2019-11-09 Nevėžis - Rytas

Vangiai prasidėjusi registracija išvykai į Kėdainius įsisiūbuoja pačios išvykos išvakarėse. Tad galiausiai pavyksta surinkti beveik pilną autobusą smagų vakarėlį agurkų sostinėje panorusių sukurti rytfanių. Tiesa, dėl kelių žmonių netyčia paskleistos melagingos informacijos apie vėlesnį išvykimo laiką, tenka palaukti kelių gerokai vėluojančių kolegų.

Kadangi Vilnių paliekame visu pusvalandžiu vėliau nei buvo planuota, nenorėdami vėluoti į mačą, Kėdainius pasiryžtame pasiekti be jokių sustojimų. Tačiau geri norai telieka žodžiais, mat gamtai pašaukus esame priversti padaryti kelis trumpus sustojimus. Autobuse gvildenamos įvairios temos, aptariama puiki pergalė Krasnodare, diskutuojama apie naujas idėjas choreo ir štai, nepastebimai greitai pasiekiami Kėdainiai. Bet tenka paskubėti, mat rungtynių pradžia jau ant nosies.

Kėdainiuose situacija – komiška, apsaugos beveik nėra, o prie arenos sutikti keli apsaugos darbuotojai mus pasitinka žodžiais: „Vilniečiai? Jau galvojome, kad nebeatvažiuosite ir be jūsų bus labai liūdna...“. Šito tai jau tikrai neleistume! Tad greitai sueiname į areną, kur mūsų sektorių užpildo 43 Juodai Baltai Raudoni. Apgailėtina, jog arenoje esantis pareigūnas sugeba, kaip pats pripažino, „už nieką“ pasigauti vieną mūsiškį koridoriuje ir užsirašyti jo duomenis.

Garsiai pirmajame kėlinyje suskambėjęs būgnas bei prisijungę 3 Dzūkų Tankai paskatina didesnį judesiuką tribūnoje, tad pirmame kėlinyje palaikymas išties puikus.

Arenoje provokatorių būna visuomet, bet šįkart labiausiai išsiskiria ties aikštės viduriu pirmoje eilėje sėdinti mamytė. Šalia jos sėdintys du mažamečiai vaikai visų rungtynių metu turi žiūrėti, kaip jų mama mums rodo savo vidurinius pirštus, o šiuos savo gestus dar palydi žodiniais linkėjimais. Iš lūpų galima suprasti, kas bandoma pasakyti. Tiesa, mūsų kantrybė šiandien išties didelė, tad tokie veiksmai tik sukelia juoką. Juk svarbiausia – kad nesikeiktų ir gražiai elgtųsi aktyviausieji fanai, o kitų arenoje susirinkusių sirgalių elgesys nieko nedomina...

Panašu, kad Kėdainiai vis dar gyvena praeitimi, arenoje dominuoja dūdos, kas išties liūdina bei sudaro įspūdį, lyg mačą stebėtume bičių avilyje. Bet nieko nepadarysi, didelėje dalyje Lietuvos supratimas apie organizuotą palaikymą vis dar artimas nuliui. Net ir esant tokioms sąlygoms arenoje, mūsų palaikymas - tikrai neblogas, o kartais suskambame nuostabiai ir labai dainingai.

Deja, komanda paleidžia pergalę iš rankų. Bet apie patį pralaimėjimą neišsiplėsime, nes pasakyti nelabai čia yra ką...

Palikę švenčiančius Kėdainius grįžtame į sostinę, kur išsiskirstome savais keliais toliau tęsti savaitgalio. Tačiau jau nekantriai laukiame rytojaus mačo Europos taurėje prieš Limožo ekipą, kur pergalė – labai svarbi, mat ji leistų sutvirtinti savo šansus kelyje į antrąjį etapą. Todėl trečiadienį visi į „Siemens“ areną!

2026-02-04 Le Mans Sarthe - RYTAS

2026 m. vasario 10 d.
Kiek daugiau nei po dviejų metų pertraukos mes vėl grįžtame į Prancūziją. Šįsyk TOP16 etape susitinkame su Le Mano miesto reprezentacine krepšinio komanda. Miesto, kuris visame pasaulyje yra pagarsėjęs savo 24 valandų lenktynėmis, kuriose komandos iš viso pasaulio varžosi kieno automobiliai yra greičiausi. Deja, bet mūsų komanda šiame mieste savo lenktynes pralaimėjo ir patyrė dar vieną pralaimėjimą, bet apie viską iš pradžių. Įvairiausiais keliavimo būdais į Le Maną susirenka 16 B tribūnos atstovų ir 3 Dzūkų tankai, prisijungus dar keliems rytfaniams sektoriuje palaikymą kūrė 22 fanatai. Atskira padėka alytiškiams, kurie šį sezoną aktyviai jungiasi prie euro išvykų. Namų komandos patirtis, priimant svečius europinėse batalijose pasijautė iš pačių pradžių. Bilietus ir sektorių gavome iki rungtynių startinio švilpuko likus dvejoms valandoms. Problemos ties čia nesibaigia. Atvykus į mums išskirtą sektorių pradedame ilgas ir bereikšmes diskusijas su arenos apsauga. Koją kišo tradicija tapęs prancūzų nenoras ar labiau anglų kalbos nemokėjimas. Į diskusiją įsitraukus laisvai prancūziškai kalbantiems B tribūnos vyrukams, argumentų kalba pavyko pasiekti savo ir arenos darbuotojams baigėsi norai trukdyti mums ruoštis kurti palaikymą. Nepaisant svyruojančių nuotaikų, palaikymas buvo „pasikūręs“ visų rungtynių metu. Tam ypač padeda ir atsivežtas būgnas, kuris ne tik padeda išgauti melodingumą, bet ir savotiškai užsivesti esant duobelėms aikštelėje. Vėlgi, komandos pasirodymo aikštelėje nesiimsime vertinti. Užsidegimas buvo matomas. Tai puikiai pasimatė ant suoliuko esant komandos kapitonui ir Speedy, kurie kiekvieną momentą išgyveno lyg tai būtų jų paskutinės rungtynės. Tai įkvepia, jog ne viskas prarasta. O viskas tikrai nėra prarasta. Šansai Europoje pagaliau peržengti TOP16 etapą komplikavosi, tačiau jie vis dar yra realūs, tereikia iki galo padaryti darbą. Grįžę į Lietuvą ruošiames išvykai į Jonavą. Fanatų gyvenimas yra ne apie pergales, jis yra apie atsidavimą savo miestui, savo klubui, savo spalvoms. Keliaujame į Jonavą kartu!

2025-01-31 Neptūnas – Rytas

2026 m. vasario 10 d.
Dar vienas tragiškas pasirodymas. Fiksuojama rekordinė LKL 5 iš eilės pralaimėjimų serija. Jau kelis metus gyvenome pripratę vietinėje lygoje matyti besikaunančią ir retai beklumpančią komandą, tačiau po truputį viskas keičiasi. Nori nenori mintimis grįžtame į praeitį, ir prisimename, skaudžiausias atkarpas klubą treniruojant prieš tai buvusiems treneriams. Besikeičiant žaidėjams keičiasi ir komandos veidas, kuris neabejojame, kad šiandien netenkina nieko. Ir mąstydami apie galimas priežastis nė vienas negalime įvardinti to vieno atsakymo, kuris atsakytų į visus kylančius klausimus. Ko negalime toleruoti - tai pastangų trūkumo. Tai ne apie talentą, tai ne apie taktikas, ne apie biudžetus. Tai apie nusiteikimą, tai apie visų vidinių nepasitenkinimų padėjimą ant stalo, bendro kompromiso radimą bei atsidavimą visu 100%. Jei tokie nebūsime nepadės niekas. Atsakomybė tą suorganizuoti ir to išsireikalauti šiandien krenta ant žmonių atsakingų už klubo sportinę veiklą pečių. Mes tiesiog negalime egzistuoti nekovodami aikštėje kaip išprotėję. Kodėl? Nes fanai tą daro už aikštės ribų. Jei tai nepersiduoda, tai apie ką lieka ši komanda? Nepaisant visų negandų Klaipėdoje Rytą aktyviai palaiko 48 asmenys. Didžiausia pagarba kiekvienam važiavusiam ir stovint už komandą, už tris gražiausias spalvas sunkiu momentu. Ši išvyka tampa ypatinga dviems Rytfaniams. Vienam tai buvo simbolinė 100-toji išvyka už Rytą, kurios metu prisimenamas visas kelias nuo pirmos registracijos žinutės. Kai kuriuos rytfanius tai inspiruoja susiskaičiuoti bei pasidžiaugti savais skaičiais. Šalia šimtukininko atsirado ir "pirmokas", tad pasveikiname ir jį, bei palinkime jam neblėstančio entuziazmo siekiant triženklio skaičiaus. O pirmieji Rytfaniai jau mina Prancūzijos gatves, kur Le Mane laukia gausus palaikymas ir tikėjimas, kad šis košmaras netrukus baigsis. Viena ar dvi pergalės dabartines nuotaikas gali pakeisti kardinaliai. Dar nieko nepraradome, tad tikime, ir iš savo pusės padarysime viską, kad pasinaudotume šiame sezone likusiomis galimybėmis. Kai nesiseka dainuojam dar garsiau, palaikom dar gausiau. Reikalaujam, kad žaidėjai, kad žaidėjai aikštelėje kovotų iki galo, būtų aistringi, bet turime pradėti nuo savęs. Šeštadienį vykstame į Jonavą ir turime vadovautis tokiu mentalitetu. Tad lauksime visų bedraminčių asmeninių žinučių dėl išvykos.

2026-01-10 Gargždai – Rytas

Autorius B Tribuna • 2026 m. sausio 19 d.
Palaikydami Rytą visur ir visada esame išvažinėję didžiąją dalį Lietuvos ir pirmi kartai apsilankat tam tikrame mieste pasitaiko vis rečiau, vieną tokių prieš kelis metus turėjome keliaujant į Telšius. Šįkart tai patiriame Gargžduose, miestas kuris geriau žinomas kaip gilias futbolo tradicijas puoselėjantis kraštas, kuriame Rytas Ultras vyrukams tekę lankytis palaikant draugus iš Alytaus. Iš Vilniaus paskui Rytą patraukia 71 fanatas. Kadangi kelionė tolima nusprendžiame sužaisti Rytfanių mėgstamą auksinio proto žaidimą. Finale susitiko šio žaidimo etatinis finalų dalyvis bei žmogus, kuriam tai buvo debiutas šiame žaidimo etape. Pergalę šventė debiutantas, tad sveikiname jį. Likusi kelionės dalis buvo dedikuota senbuvių prisiminimams apie judėjimo didžiausias pergales ir pralaimėjimus už arenos ribų, bei jaunesnių ar ne taip senai prisijungusių narių supažindinimu su judėjimo istorija. Arenoje įsikuriame likus kiek daugiau nei pusvalandžiui iki rungtynių pradžios. Gausiais aplodismentais pasitinkame sugrįžusi Speedy bei pirmą kartą Ryto marškinėlius užsivilkusį naujoką Jordan’ą. Bet aikštėje pamatėme tai ko labiausiai nesitikėjome. Akivaizdu, kad prieš tai patirti du pralaimėjimai žaidėjų ego nesužeidė, o liūdniausia, kad buvo nusileidžiama noru ir koncentracija. Padaryti pražangą esant susikeitimo situacijai arba persivaryti kamuolį per 8 sekundes tereikia tik šių dviejų dalykų, bet deja jų šeštadienį mūsų pusėje nebuvo. Apgailėtinas pasirodymas, dėl kurio gėda ir jokių pasiteisinimų čia negali būti. Ir atsakomybė čia krenta ant kiekvieno žaidėjo. Jei turi komandoje žmones, kuriem nėra paaiškinama, kad į kitą Lietuvos kraštą arti šimto žmonių trenkiasi ne tam kad pažiūrėtų į jų gražius kedus, tai mes turime didelių problemų. Nepaisant rezultato aikštėje pavyko išgauti visai smagų palaikymą. Artėjant Sausio 13 dienai sektorių papuošiam neužmirštuole, kaip simbolį Sausio 13 aukoms atminti. Prieš 35 metus mūsų tautiečiai kovojo už tai kas yra brangiausia - savo ir mūsų laisvę. O ketvirtadienį Vilniuje einame ne tik nutraukti pralaimėjimų seriją mače prieš Šiaulius, tačiau ir užsitikrinti vietą KMT finalo ketverte. Ar ateis komanda, pamatysime. Nori prisijungti prie aktyvaus palaikymo? Rašyk mums asmeninę žinutę ir suteiksime visą reikiamą informaciją.