2018-05-30 Neptūnas – Lietuvos rytas

Atvirai sakant – nuoširdžiai tikėjomės, kad pusfinalio serijoje Klaipėdoje reikės apsilankyt tik vieną kartą. Tačiau prireiks dviejų, o dabar apie pirmąjį. Trečiadienis išvykai per visa Lietuvą yra super nepranki data, tačiau net 34 rytfaniai pasiryžta šiai avantiūrai ir saulėtą dieną pasileidžia į kelionę pajūrio link.


Autobuse nuotaikos puikios, pasakojamos istorijos kaip pavyko išsiprašyti anksčiau iš darbų, kaip sėkėsi gintis bakalaurą, kažkam ne taip gerai pasisekė egzaminuose, o autobuso gale net paminimas vieno piliečio gimtadienis. Vienas rytfanis niekaip nespėja išvykti laiku su mumis, tad iki Kauno su mašina vejasi mūsų autobusą ir galiausiai prisijungia prie mūsų. 


Suprantame, kad į rungtynes atvykti laiku bus labai sunku, vis tik gerojo vairuotojo iš Ukrainos dėka, į rungtynes vėluojame vos pora minučių. Išsikabiname vėliavas ir pradedame palaikymą, nors po pastarųjų dramų pykčio iš vietinių žiūrovų Klaipėdoje mes ir mūsų klubas gauna vis daugiau, tačiau Klaipėda vis dar lieka vienu iš draugiškiausių miestų. Pirma rungtynių pusė aikštelėje atrodo kaip kažkoks cirkelis. Chaosas abiejose aikštės pusėse, daug pramestų metimų, bet svarbiausia, jog mes priekyje. 


Trečio kėlinio pradžioje keliame banerį ,,VIENAS GYVENIMAS – VIENA KOMANDA“. Mums ši komanda yra Rytas ir taip bus amžinai, Klaipėdoje šį banerį keliame ne atsitiktinai. Klaipėdos meras-populistas dar per KMT šnekėjo nesamones apie ,,Žalgirio“ palaikymą, Neptūno facebookas skatino palaikyti kauniečius Eurolygoje. Dar žinome viena veikėją, kuris penktadienį kelia nuotraukas su hastagu „ManoKomanda“, o sekmadienį su „KartuMesKomanda“. Visame pasaulyje toks požiūris būtų visiškai nesuprantamas ir laikomas kvailu, taip manome ir mes, todėl visada pabrėžiame, jog mūsų spalvos mums yra šventos. Antroje rungtynių pusėje ,,Lietuvos Rytas“ nepalieka jokių vilčių klaipėdiečiams, vietiniai žiūrovai stipriai užtyla, o mes linksminamės savo sektoriuje. Su žaidėjais padarom tikrai galingą ,,Pirmyn, vilniečiai!“ ir keliaujam į lauką pasitikti komandos...


Žengę žingsnį pro arenos duris pamatome pareigūnų garbės koloną, kuri mums nutiesta tiesiai į autobusą. Pareigūnai pasiruošę tramdyti Vilniaus chuliganus, užsikabinę automatus, kurie mus labai gasdina. Bandome paaiškinti, jog visų pirma norime eiti pasitikti savo komandos, visų antra norime nueiti į parduotuvę nusipirkti kažko užkasti. Suvokti šiuos prašymus pradžioje buvo labai sunku, argumentas ,,supraskit, jūs esat sporto sirgaliai“ kelia šypsenas. Vis tik ,,ledus“ visada praleidžia išsitraukiamos kameros ir pradėjamas šnekėti įstatymų kalba, automatai šiaip ne taip nusileidžia ir galime eiti pasitikti savo komandos. Visi žaidėjai areną palieką neblogų nuotaikų, šiek tiek su jais pabendraujame ir keliaujame į parduotuvę. 


Kelionė atgal atrodė labaaaai ilga, nors autobuse buvo dalijimasi atsiminimais iš Europinių išvykų ar kitų nuotykių. Su pora sustojimu antrą nakties pasiekiame Vilnių. Ilgiau galintys pamiegoti rytfaniai per dantį traukia vaikinus, kuriems jau už kelių valandų reikia keltis į darbą. Tikimės, jog prie stalo ofisuose šiandien niekas neužsnūdo. Šeštadienį susitinkam Siemense, 114/115 sektoriuose, juose atiduosime visą širdį ir balsus, jog persverstume serijos rezultatą savo naudai!


Autorius B Tribuna 2026 m. kovo 9 d.
Štai ir praėjo taurės savaitgalis, turėjęs savų pliusų bei minusų. Pirmiausia, po ilgos pertraukos nusimestas akmuo nuo širdies - įvykdėme programą minimum patekti į finalą. Derbyje didesnės kovos šįkart nepasiūlėme, tačiau komandai priekaištų turėti negalime. Iš tikrųjų komandos reakcija į rezultatą netgi džiugina - nesitenkiname tik gera kova finale. Kad ir koks didelis skirtumas būtų tarp klubų, nesinori ieškoti didelio pozityvo pralaimėjus dviženkliu skirtumu. Tikslas niekada nebus antra vieta ir jos mes nešvenčiame. Aplink krepšinį pasirodome gerai, nors veiksmo ir norėjosi daugiau. Tiek finale, tiek pusfinalyje sklidina aktyvaus palaikymo tribūna su solidžiu palaikymu. Finale iškeliama choreo skiriama karo Ukrainoje ketvirtosioms metinėms paminėti. Pasinaudodami progą norime padėkoti visiems prisidėjusiems prie mūsų paramos akcijos, kurios metu surinkome virš 3 tūkstančių eurų bei išskirtinis ačiū rytfaniams padovanojusiems ekipuotės komplektą. Didžiuojamės, kad liekame viena iš nedaugelio šalių Europoje, kuri nepamiršta ukrainiečių ir remia juos taip pat aktyviai, kaip ir karo pradžioje, nepaisant tam tikrų veikėjų skleidžiamos okupantų melodijos. Šiandien tik galime palinkėti, kad minėtume ne dar vienas metines, o Ukrainos pergalės dieną. Truputį apie patį renginį. Turbūt visiems aišku, kad jis nėra orientuotas į organizuoto palaikymo grupes ar apskritai į fanų bendruomenes ir čia mus apima didžiausias pyktis ir nepasitenkinimas. Krepšinis nėra tiesiog verslas, tai yra socialinis reiškinys. Mums nereikia tų visų blizgučių ir tuštybių mugės. Mes čia esame dėl krepšinio, o ne žmonių bukinimo su nuvalkiotais renginukais, cringe vedėjukais ir estradinėmis dainelėmis, būtent šie komponentai yra viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje beveik neturime sporto palaikymo kultūros. Kad ir kaip pūstųsi organizatoriai - visa tai pigu, tuščia ir veda į niekur. Ir pabaigai - didžiulis ačiū visai bendruomenei. Matyti tokį dideli dėl klubo susivienijusių žmonių kiekį yra didžiausias atpildas už tai ką darome čia B Tribūnoje. Ir nesvarbu ar komanda laimi, ar pralaimi 30 taškų. Neišduodame spalvų bei toliau visa širdimi palaikome komandą, nes ji mūsų, nes kitos neturime.
Autorius B Tribuna 2026 m. kovo 9 d.
Panašu, kad šaltas, tamsus ir niūrus laikotarpis buvo išvarytas ne tik kalendoriškai, bet pavasaris ateina ir į Ryto kiemą. Pasiekta svarbi pergalė prieš pat taurės savaitgalį, taip pratęsiant ne tik pergalių seriją, bet ir iškovojant antrą pergalę iš eilės revanšuojantis. Žaidimas po truputį gerėja, o tai leidžia tikėtis, kad juodžiausias laikotarpis jau praeityje, o prieš akis laukia skambios pergalės. Nuodėmė būtų neišskirti jaunojo Igno pasirodymo. Sunku nesižavėti iš tokio jauno žaidėjo spinduliuojama veteraniška ramybe, sveikiname su puikiu pasirodymu. Matome, kad Ignui Rytas yra brangus, matome, kad atiduodama širdis už tris gražiausias spalvas. Tikimės, kad vertybės ir jaunatviškas entuziazmas niekur nedings, išlik, koks esi, ir tikimės greito pasimatymo aikštelėje! Pavasario sutikimo šventės dieną į išvyką pasileidžia pilnas autobusas ir dar keli ekipažai mašinų. Su prisijungusiais vietoje sektoriuje turime 89 Rytui neabejingas sielas. Utenoje didelio pasipriešinimo palaikymo prasme nesulaukiame, tad pavyksta garsiai skambėti visų rungtynių metu. O dabar visos akys krypsta į ateinančio savaitgalio KMT, kur tikslas tik vienas. Visas dvejones metame į šoną, perkame bilietus, neturintys transporto rašykite mums, būname tvirtas užnugaris komandai! Iki susitikimo Šiauliuose! Tik pirmyn, ne atgal!
2026 m. vasario 10 d.
Kiek daugiau nei po dviejų metų pertraukos mes vėl grįžtame į Prancūziją. Šįsyk TOP16 etape susitinkame su Le Mano miesto reprezentacine krepšinio komanda. Miesto, kuris visame pasaulyje yra pagarsėjęs savo 24 valandų lenktynėmis, kuriose komandos iš viso pasaulio varžosi kieno automobiliai yra greičiausi. Deja, bet mūsų komanda šiame mieste savo lenktynes pralaimėjo ir patyrė dar vieną pralaimėjimą, bet apie viską iš pradžių. Įvairiausiais keliavimo būdais į Le Maną susirenka 16 B tribūnos atstovų ir 3 Dzūkų tankai, prisijungus dar keliems rytfaniams sektoriuje palaikymą kūrė 22 fanatai. Atskira padėka alytiškiams, kurie šį sezoną aktyviai jungiasi prie euro išvykų. Namų komandos patirtis, priimant svečius europinėse batalijose pasijautė iš pačių pradžių. Bilietus ir sektorių gavome iki rungtynių startinio švilpuko likus dvejoms valandoms. Problemos ties čia nesibaigia. Atvykus į mums išskirtą sektorių pradedame ilgas ir bereikšmes diskusijas su arenos apsauga. Koją kišo tradicija tapęs prancūzų nenoras ar labiau anglų kalbos nemokėjimas. Į diskusiją įsitraukus laisvai prancūziškai kalbantiems B tribūnos vyrukams, argumentų kalba pavyko pasiekti savo ir arenos darbuotojams baigėsi norai trukdyti mums ruoštis kurti palaikymą. Nepaisant svyruojančių nuotaikų, palaikymas buvo „pasikūręs“ visų rungtynių metu. Tam ypač padeda ir atsivežtas būgnas, kuris ne tik padeda išgauti melodingumą, bet ir savotiškai užsivesti esant duobelėms aikštelėje. Vėlgi, komandos pasirodymo aikštelėje nesiimsime vertinti. Užsidegimas buvo matomas. Tai puikiai pasimatė ant suoliuko esant komandos kapitonui ir Speedy, kurie kiekvieną momentą išgyveno lyg tai būtų jų paskutinės rungtynės. Tai įkvepia, jog ne viskas prarasta. O viskas tikrai nėra prarasta. Šansai Europoje pagaliau peržengti TOP16 etapą komplikavosi, tačiau jie vis dar yra realūs, tereikia iki galo padaryti darbą. Grįžę į Lietuvą ruošiames išvykai į Jonavą. Fanatų gyvenimas yra ne apie pergales, jis yra apie atsidavimą savo miestui, savo klubui, savo spalvoms. Keliaujame į Jonavą kartu!