2022-01-13 Cbet - Rytas

Po poros išvykų į Alytų sulaukėme naujo ir atraktyvaus taško - Jonavos. Pasikeitus aplinkybėms ir datai, iš tobulo laiko šeštadienį, išvyka persikėlė į ketvirtadienį, 18:00. Teigiamų emocijų tai nesukėlė, bet optimizmo suteikė likęs rytfanių entuziazmas ir jau kelios dienos iki išvykos surinktas pilnas autobusas keliautojų. Su keliais draugais iš DT judėjimo į Jonavą nuvykti panoro 55 žmonės – skaičius, kuris darbo dieną tikrai džiugina.


Keliaujant iš Vilniaus aptarinėjome istorinius pasikeitimus dėl žmonių kalbinimo į rungtynes. Didieji tribūnos agitatoriai per savo karjeras matė įvairiausių “atmazkių”, bet covid laikai sukelia dilemą. Natūralu, jog gavus argumentus dėl ligos simptomų ar saviizoliacijos - argumentų tolimesniam kalbinimui nebelieka. Reikia tiesiog pasitikėti žmogaus nuoširdumu, jog tai nėra apgaulingas pasiteisinimas, o realus noras neužnešti protrūkio sektoriuje.


Mūsų išvykos data sutampa su svarbia diena mūsų valstybei – Sausio 13. Tad autobuse pirmąją temą greit keičia daug rimtesnė diskusija apie tai, kas vyko prieš išvyką prie Seimo. Kaip gėdinga, kai žmonės, prisidengdami valstybės simboliais, vaidina didžiausius patriotus. Matant tuos vaizdus apima pyktis, ypač atsimenant, jog tie patys nevykėliai prieš tai dergėsi požeminėse perėjose ir t.t. Nori nenori prasideda hipotetiniai scenarijai apie tai, kaip atrodytų marginalų susidūrimas su organizuotais ultromis.


Dėka diskusijų, kelionė neprailgsta ir pasiekę Jonavą stengiamės kuo greičiau sueiti į areną bei nevėluoti į rungtynes. Tai pavyksta, įsikuriame jaukiame svečių sektoriuje dar likus kelioms minutėms iki rungtynių pradžios. Nors žiūrovų arenoje nemažai, bet judėjimo senbuviams teko prisiminti senus Šiaulių ar Kėdainių arenos laikus, kuomet kone kas antras vietinis sirgalius mėgdavo pūsti dūdą. Palaikymo kultūros Jonavoje tikrai nedaug, reikia tikėtis, jog lygos naujokai per sezoną LKLe pamatys bei susipras, kas yra tikras palaikymas ir ateityje dūdas keis skanduotės.


Tokiomis sąlygomis palaikymas skamba visai neblogai. Ypač smagu, kuomet puikiai girdimės varžovų atakų metu, o kai kurie vietiniai priversti dūdomis trukdyti saviems. Vangiai pradėjusi rungtynes, antroje pusėje komanda padaro savo darbą gana užtikrintai, o tai, ką vakar išdarinėjo Ivanas Buva, buvo kažkas neįtikėtino.


Rungtynių pabaigoje mūsų dainomis ypač mėgaujasi Speedy bei Jarvisas, o po finalinio švilpuko galingai suskamba bendra skanduotė su žaidėjais.


Kelionėje namo spėjame pamatyti rankinio rinktinės rungtynių pabaigą, kuri galėjo padovanoti svarbią bei simbolinę pergalę. Važiuojant link Vilniaus netyla kalbos, žaidimai bei konkursai, tad galų gale galima pasakyti, jog nors išvyka vyko ketvirtadienį, bet tai nesutrukdė turėti pilno paketo ir vienos geriausių kelionių sezone.


2025 m. rugsėjo 20 d.
Prienuose apsilanko 53 fanai, iš kurių 4 DT. Ačiū jiems. Sektoriuje palaikymą gyvina ir keturios mojuojamos vėliavos. Tribūnose be mūsų dar apie 20 vilniečių atvykusių palaikyti klubą. Su jais porą kartų suskanduojame ir „Pirmyn, vilniečiai!“. Panašu, kad išėjus V. Šeškui Prienai pametė savo veidą ir tapo neįdomi komanda ne tik varžovams, bet ir vietiniams. Su kiekvienu sezonu ši arena darosi vis tuštesnė ir tuštesnė. Po rungtynių tradicinis Pirmyn vilniečiai, o po to prie sekančios skanduotės jungiasi ir Elvaras. Nepaprastai smagu matyti tokius momentus bei skaityti tokius atsiliepimus iš trenerio žiniasklaidoje po rungtynių. Tai ir padaro šį klubą ypatingu. Kelionėje atgal keli rytfaniai dalinasi savo istorijomis priversdami leipti juokais didelę dalį autobuso. Taip pat generuojamos idėjos ateities kovoms, juk artėja tai, ko labai laukiame ... Bet apie tai šiek tiek vėliau. Dabar kraunamės daiktus ir vykstame pradėti Europinio sezono Tenerifėje!
2025 m. rugsėjo 20 d.
Dar viena išvyka į Panevėžį, kur šį kartą laukė dar daugiau emocijų nei pastarąjį kartą. Įsikūrę sektoriuose matome gerą cirkelį – vietinių “fanų” tribūna skleidžia vieną po kito juokingesnius banerius. Nugalėtojas – “su komanda visur ir visada”, sako žmonės, kurie reguliariajame sezone praleidinėjo vieną išvyką po kitos. Apskritai, Lietkabelio atstovai bei žaidėjai taip rūpinasi mūsų arenos talpa ir didžiuojasi savo sirgaliais, nors sezono metu matėme realybę. Užpildyti JEEP arenos Lietkabeliui nepadėtų net Belgrado Partizan. Reikia pripažinti, jog šiose rungtynėse “EINA” skambėjo garsiau nei įprastai, bet po nesėkmingų Kabelio epizodų, ji nutildavo labai greitai. Visų rungtynių metu skambame neblogai, o tai, ką komanda sukuria per paskutines dvi minutes, tiesiog nuostabu. Kosminis išsigelbėjimas ir neorganizuotai skrendančios juostos į aikštę. Jau šeštadienį kai kuriems rytfaniams buvo sunku laikytis nesusigraudinus. Mes esame taip arti. Mums liko tik vienas žingsnis. Po visko, ką patyrėme: daug metų bandymų, tikėjimo, nelaimių, po prezidentų su žaliom kepurėm – jaučiame, kad tikrai galime. Jaučiame, kad ateina visos ištikimybės, tūkstančių kilometrų ir šimtų valandų darbo dėl vaizdinio palaikymo atpildas. Mes to norime ir mes tą pasiimsime. Kadangi dar valandą po rungtynių nesame išleidžiami iš arenos, tai vakarėlis tribūnose tęsiasi. Sulaukiame ir trenerio konferencijos pabaigos, ir Speedy. Keliaudami atgal matome tą patį, ką visą seriją: Lietkabelio skundus, pasiteisinimus ir keistus pasisakymus. Viską puikiai apibendrino mūsų kapitono interviu. “Mane visuomet veža tie kažkokie nurašymai serijose, žiūrovų švilpimai, mūsų statymai į blogiečių pusę. Pažiūrėjus trečiadienio rungtynes, yra akivaizdu, kas pradėjo viską ir iš kur tos žiežirbos kyla. Dabar bandoma iš šios situacijos kažkokią pajuoką padaryti, nors tai buvo labai nesportiškas incidentas, labai neprofesionalus incidentas ir prieš jį kažkaip buvo užmerktos akys bei fokusuojamasi ties kitais epizodais. Kitas dalykas, Panevėžys irgi nėra šventuoliai. Po rungtynių kai kurie mūsų žaidėjai buvo apipilti alumi. Mes niekada to garsiai nesakėme. Buvo tų epizodų ir po pirmų rungtynių, bet kažkaip, kai mes tylime, niekas į tai ir nereaguoja. Kai visi pradeda rėkti atvira gerkle, tai jau tada mes sutirštiname spalvas. Viskas tvarkoje. Aš sakau, mes pripratę prie to didžiulio negatyvo, prie blogiečių statuso ir mus tai suvienija.” Rytoj visi JEEP areną nudažome raudonai. Rytoj visi dainuojame garsiai. Rytoj JEEP areną padarome viena didele B Tribūna. Rytoj išprotėjam. PIRMYN, VILNIEČIAI!
2025 m. rugsėjo 20 d.
Nepaisant pralaimėjimo pirmose serijos rungtynėse gausus rytfanių būrys susiruošė keliauti į Panevėžį su vienu tikslu – lyginti serijos rezultatą. Trys autobusai ir vietoje prisijungę rytfaniai užpildė bene pusę trečiojo aukšto Cido arenoje. Užsivedimas nuo pat pirmų akimirkų buvo maksimalus. Apypilnė priešiška arena mus motyvavo dar labiau. Juk taip smagu dainuoti taip garsiai, jog varžovam tenka švilpti per savo komandos atakas, o galų gale vienintelis vietinių ginklas tampa DJ’aus muzikos garsinimas. Pasiekta triuškinama pergalė aikštėje ir tribūnose džiugina, bet iki svajonės lieka dar trys žingsniai. Matėme, jog kituose Cido arenos sektoriuose įsikūrusiem rytfaniam rungtynių metu ir po jų teko susidurti su vietiniais, todėl dar kartą raginame visus jungtis prie mūsų ir kurti vieningą bei garsų palaikymą drauge. Ir toliau aktyviai palaikykime Rytą!