2017-11-05 Vytautas – Lietuvos rytas

Taip jau gavosi, kad antroji 2017/18 m. sezono išvyka išpuolė darbo dieną. Tad šį lietingą ketvirtadienį, kol vieni spėjo ramiai grįžti po pamokų ar paskaitų, kiti skubėjo greičiau baigti darbus, jog visi laiku pasiektume Prienus.

Kelionės metu aptarinėjami būsimų europinių išvykų planai bei dalijamasi prisiminimais apie ankstesnes keliones. O, kad būtų įdomiau, nebesekantys savo išvykų skaičiaus bando prisiminti, kiek iš tiesų išvykų jau turi savo sąskaitoje. Tačiau tai pasirodo per sunku, mat daugelis pripažįsta, kad po šimtuko jau nėra tiek azarto vesti kelionių statistikos. Todėl šie skaičiavimai pakeičiami įdomesniais – LKL žemėlapyje esančių bei buvusių miestelių senųjų salių bei naujųjų arenų aplankymu.

Prienai pasiekiami laiku. Šį Lietuvos pietuose esantį miestą šįkart aplanko 28 rytfaniai. Apsukresnieji dar spėja prieš pat varžybas sukirsti po kebabą, o likusieji tikisi alkio kirminą nuraminti arenoje kiekvienam žiūrovui žadėtais „Boso“ riešutais bei „Red Bull“iu. Deja, ne visoms viltims lemta išsipildyti. Tačiau nusivylę liekame ne tik mes, bet ir apsaugos darbuotojai, tikėjęsi tradiciškai pirmieji prie arenos pasveikinti mus atvykus į Prienus, o savo nustebimui išvydę rytfanius, jau tik suėjusius į tribūną.


Komandos žaidimas - banguotas, neleidžiantis pasiekti didesnės taškų persvaros, o mums tenka pavargti, savo balsais stengiantis įveikti visą areną užgožiantį, vietinių būgnais bei rėkimu keliamą, triukšmą. Tokiomis sąlygomis kurti normalų palaikymą išties sunku. Žinoma, smagu, kad prieniškiai savo ekipą bando palaikyti ne vien komandos ar miesto pavadinimo skandavimu, bet ir ilgesnėmis, daugumos komandų fanų seniausiai naudojamomis, kad ir kaip jau spėjusiomis įgristi, dainomis. Vis dėlto matyti šiokia tokia pažanga. Antro kėlinio pradžioje varžybos kelioms akimirkoms sustabdomos, kadangi mūsų išmestas konfeti nugula ir ant aikštelės parketo, tad tenka luktelėti, kol viskas iššluojama. Apsaugos darbuotojams taip pat nepatinka sprogstančių petardų garsai, tad kuo toliau, tuo gausiau stengiamasi apsupti rytfanių tribūną. Galiausiai „Lietuvos rytas“ pasiekia pergalę prieš vietinę „Vytauto“ ekipą rezultatu 69:75.

Po mačo, sektoriuje dar pasidarę triBūnos nuotrauką, išeiname į lauką pasitikti savų žaidėjų. Kol laukiame, pabendraujame su keliais iš pažiūros vietiniais gyventojais, traukiančiais dūmą prie arenos. Pastarieji mus gerokai nustebina. Juk ne kasdien galima išgirsti frazę: „Šiaip tai aš esu iš Kauno, bet visą gyvenimą sergu už „Rytą“!“. Todėl keli nepatikliausieji rytfaniai iškart užduoda papildomų klausimų šiam Raider Nation džemperiu vilkinčiam vyrukui apie vienų ar kitų metų „Lietuvos ryto“ ekipos sudėtį. Su mūsų pašnekovais atsisveikiname, pašmaikštavę bei sulaukę palinkėjimų sekmadienį įveikti „žalgirį“, ko linkime ir iš arenos išeinantiems „Lietuvos ryto“ žaidėjams. Priminę apie varžybų su kavenskais svarbą, ilgiau pasišnekame su Mindaugu Lukauskiu, kuris pajuokauja, jog šįvakar, be ugnies ir šviesų tribūnoje, tokių ramių mūsų neatpažįsta.

Išlydėję žaidėjus prieš mačą nespėjusieji paragauti Užkalnio išgirtųjų kebabų skuba ištaisyti šią klaidą bei įvertinti, kuo gi jie tokie ypatingi. O sotūs ir laimingi pajudame mylimojo Vilniaus link. Diskutuojant apie šio vakaro mačą, kitų komandų pasirodymus bei keiksnojant sekmadienio tvarkaraštį, dėl kurio daugumai teko praleisti futbolą, kelionė namo neprailgsta.


Autorius B Tribuna 2026 m. kovo 9 d.
Štai ir praėjo taurės savaitgalis, turėjęs savų pliusų bei minusų. Pirmiausia, po ilgos pertraukos nusimestas akmuo nuo širdies - įvykdėme programą minimum patekti į finalą. Derbyje didesnės kovos šįkart nepasiūlėme, tačiau komandai priekaištų turėti negalime. Iš tikrųjų komandos reakcija į rezultatą netgi džiugina - nesitenkiname tik gera kova finale. Kad ir koks didelis skirtumas būtų tarp klubų, nesinori ieškoti didelio pozityvo pralaimėjus dviženkliu skirtumu. Tikslas niekada nebus antra vieta ir jos mes nešvenčiame. Aplink krepšinį pasirodome gerai, nors veiksmo ir norėjosi daugiau. Tiek finale, tiek pusfinalyje sklidina aktyvaus palaikymo tribūna su solidžiu palaikymu. Finale iškeliama choreo skiriama karo Ukrainoje ketvirtosioms metinėms paminėti. Pasinaudodami progą norime padėkoti visiems prisidėjusiems prie mūsų paramos akcijos, kurios metu surinkome virš 3 tūkstančių eurų bei išskirtinis ačiū rytfaniams padovanojusiems ekipuotės komplektą. Didžiuojamės, kad liekame viena iš nedaugelio šalių Europoje, kuri nepamiršta ukrainiečių ir remia juos taip pat aktyviai, kaip ir karo pradžioje, nepaisant tam tikrų veikėjų skleidžiamos okupantų melodijos. Šiandien tik galime palinkėti, kad minėtume ne dar vienas metines, o Ukrainos pergalės dieną. Truputį apie patį renginį. Turbūt visiems aišku, kad jis nėra orientuotas į organizuoto palaikymo grupes ar apskritai į fanų bendruomenes ir čia mus apima didžiausias pyktis ir nepasitenkinimas. Krepšinis nėra tiesiog verslas, tai yra socialinis reiškinys. Mums nereikia tų visų blizgučių ir tuštybių mugės. Mes čia esame dėl krepšinio, o ne žmonių bukinimo su nuvalkiotais renginukais, cringe vedėjukais ir estradinėmis dainelėmis, būtent šie komponentai yra viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje beveik neturime sporto palaikymo kultūros. Kad ir kaip pūstųsi organizatoriai - visa tai pigu, tuščia ir veda į niekur. Ir pabaigai - didžiulis ačiū visai bendruomenei. Matyti tokį dideli dėl klubo susivienijusių žmonių kiekį yra didžiausias atpildas už tai ką darome čia B Tribūnoje. Ir nesvarbu ar komanda laimi, ar pralaimi 30 taškų. Neišduodame spalvų bei toliau visa širdimi palaikome komandą, nes ji mūsų, nes kitos neturime.
Autorius B Tribuna 2026 m. kovo 9 d.
Panašu, kad šaltas, tamsus ir niūrus laikotarpis buvo išvarytas ne tik kalendoriškai, bet pavasaris ateina ir į Ryto kiemą. Pasiekta svarbi pergalė prieš pat taurės savaitgalį, taip pratęsiant ne tik pergalių seriją, bet ir iškovojant antrą pergalę iš eilės revanšuojantis. Žaidimas po truputį gerėja, o tai leidžia tikėtis, kad juodžiausias laikotarpis jau praeityje, o prieš akis laukia skambios pergalės. Nuodėmė būtų neišskirti jaunojo Igno pasirodymo. Sunku nesižavėti iš tokio jauno žaidėjo spinduliuojama veteraniška ramybe, sveikiname su puikiu pasirodymu. Matome, kad Ignui Rytas yra brangus, matome, kad atiduodama širdis už tris gražiausias spalvas. Tikimės, kad vertybės ir jaunatviškas entuziazmas niekur nedings, išlik, koks esi, ir tikimės greito pasimatymo aikštelėje! Pavasario sutikimo šventės dieną į išvyką pasileidžia pilnas autobusas ir dar keli ekipažai mašinų. Su prisijungusiais vietoje sektoriuje turime 89 Rytui neabejingas sielas. Utenoje didelio pasipriešinimo palaikymo prasme nesulaukiame, tad pavyksta garsiai skambėti visų rungtynių metu. O dabar visos akys krypsta į ateinančio savaitgalio KMT, kur tikslas tik vienas. Visas dvejones metame į šoną, perkame bilietus, neturintys transporto rašykite mums, būname tvirtas užnugaris komandai! Iki susitikimo Šiauliuose! Tik pirmyn, ne atgal!
2026 m. vasario 10 d.
Kiek daugiau nei po dviejų metų pertraukos mes vėl grįžtame į Prancūziją. Šįsyk TOP16 etape susitinkame su Le Mano miesto reprezentacine krepšinio komanda. Miesto, kuris visame pasaulyje yra pagarsėjęs savo 24 valandų lenktynėmis, kuriose komandos iš viso pasaulio varžosi kieno automobiliai yra greičiausi. Deja, bet mūsų komanda šiame mieste savo lenktynes pralaimėjo ir patyrė dar vieną pralaimėjimą, bet apie viską iš pradžių. Įvairiausiais keliavimo būdais į Le Maną susirenka 16 B tribūnos atstovų ir 3 Dzūkų tankai, prisijungus dar keliems rytfaniams sektoriuje palaikymą kūrė 22 fanatai. Atskira padėka alytiškiams, kurie šį sezoną aktyviai jungiasi prie euro išvykų. Namų komandos patirtis, priimant svečius europinėse batalijose pasijautė iš pačių pradžių. Bilietus ir sektorių gavome iki rungtynių startinio švilpuko likus dvejoms valandoms. Problemos ties čia nesibaigia. Atvykus į mums išskirtą sektorių pradedame ilgas ir bereikšmes diskusijas su arenos apsauga. Koją kišo tradicija tapęs prancūzų nenoras ar labiau anglų kalbos nemokėjimas. Į diskusiją įsitraukus laisvai prancūziškai kalbantiems B tribūnos vyrukams, argumentų kalba pavyko pasiekti savo ir arenos darbuotojams baigėsi norai trukdyti mums ruoštis kurti palaikymą. Nepaisant svyruojančių nuotaikų, palaikymas buvo „pasikūręs“ visų rungtynių metu. Tam ypač padeda ir atsivežtas būgnas, kuris ne tik padeda išgauti melodingumą, bet ir savotiškai užsivesti esant duobelėms aikštelėje. Vėlgi, komandos pasirodymo aikštelėje nesiimsime vertinti. Užsidegimas buvo matomas. Tai puikiai pasimatė ant suoliuko esant komandos kapitonui ir Speedy, kurie kiekvieną momentą išgyveno lyg tai būtų jų paskutinės rungtynės. Tai įkvepia, jog ne viskas prarasta. O viskas tikrai nėra prarasta. Šansai Europoje pagaliau peržengti TOP16 etapą komplikavosi, tačiau jie vis dar yra realūs, tereikia iki galo padaryti darbą. Grįžę į Lietuvą ruošiames išvykai į Jonavą. Fanatų gyvenimas yra ne apie pergales, jis yra apie atsidavimą savo miestui, savo klubui, savo spalvoms. Keliaujame į Jonavą kartu!