B Tribūnos 20 gimtadienis Žalgiris - Rytas

20-ojo B Tribūnos gimtadienio laukėme labai ilgai ir idėjas jam pradėjome generuoti dar vasarą, sužinoję, kad vėl žaisime su amžinu priešu. Viena iš pirmųjų minčių – turime jį atšvęsti galingai. 

Prisiminėme visus prieš tai vykusius gimtadienius ir nusprendėme, kad šįkart organizuosime koncertą. Ilgai galvojame kokias grupes kviesime, ar apsiribosime tik lietuviškais atlikėjais, ar kviesime kažką iš užsienio, tačiau dėl numatomos gausybės veiklos nutarta kviesti rytfaniams jau gerai pažįstamas grupes. Rezervuojamas vienas iš sostinės klubų, o atlikėjai gana geranoriškai sutinka prisidėti prie mūsų kuriamos šventės.

Tuo tarpu kiti rytfaniai, pasiskirstę darbais, organizuoja išvyką. Užsakinėjama atributika, autobusai, planuojama eisena. Darbų daug, tačiau idėjų dar daugiau ir galime sakyti, kad visų jų įgyvendinti nepavyko ir jas pasiliekame ateičiai. 

Gruodžio 8-oji iš tikrųjų yra ypatinga kiekvienam rytfaniui. Vos tik atsikėlus ryte apima toks smagus jausmas, lyg atrodytų, kad tai tavo paties antrasis gimtadienis. Siunčiami sveikinimai vieni kitiems, dalijamasi senais prisiminimais ir nuotraukomis.

Šį rytą keli rytfaniai išsiruošia į Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kur aplanko ten esančius vaikus ir įteikia mūsų surinktas dovanas. Nors Lietuvoje taip švęsti gimtadienis dar nėra įprasta, tačiau tikime, kad tai taps gražia mūsų tradicija. Manome, kad būdami Ryto fanų bendruomenės nariais turime padėti visuomenei ir tiems, kam tos pagalbos labiausiai reikia.

O į koncerto vietą pirmieji rytfaniai renkasi jau 13 h, kadangi reikia paruošti patalpas būsimai šventei. Jau nuo pat pietų aplink klubą sukinėjasi pareigūnai, pasirodo, norintys išsiaiškinti, kada prasideda koncertas, esą jiems įsakyta saugoti viešąją tvarką aplink klubą. Mes nieko prieš tai neturime ir po trumpo pokalbio policija pasišalina iki vakaro. Paskutinei grupei dar vis atliekant soundcheką, klubas pradeda pildytis. Smagu sutikti senus draugus, su kuriais praleista tiek daug neužmirštamų akimirkų palaikant Rytą išvykos varžybose.

Besirenkant rytfaniams sulaukiam ir smagios staigmenos. Mus aplanko į Kauną neišvykęs Margiris Normantas. Esame jam dėkingi už tai. Po truputį vakarėlis įsisiūbuoja ir į sceną lipa Paulius Ambrazevičius. Standup‘as abejingų nepalieka ir net patys rimčiausi rytfaniai išspaudžia šypseną. Po to į sceną kviečiamas bene žinomiausias mūsų triBūnos atstovas Staučė ir „Kitokių pasikalbėjimų“ formatu vyksta pokalbis apie visą jo gyvenimą (tikimės, niekas už tai nepaduos į teismą). Publika juokiasi iki ašarų ir plojimais palydi kalbinamąjį, kuris netrukus grįžta į sceną su savo grupe Šizofrenija.

Vakarėlis įsisiūbuoja, skamba senai girdėtos dainos ir keletas naujų. Pasirodymą vainikuoja „Tu žinai ką tau jaučiu“ daina, per kuria rytfaniai tiesiog išprotėja ir, kaip teigia Šizofrenija, tai buvo vienas geriausių jų koncertų apskritai. 

Po jų į scena lipa Toro Bravo, turbūt laukiamiausia vakaro grupė. Ji sutraukia didžiausią žmonių skaičių į šokių aikštelę ir pogo vyksta pilnu pajėgumu.
Toliau - Tavo Tėvas, rytfaniai traukia lengvai įsimenančius priedainius kartu su atlikėjais. Daina „Broliai“ išjudina net ir jau labai nuvargusius klausytojus priversdama juos šokinėti. 

Vakaro pabaigoje scenoje pasirodo Banginis su Jama. Žodžiai liejasi laisvai aktualiomis temomis nuo policijos darbo iki kitos dienos priešininkų. Taigi, galime teigti, kad vakarėlis pavyko, nors ir baigėsi kiek anksčiau nei įprasti vakarėliai, dėl rytoj ganėtinai anksti vykstančios išvykos.

12 valandą rytfaniai renkasi prie Siemens arenos ir užpildo 9 jiems skirtus autobusus. Laisvų vietų atsiranda tik kelios, todėl džiaugiamės, kad viskas pavyko optimaliai išnaudojant resursus. Su policijos palyda autobusų kolona juda kiaurai per visą miestą, nestodama net ir prie raudonų šviesoforo signalų. Vaizdas išties įspūdingas. Autobusuose išdalinami šalikai bei bilietai i rungtynes.

Sustojimas daromas Žiežmariuose, kuriuose visi sustojame ir išklausome užvedančios vieno iš rytfanių kalbos. Taip pat pasimokame keletą naujausių mūsų dainų. Sustojimo metu net ir policininkai išsitraukia savo mobiliuosius telefonus ir pradeda mus filmuoti ir visiškai ne dėl to, kad darome kažką negero.
Kiek vėluodami pasiekiame Kauną ir su papildoma palyda keliaujame link eisenos pradžios vietos. Ten mūsų laukia dar apie 50 savo transportu atvykusių rytfanių bei vyrukai iš Vakarų bangos ir kartu sustoję pradedame eiseną. Šį kartą, subjektyviais vertinimais, ji gavosi geresnė nei pernai dėl to, jog turėjome galimybę žygiuoti keliu ir taip sustoti plačiai. Dėl šios priežasties net ir eisenos gale buvo galima girdėti ką sako užvedinėtojas ir mušamo būgno garsas neatskriejo kartu su aidu. Ant tilto į areną, kaip ir praeitais metais, degame pirotechniką ir sukuriame dar vieną įspūdingą šou. 

Nieko nelaukiant pradedame įeidinėti į areną, kadangi reikia pasiruošti būsimai choreografijai, o laiko lieka nedaug. Visi žmonės be nesklandumų suleidžiami per maždaug valandą ir likus 15 minučių visi laukia dar vieno nepamirštamo reginio. Sugiedoję himną keliame choreo. Joje – vainike pavaizduotas mūsų logotipas su karūna, simbolizuojančia mūsų karaliavimą Lietuvos fanscenoje. Iš abiejų pusių keliami 375 šalikai, vienai pusei atsukus užrašą mūsų garbė, kitam datas 1998-2018, simbolizuojančias mūsų jubiliejų. 

Norime išreikšti dar vieną mintį apie aktualią patyčių ir keiksmažodžių temą. Nors ir yra bandoma kovoti su jais darant įvairias propagandines reklamas, kai žaidėjai ragina fanus komandą palaikyti be keiksmažodžių ir patyčių, priešų klubas pranešėjo raginamas bando šaipytis iš mūsų choreografijjos, taip sukeldamas įaudrintą publikos reakciją. Žodžiu - kalbama viena, daroma kita, tačiau mes tuo nesiskundžiame. Manome, kad klubai ir lyga, bandydama sukurti taip vadinamą „šeimos“ atmosferą arenose pati šauna sau į koją, nes naikindami bet kokią priešpriešą tarp klubų sunaikins ir atmosferą, dėl kurios tos šeimos ir kiti žiūrovai ateina į rungtynes.

Net ir visai arenai skanduojant taip vadinamą vikingų skanduotę esame girdimi, nors mūsų ir yra 20 kartų mažiau nei priešininkų. Tiesa, ir vėl sunku suskaičiuoti žmones, palaikiusius komandą kartu su mumis, tačiau apytiksliais skaičiavimais šįkart žmonių buvo daugiau, tačiau dėl kai kurių piliečių nesugebėjimo apsivilkti raudonų marškinėlių neatrodėme taip įspūdingai ir masyviai, kaip galėjome atrodyti. 

Mačo metu palaikymas, kad ir kaip mums nesinorėtų, stipriai priklauso nuo komandos pasirodymo aikštėje ir banguoja kaip Baltijos jūra. Tačiau galime pasidžiaugti, kad pralaiminėjant dviženkliu skirtumu mes nenutylame ir po užvedančių aktyviausių žmonių kalbų parodome, kad esame kartu su komanda, tol, kol ji nepasiduoda. Po rungtynių pliaupiant lietui laukiame žaidėjų autobuso ir parodome, kad esame kartu su komanda bei palinkime sėkmės artėjančiose rungtynėse Italijoje. Na, o mes nieko nelaukdami grįžtame į savo mylimą miestą Vilnių. 

Grįžę iš kauno ir praleidę savo lovose vos kelias valandas, keli rytfaniai išvyksta į Turiną – didžiulė pagarba jiems. Taip pat norime padėkoti žmonėms, grįžusiems į Lietuvą iš Švedijos, Norvegijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos tik dėl B Tribūnos gimtadienio išvykos. Mums svarbioje išvykoje apsilankė ir VB bei DT, ačiū jiems! Ačiū visiems važiavusiems ir tikimės, kad ši išvyka duos papildomą impulsą mūsų judėjimui, kaip ir praeitais metais, pritraukdama didelį skaičių aktyvių naujokų. 

Kita išvyka į Panevėžį prieš pat Kūčias ir ten turime surengti ne ką prastesnį pasirodymą nei pernai.