2024-12-08 Žalgiris – Rytas
Kaip ir prieš 7-erius metus B Tribūnos gimtadienio diena pažymima derbiu su amžinais priešininkais iš Kauno. Turbūt, sunku tai pavadinti atsitiktinumu, juk visi žino, kad tai geriausia, ką turi lietuviškas sportas. O tokį renginį papildomi prieskoniai tik dar labiau pagardina.
Šventinius renginius pradėjome jau šeštadienį ryte, kai 50 rytfanių sudalyvavo 3x3 krepšinio turnyre. Dėkojame klubui už aikštelės suorganizavimą. Ne vienam smagu žaisti arenoje, kurioje praleidžiame ne vieną savaitgalį ir jaučiamės kaip namuose. O kiek atsipūtę, vakarą praleidžiame koncerte šėldami pagal hip hopo, roko ir pankroko melodijas.
Turiningą savaitgalį pratęsiame jau nuo pietų pradedami dar vieną masinę išvyką į Kauną. Šįkart iš Vilniaus pajuda 9 autobusai, nors ir ne visi sklidini, tačiau su šventinėmis nuotaikomis. Džiugu, kad ir važiuojančių rytfanių supratingumo lygis auga ir didelių sunkumų organizuojant tokio masto išvykas nekyla. Kaune nusprendžiame didesnės eisenos nedaryti ir apsiriboti pyrošou šalia arenos.
Rungtynes pradedame įspūdingu kelių tūkstančių balionų šou. Tiesa, viskas pavyksta ne taip, kaip planuota. Bekeliant banerį pastebime, kad per klaidą jis keliamas atvirkščiai, o bandant klaidą ištaisyti, įsijungia apsauga, kuri bando neleisti iškelti banerio, nes šis esą nesuderintas su Žalgirio klubu. Ar bijota dar vienos žinutės klubo draugui savivaldybėje? Galbūt. Dar prieš rungtynes gauname įspėjamuosius skambučius iš policijos bauginančius sankcijomis prasidėjus įžeidinėjimams ir keiksmažodžiams. O bandymai plėšti nesuderintus banerius kvepia neskania cenzūra. Nurimus aistroms, ramiai pasiruošiame banerį “26 metai istorijai, aistrai, legendoms” ir iškeliame jį trečio kėlinio pradžioje.
Ultrų judėjimas visame pasaulyje susijęs su maištautojų dvasia. Priešinamasi įsišaknijusioms visuomenės normoms, komercializacijai, priešinamasi materealizacijai iškeliant dvasines, bendruomeniškas vertybes aukščiau piniginių eilučių. Todėl kaskart bandant nutildyti mus ar mūsų priešininkus, mes būsime dar labiau matomi ir dar labiau girdimi. Tą parodome antrojo kėlinio pradžioje iškeldami banerį: “Krabai, skauda, nes tiesa?”, bei užvesdami skanduotę taip įžeidusią tą menkystą, kad iki šios dienos jis vis dar svajoja apie gerklių užkišimą. Laikome savo pareiga priešintis veiklai/veiksmams nesutampančiais su mūsų vertybėmis ar tai būtų matijošaitis, ar žiemelis, ar bet koks kitas visuomenės veikėjas. Tik taip galime išlikti teisūs prieš save ir savo sąžinę, kurios panašu, kad tokie veikėjai neturi.
Intrigą ir kovą žaidėjai išlaikė visų rungtynių metu ir tai vertiname kaip geriausią dovaną mums. Didžiuojamės, kad kaunatės už mus, o mes galime atsidėkoti tokiu palaikymu, kurio esate verti.
Kiekvienam juodai baltai raudonam garbė didžiausia už sukurtą šventę ir įsimintiną pasirodymą kuriant aukščiausio lygio palaikymą. Ir toliau aukime ir stiprėkime drauge! Pirmyn, vilniečiai!
