Vilniaus „Ryto“ ateitis

Visas tekstas buvo rašytas prieš A. Guogos išstojimą. Norime, jog jo neliktų klube. Anksčiau ar vėliau. Jeigu po vasaros situacija klube nesikeis, B Tribūna visam laikui stabdys savo palaikymą ir planuos įkurti atskirą krepšinio klubą Vilniuje, kuris kiltų nuo žemiausių lygų, bet turėtų tinkamas vertybes ir nedarytų gėdos tikriems Ryto fanams.

Vilniaus „Ryto“ ateitis


Visas tekstas buvo rašytas prieš A. Guogos išstojimą. Norime, jog jo neliktų klube. Anksčiau ar vėliau. Jeigu po vasaros situacija klube nesikeis, B Tribūna visam laikui stabdys savo palaikymą ir planuos įkurti atskirą krepšinio klubą Vilniuje, kuris kiltų nuo žemiausių lygų, bet turėtų tinkamas vertybes ir nedarytų gėdos tikriems Ryto fanams.



Priešistorė



Pradėti norime nuo to, kad visas šitas įvykis sukelia daugiau liūdesio nei pykčio. Prieš aprašant konkrečią vakar dienos situaciją, trumpai apibūdinsime keletą įvykių, sekusių iki to. Daug Ryto fanų – ar jie iš B Tribūnos, ar iš bet kokio kito sektoriaus – mato, jog ne viskas yra gerai. Toli gražu. Mūsų klube yra daug povandeninių srovių, kai kurie žmonės nori krepšinio klubą panaudoti savo asmeniniams interesams. Jeigu klubo prezidentas šneka kosmosus E. Jakilaičio laidoje, jeigu D. Gudelis „tepa slides“ po to, kai tiesiogine to žodžio prasme, prisišika A. Blanco situacijoje, tai rodo, jog ne viskas yra gerai. Mums atrodo, kad komandos viršuje nėra žmonių (arba jiems neduodama pasireikšti?), kuriems nuoširdžiai Rytas būtų prioritetas Nr 1. Juk pats prezidentas pasakė, jog taip nėra. Ar ne?


Mums nepatinka, jog bet kokioje kritinėje situacijoje klubas, kaip strutis, sukiša galvą į žemę ir laukia, kol smėlio audra praeis. Bet ji nepraeina – žmonės viską mato ir jaučia. Mes atsikratėme klubo imperatoriaus, kuris buvo rasistas, teigė, kad pats smukdė komandą, bet žiūrovų vis tiek nedaugėja! Mes laimėjome KMT, patekome į Eurocup TOP8, bet iš šono gali atrodyti, jog Rytas tuoj nepateks į LKL playoffus. Ne visada viską atspindi rezultatai, jeigu už aikštės ribų tu failini vos ne kiekvieną mėnesį – tai atsiliepia. Žinome, kad klube yra nuoširdžiai mylinčių spalvas ir besistengiančių dėl klubo, bet jie neturi tokio žodžio ir nėra tie „TOP“ žmonės.


Blanco, Gigos, Mareko situacijos:


a) Blanco. Jau tampa akivaizdu, kad Rytas ir D. Gudelis buvo ta pusė, kuri melavo šioje situacijoje.
b) Giga. Kodėl apie tai nėra jokio pranešimo? Susimovė, nespėjo užregistruot – kalbėkit, praneškit žmonėms. 

c) Apie Mareko traumą šiandien sužinojome iš LKL oficialaus FB page.


Klubas deklaravo savo vertybes – atvirumą, viešumą, šeimyniškumą, bet atrodo, jog jos pasakytos tik dėl gražaus viršelio. Iš tiesų jų nėra.

Rytas Family ir Kartu mes Rytas šūkiai:


a) Rungtynės su Utena (Balandžio 13 d.). Tą dieną daugiau nei autobusas mūsiškių nulėkė į Uteną ir palaikė savo mylimą komandą. Mes dramatiškai laimėjom.


Tos pačio dienos rytą mūsų arenoje vyko klubo organizuojamas RytasFamily turnyras. Mums keista, jog į RYTO ŠEIMOS turnyrą buvo pakviesta daug partnerių, savanoriai, žaidė administracijos komanda, bet neatsirado vietos fanų komandai. Tiek mūsų (B Tribūnos), tiek vyresniųjų (108 sektoriaus).

Tuo labiau – tas turnyras buvo prominamas lyg sezono įvykis. Iš jo sukurtas specialus video, iš jo sukeltas albumas su daugiau nei 200 nuotraukų. Bet iš Utenos rungtynių nesukurta nieko. Mačo metu postinamos stories į Instagramą su paruoštukais ir rezultatu. Keisti prioritetai. Ar taip atrodo Ryto šeima?

b) Daugelis žinote, jog praeitą savaitę, po plaučių uždegimo komplikacijų, mirė mūsų bičiulis Martynas. Tai sužinojome kelias valandas prieš rungtynes. Martynas buvo vyrukas, kuris pirmas pagamino lipdukus su naujuoju Ryto logotipu ir pats gamindavo bei ruošdavo dar daugybę kitų lipdukų, kuriuos matė kiekvienas rytfanis. Mes klubo paprašėme, jog prieš rungtynes jis būtų pagerbtas tylos minute. Juk tai tik viena minutė rungtynėse su Nevėžiu, kur žiūrovų buvo nedaug ir nemaža dalis pritariančių B Tribūnos veiklai. Klubas atsakė, kad dėl techninių kliūčių to padaryti negalima. Na, mūsų tai neįtikino.


Situacija



Konkrečiai apie vakar. Kadangi nesame šventuoliai, tai papasakosim ir gerąją, ir blogąją puses. Žinoma, klubas buvo nepatenkintas, jog naudojam pirotechniką ir „kenkiam klubui“. Šį sezoną susimokėjome už du savo pyrošou ir vieną kartą už keiksmažodžius rungtynėse. Suprantam savo atsakomybės dalį. Toliau dar kelis kartus naudojome pirotechniką, o didžiausias pasipiktinimas kilo po pastarojo mačo su „Nevėžiu“ – mūsų protesto prieš draudimus metu. Dabar bauda siekia 2500 eu. Ir mes galvojame, kad galėtume už baudas mokėti toliau, bet... Bet mes norime, jog mūsų klubas bent kartą nebijotų ir užstotų savo fanus – ar dėl tvarkaraščių, ar dėl draudimų, ar dėl pirotechnikos baudų. Kodėl į viską žiūrima taip paprastai? „Ok, gaunam baudą, permetam ją B Tribūnai ir viskas, nesukam galvos.“ Juk žaidėjai dievina pirotechniką, mes laimėjome KMT ir pirmą kartą po laimėto finalo Lietuvoje už kelis fajerius buvo pakuojami žmonės ir duodamos tūkstantinės baudos. TAI YRA NENORMALU. Tame pačiame renginyje LKL per pertraukas darė cheminius eksperimentus, į žiūrovus skraidė statinės ir degančios strėlės. Saugu.


Kai B Tribūnos reikia, tai prašoma visokio palaikymo, kai padarome gražius vaizdus, tai giriamasi mūsų pasiekimais, o kai ištinka bėda – tai susimokėkit ir „nekenkit klubui“.


Taigi, vakar atėjus į rungtynes apsauga mums pasakė, jog klubo liepimu mes negalime būti savo įprastame sektoriuje. Tai yra juokinga jau vien dėl to, kad abonementai šioje arenoje vietų neturi, mes galime eiti kur norim. Juo labiau – tuščių vietų arenoje buvo labai daug. Atrodo, jog buvo norima parodyti jėga.
Aišku, į savo sektorių mes vis tiek patekome. Tuomet pasirodė vienas pagrindinių herojų – arenos ūkvedys, kuris klube jau seniai dirba. Atėjo jis su policija, sakydamas, jog mes klijuojam vėliavą su izoliacija prie sienos ir tai kenkia arenos dažams, o dėl to mus reikėtų pašalinti. Po šių dviejų įvykių mes tiesiog susikrovėme daiktus ir išėjome iš arenos. Tai kerta per motyvaciją ir moralę. 


Šitas herojus – ūkvedys – privalo būti atleistas. Ne vieną kartą, mums ruošiant choreografijas prieš rungtynes (pvz: visų mėgtą ir vieną gražiausiai padarytų plakatų A. Kavaliauskui, arba Popiežiaus choreo šio sezono pradžioje) – jis ateidavo ir visokiais žodžiais plūsdavo triBūną, jog per mus jis turi papildomo darbo ir t.t. Tai likusi sovietinė šiukšlė.


Taip pat norim paneigti kalbas, pasirodžiusiais kai kuriuose žiniasklaidos portaluose. Vakar mes pirotechnikos neturėjome ir neišsitraukėme jokių fajerių. Tai melas.

Ateitis



Visa tai toli gražu nereiškia, jog mes nepalaikysime komandos. Kaip ir visą sezoną, taip ir dabar, mes atsiribojame nuo neracionalių stūmimų ant žaidėjų ar trenerio. Komanda yra šauni, suteikė mums daug gerų emocijų ir jau sekmadienį Panevėžyje garsiai skambės mūsų dainos. Kol kas atviras klausimas išlieka dėl namų mačų. Mums įdomus klubo požiūris, ką jie mąsto dėl vakarykščio savo poelgio – net jei buvo įvykę nesutarimai/nesusikalbėjimai, nereikėjo imtis tokių priemonių. Vietoje to, po rungtynių, galėjome apie viską pasikalbėti ofise. Tuo tarpu per aplinkui buvo užsiundyta apsauga ir policija. 


Mes jaučiame, jog vasarą klube vėl bus pokyčių, mums labai liūdna, jog sostinės komanda su tokiu potencialu kiekvieną sezoną susiduria su tokiais dalykais. 


Reiktų neužmiršti, jog visą „Pirmyn, vilniečiai“ šūkį ir tradiciją sukūrė B Tribūna, reikia pagalvoti, kaip Siemensas derbiuose atrodytų be mūsų. Gal kažkam nepatinka kai kurie dalykai, kuriuos darome, bet negalima per kelis mėnesius paimti ir bandyti jėga atimti fajerius ar necenzūrines skanduotes, kurios egzistuoja beveik 20 metų. Tuo labiau: koks dviveidiškumas yra bijoti užstoti savus dėl skanduotės, bet patiems ją naudoti už uždarų durų?
Mes vis dar manome ir teigiame:


Kai Ryto klubo viršuje bus žmonės, kuriems prioritetas Nr. 1 yra Rytas, kai atsiras stuburas, stovėti už savo vertybes ir ilgalaikę viziją, kai šūkiai taps realybe, tuomet Rytas kils.

2026-02-04 Le Mans Sarthe - RYTAS

2026 m. vasario 10 d.
Kiek daugiau nei po dviejų metų pertraukos mes vėl grįžtame į Prancūziją. Šįsyk TOP16 etape susitinkame su Le Mano miesto reprezentacine krepšinio komanda. Miesto, kuris visame pasaulyje yra pagarsėjęs savo 24 valandų lenktynėmis, kuriose komandos iš viso pasaulio varžosi kieno automobiliai yra greičiausi. Deja, bet mūsų komanda šiame mieste savo lenktynes pralaimėjo ir patyrė dar vieną pralaimėjimą, bet apie viską iš pradžių. Įvairiausiais keliavimo būdais į Le Maną susirenka 16 B tribūnos atstovų ir 3 Dzūkų tankai, prisijungus dar keliems rytfaniams sektoriuje palaikymą kūrė 22 fanatai. Atskira padėka alytiškiams, kurie šį sezoną aktyviai jungiasi prie euro išvykų. Namų komandos patirtis, priimant svečius europinėse batalijose pasijautė iš pačių pradžių. Bilietus ir sektorių gavome iki rungtynių startinio švilpuko likus dvejoms valandoms. Problemos ties čia nesibaigia. Atvykus į mums išskirtą sektorių pradedame ilgas ir bereikšmes diskusijas su arenos apsauga. Koją kišo tradicija tapęs prancūzų nenoras ar labiau anglų kalbos nemokėjimas. Į diskusiją įsitraukus laisvai prancūziškai kalbantiems B tribūnos vyrukams, argumentų kalba pavyko pasiekti savo ir arenos darbuotojams baigėsi norai trukdyti mums ruoštis kurti palaikymą. Nepaisant svyruojančių nuotaikų, palaikymas buvo „pasikūręs“ visų rungtynių metu. Tam ypač padeda ir atsivežtas būgnas, kuris ne tik padeda išgauti melodingumą, bet ir savotiškai užsivesti esant duobelėms aikštelėje. Vėlgi, komandos pasirodymo aikštelėje nesiimsime vertinti. Užsidegimas buvo matomas. Tai puikiai pasimatė ant suoliuko esant komandos kapitonui ir Speedy, kurie kiekvieną momentą išgyveno lyg tai būtų jų paskutinės rungtynės. Tai įkvepia, jog ne viskas prarasta. O viskas tikrai nėra prarasta. Šansai Europoje pagaliau peržengti TOP16 etapą komplikavosi, tačiau jie vis dar yra realūs, tereikia iki galo padaryti darbą. Grįžę į Lietuvą ruošiames išvykai į Jonavą. Fanatų gyvenimas yra ne apie pergales, jis yra apie atsidavimą savo miestui, savo klubui, savo spalvoms. Keliaujame į Jonavą kartu!

2025-01-31 Neptūnas – Rytas

2026 m. vasario 10 d.
Dar vienas tragiškas pasirodymas. Fiksuojama rekordinė LKL 5 iš eilės pralaimėjimų serija. Jau kelis metus gyvenome pripratę vietinėje lygoje matyti besikaunančią ir retai beklumpančią komandą, tačiau po truputį viskas keičiasi. Nori nenori mintimis grįžtame į praeitį, ir prisimename, skaudžiausias atkarpas klubą treniruojant prieš tai buvusiems treneriams. Besikeičiant žaidėjams keičiasi ir komandos veidas, kuris neabejojame, kad šiandien netenkina nieko. Ir mąstydami apie galimas priežastis nė vienas negalime įvardinti to vieno atsakymo, kuris atsakytų į visus kylančius klausimus. Ko negalime toleruoti - tai pastangų trūkumo. Tai ne apie talentą, tai ne apie taktikas, ne apie biudžetus. Tai apie nusiteikimą, tai apie visų vidinių nepasitenkinimų padėjimą ant stalo, bendro kompromiso radimą bei atsidavimą visu 100%. Jei tokie nebūsime nepadės niekas. Atsakomybė tą suorganizuoti ir to išsireikalauti šiandien krenta ant žmonių atsakingų už klubo sportinę veiklą pečių. Mes tiesiog negalime egzistuoti nekovodami aikštėje kaip išprotėję. Kodėl? Nes fanai tą daro už aikštės ribų. Jei tai nepersiduoda, tai apie ką lieka ši komanda? Nepaisant visų negandų Klaipėdoje Rytą aktyviai palaiko 48 asmenys. Didžiausia pagarba kiekvienam važiavusiam ir stovint už komandą, už tris gražiausias spalvas sunkiu momentu. Ši išvyka tampa ypatinga dviems Rytfaniams. Vienam tai buvo simbolinė 100-toji išvyka už Rytą, kurios metu prisimenamas visas kelias nuo pirmos registracijos žinutės. Kai kuriuos rytfanius tai inspiruoja susiskaičiuoti bei pasidžiaugti savais skaičiais. Šalia šimtukininko atsirado ir "pirmokas", tad pasveikiname ir jį, bei palinkime jam neblėstančio entuziazmo siekiant triženklio skaičiaus. O pirmieji Rytfaniai jau mina Prancūzijos gatves, kur Le Mane laukia gausus palaikymas ir tikėjimas, kad šis košmaras netrukus baigsis. Viena ar dvi pergalės dabartines nuotaikas gali pakeisti kardinaliai. Dar nieko nepraradome, tad tikime, ir iš savo pusės padarysime viską, kad pasinaudotume šiame sezone likusiomis galimybėmis. Kai nesiseka dainuojam dar garsiau, palaikom dar gausiau. Reikalaujam, kad žaidėjai, kad žaidėjai aikštelėje kovotų iki galo, būtų aistringi, bet turime pradėti nuo savęs. Šeštadienį vykstame į Jonavą ir turime vadovautis tokiu mentalitetu. Tad lauksime visų bedraminčių asmeninių žinučių dėl išvykos.

2026-01-10 Gargždai – Rytas

Autorius B Tribuna • 2026 m. sausio 19 d.
Palaikydami Rytą visur ir visada esame išvažinėję didžiąją dalį Lietuvos ir pirmi kartai apsilankat tam tikrame mieste pasitaiko vis rečiau, vieną tokių prieš kelis metus turėjome keliaujant į Telšius. Šįkart tai patiriame Gargžduose, miestas kuris geriau žinomas kaip gilias futbolo tradicijas puoselėjantis kraštas, kuriame Rytas Ultras vyrukams tekę lankytis palaikant draugus iš Alytaus. Iš Vilniaus paskui Rytą patraukia 71 fanatas. Kadangi kelionė tolima nusprendžiame sužaisti Rytfanių mėgstamą auksinio proto žaidimą. Finale susitiko šio žaidimo etatinis finalų dalyvis bei žmogus, kuriam tai buvo debiutas šiame žaidimo etape. Pergalę šventė debiutantas, tad sveikiname jį. Likusi kelionės dalis buvo dedikuota senbuvių prisiminimams apie judėjimo didžiausias pergales ir pralaimėjimus už arenos ribų, bei jaunesnių ar ne taip senai prisijungusių narių supažindinimu su judėjimo istorija. Arenoje įsikuriame likus kiek daugiau nei pusvalandžiui iki rungtynių pradžios. Gausiais aplodismentais pasitinkame sugrįžusi Speedy bei pirmą kartą Ryto marškinėlius užsivilkusį naujoką Jordan’ą. Bet aikštėje pamatėme tai ko labiausiai nesitikėjome. Akivaizdu, kad prieš tai patirti du pralaimėjimai žaidėjų ego nesužeidė, o liūdniausia, kad buvo nusileidžiama noru ir koncentracija. Padaryti pražangą esant susikeitimo situacijai arba persivaryti kamuolį per 8 sekundes tereikia tik šių dviejų dalykų, bet deja jų šeštadienį mūsų pusėje nebuvo. Apgailėtinas pasirodymas, dėl kurio gėda ir jokių pasiteisinimų čia negali būti. Ir atsakomybė čia krenta ant kiekvieno žaidėjo. Jei turi komandoje žmones, kuriem nėra paaiškinama, kad į kitą Lietuvos kraštą arti šimto žmonių trenkiasi ne tam kad pažiūrėtų į jų gražius kedus, tai mes turime didelių problemų. Nepaisant rezultato aikštėje pavyko išgauti visai smagų palaikymą. Artėjant Sausio 13 dienai sektorių papuošiam neužmirštuole, kaip simbolį Sausio 13 aukoms atminti. Prieš 35 metus mūsų tautiečiai kovojo už tai kas yra brangiausia - savo ir mūsų laisvę. O ketvirtadienį Vilniuje einame ne tik nutraukti pralaimėjimų seriją mače prieš Šiaulius, tačiau ir užsitikrinti vietą KMT finalo ketverte. Ar ateis komanda, pamatysime. Nori prisijungti prie aktyvaus palaikymo? Rašyk mums asmeninę žinutę ir suteiksime visą reikiamą informaciją.