2024-12-08 Žalgiris – Rytas

Kaip ir prieš 7-erius metus B Tribūnos gimtadienio diena pažymima derbiu su amžinais priešininkais iš Kauno. Turbūt, sunku tai pavadinti atsitiktinumu, juk visi žino, kad tai geriausia, ką turi lietuviškas sportas. O tokį renginį papildomi prieskoniai tik dar labiau pagardina.

Šventinius renginius pradėjome jau šeštadienį ryte, kai 50 rytfanių sudalyvavo 3x3 krepšinio turnyre. Dėkojame klubui už aikštelės suorganizavimą. Ne vienam smagu žaisti arenoje, kurioje praleidžiame ne vieną savaitgalį ir jaučiamės kaip namuose. O kiek atsipūtę, vakarą praleidžiame koncerte šėldami pagal hip hopo, roko ir pankroko melodijas.

Turiningą savaitgalį pratęsiame jau nuo pietų pradedami dar vieną masinę išvyką į Kauną. Šįkart iš Vilniaus pajuda 9 autobusai, nors ir ne visi sklidini, tačiau su šventinėmis nuotaikomis. Džiugu, kad ir važiuojančių rytfanių supratingumo lygis auga ir didelių sunkumų organizuojant tokio masto išvykas nekyla. Kaune nusprendžiame didesnės eisenos nedaryti ir apsiriboti pyrošou šalia arenos.

Rungtynes pradedame įspūdingu kelių tūkstančių balionų šou. Tiesa, viskas pavyksta ne taip, kaip planuota. Bekeliant banerį pastebime, kad per klaidą jis keliamas atvirkščiai, o bandant klaidą ištaisyti, įsijungia apsauga, kuri bando neleisti iškelti banerio, nes šis esą nesuderintas su Žalgirio klubu. Ar bijota dar vienos žinutės klubo draugui savivaldybėje? Galbūt. Dar prieš rungtynes gauname įspėjamuosius skambučius iš policijos bauginančius sankcijomis prasidėjus įžeidinėjimams ir keiksmažodžiams. O bandymai plėšti nesuderintus banerius kvepia neskania cenzūra. Nurimus aistroms, ramiai pasiruošiame banerį “26 metai istorijai, aistrai, legendoms” ir iškeliame jį trečio kėlinio pradžioje.

Ultrų judėjimas visame pasaulyje susijęs su maištautojų dvasia. Priešinamasi įsišaknijusioms visuomenės normoms, komercializacijai, priešinamasi materealizacijai iškeliant dvasines, bendruomeniškas vertybes aukščiau piniginių eilučių. Todėl kaskart bandant nutildyti mus ar mūsų priešininkus, mes būsime dar labiau matomi ir dar labiau girdimi. Tą parodome antrojo kėlinio pradžioje iškeldami banerį: “Krabai, skauda, nes tiesa?”, bei užvesdami skanduotę taip įžeidusią tą menkystą, kad iki šios dienos jis vis dar svajoja apie gerklių užkišimą. Laikome savo pareiga priešintis veiklai/veiksmams nesutampančiais su mūsų vertybėmis ar tai būtų matijošaitis, ar žiemelis, ar bet koks kitas visuomenės veikėjas. Tik taip galime išlikti teisūs prieš save ir savo sąžinę, kurios panašu, kad tokie veikėjai neturi.

Intrigą ir kovą žaidėjai išlaikė visų rungtynių metu ir tai vertiname kaip geriausią dovaną mums. Didžiuojamės, kad kaunatės už mus, o mes galime atsidėkoti tokiu palaikymu, kurio esate verti.

Kiekvienam juodai baltai raudonam garbė didžiausia už sukurtą šventę ir įsimintiną pasirodymą kuriant aukščiausio lygio palaikymą. Ir toliau aukime ir stiprėkime drauge! Pirmyn, vilniečiai!

Autorius B Tribuna 2026 m. kovo 9 d.
Štai ir praėjo taurės savaitgalis, turėjęs savų pliusų bei minusų. Pirmiausia, po ilgos pertraukos nusimestas akmuo nuo širdies - įvykdėme programą minimum patekti į finalą. Derbyje didesnės kovos šįkart nepasiūlėme, tačiau komandai priekaištų turėti negalime. Iš tikrųjų komandos reakcija į rezultatą netgi džiugina - nesitenkiname tik gera kova finale. Kad ir koks didelis skirtumas būtų tarp klubų, nesinori ieškoti didelio pozityvo pralaimėjus dviženkliu skirtumu. Tikslas niekada nebus antra vieta ir jos mes nešvenčiame. Aplink krepšinį pasirodome gerai, nors veiksmo ir norėjosi daugiau. Tiek finale, tiek pusfinalyje sklidina aktyvaus palaikymo tribūna su solidžiu palaikymu. Finale iškeliama choreo skiriama karo Ukrainoje ketvirtosioms metinėms paminėti. Pasinaudodami progą norime padėkoti visiems prisidėjusiems prie mūsų paramos akcijos, kurios metu surinkome virš 3 tūkstančių eurų bei išskirtinis ačiū rytfaniams padovanojusiems ekipuotės komplektą. Didžiuojamės, kad liekame viena iš nedaugelio šalių Europoje, kuri nepamiršta ukrainiečių ir remia juos taip pat aktyviai, kaip ir karo pradžioje, nepaisant tam tikrų veikėjų skleidžiamos okupantų melodijos. Šiandien tik galime palinkėti, kad minėtume ne dar vienas metines, o Ukrainos pergalės dieną. Truputį apie patį renginį. Turbūt visiems aišku, kad jis nėra orientuotas į organizuoto palaikymo grupes ar apskritai į fanų bendruomenes ir čia mus apima didžiausias pyktis ir nepasitenkinimas. Krepšinis nėra tiesiog verslas, tai yra socialinis reiškinys. Mums nereikia tų visų blizgučių ir tuštybių mugės. Mes čia esame dėl krepšinio, o ne žmonių bukinimo su nuvalkiotais renginukais, cringe vedėjukais ir estradinėmis dainelėmis, būtent šie komponentai yra viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje beveik neturime sporto palaikymo kultūros. Kad ir kaip pūstųsi organizatoriai - visa tai pigu, tuščia ir veda į niekur. Ir pabaigai - didžiulis ačiū visai bendruomenei. Matyti tokį dideli dėl klubo susivienijusių žmonių kiekį yra didžiausias atpildas už tai ką darome čia B Tribūnoje. Ir nesvarbu ar komanda laimi, ar pralaimi 30 taškų. Neišduodame spalvų bei toliau visa širdimi palaikome komandą, nes ji mūsų, nes kitos neturime.
Autorius B Tribuna 2026 m. kovo 9 d.
Panašu, kad šaltas, tamsus ir niūrus laikotarpis buvo išvarytas ne tik kalendoriškai, bet pavasaris ateina ir į Ryto kiemą. Pasiekta svarbi pergalė prieš pat taurės savaitgalį, taip pratęsiant ne tik pergalių seriją, bet ir iškovojant antrą pergalę iš eilės revanšuojantis. Žaidimas po truputį gerėja, o tai leidžia tikėtis, kad juodžiausias laikotarpis jau praeityje, o prieš akis laukia skambios pergalės. Nuodėmė būtų neišskirti jaunojo Igno pasirodymo. Sunku nesižavėti iš tokio jauno žaidėjo spinduliuojama veteraniška ramybe, sveikiname su puikiu pasirodymu. Matome, kad Ignui Rytas yra brangus, matome, kad atiduodama širdis už tris gražiausias spalvas. Tikimės, kad vertybės ir jaunatviškas entuziazmas niekur nedings, išlik, koks esi, ir tikimės greito pasimatymo aikštelėje! Pavasario sutikimo šventės dieną į išvyką pasileidžia pilnas autobusas ir dar keli ekipažai mašinų. Su prisijungusiais vietoje sektoriuje turime 89 Rytui neabejingas sielas. Utenoje didelio pasipriešinimo palaikymo prasme nesulaukiame, tad pavyksta garsiai skambėti visų rungtynių metu. O dabar visos akys krypsta į ateinančio savaitgalio KMT, kur tikslas tik vienas. Visas dvejones metame į šoną, perkame bilietus, neturintys transporto rašykite mums, būname tvirtas užnugaris komandai! Iki susitikimo Šiauliuose! Tik pirmyn, ne atgal!
2026 m. vasario 10 d.
Kiek daugiau nei po dviejų metų pertraukos mes vėl grįžtame į Prancūziją. Šįsyk TOP16 etape susitinkame su Le Mano miesto reprezentacine krepšinio komanda. Miesto, kuris visame pasaulyje yra pagarsėjęs savo 24 valandų lenktynėmis, kuriose komandos iš viso pasaulio varžosi kieno automobiliai yra greičiausi. Deja, bet mūsų komanda šiame mieste savo lenktynes pralaimėjo ir patyrė dar vieną pralaimėjimą, bet apie viską iš pradžių. Įvairiausiais keliavimo būdais į Le Maną susirenka 16 B tribūnos atstovų ir 3 Dzūkų tankai, prisijungus dar keliems rytfaniams sektoriuje palaikymą kūrė 22 fanatai. Atskira padėka alytiškiams, kurie šį sezoną aktyviai jungiasi prie euro išvykų. Namų komandos patirtis, priimant svečius europinėse batalijose pasijautė iš pačių pradžių. Bilietus ir sektorių gavome iki rungtynių startinio švilpuko likus dvejoms valandoms. Problemos ties čia nesibaigia. Atvykus į mums išskirtą sektorių pradedame ilgas ir bereikšmes diskusijas su arenos apsauga. Koją kišo tradicija tapęs prancūzų nenoras ar labiau anglų kalbos nemokėjimas. Į diskusiją įsitraukus laisvai prancūziškai kalbantiems B tribūnos vyrukams, argumentų kalba pavyko pasiekti savo ir arenos darbuotojams baigėsi norai trukdyti mums ruoštis kurti palaikymą. Nepaisant svyruojančių nuotaikų, palaikymas buvo „pasikūręs“ visų rungtynių metu. Tam ypač padeda ir atsivežtas būgnas, kuris ne tik padeda išgauti melodingumą, bet ir savotiškai užsivesti esant duobelėms aikštelėje. Vėlgi, komandos pasirodymo aikštelėje nesiimsime vertinti. Užsidegimas buvo matomas. Tai puikiai pasimatė ant suoliuko esant komandos kapitonui ir Speedy, kurie kiekvieną momentą išgyveno lyg tai būtų jų paskutinės rungtynės. Tai įkvepia, jog ne viskas prarasta. O viskas tikrai nėra prarasta. Šansai Europoje pagaliau peržengti TOP16 etapą komplikavosi, tačiau jie vis dar yra realūs, tereikia iki galo padaryti darbą. Grįžę į Lietuvą ruošiames išvykai į Jonavą. Fanatų gyvenimas yra ne apie pergales, jis yra apie atsidavimą savo miestui, savo klubui, savo spalvoms. Keliaujame į Jonavą kartu!