2022-05-29 Lietkabelis – Rytas
Nepaisant pralaimėjimo pirmose serijos rungtynėse gausus rytfanių būrys susiruošė keliauti į Panevėžį su vienu tikslu – lyginti serijos rezultatą.
Trys autobusai ir vietoje prisijungę rytfaniai užpildė bene pusę trečiojo aukšto Cido arenoje. Užsivedimas nuo pat pirmų akimirkų buvo maksimalus. Apypilnė priešiška arena mus motyvavo dar labiau. Juk taip smagu dainuoti taip garsiai, jog varžovam tenka švilpti per savo komandos atakas, o galų gale vienintelis vietinių ginklas tampa DJ’aus muzikos garsinimas.
Pasiekta triuškinama pergalė aikštėje ir tribūnose džiugina, bet iki svajonės lieka dar trys žingsniai. Matėme, jog kituose Cido arenos sektoriuose įsikūrusiem rytfaniam rungtynių metu ir po jų teko susidurti su vietiniais, todėl dar kartą raginame visus jungtis prie mūsų ir kurti vieningą bei garsų palaikymą drauge.
Ir toliau aktyviai palaikykime Rytą!
Po kiek daugiau nei dviejų metų pertraukos vėl lankomės trečiame pagal dydį Graikijos mieste - Patruose. Saulė ir maloni temperatūra nuteikė viltingai, tačiau pergalės atsivežti ir vėl nepavyko. Nors šįsyk rungtynių svarba ir kontekstas kitas, tačiau visada keliaujant į išvyką tikimės tik pergalės. Deja, bet europinės išvykos Rytui dažniausiai nesusiklosto. Kai kalba pasisuka apie Graikijos krepšinį, visada yra įdomu pasinerti ir į vietinę palaikymo kultūrą, tačiau Patrų krepšinio klubas tuo pasigirti negali. Arenoje atmosfera nyki. Vos pasitaikius progai yra garsiai leidžiama muzika, arba per garsiai nustatytą mikrofoną rėkia arenos pranešėjas. Juokavome, jog atradome Šiaulių arenos analogą. Iš savo pusės palaikymą kurti pavyko tikrai neblogai. Lygiai dvi dešimtys juodai baltai raudonų paliko savo balsus arenoje. Momentais, nuo dainų aidinčioje arenoje vietiniai, graikams būdingomis pirštų kombinacijomis, išreiškė savo įvertinimą į mūsų įdėtą darbą. Pakeliui į Patrus sužinome, jog mūsų treneriui su žmona gimė atžala. Nors treneris išskubėjo atgal į Vilnių pamatyti gimusią dukrą ir gyvai pasveikinti progos neturėjome, mes naujai sukurtai šeimai linkėjimus pasiunčiame rungtynių metu. Linkime sveikatos ir ramių naktų! Krepšinyje yra svarbu turėti trumpą atmintį. Visas dėmesys į prieššventinę išvyką į Šiaulius ir artėjantį derbį su klubu iš vidurio Lietuvos. Šventinis laikotarpis nusimato darbingas, būk kartu su komanda!
Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse kartu su Rytas Ultras vaikinais į Jonavą patraukia du autobusai fanatų. Sveikiname visus su šia diena! Kelionės metu netyla diskusijos apie Europos fanscenos aktualijas, gatvės meną, aptariamos kitų Europos grupuočių choreografijos bei generuojamos idėjos vaizdiniam palaikymui. Akivaizdu, kad po išvykos į Varšuvą visi užsikrovę gerų emocijų, motyvacijos, kas ir spinduliavo kelionės metu. Sektoriuje susirenka 105 aktyvūs palaikytojai. Pirmoje rungtynių pusėje palaikymas nebuvo išskirtinis, tačiau tai, kas vyko antroje, verta aplodismentų. Tūsas sektoriuje užsikuria toks, kuris išjudina net ir centrinėse tribūnose esančius rytfanius, kurie, pakilę iš savo vietų, šoko pagal mūsų atliekamus gabalus. Pasiekta dar viena pergalė tokiu būdu, kuriuo ir norėtume, kad jos būtų prieš antros lentelės pusės komandas, džiaugiamės tuo. Dabar mūsų laukia rinktinių langas, turėsime šiokias tokias atostogas ir arenoje susimatysime gruodžio 6 dieną. O po rungtynių visi trauksime į legendinį Vilniaus subkultūrų festivalį „Vilniaus gatvės“, kuriame pasirodys visiems mums mylima grupė CONTRA98. Kviečiame visus rytfanius pirkti bilietus į festivalį ir po rungtynių apsilankyti klube Mello, teko girdėti gandų, kad bilietai netrukus brangs.
Nuostabus palaikymas Varšuvoje. Antradienio pavakarę į Lenkijos sostinę patraukia apie 300 rytfanių. Pasirodymas pradedamas eisena Varšuvos gatvėmis link arenos. Įdomu, kad didžioji eisenos dalis vyksta be policijos palydos. Varšuvoje išvykos fanų eisenos yra itin retas reiškinys, dėl kylančių saugumo pavojų. Džiaugiamės, kad mums ji pavyko sklandžiai, o eisenos pabaigoje pirotechnika ir netylančios dainos apgaubė arenos prieigas. Arena mus pasitiko nesvetingai. Nors Lenkija ir garsėja organizuotu palaikymu, tačiau požiūris į jį iš organizatorių pusės absurdiškas. Jokių vėliavų, būgnų, megafonų - nieko. Įsijungus klubo vadovams pavyksta išsikovoti bent jau minimalias sąlygas - vienas būgnas, megafonas ir sektoriaus vėliavos. Ačiū mūsų klubui už parodomą solidarumą ir pagarbą organizuotam palaikymui, kai to reikia labiausiai. Deja, prarandame daug brangaus laiko ir dalis atvykusiųjų praleidžia rungtynių pradžią. Nepaisant to, aukštą užsivedimo lygį pavyko išlaikyti be didesnių pertraukų. Juk žaidėme prieš didelį vardą fanatizmo pasaulyje turintį klubą. Oponentų pusėje apie 100 organizuoto palaikymo atstovų, be vėliavų kartas nuo karto suskamba neblogai, bet likusiai arenos daliai menkai jungiantis prie dainų, atmosfera lieka neįspūdinga. Turnyrinėje lentelėje tai buvo ypatingai svarbus susitikimas, tad pergalės skonis tampa dar saldesnis, kai užsitikrinome pirmąją vietą grupėje. Aikštėje žaidimas džiugina mažai ką ir dar reikės pakeisti begalę dalykų, kad nueitume ten, kur dar nebuvome. Daugiausia tai liečia psichologinius aspektus ir supratimą ko trenerių štabas reikalauja. Pastaruosius sezonus šis supratimas atsirasdavo tik finaluose, tad pagrindinis klausimas išlieka ar pavyks surasti receptą kaip pasiekti tą komandos vienybę ir energiją anksčiau nei birželį. Pabaigoje dar viena didžiulė padėka Ryto bendruomenei už šią išvyką. Emocija, kurią jaučiame atstovaudami savo miestą bei spalvas Europinėje platformoje yra kažkas ypatingo. Ir kiekvienas važiuojantis, aukojantis laisvadienius, žygiuodamas svetimo miesto gatvėmis su Juodai Baltai Raudonomis spalvomis prisideda prie to. Jokios tuštybės. Tik aistra ir meilė. Lai taip būna amžinai!