/22 KMT savaitgalis

Autorius B Tribuna • 2026 m. kovo 9 d.
Štai ir praėjo taurės savaitgalis, turėjęs savų pliusų bei minusų. Pirmiausia, po ilgos pertraukos nusimestas akmuo nuo širdies - įvykdėme programą minimum patekti į finalą. Derbyje didesnės kovos šįkart nepasiūlėme, tačiau komandai priekaištų turėti negalime. Iš tikrųjų komandos reakcija į rezultatą netgi džiugina - nesitenkiname tik gera kova finale. Kad ir koks didelis skirtumas būtų tarp klubų, nesinori ieškoti didelio pozityvo pralaimėjus dviženkliu skirtumu. Tikslas niekada nebus antra vieta ir jos mes nešvenčiame. Aplink krepšinį pasirodome gerai, nors veiksmo ir norėjosi daugiau. Tiek finale, tiek pusfinalyje sklidina aktyvaus palaikymo tribūna su solidžiu palaikymu. Finale iškeliama choreo skiriama karo Ukrainoje ketvirtosioms metinėms paminėti. Pasinaudodami progą norime padėkoti visiems prisidėjusiems prie mūsų paramos akcijos, kurios metu surinkome virš 3 tūkstančių eurų bei išskirtinis ačiū rytfaniams padovanojusiems ekipuotės komplektą. Didžiuojamės, kad liekame viena iš nedaugelio šalių Europoje, kuri nepamiršta ukrainiečių ir remia juos taip pat aktyviai, kaip ir karo pradžioje, nepaisant tam tikrų veikėjų skleidžiamos okupantų melodijos. Šiandien tik galime palinkėti, kad minėtume ne dar vienas metines, o Ukrainos pergalės dieną. Truputį apie patį renginį. Turbūt visiems aišku, kad jis nėra orientuotas į organizuoto palaikymo grupes ar apskritai į fanų bendruomenes ir čia mus apima didžiausias pyktis ir nepasitenkinimas. Krepšinis nėra tiesiog verslas, tai yra socialinis reiškinys. Mums nereikia tų visų blizgučių ir tuštybių mugės. Mes čia esame dėl krepšinio, o ne žmonių bukinimo su nuvalkiotais renginukais, cringe vedėjukais ir estradinėmis dainelėmis, būtent šie komponentai yra viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje beveik neturime sporto palaikymo kultūros. Kad ir kaip pūstųsi organizatoriai - visa tai pigu, tuščia ir veda į niekur. Ir pabaigai - didžiulis ačiū visai bendruomenei. Matyti tokį dideli dėl klubo susivienijusių žmonių kiekį yra didžiausias atpildas už tai ką darome čia B Tribūnoje. Ir nesvarbu ar komanda laimi, ar pralaimi 30 taškų. Neišduodame spalvų bei toliau visa širdimi palaikome komandą, nes ji mūsų, nes kitos neturime.

2026-02-17 Juventus - Rytas

Autorius B Tribuna • 2026 m. kovo 9 d.
Panašu, kad šaltas, tamsus ir niūrus laikotarpis buvo išvarytas ne tik kalendoriškai, bet pavasaris ateina ir į Ryto kiemą. Pasiekta svarbi pergalė prieš pat taurės savaitgalį, taip pratęsiant ne tik pergalių seriją, bet ir iškovojant antrą pergalę iš eilės revanšuojantis. Žaidimas po truputį gerėja, o tai leidžia tikėtis, kad juodžiausias laikotarpis jau praeityje, o prieš akis laukia skambios pergalės. Nuodėmė būtų neišskirti jaunojo Igno pasirodymo. Sunku nesižavėti iš tokio jauno žaidėjo spinduliuojama veteraniška ramybe, sveikiname su puikiu pasirodymu. Matome, kad Ignui Rytas yra brangus, matome, kad atiduodama širdis už tris gražiausias spalvas. Tikimės, kad vertybės ir jaunatviškas entuziazmas niekur nedings, išlik, koks esi, ir tikimės greito pasimatymo aikštelėje! Pavasario sutikimo šventės dieną į išvyką pasileidžia pilnas autobusas ir dar keli ekipažai mašinų. Su prisijungusiais vietoje sektoriuje turime 89 Rytui neabejingas sielas. Utenoje didelio pasipriešinimo palaikymo prasme nesulaukiame, tad pavyksta garsiai skambėti visų rungtynių metu. O dabar visos akys krypsta į ateinančio savaitgalio KMT, kur tikslas tik vienas. Visas dvejones metame į šoną, perkame bilietus, neturintys transporto rašykite mums, būname tvirtas užnugaris komandai! Iki susitikimo Šiauliuose! Tik pirmyn, ne atgal!

2026-02-04 Le Mans Sarthe - RYTAS

2026 m. vasario 10 d.
Kiek daugiau nei po dviejų metų pertraukos mes vėl grįžtame į Prancūziją. Šįsyk TOP16 etape susitinkame su Le Mano miesto reprezentacine krepšinio komanda. Miesto, kuris visame pasaulyje yra pagarsėjęs savo 24 valandų lenktynėmis, kuriose komandos iš viso pasaulio varžosi kieno automobiliai yra greičiausi. Deja, bet mūsų komanda šiame mieste savo lenktynes pralaimėjo ir patyrė dar vieną pralaimėjimą, bet apie viską iš pradžių. Įvairiausiais keliavimo būdais į Le Maną susirenka 16 B tribūnos atstovų ir 3 Dzūkų tankai, prisijungus dar keliems rytfaniams sektoriuje palaikymą kūrė 22 fanatai. Atskira padėka alytiškiams, kurie šį sezoną aktyviai jungiasi prie euro išvykų. Namų komandos patirtis, priimant svečius europinėse batalijose pasijautė iš pačių pradžių. Bilietus ir sektorių gavome iki rungtynių startinio švilpuko likus dvejoms valandoms. Problemos ties čia nesibaigia. Atvykus į mums išskirtą sektorių pradedame ilgas ir bereikšmes diskusijas su arenos apsauga. Koją kišo tradicija tapęs prancūzų nenoras ar labiau anglų kalbos nemokėjimas. Į diskusiją įsitraukus laisvai prancūziškai kalbantiems B tribūnos vyrukams, argumentų kalba pavyko pasiekti savo ir arenos darbuotojams baigėsi norai trukdyti mums ruoštis kurti palaikymą. Nepaisant svyruojančių nuotaikų, palaikymas buvo „pasikūręs“ visų rungtynių metu. Tam ypač padeda ir atsivežtas būgnas, kuris ne tik padeda išgauti melodingumą, bet ir savotiškai užsivesti esant duobelėms aikštelėje. Vėlgi, komandos pasirodymo aikštelėje nesiimsime vertinti. Užsidegimas buvo matomas. Tai puikiai pasimatė ant suoliuko esant komandos kapitonui ir Speedy, kurie kiekvieną momentą išgyveno lyg tai būtų jų paskutinės rungtynės. Tai įkvepia, jog ne viskas prarasta. O viskas tikrai nėra prarasta. Šansai Europoje pagaliau peržengti TOP16 etapą komplikavosi, tačiau jie vis dar yra realūs, tereikia iki galo padaryti darbą. Grįžę į Lietuvą ruošiames išvykai į Jonavą. Fanatų gyvenimas yra ne apie pergales, jis yra apie atsidavimą savo miestui, savo klubui, savo spalvoms. Keliaujame į Jonavą kartu!