Žmonės sako Dievas, mes sakome ARIS

Kaip vieni iš ultrizmo Lietuvoje atstovų jaučiame pareigą skleisti šios subkultūros idėjas ir tinkamai jas atstovauti. Tad šįkart pateikiame interviu su vienu geru mūsų bičiuliu Giannis, palaikančiu Salonikų „ARIS“ komandą (jų aktyvūs sirgaliai gerai žinomi „SUPER3“ pavadinimu). Jam yra tekę lankytis Lietuvoje, kartu su mumis vykti į išvyką palaikyti Vilniaus „Ryto“. Niekam ne paslaptis, kad palaikymo kultūros suvokimas Lietuvoje mažais žingsneliais juda į priekį, tačiau vis dar yra labai žemame lygyje. Buvo įdomu pakalbinti žmogų, kuris net ir sulaukęs garbingesnio amžiaus vis dar sugeba pakankamai aktyviai palaikyti komandą. 

Iš savo patirties galime pasakyti, kad Lietuvoje to trūksta. Aktyvus palaikymas mūsų šalyje dažnai tampa žaisliuku, žmonės jaunystėje tuo užsiima keletą metų, o po to pamiršta tiek savo tribūnos draugus, tiek komandą. Atrodo, jog kelis metus „atdainavus“ palaikyti komandą garsiai kai kuriems tampa nebe „lygis“. Interviu gavosi tikrai smagus ir vertas paskaityti tiek tribūnos senbuviams, tiek prijaučiantiems aktyviam palaikymui, tikimės, kad jis parodys ir kitą Graikijos palaikymo pusę (ne tik riaušes ir rungtynių nutraukimus) bei suteiks peno apmąstymams apie pačią palaikymo kultūrą.


Mano vardas Giannis, gimiau Volos mieste. Volos yra miestas, esantis už 210 km nuo Salonikų. Mano tėtis užaugo Salonikuose ir nuo mažų dienų palaikė „ARIS“ klubą. ARIS – klubas, laimėjęs pirmąjį Graikijos futbolo čempionatą ir pirmąjį Graikijos krepšinio čempionatą. Gimiau 1983 metais ir prisimenu, jog jau nuo 4 metų kartu su tėčiu palaikiau „ARIS“. Pirmąjį palaikymo skonį pajaučiau savo gimtajame mieste, kai ARIS žaidė draugiškas rungtynes prieš vietos „Olimpiakos Volou“. Taip pat lankėmės kitose netoli vykusiose krepšinio ir futbolo rungtynėse Larisos mieste. Nuo 11 metų pradėjau autobusais ir traukiniais vienas keliauti į Salonikus tam, kad aplankyčiau mano mylimo klubo rungtynes. Buvau vienas, be jokių draugų. Iš tikrųjų man labai pasisekė, nes, kai pradėjau eiti į mokyklą, „ARIS“ buvo geriausia Graikijos krepšinio komanda, turėjusi geriausią XX a. Graikijos žaidėją, garsųjį, į Naismith Šlovės muziejų įrašytą, Nikos Galį. Šiandien palaikyti „ARIS“ Europoje esu nuvažiavęs daugiau nei 30 kartų, tačiau manau, jog tai nėra didelis skaičius. Daug žmonių kolekcionuoja rungtynių bilietus ar kitus atributus, tačiau aš kolekcionuoju tik atsiminimus ir draugus. Vienose iš tokių rungtynių aš sutikau ir kelis „B Tribūnos“ vyrukus, su kuriais santykius palaikome iki dabar.

Dabar tu gyveni Atėnuose. Papasakok, ar sunku palaikyti „ARIS“ būnant taip toli nuo Salonikų? Keliose rungtynėse apsilankai per sezoną?

Taip, paskutiniuosius 3 metus gyvenu Atėnuose, 504 km atstumu nuo Salonikų. Dauguma žmonių gali pagalvoti, kad šis atstumas man apsunkina galimybę palaikyti savo komandą. Ne, tai nėra tiesa. Ypatingai tokiam žmogui kaip aš, kuris gyveno Volos mieste. Kiekvieną savaitę vykdavau toli nuo namų, nesvarbu, „ARIS“ žaidė išvykoje ar namuose. Kelionėms išleisdavau milžiniškus kiekius pinigų. Tačiau dabar daug rungtynių vyksta netoli Atėnų, tad ir man palaikyti komandą tampa lengviau. Tiksliai įvardinti negaliu, tačiau per metus tikrai aplankau daugiau nei 20 „ARIS“ mačų futbole ir krepšinyje.

Kokią gyvenimo dalį „ARIS“ fanui užima krepšinis? Kokiose sporto šakose palaikai „ARIS“? Lietuvoje daug žmonių galvoja, jog Graikijos komandos iš principo yra palaikomos tik futbolo fanų ir nėra daug žmonių, sekančių krepšinį vien dėl to, kad jiems patinka šis žaidimas.

Krepšinis „ARIS“ fanui yra sportas, atnešęs didžiausią sėkmę, daugiausia titulų bei sutraukęs didžiausia dalį fanų. Bet futbolas yra populiariausias ir pats svarbiausias sportas Graikijoje, todėl ir daugumos graikų širdyse užima svarbiausią vietą. Aš manau, jog „ARIS“ fanai išsiskiria savo krepšinio kultūra ir visiems „ARIS“ fanams atsiminimai apie geriausius krepšinio laikus yra įstrigę labai giliai. Taip pat norėčiau pasakyti, kad Graikijoje mes neskirstome sporto šakų – jog vieni yra futbolo, o kiti krepšinio fanai. Mes esame sporto klubų fanai ir palaikome komandas visose sporto šakose, kurias vienija tas pats vardas.

Kalbant apie organizacijų struktūrą, ar krepšinio ir futbolo klubų vadovybės yra visiškai atskiros, ar jie yra valdomi tų pačių žmonių?

Kaip jau minėjau, Graikijoje vienas vardas vienija daug sporto šakų komandų, tačiau jų savininkai dažniausiai yra skirtingi žmonės. Praeityje buvo nemažai savininkų, kuriems priklausė ir krepšinio, ir futbolo komandos. Pavyzdžiui, Sokračiui Kokkaliui „Olympiakos“ krepšinio ir futbolo komandos priklausė daugiau nei 10 metų.

Kaip galėtum apibūdinti „gerą palaikymą“? Koks yra tikro fano portretas?

Man tikras fanas yra tas, kuris seka savo komandą visur bet kokiomis aplinkybėmis. Nesvarbu, komanda laimi ar pralaimi. Jis turi didžiuotis savo pasirinkimu palaikyti komandą, kurią jis myli. Nesvarbu, kurią vietą ji užima turnyrinėje lentelėje, visada su pasididžiavimu turi atstovauti savo klubą ir jį mylėti. Tikro fano pagrindinis tikslas – laimėti komandos palaikymo srityje prieš kitos komandos fanus. Graikijoje susiduriame su problemomis, kuomet stadionuose ar arenose kyla radikalios riaušės, šie dalykai yra negeri, nes perdėtos emocijos, peržengiamos ribos lemia tai, jog rungtynes tenka žaisti be žiūrovų. Todėl tikri ultros turi jausti ribas. Taip pat tikras fanas turi ieškoti būdų, kaip pritraukti kuo daugiau naujų fanų, kurie galėtų įnešti naujų vėjų į komandos palaikymą. Fanai yra didžiausias kiekvienos komandos turtas, todėl klubo savininkai turėtų ypatingai juos gerbti. Kaip vakar atsimenu 1998 metus, kai mūsų krepšinio klubas turėjo finansinių problemų, mes per vieną naktį surinkome 120 000 eurų (tuo metu apie 40 000 000 drachmų) tam, kad jis nebankrutuotų.

Pagrindinės „ARIS“ palaikymo grupės „SUPER3“ dydis yra tiesiog neįsivaizduojamas Lietuvoje. Kaip „ARIS“ fanų klubai veikia visoje Graikijoje? Kas organizuoja išvykas, choreografijas, pirotechniką?

Visoje Graikijoje yra daug mažesnių „SUPER3“ klubų, visi jie turi atsakingus asmenis, su kuriais susisiekus galima gauti informacijos apie išvykas. Centrinė „SUPER3“ valdžia yra atsakinga už atmosferą stadione bei palaikymo kūrimą, tačiau visus klausimus derinant ir su mažesniais klubais. Vien Salonikuose yra keletas „SUPER3“ būstinių. Asmeniškai aš esu buvęs „SUPER3“ Volos atsakingu asmeniu bei pats organizuodavau išvykas. Pavyzdžiui, į legendinę išvyką į taurės finalą Atėnuose iš Volos vyko 8 autobusai „ARIS“ fanų.

Taip pat egzistuoja daug „ARIS“ fanų grupių Europoje. Kurios iš jų yra didžiausios?

Taip, jų iš tikrųjų yra nemažai visoje Europoje, tačiau didžiausios yra Vokietijoje. Jų ten yra net kelios, turinčios savo atributiką, vėliavas, o vyrukai Miunchene yra įsirengę savo būstinę, kurioje renkasi, organizuoja renginius ar žiūri rungtynes iš Graikijos.

Ką manai apie kitų Graikijos komandų fanus? Ar jūs turite draugų, ar visi esate priešai?

Mes neturime nė vienos sąjungos su jokiu kitu Graikijos klubu, tačiau turime konfliktų su tam tikrais klubais. Įprastai Graikijoje visi kovoja prieš visus. Mes įsivaizduojame, kad ARIS, karo Dievas, turėtų būti vienas, tuo didžiuotis ir kautis prieš visus. Bet kokiu atveju, mes gerbiame fanus, kurie turi tokią pat aistrą kaip ir mes. Gerbiame tuos, kurie nuoširdžiai seka savo komandą. Taip pat noriu pasakyti, jog „SUPER3“ buvo pirmasis fanų klubas, siekęs suvienyti visų klubų fanus bei įkurti organizaciją, kovojančią už visų klubų fanų teises.

Derbis prieš „PAOK“ turbūt yra svarbiausias mačas sezone. Ką jis reiškia tau bei kitiems „ARIS“ fanams?

Daugumai „ARIS“ fanų derbis prieš „PAOK“ yra svarbiausias mačas visame sezone. Tai yra nekenčiamiausias klubas, nors istoriškai Salonikų apylinkėse tarp gyventojų jis yra populiaresnis už „ARIS“. Man šis derbis - tik dar vienos rungtynės. Nemanau, kad mūsų didžiausias konkurentas yra „PAOK“. Taip galvoja tie žmonės, kurie mano, jog „ARIS“ tikslas yra būti komanda Nr. 1 Salonikuose. Aš manau, kad mes esame didžiausias klubas šiaurės Graikijoje ir mes galime būti lyginami tik su „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“. „PAOK“ yra tarsi vienos nakties nuotykis, kuriuo aš pasinaudoju ir daugiau apie jį negalvoju. Taip, aš nenoriu, jog mes pralaimėtume jiems, man būna labai skaudu, kai taip atsitinka. Bet „ARIS“ likimas - būti klubu Nr. 1 ne Šiaurės Graikijoje, o visoje Graikijoje. „PAOK“ yra menkas klubas. Jie sugalvojo nebepardavinėti bilietų „ARIS“ fanams derbio metu ir sėkmingai sugadino derbio atmosferą, vyravusią šioms komandoms susitinkant aikštėje.

Kai lankėmės Salonikuose, matėme daug grafičių ir kitų atributų mieste. Ar galime sakyti, kad „ARIS“ yra Salonikų pasididžiavimas? Ką šis klubas jums reiškia?

Paprasti žmonės sako - Dievas, mes sakome - ARIS. Be jokių abejonių „ARIS“ yra Salonikų pasididžiavimas. „ARIS“ krepšinio komanda išgarsino šį miestą visame pasaulyje. Mūsų krepšinio komanda iškovojo Koračo taurę Turkijoje prieš Bursos „Tofas“. Prieš tai „ARIS“ yra laimėjęs Europos taurę, finale nukovęs „Efes Pilsen“ Turine. „ARIS“ buvo komanda, į Salonikus parsivežusi daug taurių, ypatingai, kai joje žaidė didingasis Galis ir Yiannakis. Mes nugalėjome ir turtinguosius Atėnų klubus. Salonikai yra Ario, karo dievo, miestas. Graikų mitologijoje Aris buvo karo dievas. Visus egzistavimo metus kovojome prieš turtingesnius Atėnų klubus, kurie manipuliuoja lygomis visose sporto šakose. Bet „ARIS“ visąlaik vertė didžiuotis šia komanda ne tik mus, bet ir kitų klubų fanus. Visų klubų, išskyrus „PAOK“, sirgaliai palaikė „ARIS“ Europiniuose turnyruose. Kai 1997 metais laimėjome Koračo taurę Bursoje, tūkstančiai kipriečių šventė mūsų pergalę.

Žinome, kad gali būti sunku pasirinkti, tačiau galbūt gali įvardinti labiausiai įsiminusias išvykos rungtynes?

Per visus metus, kai palaikau „ARIS“, teko išgyventi daug įsimintinų rungtynių. Sunku išskirti vienerias. Daugumai tai - finalas Atėnuose, Graikijos futbolo taurėje, prieš „Panathinaikos“, nes tai buvo viena masiškiausių išvykų Graikijos istorijoje. Ten komandą palaikė virš 30 tūkstančių išvykos fanų. Kitiems įsiminė varžybos prieš „Atletico Madrid“, jas laimėjome rezultatu 3:2. O man labiausiai įstrigusios rungtynės buvo prieš „Haidari“. Šiose rungtynėse mes įmušėme įvartį per teisėjo pridėtą laiką ir grįžome į aukščiausią Graikijos futbolo lygą. Tai buvo rungtynės, kuriose priešininkų komandai kiti futbolo klubai pažadėjo pinigines premijas tik tam, kad mus nugalėtų ir mes nepatektume į pirmąją lygą. Tuomet visa Graikijos futbolo sistema nenorėjo, jog mes būtume pirmoje lygoje. Korupcija Graikijos futbole yra didžiulė. Komandos renkasi būti kontroliuojamos kitų turtingesnių komandų. Jie laimi arba pralaimi pagal „Olympiakos“ ar „Panathinaikos“ savininkų nurodymus. „ARIS“ visąlaik buvo nepriklausoma komanda, norėjusi nutraukti šių klubų dominavimą. Ir jūs tiesiog negalite įsivaizduoti to jausmo, kai mes įmušėme 93 mačo minutę. Visi tiesiog verkė, apsikabinę šalia stovėjusius fanus. Visiškai nepažįstami žmonės verkė vienas kito glėbyje. Tos ašaros nebuvo liūdesio, jos buvo džiaugsmo ašaros, nes mes nugalėjome ne tik priešininkų komandą, bet ir visą korumpuotą Graikijos futbolo sistemą.

Dėkojame už interviu ir linkime ateityje patirti begalę nepakartojamų akimirkų palaikant savo mylimą komandą!