2024-12-08 Žalgiris – Rytas

Kaip ir prieš 7-erius metus B Tribūnos gimtadienio diena pažymima derbiu su amžinais priešininkais iš Kauno. Turbūt, sunku tai pavadinti atsitiktinumu, juk visi žino, kad tai geriausia, ką turi lietuviškas sportas. O tokį renginį papildomi prieskoniai tik dar labiau pagardina.

Šventinius renginius pradėjome jau šeštadienį ryte, kai 50 rytfanių sudalyvavo 3x3 krepšinio turnyre. Dėkojame klubui už aikštelės suorganizavimą. Ne vienam smagu žaisti arenoje, kurioje praleidžiame ne vieną savaitgalį ir jaučiamės kaip namuose. O kiek atsipūtę, vakarą praleidžiame koncerte šėldami pagal hip hopo, roko ir pankroko melodijas.

Turiningą savaitgalį pratęsiame jau nuo pietų pradedami dar vieną masinę išvyką į Kauną. Šįkart iš Vilniaus pajuda 9 autobusai, nors ir ne visi sklidini, tačiau su šventinėmis nuotaikomis. Džiugu, kad ir važiuojančių rytfanių supratingumo lygis auga ir didelių sunkumų organizuojant tokio masto išvykas nekyla. Kaune nusprendžiame didesnės eisenos nedaryti ir apsiriboti pyrošou šalia arenos.

Rungtynes pradedame įspūdingu kelių tūkstančių balionų šou. Tiesa, viskas pavyksta ne taip, kaip planuota. Bekeliant banerį pastebime, kad per klaidą jis keliamas atvirkščiai, o bandant klaidą ištaisyti, įsijungia apsauga, kuri bando neleisti iškelti banerio, nes šis esą nesuderintas su Žalgirio klubu. Ar bijota dar vienos žinutės klubo draugui savivaldybėje? Galbūt. Dar prieš rungtynes gauname įspėjamuosius skambučius iš policijos bauginančius sankcijomis prasidėjus įžeidinėjimams ir keiksmažodžiams. O bandymai plėšti nesuderintus banerius kvepia neskania cenzūra. Nurimus aistroms, ramiai pasiruošiame banerį “26 metai istorijai, aistrai, legendoms” ir iškeliame jį trečio kėlinio pradžioje.

Ultrų judėjimas visame pasaulyje susijęs su maištautojų dvasia. Priešinamasi įsišaknijusioms visuomenės normoms, komercializacijai, priešinamasi materealizacijai iškeliant dvasines, bendruomeniškas vertybes aukščiau piniginių eilučių. Todėl kaskart bandant nutildyti mus ar mūsų priešininkus, mes būsime dar labiau matomi ir dar labiau girdimi. Tą parodome antrojo kėlinio pradžioje iškeldami banerį: “Krabai, skauda, nes tiesa?”, bei užvesdami skanduotę taip įžeidusią tą menkystą, kad iki šios dienos jis vis dar svajoja apie gerklių užkišimą. Laikome savo pareiga priešintis veiklai/veiksmams nesutampančiais su mūsų vertybėmis ar tai būtų matijošaitis, ar žiemelis, ar bet koks kitas visuomenės veikėjas. Tik taip galime išlikti teisūs prieš save ir savo sąžinę, kurios panašu, kad tokie veikėjai neturi.

Intrigą ir kovą žaidėjai išlaikė visų rungtynių metu ir tai vertiname kaip geriausią dovaną mums. Didžiuojamės, kad kaunatės už mus, o mes galime atsidėkoti tokiu palaikymu, kurio esate verti.

Kiekvienam juodai baltai raudonam garbė didžiausia už sukurtą šventę ir įsimintiną pasirodymą kuriant aukščiausio lygio palaikymą. Ir toliau aukime ir stiprėkime drauge! Pirmyn, vilniečiai!

2025 m. lapkričio 4 d.
Diskusijų po šių rungtynių kilo daug, tad džiaugiamės galėdami įžiebti diskusiją ir neleisti įsivyrauti vienai vienintelei ir neginčijamai nuomonei Lietuvoje. Apie viską po truputį nuo pradžių. Iš Vilniaus į Kauną pajuda pilni 5 autobusai. Su vietoje prisijungusiais, Rytą priešo teritorijoje palaiko apie 350 rytfanių. Nusistovėjęs skaičius, kuris jau nieko nebestebina. Smagu, kad stabilumas išlaikomas, net ir žinant kiek laiko suvalgo tokios išvykos. Tačiau patiriamos emocijos atperka viską. Rungtynių eigoje kyla du baneriai. Vienas pašiepiantis arenos atmosferą, kitas Europos krepšinio sistemą, dėl kurios sudaromos nelygios sąlygos klubams konkuruoti tarpusavyje. Kaune jau ne pirmus metus stebimas reiškinys, kur organizuotas palaikymas kišamas žmonėms per gerkles, tačiau niekaip neprigyja. Susitaikyti su tuo sekasi sunkiai ir cringe’as tampa kiekvienos išvykos atributu. Už šią mirusią atmosferą ir uždegame paguodos žvakutes. Kito banerio pagrindinės mintys jau aptartos praėjusiame poste sukelia dideles diskusijas komentaruose. Turbūt taikliausiai ir plačiausiai šia tema pastaruoju metu pasisako Rytis Vyšniauskas, tačiau bendrojoje masėje šios mintys ištirpsta. Ir tai, kokiais argumentais esame kritikuojami už šią poziciją tik parodo, kad įsigilinimas į šią temą yra labai paviršutiniškas. Dažniausi iš jų: tiesiog pavydit ir verkiat bei nesugebate susikurti galimybės ten būti. Ir žinoma tradicinis whataboutizmas su: “o kaip ten patys jūs toj savo kibiro taurėje žaidžiat.” Dar kartą - mūsų noras konkuruoti bent jau panašiomis sąlygomis. Tikimės, kad netolimoje ateityje tam atsiras galimybė ir konkurencija pasieks jau seniai Lietuvoje užmirštą lygį. Iš to laimėsime visi. Aikštelėje matėme kiek kitokį Rytą nei ankstesniuose sezonuose. Treneris spaudos konferencijoje sudėliojo stiprius akcentus, kuriuos norisi transliuoti žaidėjams ir iš mūsų pusės. Komandiškumas, aistra, atsidavimas ir kova iki paskutinio kraujo lašo. Tai yra tuom, kuom buvome gyvi pastaruosius penkis sezonus, nes tai mūsų identitetas. Nesvarbu, kas bežaistų komandoje tą reikia suprasti ir tuo gyventi. Tikime, kad tokios rungtynės suteikia puikias pirmąsias pamokas bei suteiks papildomą impulsą tolimesniam augimui. Nes augti tikrai dar turime kur. Trečiadienį Čempionų lyga grįžta į Vilnių, kur sieksime revanšuotis Heidelbergo ekipai. Būk arenoje ir padėk Rytui augti! Jei nori komandą palaikyti su mumis, kreipkis dėl bilieto asmenine žinute. Junkis prie Juodai Baltai Raudonų ir Tik pirmyn, ne atgal!
2025 m. spalio 18 d.
Vokietijos pakraštyje Rytą palaikė 53 žmonės. Geras skaičius euro išvykoje. Šį kartą į išvyką pasileido nemažas skaičius žmonių, kurie komandą užsienyje palaikė pirmą kartą, sveikiname juos "pramušus" pirmą euro išvyką. Prieš rungtynes padarome trumpą eiseną iki arenos bei su fajerių pagalba nudažome arenos apylinkes raudona spalva. Nors rungtynės ir nesiklostė mūsų komandai tinkama linkme, tačiau gerai skambėti viso mačo metu pavyko tikrai neblogai, dėl ko sulaukėme nemažai plojimų ir iš vietinės publikos. Pats Heidelbergo klubas giliai įsirašęs į Vokietijos istoriją, įkurtas prieš 73 metus ir net 9 kartus tapęs šalies čempionais. Tiesa, paskutinį kartą tai padarė 1977 metais. Kalbant apie vietinį palaikymą jį galima pavadinti kitokiu, naudojamas perteklinis būgnų skaičius ir apsiribojama trumpomis skanduotėmis su keliomis išimtimis. Po rungtynių pasitinkame komandą ir pasidaliname mintimis, kuriomis gyvename. Ypatingai orientuojame žodžius tiems, kurie čia žaidžia pirmą sezoną. Žaidėjai turi žinoti, kad juos palaikysime visur ir visada nesvarbu kas. Ir kad galvų nuleisti nėra kada - svarbu suprasti klaidas, kurias daro kiekvienas asmeniškai ir keistis taip, kad jų kiekis mažėtų. Gaila, kad pirmąją išvyką užsienyje pradėjome tokia nata. Esant sunkesniam periodui viešojoje erdvėje bandoma ieškoti atpirkimo ožių, badoma pirštais į tam tikrus žaidėjus, kurie nenusipelnė to, žinant visas aplinkybes. O dabar laukia svarbus periodas komandai norint atstatyti nuotaikas po dviejų pralaimėjimų iš eilės ir pirmas to bandymas šiandien Vilniuje. Visi imam šalikus dedamės raudonus marškinėlius ir pasimatome arenoje!
2025 m. spalio 14 d.
Panevėžyje Rytą palaikė 130 rytfanių. Skaičiai išvykose ir toliau išlieka solidūs. Palaikymas taip pat neblogo lygio. Tiesa, nuliūdina komandos žaidimas. Jau per kurį laiką atpratome matyti, kad puolime atkovojame žymiai mažiau kamuolių nei varžovai (16 vs 7). Priežasčių rasti galima milijoną, tačiau nesinori, kad tai taptų tendencija ateičiai. Kitas žingsnis - Vokietijoje, kur ir vėl vyksta nemenkos rytfanių pajėgos. Visus dar neturinčius bilieto kviečiame jį isigyti O1 ir O2 sektoriuose ( https://tickets.mlp-academics.de/shop/105/event/1954 ). Visiems geros europinės išvykos!