2018-12-11 FIAT – Rytas

Su griausmu atšventę savo jubiliejinį 20-ąjį gimtadienį, grįžę po kauno išvykos bei pamiegoję vos kelias valandas, 9 rytfaniai ir pora kolegų iš Dzūkų Tankų ankstyvą gruodžio 10-osios rytą susitinka Vilniaus oro uoste. Vis dar vyraujant gimtadienio nuotaikoms, aptariamas išskirtinis šio jubiliejaus savaitgalis su visais jo renginiais. 

Praėję patikras, puikiomis nuotaikomis susėdame į lėktuvą ir mintyse jau regime saulėtąją Italiją. Tačiau šias mintis greitai išsklaido lėktuvo pilotas, pranešdamas, kad dėl rūko lėktuvas kils pusvalandžiu vėliau. Keli rytfaniai jau ima nerimauti, mat kelionės pradžia buvo suplanuota minučių tikslumu, tad pagal planą lėktuvui nusileidus Bergame teturėjome vos 20 min. pasiekti savo autobusą, vežantį į Turiną. Kadangi plano B nebuvo, beliko laukti ir tikėtis, kad pilotas paspaus „gazą“ ir laiku pasieksime Bergamo oro uostą. Pajuokaujame, jog dėl visko kaltas - pilietis E., kurį europinėse išvykose, tarsi prakeiksmas, pastoviai persekioja nelaimės. Tačiau praėjus geram pusvalandžiui galiausiai pakylame bei patogiai įsitaisydami bandome šiek tiek nusnausti. Juk po tokio savaitgalio jėgų mums išties prireiks! 

Lėktuvui nusileidus visų žvilgsniai iškart krypsta į laikrodžius - turime vos kelias min. suspėti į autobusą. Tenka šiek tiek pramankštinti kojas, bet savo autobusą pasiekiame laiku. Įtampai atslūgus užsiimame autobuso galą ir ramiai pajudame Turino link. Kelionė gan ilga – 3 val., tad jas stengiamasi išnaudoti poilsiui, dėl ko rytfaniui L., neradus kompanijos, tauriuosius gėrimus tenka degustuoti vienam. 

Atvykę į Turiną pirmiausiai nusprendžiame ko nors užkąsti. Rastoje vietinėje užkandinėje, kurioje gaminami „Panini“ sumuštiniai, išbandome savo laimę, mat italų kalba parašytas užsakymų formas pildome, pasikliaudami vien nuojauta. Vieni lieka patenkinti savo maistu, kiti – nelabai, bet daugiau mažiau pasistiprinę jau traukiame link savo gyvenamosios vietos. Įsikūrę apartamentuose bei šiek tiek pailsėję susiruošiame turistauti. Tačiau nuovargio pakirstą pilietį L. randame dar gerai įmigusį. Nusprendę nežadinti pavargėlio, paliekame jį vieną bute, o patys patriaukiame centro link.

Antrą kartą Turine besilankanti R. praveda trumpą ekskursiją, o aplankę kelis turistinius objektus leidžiamės į maisto paieškas. Kadangi dauguma restoranų atsidaro tik 19 val., užtrunkame, kol randame veikiančią nedidelę piceriją. Užsisakant picas ir čia tenka pasikliauti nuojauta, deja, šįkart ji paveda visus. Negana to, kad liekame normaliai nepavalgę, pickepė dar liepia išeinant susitvarkyti savo stalus, atskirai surūšiuojant ir išmetant visas atliekas. Taip išknibinėtos picos šedevras keliauja tiesiai į šiukšliadėžę... Tad kitos užeigos duris praveriame jau gan nedrąsiai, spėliodami, kokie dar siurprizai mūsų laukia. Tačiau trečias kartas nemeluoja ir pagaliau šiltai bei patogiai įsitaisę aplink didelį stalą, užkandžiaudami mėgaujamės pirmuoju vakaru Turine. Nuotaiką dar labiau pakelia atsikėlęs ir nieko bute neradęs kolega, kuriam panorus išeiti į miestą tikru iššūkiu tampa buto durų įveikimas. Padėję išspręsti durų užrakinimo klausimą toliau turistaujame, grožėdamiesi vakarinio miesto panorama nuo Cappuccini kalvos. O sugrįžę bei dar šiek tiek panaktinėję keliaujame miegoti, mat rytoj laukia dar daugiau pramogų.

Atsikėlę bei pasiskirstę į kelias grupeles išsiruošiame į miestą. Papusryčiavę patraukiame link Turino simbolio - Mole Antonelliana bokšto, tačiau šis antradienį nedirba, tad negaišdami laiko pasiryžtame įveikti Superga kalną. Nenorėdami nusileisti kiekvienoje euro išvykoje į aukštumas lipantiems rytfaniams, Dzūkų Tankai paduoda gerą tempą, tad jau netrukus statusis kalnas priverčia daryti pirmąjį sustojimą. Atgavę kvapą bei atsigaivinę kopiame toliau ir dar po kelių sustojimų galiausiai išvystame kalno viršukalnėje stūkstančią Superga baziliką. Pasigrožėję vaizdu nuo kalno bei pasidarę kelias nuotraukas netikėtai aptinkame legendinei Italijos komandai, 1949 m. gegužės 4 d. tragiškai lėktuvo katastrofoje žuvusiai „Grande Torino“, atminti skirtą vietą, gausiai nužymėtą įvairių futbolo fanų grupių lipdukais bei šalikais. Palikę šią didelį įspūdį sukėlusią vietą bei nusileidę nuo kalno nuvykstame prie „Juventus“ stadiono.

Iki krepšinio mačo turėdami dar kelias valandas, jas išnaudojame poilsiui lovose. Atgavę jėgas visi kartu patraukiame link „PalaRuffini“ arenos.
Gan greitai pasiekę areną, lengvai praeiname apsaugos patikrinimą ir štai mes jau viduje. Išsikabinę vėliavas laukiame rungtynių pradžios. Prie jau stovinčių rytfanių prisijungia vietiniai lietuviai ir iš Londono palaikyti „Rytą“ atvykę emigrantai. Bendrai mums skirtame sektoriuje - 26 žmonės. Palaikymas pirmoje rungtynių pusėje - neblogas, puikiai girdimas tiek arenoje, tiek prie tv ekranų. Vienas emigrantas taip nuoširdžiai stengėsi dainuoti mūsų dainas, nežinodamas žodžių, kad dažnai ne vietoje įstodamas sukeldavo ne tik šypseną, bet ir didžiulį juoko pliūpsnį. Tačiau negalime pykti, mat pilietis stengėsi palaikyti mūsų mylimą klubą, kiek įmanydamas.

Verta pažymėti ir tai, kad nuostabiai aikštelėje žaidęs Roko, net nuo atsarginių žaidėjų suolelio ragino mus dar garsiau palaikyti „Rytą“. Tai tik parodo, koks svarbus komandai yra palaikymas ir kaip jis motyvuoja žaidžiant!

Nors rungtynių pradžia nuteikė gan optimistiškai ir atrodė, jog bus pasiekta lengva pergalė prieš grupės autsaiderius, kaip turbūt jau įprasta, komanda galiausiai mums sudegina ne vieną nervų ląstelę iki pat pratęsimo pabaigos. Vis dėlto pergalė – pasiekta, komanda užsitikrino vietą kitame etape. Tai reiškia, kad rytfaniai neapsiribos vien pirmu etapu, Rytas turės mūsų palaikymą ir antrame etape. 

Po rungtynių einame pasitikti komandos ir pasveikinti su pergale. Šalia arenos tvoros taip pat laukė ir plakatą paruošę keli italai, atvykę pasveikinti Sutton tiesiai iš Trento. Kaip ir buvo tikėtasi, Instagramo žvaigždę labiau sudomino italai nei 2000 km dėl komandos atvykę rytfaniai. Kiek ilgėliau pabendravome su Arnu Butkevičiumi, aptarėme būsimus varžovus kitame etape, komandos rezultatus bei gimtadienio įspūdžius. O likusiai komandos daliai esame tiek pat įdomūs, kiek socialinio tinklo žvaigždei... 

Išlydėję komandos autobusą, skubame į apartamentus atgauti mačo metu atiduotas jėgas, mat po gerų 4 val. jau teks ruoštis planuotai kelionei į Milaną.
Kitą dieną apžiūrėję mados sostinės žymiausius objektus, nuėję ne vieną dešimtį kilometrų, vakarop jau skubame į Bergamo oro uostą. Laikas oro uoste neprailgsta ir po poros valandų mes jau lėktuve. Kadangi tuo pačiu reisu skrido ir „Ryto“ komanda, lėktuvo stiuardesė ne kartą pasveikino mūsų klubą iškovojus pergalę bei palinkėjo sėkmės kitame etape. 

Išvargę, bet laimingi, patyrę daugybę įspūdžių, juodai baltai raudoni vėlų trečiadienio vakarą pasiekia Vilnių. Atsisveikinę su bendražygiais visi patraukia namo ilsėtis ir planuotis būsimas išvykas. 

Jau šį sekmadienį (gruodžio 23 d.) pradėsime šventes Panevėžyje. Kalėdinė nuotaika, karštas vynas ir daugybė įspūdžių – garantuoti! Prisijunk ir Tu, registruokis išvykai į Panevėžį ir jau šį sekmadienį keliauk kartu su mumis!