2024-10-12 Lietkabelis – Rytas
Įsibėgėjame į gerą ritmą. Žaidimo kokybė gerėja, o palaikymas komandai neblogėja. Panevėžyje Rytą palaiko apie 100 rytfanių - ilgą laiką vieno autobuso riba buvo kritinė ir daugiau surinkti į išvyką pavykdavo tik retais atvejais. Tačiau šį sezoną tai sekasi visai neblogai. Būtų smagu tokį masiškumą išlaikyti ir kitą sekmadienį Kėdainiuose.
Kokybišką palaikymą išlaikėme visų rungtynių metu. Labiausiai prie to prisidėjo stabilus komandos žaidimas leidęs nė akimirką nesuabejoti, kad pergalę išsivešime mes. Nerealu stebėti Martyno Paliukėno situaciją. Bičas atsiradęs iš niekur atiduoda širdį aikštėje ir to nevertinti tiesiog negalima.
Ne veltui Martynas mače su Žalgiriu buvo pasitiktas bene garsiausiai iš visų. Visai kitas jausmas, kai klubui atstovauja vietiniai žaidėjai, mieste auge nuo mažų dienų. Puikus pavyzdys kiekvienam jaunam vilniečiui. Taip ir toliau!
Po pergalės derbyje Vilniaus baruose gimsta dar vienas pop hitas, kurį pramušinėjame ir šioje išvykoje. Netrukus ji suskambės ir arenose. Kitą savaitę Čempionų lygą atkeliauja į Vilnių, o norintys komandą palaikyti organizuotai rašykite mums. Taip pat kviečiame registruotis sekmadienio išvykai į Kėdainius. Palaikyk juodai baltai raudonus drauge!
Sezono pradžia, kokios dar nesame turėję. Kaip griausmingai jį uždarėme, taip pat griausmingai ir atidarėme. Tikslų skaičių rytfanių arenoje pasakyti sunku, tačiau mūsų vertinimu jis siekė apie 400. Nepaprastai smagu už visą bendruomenę, kad šventę galime sukurti ir patys, nepaisant to, kad didelio susidomėjimo šiomis rungtynėmis Lietuvos krepšinio aplinkoje ir nebuvo. Šventiškos nuotaikos jaučiamos nuo pat susitikimo išvykos vietoje. Dauguma veidų nematyti visą vasarą, tad gera ir vėl sutikti bičiulius bei leistis į dar vieną juodai baltai raudoną nuotykį. O nuotykis prasideda eisena nuo pagrindinės Kėdainių senamiesčio aikštės. Paskutinį kartą eiseną čia darėme 2017 metais po garsiojo įvykio su gesintuvais, surinkę tais laikais solidų 70 žmonių skaičių. Šįkart eisena bene 5 kart didesnė ir tai tik leidžia pasidžiaugti augimu. Toliau norisi gilinti dabartinės bendruomenės supratimą apie palaikymo kultūrą, apie vertybes, apie protesto kultūrą. Ypatingai tai svarbu, kai priimami sprendimai, kurie nesutampa su mūsų vertybėmis. Tą pademonstruojame ir baneriu rungtynių pradžioje, kuris jau buvo aprašytas praėjusiame poste. Vienybės jausmas susirinkus tribūnoje dainuojant pirmuosius gabalus užveda. Matyti pirmąsias žaidėjų reakcijas motyvuoja dar labiau. Kaip jau viename interviu minėjo Jordanas - kai kuriems žaidėjams tai pirmas sezonas jų karjerose, kai jie žais turėdami tokio lygio organizuotą palaikymą. Ir mes padarysime viską, kad jis būtų įsimintiniausias jų karjerose. O žinutė žaidėjams - šis palaikymas yra ne tik privalumas jums, bet ir pareiga. Pareiga atiduoti save organizacijos tikslams, asmeninį ego palikti šone ir mėgautis mažomis akimirkomis kartu. Namuose ir išvykose. Visur kur Rytas, visur kur mes. Laukia dar vienas neužmirštamas sezonas. Atmosfera ir pati arena kažkiek priminė išvyką į Opavą. Panašus arenos išplanavimas bei žmonių skaičius. Tik šįkart tenka išsidėstyti ne visai optimaliai - per tris sektorius. Prie klubo himno jungiasi ir apšilinėjantis Martynas, smulkmena, kuri tikrai nelieka nepastebėta. Galų gale rungtynes vainikuoja šarmine dūmų pertraukėlė. LKL mano, kad baudomis pasipelnys ir sudrausmins mus, tačiau realybėje iššauks tik dar didesnes ir griežtesnes reakcijas. Ačiū kiekvienam prisijungusiam. Tikimės ne ką mažesnio aktyvumo ir savaitgalio išvykoje į Uteną. O rytoj laukia sugrįžimas namo. Arenoje laukia sezono pradžios choreografija bei juodai baltai raudonas krepšinis. Iki pasimatymo bičiuliai!
Viduryje savaitės paskui Rytą į Kėdainius pasileidžia nei daug nei mažai - 38 rytfaniai. Kartais sudėtinga žiūrėti tai, kas vyksta aikštėje, bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Svarbu išvengėme traumų ir šiaip ne taip ištempėme pergalę. Atkrintamųjų startas jau ryt. Kitas sezono etapas žada dar intensyvesnes kovas, dar daugiau emocijų ir dar daugiau Ryto! Atėję į areną prie savo kėdžių rasite po lapą, kurį prašysime iškelti prieš rungtynes pradėjus skambėti Ryto himnui. Tad ateikite anksčiau ir pasitikime lemiamas kovas kartu. Pirmyn, vilniečiai!
Šie susitikimai negali nieko nereikšti. Niekada. Tai emocijos, kurias jaučiame, tai priešprieša, kuri motyvuoja augti, tai eisenos sutraukiančios šimtus žmonių, tai pilnos arenos, vardan to kas bus geriausias. Tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Iš šios pusės galima pasidžiaugti, kad turėjome gerą reginį. Į Kauną patraukė 6 autobusai, o su vietoje prisijungusiais turėjome virš 400 rytfanių minią. Taip pat prie mūsų prisijungė 11 Dzūkų Tankų. Šįkart vizito Kaune pradžios taškas – Soboras, nuo kurio pradedame eiseną link arenos. Tiesa, paskutiniu metu sužinome, jog teks keisti eisenos maršrutą dėl mums paruoštų žalių dūmų pritvirtintų prie vieno iš tiltų, kurių pasiimti atvyko Aras. Akcija nepavyko. Visa kita vyko sklandžiai ir likus pusantros valandos iki rungtynių sueidinėjame į areną. Čia sulaukiame naujų apsaugos triukų, kuri įsivaizduoja, kad gali kurti savo įstatymus ir turinčius lipdukus apie žk siunčia protokolų surašymui bei atsisako įleisti į rungtynes. Kvaila, nes tai iššauks tik dar didesnę reakciją. Palaikymas pradedamas likus pusvalandžiui iki susitikimo pradžios, į kurį oponentai atsako pagarsinta muzika, siekiant pritildyti mus. O kas belieka nesugebant atsakyti tuo pačiu. Palaikymo kultūros skirtumai laikui bėgant tik didėja, o vestuvių vedėjų arenos užvedinėjimas kelią tik cringe’ą. Palaikymo lygis pirmosiomis minutėmis maksimalus kaip ir turėtų būti, tačiau trūkstant kovos aikštėje slopsta ir tribūnose. Tačiau didžiuojamės tais, kurie išsiugdo supratimą eiti prieš natūralias neigiamas emocijas ir dainuoja garsiai net ir stipriai atsiliekant. Nes tai daugiau nei tik rezultatas aikštėje. Turime skatinti tokio mentaliteto progresą. Pasibaigus rungtynėms mįslių lieka daug. Tačiau žinome, kad galime atrodyti žymiai geriau, o ar to užteks parodys laikas. Liko paskutinė, nesusipratimo pavadinimu 4 reguliariojo sezono ratas išvyka į Kėdainius. Ar ji kažką reiškia lentelėje? Ne. Ar ji kažką reiškia mums? Žinoma. Juk žaidžia mylimiausia komanda, be kurios mes negalim. Tad judam jos palaikyti ir ruoštis lemiamoms kovoms. Junkis prie mūsų!