R.Stipčević: ,,Be emocijų aš nematau tikslo žaisti krepšinį, tada jau geriau susirasti kitą darbą...“

R.Stipčević: ,,Be emocijų aš nematau tikslo žaisti krepšinį, tada jau geriau susirasti kitą darbą...“


Mano tėtis visada sakydavo man: „Kai tik aš pamatysiu, kad kažkas aikštėje nori pagriebti kamuolį labiau už tave, ir tu nešoki dėl jo kovoti, tai reiškia, kad tau neberūpi, kažkam tai rūpi labiau!“



Šis žmogus už Rytą sužaidė tik tris rungtynes, tačiau jau spėjo įrodyti, jog aikštelėje jis palieka visą širdį. Kroatas, kurio vertybės ir mentalitetas yra toks, koks yra reikalingas, norint laimėti. Po rungtynių Klaipėdoje nusprendėme užduoti kelis klausimus Stipšai, o jis nedvejodamas pateikė atsakymus. Smagaus skaitymo!


- Atvykai į mūsų klubą gana sudėtingu jam laiku. Ar jautei tą įtampą, kad komanda turi pagerinti savo žaidimą kaip įmanoma greičiau?


- Kaip ir esu minėjęs anksčiau, domiuosi visu Europos krepšiniu, o ypač tokiais klubais, kurie turi tradicijas ir didingą praeitį. Būtent toks klubas ir yra Rytas! Žinojau, kokioje situacijoje klubas yra, bet aš esu toks žmogus, kuriam patinka atsakomybė bei iššūkiai, todėl Ryto pasiūlymas man puikiai tiko.


- Kaip galėtum apibūdinti Ryto komandą? Ar ji skiriasi nuo kitų, kuriose esi žaidęs?


Komanda yra sudaryta iš gerų, patyrusių žaidėjų bei jaunų talentų. Visi komandoje mėgsta sunkiai dirbti, visi yra puikios asmenybės, o tai yra pagrindas norint siekti pergalių ateityje. Žingsnis po žingsnio, kantriai dirbant ši komanda žais vis geriau ir geriau bei kils aukštyn, tik svarbu išlikti kantriems! Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujuosi, kuomet renkuosi, kurioje komandoje žaisiu: vardas, treneris, sirgaliai, organizacija ir turnyrai, kuriuose žaidžia klubas. Visa tai radau atvykęs į Rytą! Galite pažvelgti į mano buvusias komandas, aš visada žaidžiau kokioje nors Europos lygoje - ar tai būtų Eurolyga, Europos taurė ar Čempionų lyga.

- Nors vis dar esi naujas žaidėjas mūsų klube, tačiau galime pastebėti tavo lyderio savybes aikštėje. Ar tau patinka būti tuo emociniu lyderiu aikštėje? Iš kur tai atsiranda?


- Man tikrai yra svarbu laimėti, o krepšinis – mano gyvenimas. Šie du susiję dalykai mane priverčia instinktyviai rodyti emocijas, o be emocijų aš nematau tikslo žaisti krepšinį, tada jau geriau susirasti kokį nors kitą darbą, kuris tau patiktų. Tokia mano nuomonė. Tačiau reikia pripažinti, kad kartais esu per daug emocionalus, turėčiau susivaldyti! 


Visa tai ateina iš vidaus, galbūt iš vaikystės. Mano tėtis visada sakydavo man: „Kai tik aš pamatysiu, kad kažkas aikštėje nori pagriebti kamuolį labiau už tave, ir tu nešoki dėl jo kovoti, tai reiškia, kad tau neberūpi, kažkam tai rūpi labiau!“, - tai reiškia, kad metas mesti krepšinį ir grįžti į mokyklą. Kaip ir sakiau, aš visada noriu laimėti ir padarysiu viską, ko reikia, kad padėčiau savo komandai laimėti: galbūt kartais reiks tarsi pamišusiam kibiai gintis, galbūt pasistumdyti alkūnėmis, o gal kartais ir išvesti savo komandos draugus į tinkamą poziciją. Tačiau jaučiu, kad ir kiti komandos draugai yra tokie patys, todėl tai palengvina mūsų bendro tikslo siekimą – LAIMĖTI RUNGTYNES!


- Ilgą laiką žaidei Italijoje. Ar gali mums, Ryto fanams, papasakoti pagrindinius skirtumus tarp Lietuvos ir Italijos lygų?


- Lietuvoje yra gerokai daugiau žaidimo skaitymo, daugiau panašumų į buvusios Jugoslavijos krepšinį, sakyčiau tai labiau intelektualus žaidimas, kaip šachmatai! Žaidimas Italijoje yra gerokai greitesnis ir jie ten dažniausiai neturi aiškiai išreikšto 5-tos pozicijos krepšininko. Visi ten žaidžia su dviem įžaidėjais, o antros pozicijos žaidėjas slenkasi į trečią, trečios į ketvirtą, ketvirtos į penktą. Taip pat lygoje žaidžia 16 klubų, o nuo kito sezono jų bus net 18!

- Užaugai Zadare ir žaidei šio miesto komandoje. Ar tai tavo vaikystės komanda? Ar vis dar seki kaip jiems sekasi? Taip pat girdėjome, kad tai vienintelis miestas Kroatijoje, kur krepšinis populiaresnis už futbolą. Ar tai tiesa?


- Taip aš esu iš Zadaro – kai kurių vadinamo krepšinio miesto (o dabar esu Lietuvoje -> krepšinio šalyje). Zadare krepšinis ne tik pirmas, bet ir antras svarbiausias dalykas mieste. Užaugau ten ir karjeros pradžioje žaidžiau miesto komandoje, todėl, žinoma, seku jų pasirodymus. Tačiau klubas šiuo metu nebėra toks, kuriame aš žaidžiau, turi įvairių problemų, bet aš labai tikiuosi, kad jie jas išspręs kaip įmanoma greičiau! Nieko neišskiriant noriu pasakyti, kad daugybė kroatų žaidėjų, kurie žaidžia Europoje yra kilę iš Zadaro!


Ačiū tau už atsakymus Rok ir sėkmės likusioje sezono dalyje!


2025 m. gruodžio 21 d.
Po kiek daugiau nei dviejų metų pertraukos vėl lankomės trečiame pagal dydį Graikijos mieste - Patruose. Saulė ir maloni temperatūra nuteikė viltingai, tačiau pergalės atsivežti ir vėl nepavyko. Nors šįsyk rungtynių svarba ir kontekstas kitas, tačiau visada keliaujant į išvyką tikimės tik pergalės. Deja, bet europinės išvykos Rytui dažniausiai nesusiklosto. Kai kalba pasisuka apie Graikijos krepšinį, visada yra įdomu pasinerti ir į vietinę palaikymo kultūrą, tačiau Patrų krepšinio klubas tuo pasigirti negali. Arenoje atmosfera nyki. Vos pasitaikius progai yra garsiai leidžiama muzika, arba per garsiai nustatytą mikrofoną rėkia arenos pranešėjas. Juokavome, jog atradome Šiaulių arenos analogą. Iš savo pusės palaikymą kurti pavyko tikrai neblogai. Lygiai dvi dešimtys juodai baltai raudonų paliko savo balsus arenoje. Momentais, nuo dainų aidinčioje arenoje vietiniai, graikams būdingomis pirštų kombinacijomis, išreiškė savo įvertinimą į mūsų įdėtą darbą. Pakeliui į Patrus sužinome, jog mūsų treneriui su žmona gimė atžala. Nors treneris išskubėjo atgal į Vilnių pamatyti gimusią dukrą ir gyvai pasveikinti progos neturėjome, mes naujai sukurtai šeimai linkėjimus pasiunčiame rungtynių metu. Linkime sveikatos ir ramių naktų! Krepšinyje yra svarbu turėti trumpą atmintį. Visas dėmesys į prieššventinę išvyką į Šiaulius ir artėjantį derbį su klubu iš vidurio Lietuvos. Šventinis laikotarpis nusimato darbingas, būk kartu su komanda!
Autorius B Tribuna 2025 m. lapkričio 27 d.
Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse kartu su Rytas Ultras vaikinais į Jonavą patraukia du autobusai fanatų. Sveikiname visus su šia diena! Kelionės metu netyla diskusijos apie Europos fanscenos aktualijas, gatvės meną, aptariamos kitų Europos grupuočių choreografijos bei generuojamos idėjos vaizdiniam palaikymui. Akivaizdu, kad po išvykos į Varšuvą visi užsikrovę gerų emocijų, motyvacijos, kas ir spinduliavo kelionės metu. Sektoriuje susirenka 105 aktyvūs palaikytojai. Pirmoje rungtynių pusėje palaikymas nebuvo išskirtinis, tačiau tai, kas vyko antroje, verta aplodismentų. Tūsas sektoriuje užsikuria toks, kuris išjudina net ir centrinėse tribūnose esančius rytfanius, kurie, pakilę iš savo vietų, šoko pagal mūsų atliekamus gabalus. Pasiekta dar viena pergalė tokiu būdu, kuriuo ir norėtume, kad jos būtų prieš antros lentelės pusės komandas, džiaugiamės tuo. Dabar mūsų laukia rinktinių langas, turėsime šiokias tokias atostogas ir arenoje susimatysime gruodžio 6 dieną. O po rungtynių visi trauksime į legendinį Vilniaus subkultūrų festivalį „Vilniaus gatvės“, kuriame pasirodys visiems mums mylima grupė CONTRA98. Kviečiame visus rytfanius pirkti bilietus į festivalį ir po rungtynių apsilankyti klube Mello, teko girdėti gandų, kad bilietai netrukus brangs.
Autorius B Tribuna 2025 m. lapkričio 19 d.
Nuostabus palaikymas Varšuvoje. Antradienio pavakarę į Lenkijos sostinę patraukia apie 300 rytfanių. Pasirodymas pradedamas eisena Varšuvos gatvėmis link arenos. Įdomu, kad didžioji eisenos dalis vyksta be policijos palydos. Varšuvoje išvykos fanų eisenos yra itin retas reiškinys, dėl kylančių saugumo pavojų. Džiaugiamės, kad mums ji pavyko sklandžiai, o eisenos pabaigoje pirotechnika ir netylančios dainos apgaubė arenos prieigas. Arena mus pasitiko nesvetingai. Nors Lenkija ir garsėja organizuotu palaikymu, tačiau požiūris į jį iš organizatorių pusės absurdiškas. Jokių vėliavų, būgnų, megafonų - nieko. Įsijungus klubo vadovams pavyksta išsikovoti bent jau minimalias sąlygas - vienas būgnas, megafonas ir sektoriaus vėliavos. Ačiū mūsų klubui už parodomą solidarumą ir pagarbą organizuotam palaikymui, kai to reikia labiausiai. Deja, prarandame daug brangaus laiko ir dalis atvykusiųjų praleidžia rungtynių pradžią. Nepaisant to, aukštą užsivedimo lygį pavyko išlaikyti be didesnių pertraukų. Juk žaidėme prieš didelį vardą fanatizmo pasaulyje turintį klubą. Oponentų pusėje apie 100 organizuoto palaikymo atstovų, be vėliavų kartas nuo karto suskamba neblogai, bet likusiai arenos daliai menkai jungiantis prie dainų, atmosfera lieka neįspūdinga. Turnyrinėje lentelėje tai buvo ypatingai svarbus susitikimas, tad pergalės skonis tampa dar saldesnis, kai užsitikrinome pirmąją vietą grupėje. Aikštėje žaidimas džiugina mažai ką ir dar reikės pakeisti begalę dalykų, kad nueitume ten, kur dar nebuvome. Daugiausia tai liečia psichologinius aspektus ir supratimą ko trenerių štabas reikalauja. Pastaruosius sezonus šis supratimas atsirasdavo tik finaluose, tad pagrindinis klausimas išlieka ar pavyks surasti receptą kaip pasiekti tą komandos vienybę ir energiją anksčiau nei birželį. Pabaigoje dar viena didžiulė padėka Ryto bendruomenei už šią išvyką. Emocija, kurią jaučiame atstovaudami savo miestą bei spalvas Europinėje platformoje yra kažkas ypatingo. Ir kiekvienas važiuojantis, aukojantis laisvadienius, žygiuodamas svetimo miesto gatvėmis su Juodai Baltai Raudonomis spalvomis prisideda prie to. Jokios tuštybės. Tik aistra ir meilė. Lai taip būna amžinai!