2019-04-14 Juventus – Rytas

Jau trečioji išvyka į Uteną šiame sezone. Parinimas vykti kartu pradedamas dar prieš kelias savaites, kadangi žinome kokį gerą palaikymą galime pasiekti surinkę tinkamą žmonių skaičių, o ir išvyka yra artimiausia iš visų. Šį kartą geras oras nesutrukdo ir šašlykai nenugali noro atstovauti savo komandą kitame mieste ir tą pasiryžta daryti 65 rytfaniai. Autobuse į priekį susipažįstam su nauja daina, gimusią vyjezdo į Klaipėdą metu. Pramankštinę balsus toliau šnekučiuojamės, aptariame vienos iš Lietuvos instagramo žvaigždžių profilį ir iškeliame klausimą kodėl jos įkelti croissantai surenka 7k like, Ryto paskyroje populiariausi postai surenka apie 1k. Bendra išvados neprieiname, bet spėjame, kad tai atspindi mūsų bendruomenes vertybes: joms įdomios “žvaigždės”, o patys save mes užmirštame. 


Gailimės, kad nesukrito tvarkaraštis su Dainavos maču, būtų buvęs puikus dvigubas sekmadienis palaikymo prasme. Kadangi į Uteną dėl vykstančio kelio remonto išvykome anksčiau, tai ir į areną patekome likus valandai iki rungtynių pradžios, nes kamščiuose laiko leisti nereikėjo.

Komanda panašu, kad yra šiokio tokioje duobėje. Galbūt ji fizinė, galbūt psichologinė, tačiau tikime, kad svarbiausiose sezono kovose forma sugrįš ir daugiau nereikės kurti tokių pasakiškų atkarpų kaip ketvirtajame kėlinyje. Trys komandos legionieriai už ausų ištraukia Rytą ir padovanoja pergalę. Smagu matyti tokias emocijas, kurias matėme D. Needhamo veide pataikius paskutinį tritaškį. Jį netgi teko raminti A. Parahouskiui ir kitiems komandos draugams, kadangi dėl pergalės dar reikėjo pakovoti. Emocijos tai ko žmonės renkasi į krepšinį, tai dėl ko važiuojame į kitus miestus palaikyti savo komandos, todėl tokie momentai atperka visą tai, ką paaukojame vardan Ryto.

Utena išsiskiria dar ir tuo, kad tai vienas iš keturių miestų Lietuvoje, kuriame galima sutikti organizuoto palaikymo grupuotę. Kiti miesteliai turėtų imti pavyzdį iš jų, tačiau, matyt, ugdyti savo faną bei gerinti palaikymo kultūrą jiems yra per sudėtingas darbas. Priešingoje barikadų pusėje panašus į mūsų fanų skaičius. Palaikymas iš mūsų pusės banguotas. Galima išskirti pirmąjį ir ketvirtąjį kėlinius, kuomet dainuojame maksimaliai garsiai. Tačiau antrajame ir trečiajame kėliniuose galbūt dėl nežavinčio komandos žaidimo, galbūt dėl kitų priežasčių garsas prislopsta. Kas laimėjo palaikymo kovą šį kartą paliksime spręsti neutraliems žiūrovams.


Pasibaigus rungtynėms, po tradicinio Pirmyn Vilniečiai, judame namų link. O ten jau skirstomės savais keliais, kas kartu pavakarieniauti, kas į koncertą, o kas ilsėtis prieš ateinančią darbo savaitę. Vėl susitiksime trečiadienį, tad nedvejok ir prisijunk prie mūsų!



2025 m. gruodžio 21 d.
Po kiek daugiau nei dviejų metų pertraukos vėl lankomės trečiame pagal dydį Graikijos mieste - Patruose. Saulė ir maloni temperatūra nuteikė viltingai, tačiau pergalės atsivežti ir vėl nepavyko. Nors šįsyk rungtynių svarba ir kontekstas kitas, tačiau visada keliaujant į išvyką tikimės tik pergalės. Deja, bet europinės išvykos Rytui dažniausiai nesusiklosto. Kai kalba pasisuka apie Graikijos krepšinį, visada yra įdomu pasinerti ir į vietinę palaikymo kultūrą, tačiau Patrų krepšinio klubas tuo pasigirti negali. Arenoje atmosfera nyki. Vos pasitaikius progai yra garsiai leidžiama muzika, arba per garsiai nustatytą mikrofoną rėkia arenos pranešėjas. Juokavome, jog atradome Šiaulių arenos analogą. Iš savo pusės palaikymą kurti pavyko tikrai neblogai. Lygiai dvi dešimtys juodai baltai raudonų paliko savo balsus arenoje. Momentais, nuo dainų aidinčioje arenoje vietiniai, graikams būdingomis pirštų kombinacijomis, išreiškė savo įvertinimą į mūsų įdėtą darbą. Pakeliui į Patrus sužinome, jog mūsų treneriui su žmona gimė atžala. Nors treneris išskubėjo atgal į Vilnių pamatyti gimusią dukrą ir gyvai pasveikinti progos neturėjome, mes naujai sukurtai šeimai linkėjimus pasiunčiame rungtynių metu. Linkime sveikatos ir ramių naktų! Krepšinyje yra svarbu turėti trumpą atmintį. Visas dėmesys į prieššventinę išvyką į Šiaulius ir artėjantį derbį su klubu iš vidurio Lietuvos. Šventinis laikotarpis nusimato darbingas, būk kartu su komanda!
Autorius B Tribuna 2025 m. lapkričio 27 d.
Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse kartu su Rytas Ultras vaikinais į Jonavą patraukia du autobusai fanatų. Sveikiname visus su šia diena! Kelionės metu netyla diskusijos apie Europos fanscenos aktualijas, gatvės meną, aptariamos kitų Europos grupuočių choreografijos bei generuojamos idėjos vaizdiniam palaikymui. Akivaizdu, kad po išvykos į Varšuvą visi užsikrovę gerų emocijų, motyvacijos, kas ir spinduliavo kelionės metu. Sektoriuje susirenka 105 aktyvūs palaikytojai. Pirmoje rungtynių pusėje palaikymas nebuvo išskirtinis, tačiau tai, kas vyko antroje, verta aplodismentų. Tūsas sektoriuje užsikuria toks, kuris išjudina net ir centrinėse tribūnose esančius rytfanius, kurie, pakilę iš savo vietų, šoko pagal mūsų atliekamus gabalus. Pasiekta dar viena pergalė tokiu būdu, kuriuo ir norėtume, kad jos būtų prieš antros lentelės pusės komandas, džiaugiamės tuo. Dabar mūsų laukia rinktinių langas, turėsime šiokias tokias atostogas ir arenoje susimatysime gruodžio 6 dieną. O po rungtynių visi trauksime į legendinį Vilniaus subkultūrų festivalį „Vilniaus gatvės“, kuriame pasirodys visiems mums mylima grupė CONTRA98. Kviečiame visus rytfanius pirkti bilietus į festivalį ir po rungtynių apsilankyti klube Mello, teko girdėti gandų, kad bilietai netrukus brangs.
Autorius B Tribuna 2025 m. lapkričio 19 d.
Nuostabus palaikymas Varšuvoje. Antradienio pavakarę į Lenkijos sostinę patraukia apie 300 rytfanių. Pasirodymas pradedamas eisena Varšuvos gatvėmis link arenos. Įdomu, kad didžioji eisenos dalis vyksta be policijos palydos. Varšuvoje išvykos fanų eisenos yra itin retas reiškinys, dėl kylančių saugumo pavojų. Džiaugiamės, kad mums ji pavyko sklandžiai, o eisenos pabaigoje pirotechnika ir netylančios dainos apgaubė arenos prieigas. Arena mus pasitiko nesvetingai. Nors Lenkija ir garsėja organizuotu palaikymu, tačiau požiūris į jį iš organizatorių pusės absurdiškas. Jokių vėliavų, būgnų, megafonų - nieko. Įsijungus klubo vadovams pavyksta išsikovoti bent jau minimalias sąlygas - vienas būgnas, megafonas ir sektoriaus vėliavos. Ačiū mūsų klubui už parodomą solidarumą ir pagarbą organizuotam palaikymui, kai to reikia labiausiai. Deja, prarandame daug brangaus laiko ir dalis atvykusiųjų praleidžia rungtynių pradžią. Nepaisant to, aukštą užsivedimo lygį pavyko išlaikyti be didesnių pertraukų. Juk žaidėme prieš didelį vardą fanatizmo pasaulyje turintį klubą. Oponentų pusėje apie 100 organizuoto palaikymo atstovų, be vėliavų kartas nuo karto suskamba neblogai, bet likusiai arenos daliai menkai jungiantis prie dainų, atmosfera lieka neįspūdinga. Turnyrinėje lentelėje tai buvo ypatingai svarbus susitikimas, tad pergalės skonis tampa dar saldesnis, kai užsitikrinome pirmąją vietą grupėje. Aikštėje žaidimas džiugina mažai ką ir dar reikės pakeisti begalę dalykų, kad nueitume ten, kur dar nebuvome. Daugiausia tai liečia psichologinius aspektus ir supratimą ko trenerių štabas reikalauja. Pastaruosius sezonus šis supratimas atsirasdavo tik finaluose, tad pagrindinis klausimas išlieka ar pavyks surasti receptą kaip pasiekti tą komandos vienybę ir energiją anksčiau nei birželį. Pabaigoje dar viena didžiulė padėka Ryto bendruomenei už šią išvyką. Emocija, kurią jaučiame atstovaudami savo miestą bei spalvas Europinėje platformoje yra kažkas ypatingo. Ir kiekvienas važiuojantis, aukojantis laisvadienius, žygiuodamas svetimo miesto gatvėmis su Juodai Baltai Raudonomis spalvomis prisideda prie to. Jokios tuštybės. Tik aistra ir meilė. Lai taip būna amžinai!