2017-11-05 Vytautas – Lietuvos rytas
Taip jau gavosi, kad antroji 2017/18 m. sezono išvyka išpuolė darbo dieną. Tad šį lietingą ketvirtadienį, kol vieni spėjo ramiai grįžti po pamokų ar paskaitų, kiti skubėjo greičiau baigti darbus, jog visi laiku pasiektume Prienus.
Kelionės metu aptarinėjami būsimų europinių išvykų planai bei dalijamasi prisiminimais apie ankstesnes keliones. O, kad būtų įdomiau, nebesekantys savo išvykų skaičiaus bando prisiminti, kiek iš tiesų išvykų jau turi savo sąskaitoje. Tačiau tai pasirodo per sunku, mat daugelis pripažįsta, kad po šimtuko jau nėra tiek azarto vesti kelionių statistikos. Todėl šie skaičiavimai pakeičiami įdomesniais – LKL žemėlapyje esančių bei buvusių miestelių senųjų salių bei naujųjų arenų aplankymu.
Prienai pasiekiami laiku. Šį Lietuvos pietuose esantį miestą šįkart aplanko 28 rytfaniai. Apsukresnieji dar spėja prieš pat varžybas sukirsti po kebabą, o likusieji tikisi alkio kirminą nuraminti arenoje kiekvienam žiūrovui žadėtais „Boso“ riešutais bei „Red Bull“iu. Deja, ne visoms viltims lemta išsipildyti. Tačiau nusivylę liekame ne tik mes, bet ir apsaugos darbuotojai, tikėjęsi tradiciškai pirmieji prie arenos pasveikinti mus atvykus į Prienus, o savo nustebimui išvydę rytfanius, jau tik suėjusius į tribūną.
Komandos žaidimas - banguotas, neleidžiantis pasiekti didesnės taškų persvaros, o mums tenka pavargti, savo balsais stengiantis įveikti visą areną užgožiantį, vietinių būgnais bei rėkimu keliamą, triukšmą. Tokiomis sąlygomis kurti normalų palaikymą išties sunku. Žinoma, smagu, kad prieniškiai savo ekipą bando palaikyti ne vien komandos ar miesto pavadinimo skandavimu, bet ir ilgesnėmis, daugumos komandų fanų seniausiai naudojamomis, kad ir kaip jau spėjusiomis įgristi, dainomis. Vis dėlto matyti šiokia tokia pažanga. Antro kėlinio pradžioje varžybos kelioms akimirkoms sustabdomos, kadangi mūsų išmestas konfeti nugula ir ant aikštelės parketo, tad tenka luktelėti, kol viskas iššluojama. Apsaugos darbuotojams taip pat nepatinka sprogstančių petardų garsai, tad kuo toliau, tuo gausiau stengiamasi apsupti rytfanių tribūną. Galiausiai „Lietuvos rytas“ pasiekia pergalę prieš vietinę „Vytauto“ ekipą rezultatu 69:75.
Po mačo, sektoriuje dar pasidarę triBūnos nuotrauką, išeiname į lauką pasitikti savų žaidėjų. Kol laukiame, pabendraujame su keliais iš pažiūros vietiniais gyventojais, traukiančiais dūmą prie arenos. Pastarieji mus gerokai nustebina. Juk ne kasdien galima išgirsti frazę: „Šiaip tai aš esu iš Kauno, bet visą gyvenimą sergu už „Rytą“!“. Todėl keli nepatikliausieji rytfaniai iškart užduoda papildomų klausimų šiam Raider Nation džemperiu vilkinčiam vyrukui apie vienų ar kitų metų „Lietuvos ryto“ ekipos sudėtį. Su mūsų pašnekovais atsisveikiname, pašmaikštavę bei sulaukę palinkėjimų sekmadienį įveikti „žalgirį“, ko linkime ir iš arenos išeinantiems „Lietuvos ryto“ žaidėjams. Priminę apie varžybų su kavenskais svarbą, ilgiau pasišnekame su Mindaugu Lukauskiu, kuris pajuokauja, jog šįvakar, be ugnies ir šviesų tribūnoje, tokių ramių mūsų neatpažįsta.
Išlydėję žaidėjus prieš mačą nespėjusieji paragauti Užkalnio išgirtųjų kebabų skuba ištaisyti šią klaidą bei įvertinti, kuo gi jie tokie ypatingi. O sotūs ir laimingi pajudame mylimojo Vilniaus link. Diskutuojant apie šio vakaro mačą, kitų komandų pasirodymus bei keiksnojant sekmadienio tvarkaraštį, dėl kurio daugumai teko praleisti futbolą, kelionė namo neprailgsta.
