2020-09-22 Rytas - Cbet

Diskusijų po šių rungtynių kilo daug, tad džiaugiamės galėdami įžiebti diskusiją ir neleisti įsivyrauti vienai vienintelei ir neginčijamai nuomonei Lietuvoje. Apie viską po truputį nuo pradžių. Iš Vilniaus į Kauną pajuda pilni 5 autobusai. Su vietoje prisijungusiais, Rytą priešo teritorijoje palaiko apie 350 rytfanių. Nusistovėjęs skaičius, kuris jau nieko nebestebina. Smagu, kad stabilumas išlaikomas, net ir žinant kiek laiko suvalgo tokios išvykos. Tačiau patiriamos emocijos atperka viską. Rungtynių eigoje kyla du baneriai. Vienas pašiepiantis arenos atmosferą, kitas Europos krepšinio sistemą, dėl kurios sudaromos nelygios sąlygos klubams konkuruoti tarpusavyje. Kaune jau ne pirmus metus stebimas reiškinys, kur organizuotas palaikymas kišamas žmonėms per gerkles, tačiau niekaip neprigyja. Susitaikyti su tuo sekasi sunkiai ir cringe’as tampa kiekvienos išvykos atributu. Už šią mirusią atmosferą ir uždegame paguodos žvakutes. Kito banerio pagrindinės mintys jau aptartos praėjusiame poste sukelia dideles diskusijas komentaruose. Turbūt taikliausiai ir plačiausiai šia tema pastaruoju metu pasisako Rytis Vyšniauskas, tačiau bendrojoje masėje šios mintys ištirpsta. Ir tai, kokiais argumentais esame kritikuojami už šią poziciją tik parodo, kad įsigilinimas į šią temą yra labai paviršutiniškas. Dažniausi iš jų: tiesiog pavydit ir verkiat bei nesugebate susikurti galimybės ten būti. Ir žinoma tradicinis whataboutizmas su: “o kaip ten patys jūs toj savo kibiro taurėje žaidžiat.” Dar kartą - mūsų noras konkuruoti bent jau panašiomis sąlygomis. Tikimės, kad netolimoje ateityje tam atsiras galimybė ir konkurencija pasieks jau seniai Lietuvoje užmirštą lygį. Iš to laimėsime visi. Aikštelėje matėme kiek kitokį Rytą nei ankstesniuose sezonuose. Treneris spaudos konferencijoje sudėliojo stiprius akcentus, kuriuos norisi transliuoti žaidėjams ir iš mūsų pusės. Komandiškumas, aistra, atsidavimas ir kova iki paskutinio kraujo lašo. Tai yra tuom, kuom buvome gyvi pastaruosius penkis sezonus, nes tai mūsų identitetas. Nesvarbu, kas bežaistų komandoje tą reikia suprasti ir tuo gyventi. Tikime, kad tokios rungtynės suteikia puikias pirmąsias pamokas bei suteiks papildomą impulsą tolimesniam augimui. Nes augti tikrai dar turime kur. Trečiadienį Čempionų lyga grįžta į Vilnių, kur sieksime revanšuotis Heidelbergo ekipai. Būk arenoje ir padėk Rytui augti! Jei nori komandą palaikyti su mumis, kreipkis dėl bilieto asmenine žinute. Junkis prie Juodai Baltai Raudonų ir Tik pirmyn, ne atgal!

Vokietijos pakraštyje Rytą palaikė 53 žmonės. Geras skaičius euro išvykoje. Šį kartą į išvyką pasileido nemažas skaičius žmonių, kurie komandą užsienyje palaikė pirmą kartą, sveikiname juos "pramušus" pirmą euro išvyką. Prieš rungtynes padarome trumpą eiseną iki arenos bei su fajerių pagalba nudažome arenos apylinkes raudona spalva. Nors rungtynės ir nesiklostė mūsų komandai tinkama linkme, tačiau gerai skambėti viso mačo metu pavyko tikrai neblogai, dėl ko sulaukėme nemažai plojimų ir iš vietinės publikos. Pats Heidelbergo klubas giliai įsirašęs į Vokietijos istoriją, įkurtas prieš 73 metus ir net 9 kartus tapęs šalies čempionais. Tiesa, paskutinį kartą tai padarė 1977 metais. Kalbant apie vietinį palaikymą jį galima pavadinti kitokiu, naudojamas perteklinis būgnų skaičius ir apsiribojama trumpomis skanduotėmis su keliomis išimtimis. Po rungtynių pasitinkame komandą ir pasidaliname mintimis, kuriomis gyvename. Ypatingai orientuojame žodžius tiems, kurie čia žaidžia pirmą sezoną. Žaidėjai turi žinoti, kad juos palaikysime visur ir visada nesvarbu kas. Ir kad galvų nuleisti nėra kada - svarbu suprasti klaidas, kurias daro kiekvienas asmeniškai ir keistis taip, kad jų kiekis mažėtų. Gaila, kad pirmąją išvyką užsienyje pradėjome tokia nata. Esant sunkesniam periodui viešojoje erdvėje bandoma ieškoti atpirkimo ožių, badoma pirštais į tam tikrus žaidėjus, kurie nenusipelnė to, žinant visas aplinkybes. O dabar laukia svarbus periodas komandai norint atstatyti nuotaikas po dviejų pralaimėjimų iš eilės ir pirmas to bandymas šiandien Vilniuje. Visi imam šalikus dedamės raudonus marškinėlius ir pasimatome arenoje!