Vilniaus „Ryto“ ateitis

Visas tekstas buvo rašytas prieš A. Guogos išstojimą. Norime, jog jo neliktų klube. Anksčiau ar vėliau. Jeigu po vasaros situacija klube nesikeis, B Tribūna visam laikui stabdys savo palaikymą ir planuos įkurti atskirą krepšinio klubą Vilniuje, kuris kiltų nuo žemiausių lygų, bet turėtų tinkamas vertybes ir nedarytų gėdos tikriems Ryto fanams.

Priešistorė

Pradėti norime nuo to, kad visas šitas įvykis sukelia daugiau liūdesio nei pykčio. Prieš aprašant konkrečią vakar dienos situaciją, trumpai apibūdinsime keletą įvykių, sekusių iki to. Daug Ryto fanų – ar jie iš B Tribūnos, ar iš bet kokio kito sektoriaus – mato, jog ne viskas yra gerai. Toli gražu. Mūsų klube yra daug povandeninių srovių, kai kurie žmonės nori krepšinio klubą panaudoti savo asmeniniams interesams. Jeigu klubo prezidentas šneka kosmosus E. Jakilaičio laidoje, jeigu D. Gudelis „tepa slides“ po to, kai tiesiogine to žodžio prasme, prisišika A. Blanco situacijoje, tai rodo, jog ne viskas yra gerai. Mums atrodo, kad komandos viršuje nėra žmonių (arba jiems neduodama pasireikšti?), kuriems nuoširdžiai Rytas būtų prioritetas Nr 1. Juk pats prezidentas pasakė, jog taip nėra. Ar ne?

Mums nepatinka, jog bet kokioje kritinėje situacijoje klubas, kaip strutis, sukiša galvą į žemę ir laukia, kol smėlio audra praeis. Bet ji nepraeina – žmonės viską mato ir jaučia. Mes atsikratėme klubo imperatoriaus, kuris buvo rasistas, teigė, kad pats smukdė komandą, bet žiūrovų vis tiek nedaugėja! Mes laimėjome KMT, patekome į Eurocup TOP8, bet iš šono gali atrodyti, jog Rytas tuoj nepateks į LKL playoffus. Ne visada viską atspindi rezultatai, jeigu už aikštės ribų tu failini vos ne kiekvieną mėnesį – tai atsiliepia. Žinome, kad klube yra nuoširdžiai mylinčių spalvas ir besistengiančių dėl klubo, bet jie neturi tokio žodžio ir nėra tie „TOP“ žmonės.

Blanco, Gigos, Mareko situacijos:

a) Blanco. Jau tampa akivaizdu, kad Rytas ir D. Gudelis buvo ta pusė, kuri melavo šioje situacijoje.
b) Giga. Kodėl apie tai nėra jokio pranešimo? Susimovė, nespėjo užregistruot – kalbėkit, praneškit žmonėms.

c) Apie Mareko traumą šiandien sužinojome iš LKL oficialaus FB page.

Klubas deklaravo savo vertybes – atvirumą, viešumą, šeimyniškumą, bet atrodo, jog jos pasakytos tik dėl gražaus viršelio. Iš tiesų jų nėra.

Rytas Family ir Kartu mes Rytas šūkiai:

a) Rungtynės su Utena (Balandžio 13 d.). Tą dieną daugiau nei autobusas mūsiškių nulėkė į Uteną ir palaikė savo mylimą komandą. Mes dramatiškai laimėjom.

Tos pačio dienos rytą mūsų arenoje vyko klubo organizuojamas RytasFamily turnyras. Mums keista, jog į RYTO ŠEIMOS turnyrą buvo pakviesta daug partnerių, savanoriai, žaidė administracijos komanda, bet neatsirado vietos fanų komandai. Tiek mūsų (B Tribūnos), tiek vyresniųjų (108 sektoriaus).

Tuo labiau – tas turnyras buvo prominamas lyg sezono įvykis. Iš jo sukurtas specialus video, iš jo sukeltas albumas su daugiau nei 200 nuotraukų. Bet iš Utenos rungtynių nesukurta nieko. Mačo metu postinamos stories į Instagramą su paruoštukais ir rezultatu. Keisti prioritetai. Ar taip atrodo Ryto šeima?

b) Daugelis žinote, jog praeitą savaitę, po plaučių uždegimo komplikacijų, mirė mūsų bičiulis Martynas. Tai sužinojome kelias valandas prieš rungtynes. Martynas buvo vyrukas, kuris pirmas pagamino lipdukus su naujuoju Ryto logotipu ir pats gamindavo bei ruošdavo dar daugybę kitų lipdukų, kuriuos matė kiekvienas rytfanis. Mes klubo paprašėme, jog prieš rungtynes jis būtų pagerbtas tylos minute. Juk tai tik viena minutė rungtynėse su Nevėžiu, kur žiūrovų buvo nedaug ir nemaža dalis pritariančių B Tribūnos veiklai. Klubas atsakė, kad dėl techninių kliūčių to padaryti negalima. Na, mūsų tai neįtikino.

Situacija

Konkrečiai apie vakar. Kadangi nesame šventuoliai, tai papasakosim ir gerąją, ir blogąją puses. Žinoma, klubas buvo nepatenkintas, jog naudojam pirotechniką ir „kenkiam klubui“. Šį sezoną susimokėjome už du savo pyrošou ir vieną kartą už keiksmažodžius rungtynėse. Suprantam savo atsakomybės dalį. Toliau dar kelis kartus naudojome pirotechniką, o didžiausias pasipiktinimas kilo po pastarojo mačo su „Nevėžiu“ – mūsų protesto prieš draudimus metu. Dabar bauda siekia 2500 eu. Ir mes galvojame, kad galėtume už baudas mokėti toliau, bet... Bet mes norime, jog mūsų klubas bent kartą nebijotų ir užstotų savo fanus – ar dėl tvarkaraščių, ar dėl draudimų, ar dėl pirotechnikos baudų. Kodėl į viską žiūrima taip paprastai? „Ok, gaunam baudą, permetam ją B Tribūnai ir viskas, nesukam galvos.“ Juk žaidėjai dievina pirotechniką, mes laimėjome KMT ir pirmą kartą po laimėto finalo Lietuvoje už kelis fajerius buvo pakuojami žmonės ir duodamos tūkstantinės baudos. TAI YRA NENORMALU. Tame pačiame renginyje LKL per pertraukas darė cheminius eksperimentus, į žiūrovus skraidė statinės ir degančios strėlės. Saugu.

Kai B Tribūnos reikia, tai prašoma visokio palaikymo, kai padarome gražius vaizdus, tai giriamasi mūsų pasiekimais, o kai ištinka bėda – tai susimokėkit ir „nekenkit klubui“.

Taigi, vakar atėjus į rungtynes apsauga mums pasakė, jog klubo liepimu mes negalime būti savo įprastame sektoriuje. Tai yra juokinga jau vien dėl to, kad abonementai šioje arenoje vietų neturi, mes galime eiti kur norim. Juo labiau – tuščių vietų arenoje buvo labai daug. Atrodo, jog buvo norima parodyti jėga.
Aišku, į savo sektorių mes vis tiek patekome. Tuomet pasirodė vienas pagrindinių herojų – arenos ūkvedys, kuris klube jau seniai dirba. Atėjo jis su policija, sakydamas, jog mes klijuojam vėliavą su izoliacija prie sienos ir tai kenkia arenos dažams, o dėl to mus reikėtų pašalinti. Po šių dviejų įvykių mes tiesiog susikrovėme daiktus ir išėjome iš arenos. Tai kerta per motyvaciją ir moralę.

Šitas herojus – ūkvedys – privalo būti atleistas. Ne vieną kartą, mums ruošiant choreografijas prieš rungtynes (pvz: visų mėgtą ir vieną gražiausiai padarytų plakatų A. Kavaliauskui, arba Popiežiaus choreo šio sezono pradžioje) – jis ateidavo ir visokiais žodžiais plūsdavo triBūną, jog per mus jis turi papildomo darbo ir t.t. Tai likusi sovietinė šiukšlė.

Taip pat norim paneigti kalbas, pasirodžiusiais kai kuriuose žiniasklaidos portaluose. Vakar mes pirotechnikos neturėjome ir neišsitraukėme jokių fajerių. Tai melas.

Ateitis

Visa tai toli gražu nereiškia, jog mes nepalaikysime komandos. Kaip ir visą sezoną, taip ir dabar, mes atsiribojame nuo neracionalių stūmimų ant žaidėjų ar trenerio. Komanda yra šauni, suteikė mums daug gerų emocijų ir jau sekmadienį Panevėžyje garsiai skambės mūsų dainos. Kol kas atviras klausimas išlieka dėl namų mačų. Mums įdomus klubo požiūris, ką jie mąsto dėl vakarykščio savo poelgio – net jei buvo įvykę nesutarimai/nesusikalbėjimai, nereikėjo imtis tokių priemonių. Vietoje to, po rungtynių, galėjome apie viską pasikalbėti ofise. Tuo tarpu per aplinkui buvo užsiundyta apsauga ir policija.

Mes jaučiame, jog vasarą klube vėl bus pokyčių, mums labai liūdna, jog sostinės komanda su tokiu potencialu kiekvieną sezoną susiduria su tokiais dalykais.

Reiktų neužmiršti, jog visą „Pirmyn, vilniečiai“ šūkį ir tradiciją sukūrė B Tribūna, reikia pagalvoti, kaip Siemensas derbiuose atrodytų be mūsų. Gal kažkam nepatinka kai kurie dalykai, kuriuos darome, bet negalima per kelis mėnesius paimti ir bandyti jėga atimti fajerius ar necenzūrines skanduotes, kurios egzistuoja beveik 20 metų. Tuo labiau: koks dviveidiškumas yra bijoti užstoti savus dėl skanduotės, bet patiems ją naudoti už uždarų durų?
Mes vis dar manome ir teigiame:

Kai Ryto klubo viršuje bus žmonės, kuriems prioritetas Nr. 1 yra Rytas, kai atsiras stuburas, stovėti už savo vertybes ir ilgalaikę viziją, kai šūkiai taps realybe, tuomet Rytas kils.

< Senesni įrašai Naujesni įrašai >

2020-10-17 Neptūnas - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Pagaliau sulaukėme išvykos savaitgalį! Ir tai buvo geriausia išvyka šiais keistais 2020-ais. Nors šį sezoną Klaipėdos ekipa tikrai nekelia didelio ažiotažo, bet pajūrio link susiruošė autobusas, mikras ir dar atskiri mašinų ekipažai. Viso šeštadienį Rytui paskyrė apie 70 rytfanių ir 5 Dzūkų Tankai. Kelionė prasidėjo ramiai, iš Vilniaus išvykstame likus kiek mažiau nei 5 valandoms iki rungtynių, tad laiko turime į valias ir galime niekur neskubėti. Iš vakaro vieno piliečio sugalvota idėja į išvyką pasiimti “Auksinio proto” knygą išgvildenama iki tiek, kad 10 rytfanių žaidžia visiškai laidos formatui identišką protmūšį, kurį netikėtai laimi... pačios knygos savininkas. Pasibaigus šiai atrakcijai kiekvienas panyra į savo veiklą - kas žiūri Liverpulio derbį, kas tiesiog diskutuoja apie įvairias aktualijas, pradedant rinkimais ir viltimi, jog Vilniaus balsai pakeis vyriausybę, baigiant mūsų klubo reikalais, kurių pastaruoju metu nutiko nemažai. Klaipėdą pasiekiame su keliomis stotelėmis, prie arenos mūsų jau laukia keli ekipažai atvykę savais keliais, tad visiems be trikdžių suėjus į areną, įsikuriame M sektoriuje. Paskutiniai du mūsiškiai sektorių pasiekia vos prieš finalinį švilpuką, bet pykti ant jų negalim. Jie ką tik pajūryje įveikė 47 km. ultramaratoną ir iškart po jo keliavo ne ilsėtis, o į pirmas eiles palaikyti mūsų klubo. Pasirinktas baltas dresscode'as atrodo tiesiog puikiai, o visas sektorius šviečia iš tolo. Kurti palaikymą tokioje arenoje, kuri dar pernai kai kurių ekspertų buvo krikštijama kaip geriausia atmosfera Lietuvoje yra itin lengva, nes vietiniai labai pasyvūs. Panašu, jog Klaipėdos gloryhunteriai greitai nurimo, per visas rungtynes arena nė karto vieningai neužtraukia jokios skanduotės, pats žiūrovų skaičius irgi nedidelis. Apie 20 Vakarų Bangos narių arenoje atrodo kaip atskira respublika, egzistuojantys tik sau, nors retkarčiais sugebėjo suskambėti neblogai. Tuo tarpu mūsų sektorius iš visų jėgų stengiasi nuo pirmų sekundžių, o kai kurios skanduotės net kėlė šiurpuliukus. Įdomus momentas nutiko 3-iajame kėlinyje, kuomet su įstrižai nuo mūsų, virš komandos suoliukų sėdinčiais, apie 10 Ryto fanų, nusprendžiame atlikti skanduotę “Pirmyn, vilniečiai”. Pavyko tiesiog puikiai, o komanda galėjo jaustis lyg žaisdami namuose net ir 300km nuo Vilniaus. Beje, būtent po šios skanduotės klaipėdiečiai sukėlė didžiausį garso lygį arenoje, bandydami mus užtildyti, turbūt vietiniams buvo šiek tiek gėda, jog tiek žaidimas, tiek palaikymas vyksta visiškai į vienus vartus. Vizualinį palaikymą viso mačo metu pagyvino 4 mojuojamos vėliavos, po mačo dar vienas galingas “pirmyn vilniečiai” ir su šypsenomis išsiruošėme į kelionę namo. Vakarėlis įsisiūbavo po pirmo sustojimo, kuomet lauke buvo atgaivintas kiek primirštas rytfanių žaidimas, kuris reikalauja drąsos ir sėkmės. Hardcorinių dalyvių netrūko, o nuotykiai persikėlė ir į autobusą. Antroji kelionės dalis buvo kiek ramesnė – vyko, naujokų, ir ne tik, kalbinimas autobuso priekyje. Kelios kelionės valandos pralėkė labai greitai ir prieš vidurnaktį pasiekiame Vilnių. Išvyka buvo tikrai įspūdinga ir įsimintina, tiek Ryto fanų tolimiausiame LKL taške dar niekada nebuvo. Ačiū visiems keliavusiems ir toliau taip galingai judam išvykose!

2020-10-02 Dzūkija - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Galima grįžti prie penktadieninės išvykos. Visų nuostabą vėl kelia išvykos laikas – darbo diena, 18:30. Kodėl šitos rungtynės negalėjo vykti šeštadienį arba sekmadienį? Kodėl Alytuje surengtos krepšinio rungtynės, kai beveik tuo pačiu metu Alytuje savo rungtynes žaidžia daug populiaresnė miesto futbolo komanda „Dainava“? Vis tik, į išvyką vėl surenkamas neblogas žmonių skaičius – viso į Alytų susiruošė 60 rytfanių. Autobuse netyla diskusijos apie artėjančius rinkimus, vis tik keliaujame į partijos „Lietuva – visų“ būstinę. Besijuokiant iš lazdos partijų bei LRT debatuose matomų perliukų, sužinome, jog viešai pasirodė basketnews podkastas, kuriame kalbinamas Jarutis. Tai dar labiau įaudrina diskusijas apie jau prieš tai mūsų aptarus įvykius. Besiverždami pro Alytaus tvarkomas gatves, šiaip ne taip, pasiekiame areną. Ech, ta Alytaus „Dzūkija“. Šioje arenoje galingą palaikymą galėtume kurti ir dešimtyje. Žiūrovų labai mažai, o dalis iš jų, pasidabinę Ryto komandos atributika. Raudona spalva dominavo tribūnose, tačiau aikštėje komandai sekėsi sunkiau. Atrodo, jog išvykose komanda vis dar nepagauna reikiamo nusiteikimo, bet svarbiausia, jog iškovojama pergalė ir lygoje toliau žengiame pirmojoje pozicijoje. Viso mačo metu triBūna juda labai smagiai, finišuojame dar vienu „Pirmyn, vilniečiai“, į kurį skuba prisijungti ir trenerių štabas. Kaip smagu tai matyti! Po rungtynių pasitinkame komandą - verta paminėti aplodismentų vertus mūsų legendų Artūro Jomanto ir Simo Jasaičio pasirodymus aikštėje. Lauke Artūras nustebina ir tuo, jog vis dar dėvi mūsų klubo atributiką. Pasilabinę su komanda skubame į kitą Alytaus miesto pusę, mat reikia pasveikinti DT su įspūdinga Dainavos pergale. Kelionė atgal pasižymėjo išskirtinai geromis nuotaikomis – galime pasidžiaugti, jog išvykoje buvo tikrai nemažai naujokų, kuriems tai vos pirmosios išvykos. Į eterį grįžęs Staučė FM sėkmingai pakalbina kelis iš jų, taip pat su svečiu „X“ įvyksta kol kas įspūdingiausias freestylo battle‘as RU autobuse bei diskusijos apie istorines Lietuvos fanscenos peripetijas. Už dviejų savaičių turėsime pirmą išvyką savaitgalį. Į Klaipėdą - šeštadienį. Ar jaunas, ar senas, ar turi šimtą ar dvi išvykas – registruokis jau dabar ir pasiaučiam pajūryje kartu . Vamos!

2020-01-29 AS Monaco - Rytas

2023 m. balandžio 5 d.

Praeitą sezoną Monake besilankę rytfaniai susižavėjo žydrąja pakrante, tad šįkart nusprendžia savo išvyką pradėti, dar likus keturioms dienoms iki mačo. Ankstyvą sekmadienio rytą geromis nuotaikomis savo kelionę Vilniaus oro uoste pradeda trys rytfaniai. Nicą jie pasiekia puikiomis nuotaikomis. Pasimėgavę poilsiu Žydrojoje pakrantėje, išsimaudę ir aktyviau praleidę laiką, užkilę į aukštesnes įkalnes bei prasibėgę žymiąja Promenade des Anglais pėsčiųjų alėja, rytfaniai sulaukia mačo dienos, o kartu ir pastiprinimo iš Vilniaus. Deja, rytas prasideda nekokiomis naujienomis, mat atskridę draugai, norėdami iš oro uosto pasiekti Nicos centrą, susiduria su šiokiais tokiais keblumais. Pasirodo, Nicoje tądien joks viešasis transportas nevažiuoja – vyksta streikai. Tokios naujienos mūsų išties nepradžiugina, mat pradedame sukti galvas, kokiu būdu pasieksime Monaką. Laimei, regioniniai traukiniai važiuoja, kaip įprastai, tad be problemų pasiekiame kelionės tikslą. 18 laipsnių šiluma bei nuostabūs gamtos vaizdai pakerėja visus triBūniečius, tad miestą puošdami mūsų lipdukais nepastebimai pėsčiomis kalnuotomis vietovėmis sukariame daugybę kilometrų. Užkandę ir pailsėję prie arenos susitinkame su likusiais juodai baltai raudonais bei patraukiame į arenos vidų. Apsaugos darbuotojams nepatinka tai, kad patys išsirenkame sau patogiausią sektorių ir ten išsikabiname vėliavas, tad įvyksta trumpas konfliktas su policijos pareigūnais. Bandome paaiškinti, kad praeitą sezoną rungtynes stebėjome tame pačiame sektoriuje ir tai niekam neužkliuvo, tačiau derėtis pareigūnai nėra linkę, mat tas sektorius priklauso penkiems „aktyviems“ Monako fanams, kurių keli su pliušinėmis vištomis ant galvų be paliovos kėlė didelį triukšmą (vienas vištgalvis viso mačo metu pūtė dūdas), taip bandydami sukelti kuo daugiau diskomforto „Ryto“ žaidėjų suoleliui. Tad teko nusileisti mus į komisariatą jau išvežti besirengiantiems pareigūnams ir įsikurti tiesiai už savo komandos. Mačo metu „Rytą“ aktyviai palaikė keturiolika rytfanių, o šalimais esantį sektorių juodai baltai raudonomis spalvomis nudažo dar keliasdešimt sėdinčių „Ryto“ sirgalių. Panašu, kad streikuoja ne tik prancūzai, bet ir mūsų komandos žaidimas, tad tribūnoje dažnai suskamba naujausia mūsų daina: „Kas benutiktų...“. Parodome komandai, kad visada ją palaikysime, o po nesėkmingai pasibaigusio mačo žaidėjai atsako, prieidami prie mūsų sektoriaus ir spausdami kiekvienam rankas. Po rungtynių nuskubame į traukinių stotį, ketindami grįžti atgal į Nicą. Bet ir čia sulaukiame staigmenos - dėl streiko traukiniai šiandien nebevažiuoja. Kaip vėliau paaiškėja, taip pat ir autobusai. Kelias val. prasivaikščioję, beieškodami transporto, galiausiai su vietinių pagalba susiorganizuojame didesnį taksi automobilį, kuris už 120 Eur nuveža mus į už 21 km nuo Monako esančią Nicą. Išsimiegoję ir atsisveikinę su saulėtu pajūriu, paliekame Nicą ir keliaujame namo, kur jau po kelių dienų toliau palaikome „Rytą“ LKL mače su Šiaulių ekipa.

Daugiau įrašų