R.Stipčević: ,,Be emocijų aš nematau tikslo žaisti krepšinį, tada jau geriau susirasti kitą darbą...“

R.Stipčević: ,,Be emocijų aš nematau tikslo žaisti krepšinį, tada jau geriau susirasti kitą darbą...“


Mano tėtis visada sakydavo man: „Kai tik aš pamatysiu, kad kažkas aikštėje nori pagriebti kamuolį labiau už tave, ir tu nešoki dėl jo kovoti, tai reiškia, kad tau neberūpi, kažkam tai rūpi labiau!“



Šis žmogus už Rytą sužaidė tik tris rungtynes, tačiau jau spėjo įrodyti, jog aikštelėje jis palieka visą širdį. Kroatas, kurio vertybės ir mentalitetas yra toks, koks yra reikalingas, norint laimėti. Po rungtynių Klaipėdoje nusprendėme užduoti kelis klausimus Stipšai, o jis nedvejodamas pateikė atsakymus. Smagaus skaitymo!


- Atvykai į mūsų klubą gana sudėtingu jam laiku. Ar jautei tą įtampą, kad komanda turi pagerinti savo žaidimą kaip įmanoma greičiau?


- Kaip ir esu minėjęs anksčiau, domiuosi visu Europos krepšiniu, o ypač tokiais klubais, kurie turi tradicijas ir didingą praeitį. Būtent toks klubas ir yra Rytas! Žinojau, kokioje situacijoje klubas yra, bet aš esu toks žmogus, kuriam patinka atsakomybė bei iššūkiai, todėl Ryto pasiūlymas man puikiai tiko.


- Kaip galėtum apibūdinti Ryto komandą? Ar ji skiriasi nuo kitų, kuriose esi žaidęs?


Komanda yra sudaryta iš gerų, patyrusių žaidėjų bei jaunų talentų. Visi komandoje mėgsta sunkiai dirbti, visi yra puikios asmenybės, o tai yra pagrindas norint siekti pergalių ateityje. Žingsnis po žingsnio, kantriai dirbant ši komanda žais vis geriau ir geriau bei kils aukštyn, tik svarbu išlikti kantriems! Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujuosi, kuomet renkuosi, kurioje komandoje žaisiu: vardas, treneris, sirgaliai, organizacija ir turnyrai, kuriuose žaidžia klubas. Visa tai radau atvykęs į Rytą! Galite pažvelgti į mano buvusias komandas, aš visada žaidžiau kokioje nors Europos lygoje - ar tai būtų Eurolyga, Europos taurė ar Čempionų lyga.

- Nors vis dar esi naujas žaidėjas mūsų klube, tačiau galime pastebėti tavo lyderio savybes aikštėje. Ar tau patinka būti tuo emociniu lyderiu aikštėje? Iš kur tai atsiranda?


- Man tikrai yra svarbu laimėti, o krepšinis – mano gyvenimas. Šie du susiję dalykai mane priverčia instinktyviai rodyti emocijas, o be emocijų aš nematau tikslo žaisti krepšinį, tada jau geriau susirasti kokį nors kitą darbą, kuris tau patiktų. Tokia mano nuomonė. Tačiau reikia pripažinti, kad kartais esu per daug emocionalus, turėčiau susivaldyti! 


Visa tai ateina iš vidaus, galbūt iš vaikystės. Mano tėtis visada sakydavo man: „Kai tik aš pamatysiu, kad kažkas aikštėje nori pagriebti kamuolį labiau už tave, ir tu nešoki dėl jo kovoti, tai reiškia, kad tau neberūpi, kažkam tai rūpi labiau!“, - tai reiškia, kad metas mesti krepšinį ir grįžti į mokyklą. Kaip ir sakiau, aš visada noriu laimėti ir padarysiu viską, ko reikia, kad padėčiau savo komandai laimėti: galbūt kartais reiks tarsi pamišusiam kibiai gintis, galbūt pasistumdyti alkūnėmis, o gal kartais ir išvesti savo komandos draugus į tinkamą poziciją. Tačiau jaučiu, kad ir kiti komandos draugai yra tokie patys, todėl tai palengvina mūsų bendro tikslo siekimą – LAIMĖTI RUNGTYNES!


- Ilgą laiką žaidei Italijoje. Ar gali mums, Ryto fanams, papasakoti pagrindinius skirtumus tarp Lietuvos ir Italijos lygų?


- Lietuvoje yra gerokai daugiau žaidimo skaitymo, daugiau panašumų į buvusios Jugoslavijos krepšinį, sakyčiau tai labiau intelektualus žaidimas, kaip šachmatai! Žaidimas Italijoje yra gerokai greitesnis ir jie ten dažniausiai neturi aiškiai išreikšto 5-tos pozicijos krepšininko. Visi ten žaidžia su dviem įžaidėjais, o antros pozicijos žaidėjas slenkasi į trečią, trečios į ketvirtą, ketvirtos į penktą. Taip pat lygoje žaidžia 16 klubų, o nuo kito sezono jų bus net 18!

- Užaugai Zadare ir žaidei šio miesto komandoje. Ar tai tavo vaikystės komanda? Ar vis dar seki kaip jiems sekasi? Taip pat girdėjome, kad tai vienintelis miestas Kroatijoje, kur krepšinis populiaresnis už futbolą. Ar tai tiesa?


- Taip aš esu iš Zadaro – kai kurių vadinamo krepšinio miesto (o dabar esu Lietuvoje -> krepšinio šalyje). Zadare krepšinis ne tik pirmas, bet ir antras svarbiausias dalykas mieste. Užaugau ten ir karjeros pradžioje žaidžiau miesto komandoje, todėl, žinoma, seku jų pasirodymus. Tačiau klubas šiuo metu nebėra toks, kuriame aš žaidžiau, turi įvairių problemų, bet aš labai tikiuosi, kad jie jas išspręs kaip įmanoma greičiau! Nieko neišskiriant noriu pasakyti, kad daugybė kroatų žaidėjų, kurie žaidžia Europoje yra kilę iš Zadaro!


Ačiū tau už atsakymus Rok ir sėkmės likusioje sezono dalyje!


Autorius B Tribuna 2026 m. kovo 9 d.
Štai ir praėjo taurės savaitgalis, turėjęs savų pliusų bei minusų. Pirmiausia, po ilgos pertraukos nusimestas akmuo nuo širdies - įvykdėme programą minimum patekti į finalą. Derbyje didesnės kovos šįkart nepasiūlėme, tačiau komandai priekaištų turėti negalime. Iš tikrųjų komandos reakcija į rezultatą netgi džiugina - nesitenkiname tik gera kova finale. Kad ir koks didelis skirtumas būtų tarp klubų, nesinori ieškoti didelio pozityvo pralaimėjus dviženkliu skirtumu. Tikslas niekada nebus antra vieta ir jos mes nešvenčiame. Aplink krepšinį pasirodome gerai, nors veiksmo ir norėjosi daugiau. Tiek finale, tiek pusfinalyje sklidina aktyvaus palaikymo tribūna su solidžiu palaikymu. Finale iškeliama choreo skiriama karo Ukrainoje ketvirtosioms metinėms paminėti. Pasinaudodami progą norime padėkoti visiems prisidėjusiems prie mūsų paramos akcijos, kurios metu surinkome virš 3 tūkstančių eurų bei išskirtinis ačiū rytfaniams padovanojusiems ekipuotės komplektą. Didžiuojamės, kad liekame viena iš nedaugelio šalių Europoje, kuri nepamiršta ukrainiečių ir remia juos taip pat aktyviai, kaip ir karo pradžioje, nepaisant tam tikrų veikėjų skleidžiamos okupantų melodijos. Šiandien tik galime palinkėti, kad minėtume ne dar vienas metines, o Ukrainos pergalės dieną. Truputį apie patį renginį. Turbūt visiems aišku, kad jis nėra orientuotas į organizuoto palaikymo grupes ar apskritai į fanų bendruomenes ir čia mus apima didžiausias pyktis ir nepasitenkinimas. Krepšinis nėra tiesiog verslas, tai yra socialinis reiškinys. Mums nereikia tų visų blizgučių ir tuštybių mugės. Mes čia esame dėl krepšinio, o ne žmonių bukinimo su nuvalkiotais renginukais, cringe vedėjukais ir estradinėmis dainelėmis, būtent šie komponentai yra viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje beveik neturime sporto palaikymo kultūros. Kad ir kaip pūstųsi organizatoriai - visa tai pigu, tuščia ir veda į niekur. Ir pabaigai - didžiulis ačiū visai bendruomenei. Matyti tokį dideli dėl klubo susivienijusių žmonių kiekį yra didžiausias atpildas už tai ką darome čia B Tribūnoje. Ir nesvarbu ar komanda laimi, ar pralaimi 30 taškų. Neišduodame spalvų bei toliau visa širdimi palaikome komandą, nes ji mūsų, nes kitos neturime.
Autorius B Tribuna 2026 m. kovo 9 d.
Panašu, kad šaltas, tamsus ir niūrus laikotarpis buvo išvarytas ne tik kalendoriškai, bet pavasaris ateina ir į Ryto kiemą. Pasiekta svarbi pergalė prieš pat taurės savaitgalį, taip pratęsiant ne tik pergalių seriją, bet ir iškovojant antrą pergalę iš eilės revanšuojantis. Žaidimas po truputį gerėja, o tai leidžia tikėtis, kad juodžiausias laikotarpis jau praeityje, o prieš akis laukia skambios pergalės. Nuodėmė būtų neišskirti jaunojo Igno pasirodymo. Sunku nesižavėti iš tokio jauno žaidėjo spinduliuojama veteraniška ramybe, sveikiname su puikiu pasirodymu. Matome, kad Ignui Rytas yra brangus, matome, kad atiduodama širdis už tris gražiausias spalvas. Tikimės, kad vertybės ir jaunatviškas entuziazmas niekur nedings, išlik, koks esi, ir tikimės greito pasimatymo aikštelėje! Pavasario sutikimo šventės dieną į išvyką pasileidžia pilnas autobusas ir dar keli ekipažai mašinų. Su prisijungusiais vietoje sektoriuje turime 89 Rytui neabejingas sielas. Utenoje didelio pasipriešinimo palaikymo prasme nesulaukiame, tad pavyksta garsiai skambėti visų rungtynių metu. O dabar visos akys krypsta į ateinančio savaitgalio KMT, kur tikslas tik vienas. Visas dvejones metame į šoną, perkame bilietus, neturintys transporto rašykite mums, būname tvirtas užnugaris komandai! Iki susitikimo Šiauliuose! Tik pirmyn, ne atgal!
2026 m. vasario 10 d.
Kiek daugiau nei po dviejų metų pertraukos mes vėl grįžtame į Prancūziją. Šįsyk TOP16 etape susitinkame su Le Mano miesto reprezentacine krepšinio komanda. Miesto, kuris visame pasaulyje yra pagarsėjęs savo 24 valandų lenktynėmis, kuriose komandos iš viso pasaulio varžosi kieno automobiliai yra greičiausi. Deja, bet mūsų komanda šiame mieste savo lenktynes pralaimėjo ir patyrė dar vieną pralaimėjimą, bet apie viską iš pradžių. Įvairiausiais keliavimo būdais į Le Maną susirenka 16 B tribūnos atstovų ir 3 Dzūkų tankai, prisijungus dar keliems rytfaniams sektoriuje palaikymą kūrė 22 fanatai. Atskira padėka alytiškiams, kurie šį sezoną aktyviai jungiasi prie euro išvykų. Namų komandos patirtis, priimant svečius europinėse batalijose pasijautė iš pačių pradžių. Bilietus ir sektorių gavome iki rungtynių startinio švilpuko likus dvejoms valandoms. Problemos ties čia nesibaigia. Atvykus į mums išskirtą sektorių pradedame ilgas ir bereikšmes diskusijas su arenos apsauga. Koją kišo tradicija tapęs prancūzų nenoras ar labiau anglų kalbos nemokėjimas. Į diskusiją įsitraukus laisvai prancūziškai kalbantiems B tribūnos vyrukams, argumentų kalba pavyko pasiekti savo ir arenos darbuotojams baigėsi norai trukdyti mums ruoštis kurti palaikymą. Nepaisant svyruojančių nuotaikų, palaikymas buvo „pasikūręs“ visų rungtynių metu. Tam ypač padeda ir atsivežtas būgnas, kuris ne tik padeda išgauti melodingumą, bet ir savotiškai užsivesti esant duobelėms aikštelėje. Vėlgi, komandos pasirodymo aikštelėje nesiimsime vertinti. Užsidegimas buvo matomas. Tai puikiai pasimatė ant suoliuko esant komandos kapitonui ir Speedy, kurie kiekvieną momentą išgyveno lyg tai būtų jų paskutinės rungtynės. Tai įkvepia, jog ne viskas prarasta. O viskas tikrai nėra prarasta. Šansai Europoje pagaliau peržengti TOP16 etapą komplikavosi, tačiau jie vis dar yra realūs, tereikia iki galo padaryti darbą. Grįžę į Lietuvą ruošiames išvykai į Jonavą. Fanatų gyvenimas yra ne apie pergales, jis yra apie atsidavimą savo miestui, savo klubui, savo spalvoms. Keliaujame į Jonavą kartu!