Provokacijos Vilniuje

Visą šią istoriją aiškinti viešai kiek keista, bet tai daryti verčia trys aplinkybės. Pirma – galybė Ryto bendruomenės, kuri persipina su B Tribūnos aplinka, klausimų. Antra – jos absurdiškumas. Trečia –sporto žurnalistai bei kiti laidų vedėjai podkastuose ir t.t gali skleisti ne visai teisingą informaciją paremtą tik emocijomis, o ne faktais.


Trumpam reikėtų grįžti į priešistorę. Į 2012 metus.


Maždaug tuo metu prasidėjo pirmieji konfliktai tarp RU ir P4. Jau kurį laiką P4 turėjo aktyvią draugystę su Sakalų Ultromis, bet į masinius konfliktus situacija išaugusi nebuvo. Įdomu tai, jog dar visai neseniai, prieš šiuos konfliktus, vyresnės B Tribūnos ir Pietų-4 kartos kartu sėdėdavo baruose ir gerdavo alų. Su kai kuriais P4 nariais mūsiškiai sutardavo neblogai, galima sakyti, jog santykiai buvo neutralūs, todėl mūsų vyresniajai kartai šis staigus nusistatymas prieš Rytą buvo kiek netikėtas. Vieną kartą, pakeliui į išvyką Alytuje, rytfanių autobusas buvo užpultas tos pačios koalicijos narių, kurie tuo metu apgailėtinai prisidengė vieno iš Vilniaus barų vardu. Suprantame, jog taip buvo vengiama karą Rytui skelbti visos P4 vardu.


Panašiu laikotarpiu vienas iš tuometinių rytfanių po Ryto rungtynių buvo užpultas prie savo namų. Deja, jis turėjo mūsų judėjimo vėliavą, todėl tai buvo dar vienas negarbingas Ryto pažeminimas. 2012 - ųjų sezone įvyko paskutiniai derbiai tarp Ryto ir Sakalų. Tada Pietų-4 draugystė su Sakalų Ultromis buvo labai aktyvi, o derbio dieną, prie Ekinstos, rytfaniai gavo skaudžią Ultrizmo pamoką. Tą kartą buvome derbio pralaimėtojai ir nesugebėjome duoti tinkamo atsako savo oponentams. Prie Ekinstos mus pasitiko būtent P4, o Sakalų Ultros laukė salės viduje. Konfliktą pralaimėjome. Po to laiko santykiai su P4 tapo ypač įtempti – konfliktai mokyklose, gatvėse, koncertuose - prisikabinimai prie jaunų Rytfanių dėl savo spalvų nešiojimo Vilniuje.


Dabartinė B Tribūnos karta tuo metu buvo dar visiški jaunuoliai, dėjo pirmus žingsnius Ultrizme. Žinantys B Tribūnos istoriją prisimena, jog maždaug tuo metu mūsų judėjime nelabai sėkmingai įvyko kartų kaita, vyko kiti nemalonūs dalykai, tokie kaip ledynmetis ar Ultrų vardo atsisakymas. Judėjimas buvo dugne. Tuo tarpu Pietų-4 buvo Lietuvos Ultrizmo dievai, kurie rašė taisykles, galėdavo tyčiotis ar naikinti vieną grupuotę po kitos. Verta pastebėti, jog 2014 metais P4 oficialiai trumpam buvo paskelbę karą ir Dzūkų Tankams.


Sakalams išnykus, šis konfliktas aprimo, bet didesnė ar mažesnė įtampa tarp B Tribūnos ir Pietų-4 egzistavo. Tam tikrose ribose. Mūsų jaunimo galvose tie žmonės tapo ir liko amžinais priešais.


Visą šį laiką mūsų judėjimas augo, turėjome gerų ir blogų dienų, bet suformavome savo vertybes, laikėmės ideologijos bei kūrėme tokius šou, kurie leido mums įsitvirtinti Lietuvos fanscenos zenite.


2018 metais prasidėjo B Tribūnos ir Dzūkų Tankų bendrystė, kuri stiprėja sulig kiekvienu sezonu. Aktyviai padedame vieni kitiems, turėjome daug bendrų išvykų, idėjų realizavimo, stengiamės aktyviai palaikyti Dainavą futbole, o DT jungiasi prie Ryto palaikymo.


2020 metai – pasaulyje atsiranda COVID-19, gyvenimas sustoja. Keli jauni rytfaniai vykdo sau įprastą veiklą, gaminasi lipdukus, kartas nuo karto prigriebia purškiamus dažus ir patagina Vilniaus gatves. Mes visada esame už kuo įspūdingesnius grafičius, būtent tai pastaraisiais metais ir darome, bet jie neatsiranda iš niekur. Leidžiame jaunimui pasireikšti ir paprastesniais darbais – taip susiformuoja kolektyvai, kurie po to atlieką įspūdingus darbus. Galų gale, visko nesukontroliuosi.


Pasikartosim, jog tagai gali būti kontroversiška tema, bet tuo pačiu, tai yra neatsiejama subkultūrų (ir Ultrų) dalis, saviraiškos priemonė. Suprantame, jog bet kokie Ryto ar B Tribūnos užtepliojimai mieste automatiškai siejami su mumis ir turime nešti atsakomybę dėl jų kokybės, todėl visiems jaunuoliams sakom, jog norint pasireikšti rinktųsi daugiau apleistas vietas, skydines ar senus garažus. Norint tuo nepiknaudžiauti, B Tribūnos aktyvas stengiasi ieškoti būdų kaip oficialiai ir legaliai būtų galima papuošti miestą – akivaizdūs pavyzdžiai - dabartinis arenos parkingas ar piešiniai JEEP arenoje.
Taigi, kas įvyko prieš daugiau nei metus. Netikėtai vieną dieną gauname įspūdinga žinutę nuo oficialios Pietų-4 paskyros.


Ji yra tokia arogantiška ir neadekvati. Ji yra absoliučiai negarbinga mūsų ir Ryto atžvilgiu. Su ja blogai yra viskas, nuo prisidengimu Lietuvai sunkiu metu (tuo pačiu sunkiu metu, kai renkiesi prie stadiono tvoros fanatėlint) iki aiškinimo, kas yra tinkamas grafiti (ateitis parodo, jog pačių šūdarankiškumas yra neišpasakytas, nors ir prieš tai Vilniuje buvo tokio paties lygio paprastų P4 tagų). Aiškinimai apie nesivėlimus į diskusijas, kuo jūs jaučiatės? Šiai situacijai randam tik vieną terminą – Ultrų Policija. Tai buvo akivaizdus noras pradėti konfliktą. Gal P4 tikėjosi, kad rytfaniai bus skysti ir atsiprašys žaliai baltų, kurie gyvena savo iliuzijų pasaulyje, tačiau viskas vyksta kitaip.


Į šią žinutę sureaguojam grafičiu prie sporto rūmų. Žinome, jog 2012-iems ir Ryto žeminimui kartotis neleisime. Žinome, kaip veikia P4, ir ko galima tikėtis.



Po kiek laiko B Tribūnoje paskelbiame poziciją, jog mūsų judėjimas pasisako prieš rasizmą. Istoriškai Lietuvos fanscena buvo/yra radikaliai dešinės politikos – prieš daugiau nei 10 metų tokia buvo ir B Tribūna: su White Poweriais ir atviru rasizmu. Nors anksčiau tai buvo „kieta“, jau daug metų mums tai yra graudu. Dėl šios pozicijos paskelbimo diskutavome jau seniau. Kažkas gali mėtytis kvailais žodžiais kaip „leftistai“ ar „sorošiniai“, bet mums tai kelią juoką. Nuo to, kad savo triBūnoje draudžiame zieg heilinti bei niekinti kitas rases, kitos religijos ir t.t žmones, blogesniais lietuviais mes netapome. Atvirkščiai. Mes didžiuojamės, kad mūsų triBūnoje, mūsų klube laukiamas yra kiekvienas. Svarbiausia meilė Rytui, o kitkas mūsų nedomina. Gali balsuoti už kurią nori politinę partiją, gali išvis nesidomėti politika ir būti anarchistas, į asmeninius rytfanių gyvenimus nesikišame, bet mūsų sektoriuje tam tikros taisyklės galioja.


Po šito pareiškimo Vilniaus gatvėse prasidėjo dar įdomesni dalykai – RU tagų bei grafičių užpaišymai. Pirmai, tiesiog žaliai pataisius, Ryto žodis sistemiškai buvo keičiamas į įžeidimus, ant viršaus atsirasdavo Pietų4 darbų. White Poweriai ir 88 (nežinantiems reikšmės - google), buvo akivaizdus ženklas, jog kai kurie žaliai balti vaikinai buvo nepatenkinti B Tribūnos pareiškimu, jog ji yra prieš rasizmą.


Reikia pripažinti, jog taisydami-griaudami vieni kitų darbus patys įsivėlėm į durną žaidimą, kuris tikrai gali būti pavadintas šūdarankišku, todėl vienu metu tam tikras vietas, kurios tapo panašios į savartyną tiesiog uždažėme neutralia spalva. Visą šį laiką galvojome, ar tai yra kelių P4 narių darbas, ar tai oficiali jų grupuotės pozicija. Gal net ir dabar apie tai žinojo ne visa P4, gal tai buvo keleto žmonių ambicijos, bet, deja, jie atstovavo visą savo judėjimą. Žinome, jog P4 bendruomenė yra pakankamai plati, bet jos vėliavą neša žmonės, kurie darė ir organizavo visa tai.


Vis tik mus labiausiai sunervinęs P4 veiksmas, parodantis, jog tai nėra kelių asmenų žaidimai, o oficiali jų grupuotės pozicija, buvo tada, kai vieną iš mūsų tagų žaliai balti uždažė patriotine tema ir tai viešai paskelbė savo facebooke. Vietos juk Vilniuje mažokai, o kažkaip paišsikalinėti tai norisi.

Matydami visas peripetijas dėl žymiosios trispalvės perėjos, kur save patriotais vadinantys žmonės galvoja, jog trispalvės nudažymas ant sienos tampa vėliava, nenorėjome „kalti ant viršaus“. Todėl toje pačioje vietoje, tik iš kitos pusės, padarėme panašų darbą.

Galų gale, buvo pasiektas absurdiškiausias bei neregėtas lygis – Ryto lipdukai mieste užpurškiami žaliais dažais. O jie kalba apie miesto terliojimą ir šūdarankiškumą...


Taigi, visi šie veiksmai, kurie tęsėsi maždaug metus, privedė prie to, kas įvyko penktadienį. Prie stadiono atvykom pasitikti kolegų Dzūkų Tankų, jų mačas vyko 18h, mūsų 19h, todėl žinojome, kad galim palaikyti draugų komandą bent pirmas 30 minučių. Alytiškiai aktyviai rinkosi į mūsų rungtynes Alytuje prieš Dzūkiją, mes juos palaikėm ir prieš Žalgirį B, prieš Riterius, Vytį ir visas kitas komandas. Nesam įpareigoti palaikyti visų Vilniaus komandų, nors esam gavę įvairiausių pasiūlymų, net finansinių, jog prisidėtume prie kažkokios komandos palaikymo. Faktas, jog matant visus viršuje aprašytus dalykus, tikėjomės, jog P4 gali norėti provokuoti/pulti mus/Dzūkų Tankus. Būtent tai ir įvyko. Kaip visi matėte ir žinote - Pietų-4 mobas užpuolė B Tribūną bei Dzūkų Tankus prie stadiono. Konfliktą laimėjome, o tai mums morališkai yra labai saldu. Po viso šito šūdo pylimo ir nesąmonių mieste, po 2010s laikotarpio, pagaliau pasiekėme šią pergalę, nors konfliktą inicijavome ir ne patys.


Suprantame, jog daug kam tai gali atrodyti kvaili bei vaikiški ultrų žaidimai, bet mes nesame ta grupuotė, kuriai reikėjo papildomo konflikto, jog susirastų veiklos. Mums yra nesuvokiama, kaip P4 vaikinai šiame sezone neranda laiko nupiešti choreografijai, nesudegina nei vieno fajerio, neturi jokių milžiniškų savo grafičių mieste, bet atrado laiko, noro bei pinigų tiek laiko tampytis ir pradėti šį dažų karą. Nekalbam apie tą idiotišką bei gėdingą instagramo žinutę.
Mes turim savo veiklą, kuri siejasi su palaikymu ir tą stengiamės daryti geriausiai kaip sugebame, į tai įdedam visą savo širdį. Bet akivaizdu, jog yra žmonių, kuriuos žeidžia, kad jų mieste veikia stipresnė fanų grupuotė, kuri palaiko Rytą, o tuo labiau ji nesutinka su jų radikaliomis pažiūromis. Deja, vaikinai, mūsų sunaikinti bei įbauginti nepavyks.


Privalėjome atstovėti už savo idėjas bei spalvas, nes tikime, jog Ryto klubas yra kitoks. Ryto bendruomenę vienija kitokios idėjos. Galbūt todėl, net per klubui nesėkminga laikotarpį, mes rinkome tuos 500 žmonių, galbūt todėl būtent mūsų arena taip aistringai palaiko savo klubą. Dėl visų šių priežasčių bet kokios mintys apie „savo miesto klubų palaikymą“ mums yra totaliai svetimos. Vilniečiai, jei norite ir jums malonu, tikrai galite palaikyti Vilniaus Žalgirį, kurio Ultrų grupuotė yra tokia skysta, menka ir gyvenanti praeitimi, kuri niekina Rytą, bet reikia suprasti, jog mums, B Tribūnos aktyviausiems nariams, tai yra tolygus priešas Kauno Žalgiriui. Taip yra jau daug metų ir, turbūt, bus amžinai. Priežastys yra daugiau nei akivaizdžios, dergtis iš mūsų bei mūsų klubo tikrai neleisime.


Vienas gyvenimas, vienos spalvos, vienas klubas – Rytas Vilnius.


2026 m. vasario 10 d.
Kiek daugiau nei po dviejų metų pertraukos mes vėl grįžtame į Prancūziją. Šįsyk TOP16 etape susitinkame su Le Mano miesto reprezentacine krepšinio komanda. Miesto, kuris visame pasaulyje yra pagarsėjęs savo 24 valandų lenktynėmis, kuriose komandos iš viso pasaulio varžosi kieno automobiliai yra greičiausi. Deja, bet mūsų komanda šiame mieste savo lenktynes pralaimėjo ir patyrė dar vieną pralaimėjimą, bet apie viską iš pradžių. Įvairiausiais keliavimo būdais į Le Maną susirenka 16 B tribūnos atstovų ir 3 Dzūkų tankai, prisijungus dar keliems rytfaniams sektoriuje palaikymą kūrė 22 fanatai. Atskira padėka alytiškiams, kurie šį sezoną aktyviai jungiasi prie euro išvykų. Namų komandos patirtis, priimant svečius europinėse batalijose pasijautė iš pačių pradžių. Bilietus ir sektorių gavome iki rungtynių startinio švilpuko likus dvejoms valandoms. Problemos ties čia nesibaigia. Atvykus į mums išskirtą sektorių pradedame ilgas ir bereikšmes diskusijas su arenos apsauga. Koją kišo tradicija tapęs prancūzų nenoras ar labiau anglų kalbos nemokėjimas. Į diskusiją įsitraukus laisvai prancūziškai kalbantiems B tribūnos vyrukams, argumentų kalba pavyko pasiekti savo ir arenos darbuotojams baigėsi norai trukdyti mums ruoštis kurti palaikymą. Nepaisant svyruojančių nuotaikų, palaikymas buvo „pasikūręs“ visų rungtynių metu. Tam ypač padeda ir atsivežtas būgnas, kuris ne tik padeda išgauti melodingumą, bet ir savotiškai užsivesti esant duobelėms aikštelėje. Vėlgi, komandos pasirodymo aikštelėje nesiimsime vertinti. Užsidegimas buvo matomas. Tai puikiai pasimatė ant suoliuko esant komandos kapitonui ir Speedy, kurie kiekvieną momentą išgyveno lyg tai būtų jų paskutinės rungtynės. Tai įkvepia, jog ne viskas prarasta. O viskas tikrai nėra prarasta. Šansai Europoje pagaliau peržengti TOP16 etapą komplikavosi, tačiau jie vis dar yra realūs, tereikia iki galo padaryti darbą. Grįžę į Lietuvą ruošiames išvykai į Jonavą. Fanatų gyvenimas yra ne apie pergales, jis yra apie atsidavimą savo miestui, savo klubui, savo spalvoms. Keliaujame į Jonavą kartu!
2026 m. vasario 10 d.
Dar vienas tragiškas pasirodymas. Fiksuojama rekordinė LKL 5 iš eilės pralaimėjimų serija. Jau kelis metus gyvenome pripratę vietinėje lygoje matyti besikaunančią ir retai beklumpančią komandą, tačiau po truputį viskas keičiasi. Nori nenori mintimis grįžtame į praeitį, ir prisimename, skaudžiausias atkarpas klubą treniruojant prieš tai buvusiems treneriams. Besikeičiant žaidėjams keičiasi ir komandos veidas, kuris neabejojame, kad šiandien netenkina nieko. Ir mąstydami apie galimas priežastis nė vienas negalime įvardinti to vieno atsakymo, kuris atsakytų į visus kylančius klausimus. Ko negalime toleruoti - tai pastangų trūkumo. Tai ne apie talentą, tai ne apie taktikas, ne apie biudžetus. Tai apie nusiteikimą, tai apie visų vidinių nepasitenkinimų padėjimą ant stalo, bendro kompromiso radimą bei atsidavimą visu 100%. Jei tokie nebūsime nepadės niekas. Atsakomybė tą suorganizuoti ir to išsireikalauti šiandien krenta ant žmonių atsakingų už klubo sportinę veiklą pečių. Mes tiesiog negalime egzistuoti nekovodami aikštėje kaip išprotėję. Kodėl? Nes fanai tą daro už aikštės ribų. Jei tai nepersiduoda, tai apie ką lieka ši komanda? Nepaisant visų negandų Klaipėdoje Rytą aktyviai palaiko 48 asmenys. Didžiausia pagarba kiekvienam važiavusiam ir stovint už komandą, už tris gražiausias spalvas sunkiu momentu. Ši išvyka tampa ypatinga dviems Rytfaniams. Vienam tai buvo simbolinė 100-toji išvyka už Rytą, kurios metu prisimenamas visas kelias nuo pirmos registracijos žinutės. Kai kuriuos rytfanius tai inspiruoja susiskaičiuoti bei pasidžiaugti savais skaičiais. Šalia šimtukininko atsirado ir "pirmokas", tad pasveikiname ir jį, bei palinkime jam neblėstančio entuziazmo siekiant triženklio skaičiaus. O pirmieji Rytfaniai jau mina Prancūzijos gatves, kur Le Mane laukia gausus palaikymas ir tikėjimas, kad šis košmaras netrukus baigsis. Viena ar dvi pergalės dabartines nuotaikas gali pakeisti kardinaliai. Dar nieko nepraradome, tad tikime, ir iš savo pusės padarysime viską, kad pasinaudotume šiame sezone likusiomis galimybėmis. Kai nesiseka dainuojam dar garsiau, palaikom dar gausiau. Reikalaujam, kad žaidėjai, kad žaidėjai aikštelėje kovotų iki galo, būtų aistringi, bet turime pradėti nuo savęs. Šeštadienį vykstame į Jonavą ir turime vadovautis tokiu mentalitetu. Tad lauksime visų bedraminčių asmeninių žinučių dėl išvykos.
Autorius B Tribuna 2026 m. sausio 19 d.
Palaikydami Rytą visur ir visada esame išvažinėję didžiąją dalį Lietuvos ir pirmi kartai apsilankat tam tikrame mieste pasitaiko vis rečiau, vieną tokių prieš kelis metus turėjome keliaujant į Telšius. Šįkart tai patiriame Gargžduose, miestas kuris geriau žinomas kaip gilias futbolo tradicijas puoselėjantis kraštas, kuriame Rytas Ultras vyrukams tekę lankytis palaikant draugus iš Alytaus. Iš Vilniaus paskui Rytą patraukia 71 fanatas. Kadangi kelionė tolima nusprendžiame sužaisti Rytfanių mėgstamą auksinio proto žaidimą. Finale susitiko šio žaidimo etatinis finalų dalyvis bei žmogus, kuriam tai buvo debiutas šiame žaidimo etape. Pergalę šventė debiutantas, tad sveikiname jį. Likusi kelionės dalis buvo dedikuota senbuvių prisiminimams apie judėjimo didžiausias pergales ir pralaimėjimus už arenos ribų, bei jaunesnių ar ne taip senai prisijungusių narių supažindinimu su judėjimo istorija. Arenoje įsikuriame likus kiek daugiau nei pusvalandžiui iki rungtynių pradžios. Gausiais aplodismentais pasitinkame sugrįžusi Speedy bei pirmą kartą Ryto marškinėlius užsivilkusį naujoką Jordan’ą. Bet aikštėje pamatėme tai ko labiausiai nesitikėjome. Akivaizdu, kad prieš tai patirti du pralaimėjimai žaidėjų ego nesužeidė, o liūdniausia, kad buvo nusileidžiama noru ir koncentracija. Padaryti pražangą esant susikeitimo situacijai arba persivaryti kamuolį per 8 sekundes tereikia tik šių dviejų dalykų, bet deja jų šeštadienį mūsų pusėje nebuvo. Apgailėtinas pasirodymas, dėl kurio gėda ir jokių pasiteisinimų čia negali būti. Ir atsakomybė čia krenta ant kiekvieno žaidėjo. Jei turi komandoje žmones, kuriem nėra paaiškinama, kad į kitą Lietuvos kraštą arti šimto žmonių trenkiasi ne tam kad pažiūrėtų į jų gražius kedus, tai mes turime didelių problemų. Nepaisant rezultato aikštėje pavyko išgauti visai smagų palaikymą. Artėjant Sausio 13 dienai sektorių papuošiam neužmirštuole, kaip simbolį Sausio 13 aukoms atminti. Prieš 35 metus mūsų tautiečiai kovojo už tai kas yra brangiausia - savo ir mūsų laisvę. O ketvirtadienį Vilniuje einame ne tik nutraukti pralaimėjimų seriją mače prieš Šiaulius, tačiau ir užsitikrinti vietą KMT finalo ketverte. Ar ateis komanda, pamatysime. Nori prisijungti prie aktyvaus palaikymo? Rašyk mums asmeninę žinutę ir suteiksime visą reikiamą informaciją.