2022-04-11 Lietkabelis – Rytas

Prienuose apsilanko 53 fanai, iš kurių 4 DT. Ačiū jiems. Sektoriuje palaikymą gyvina ir keturios mojuojamos vėliavos. Tribūnose be mūsų dar apie 20 vilniečių atvykusių palaikyti klubą. Su jais porą kartų suskanduojame ir „Pirmyn, vilniečiai!“. Panašu, kad išėjus V. Šeškui Prienai pametė savo veidą ir tapo neįdomi komanda ne tik varžovams, bet ir vietiniams. Su kiekvienu sezonu ši arena darosi vis tuštesnė ir tuštesnė. Po rungtynių tradicinis Pirmyn vilniečiai, o po to prie sekančios skanduotės jungiasi ir Elvaras. Nepaprastai smagu matyti tokius momentus bei skaityti tokius atsiliepimus iš trenerio žiniasklaidoje po rungtynių. Tai ir padaro šį klubą ypatingu. Kelionėje atgal keli rytfaniai dalinasi savo istorijomis priversdami leipti juokais didelę dalį autobuso. Taip pat generuojamos idėjos ateities kovoms, juk artėja tai, ko labai laukiame ... Bet apie tai šiek tiek vėliau. Dabar kraunamės daiktus ir vykstame pradėti Europinio sezono Tenerifėje!

Dar viena išvyka į Panevėžį, kur šį kartą laukė dar daugiau emocijų nei pastarąjį kartą. Įsikūrę sektoriuose matome gerą cirkelį – vietinių “fanų” tribūna skleidžia vieną po kito juokingesnius banerius. Nugalėtojas – “su komanda visur ir visada”, sako žmonės, kurie reguliariajame sezone praleidinėjo vieną išvyką po kitos. Apskritai, Lietkabelio atstovai bei žaidėjai taip rūpinasi mūsų arenos talpa ir didžiuojasi savo sirgaliais, nors sezono metu matėme realybę. Užpildyti JEEP arenos Lietkabeliui nepadėtų net Belgrado Partizan. Reikia pripažinti, jog šiose rungtynėse “EINA” skambėjo garsiau nei įprastai, bet po nesėkmingų Kabelio epizodų, ji nutildavo labai greitai. Visų rungtynių metu skambame neblogai, o tai, ką komanda sukuria per paskutines dvi minutes, tiesiog nuostabu. Kosminis išsigelbėjimas ir neorganizuotai skrendančios juostos į aikštę. Jau šeštadienį kai kuriems rytfaniams buvo sunku laikytis nesusigraudinus. Mes esame taip arti. Mums liko tik vienas žingsnis. Po visko, ką patyrėme: daug metų bandymų, tikėjimo, nelaimių, po prezidentų su žaliom kepurėm – jaučiame, kad tikrai galime. Jaučiame, kad ateina visos ištikimybės, tūkstančių kilometrų ir šimtų valandų darbo dėl vaizdinio palaikymo atpildas. Mes to norime ir mes tą pasiimsime. Kadangi dar valandą po rungtynių nesame išleidžiami iš arenos, tai vakarėlis tribūnose tęsiasi. Sulaukiame ir trenerio konferencijos pabaigos, ir Speedy. Keliaudami atgal matome tą patį, ką visą seriją: Lietkabelio skundus, pasiteisinimus ir keistus pasisakymus. Viską puikiai apibendrino mūsų kapitono interviu. “Mane visuomet veža tie kažkokie nurašymai serijose, žiūrovų švilpimai, mūsų statymai į blogiečių pusę. Pažiūrėjus trečiadienio rungtynes, yra akivaizdu, kas pradėjo viską ir iš kur tos žiežirbos kyla. Dabar bandoma iš šios situacijos kažkokią pajuoką padaryti, nors tai buvo labai nesportiškas incidentas, labai neprofesionalus incidentas ir prieš jį kažkaip buvo užmerktos akys bei fokusuojamasi ties kitais epizodais. Kitas dalykas, Panevėžys irgi nėra šventuoliai. Po rungtynių kai kurie mūsų žaidėjai buvo apipilti alumi. Mes niekada to garsiai nesakėme. Buvo tų epizodų ir po pirmų rungtynių, bet kažkaip, kai mes tylime, niekas į tai ir nereaguoja. Kai visi pradeda rėkti atvira gerkle, tai jau tada mes sutirštiname spalvas. Viskas tvarkoje. Aš sakau, mes pripratę prie to didžiulio negatyvo, prie blogiečių statuso ir mus tai suvienija.” Rytoj visi JEEP areną nudažome raudonai. Rytoj visi dainuojame garsiai. Rytoj JEEP areną padarome viena didele B Tribūna. Rytoj išprotėjam. PIRMYN, VILNIEČIAI!