2018-10-10 Unics – Rytas

Dar vasarą ištraukus Europos taurės burtus rytfaniai pradeda derintis atostogas ir planuotis kelionių maršrutus. Pirmuoju tašku europinių išvykų žemėlapyje šiame sezone tampa Kazanė. Palyginus su kitomis išvykomis, šiai prireikia gerokai didesnių finansinių resursų, todėl iškart pasidaro aišku, jog neatsiras daug norinčių keliauti į Rusijos glūdumą. Galiausiai po visų įmanomų kelionės variantų apsvarstymo aplankyti Tatarstano respublikos sostinę pasiryžta trys rytfaniai.


Spalio 8-osios vakarą kelionę vilniečiai pradeda susitikimu oro uoste, kur jų laukia skrydis į Rygą, o iš ten kitu lėktuvu tiesiai į Kazanę. Gerai nusiteikę juokaujame, kad dviejų šios trijulės narių laukia tikras iššūkis, mat nori, nenori teks gerokai praplėsti skurdžias savo rusų kalbos žinias.


Sėkmingai pasiekę Kazanę apie 4 val. ryto įsikuriame savo apartamentuose bei dar valandėlę užkandžiaujant pasigrožėję nuostabiais naktinio miesto vaizdais, atsiveriančiais pro 16-to aukšto balkono langus, einame miegoti.


Atsižvelgiant į tai, kad dėl skrydžių datų Kazanėje teks praleisti net tris dienas, o ten išties yra nemažai ką pamatyti, išvykai buvo ruoštasi itin kruopščiai. Kadangi mums mačas tik trečiadienį, visą antradienį paskiriame turistavimui. Tik išėjus į miestą rytfanė, šiai išvykai paruošusi išsamų planą (su norimais aplankyti miesto objektais ir jų aprašymais, visų trijų dienų programa bei maršrutų žemėlapiais), kurį kai kas net prilygino magistriniam darbui, netyčia jį ištrynė iš telefono. Tačiau nepaisant to navigacijos nejungiame, nes visa prieš išvyką sukaupta informacija lieka galvoje, tad pasikliaudami atmintimi patraukiame link pirmųjų objektų.


Antradienis pralekia išties turiningai, aplankome pagrindines turistų lankytinas vietas (Kazanės Kremlių, II pasaulinio karo memorialinį muziejų, Suyumbikės bokštą, Kul Šarifo mečetę, Baumano gatvę ir kt.), nepamiršdami pasidaryti bendros nuotraukos, ieškome lauktuvių artimiesiems, o didesniu dienos iššūkiu tampa prekybcentrio paieškos, kadangi dažniausiai randamos vietos savo dydžiu bei asortimentu neprilygsta nė lietuviškoms kaimo krautuvėlėms.


Mačo dieną iki vakaro pratęsiame pažintį su Kazanės miestu, pradėdami Pergalės parku ir jo memorialiniu muziejumi, kuriame gausu karinės technikos, „Kazan Arena“ stadionu, baigdami įspūdingais Žemės ūkio rūmais bei Sovietinio gyvenimo muziejumi, primenančiu apie to siaubingo laikotarpio kasdienio gyvenimo buitį.
Tačiau labiausiai nekantraujame sulaukti svarbiausio renginio – „Unics“ ir „Ryto“ rungtynių. Nors mūsų pajėgos - išties negausios, esame pasiryžę atiduoti visas jėgas, kad mūsų palaikymą jaustų ne tik komanda, bet taip pat išgirstų ir Lietuvoje prie tv ekranų likę draugai.


Lengvai praėję patikrą patenkame į „Basket-Hall“ areną, kuri šio vakaro lankomumu primena tuščiausias ir tyliausias Lietuvos arenas. Tačiau pirmas įspūdis dėl tylos pasirodo buvęs apgaulingas, mat viso mačo metu triukšmą kelia tiek vietinių aktyvių pižonų būgnai, tiek DJ‘aus leidžiama muzika. Verta paminėti, kad šioje arenoje DJ‘us net turi atskirą sceną, ant kurios pertraukų tarp min. pertraukėlių metu staiposi ir komandos šokėjos. Esant tokioms sąlygoms kurti padoresnį palaikymą nėra įmanoma, todėl apsiribojame trumpomis skanduotėmis. Ir, nors kaskart pradėjus skanduoti iškart esami tildomi aukščiau minėtų garso šaltinių, galime pasidžiaugti, jog vis dėlto kartais buvome girdimi.


Apmaudu, jog vilniečiams nepavyksta iš Kazanės parsivežti pergalės, tačiau nudžiugina kol kas geriausią savo pasirodymą oficialiose rungtynėse „Ryto“ klube surengęs mūsų jaunasis talentas – Deividas Sirvydis. Po mačo sveikiname jį bei dėkojame visiems likusiems žaidėjams už kovą, o šie mums – už palaikymą.


Paskutinę dieną Kazanėje praleidžiame, ne tik vaikštinėdami po miestą (iš viso per šias tris dienas pėsčiomis prasukame 78 km), bet ir apsilankydami ledo ritulio rungtynėse, kuriose vietos „Ak Bars“ ekipa 1:0 nugali Maskvos „Spartak“ komandą. Beveik pilna arena žiūrovų bei aktyvus abiejų komandų palaikymas – tikra atgaiva po apmirusios krepšinio arenos paliktų įspūdžių, tad puikiai nusiteikę po ledo ritulio mačo grįžtame į apartamentus susikrauti daiktų bei laukti mus vidurnaktį pasiimsiančio bei į oro uostą nuvešiančio vairuotojo.


3:20 val. išskridę iš Kazanės, persėsdami Rygoje mylimą ir po žvarbių rusiškų vėjų pavasariška šiluma pasitinkantį Vilnių pasiekiame penktadienio rytą. Kas skuba tiesiai į darbus, o kas dar turi bent pusdienį iki darbo pradžios.. Bet atsisveikiname neilgam, mat jau kitą dieną laukia neeilinis šeštadienis Alytuje, kur kartu su Dzūkų tankais ruošiamės užkurti tikrą vakarėlį futbolo bei krepšinio mačuose.


Autorius B Tribuna 2026 m. kovo 9 d.
Štai ir praėjo taurės savaitgalis, turėjęs savų pliusų bei minusų. Pirmiausia, po ilgos pertraukos nusimestas akmuo nuo širdies - įvykdėme programą minimum patekti į finalą. Derbyje didesnės kovos šįkart nepasiūlėme, tačiau komandai priekaištų turėti negalime. Iš tikrųjų komandos reakcija į rezultatą netgi džiugina - nesitenkiname tik gera kova finale. Kad ir koks didelis skirtumas būtų tarp klubų, nesinori ieškoti didelio pozityvo pralaimėjus dviženkliu skirtumu. Tikslas niekada nebus antra vieta ir jos mes nešvenčiame. Aplink krepšinį pasirodome gerai, nors veiksmo ir norėjosi daugiau. Tiek finale, tiek pusfinalyje sklidina aktyvaus palaikymo tribūna su solidžiu palaikymu. Finale iškeliama choreo skiriama karo Ukrainoje ketvirtosioms metinėms paminėti. Pasinaudodami progą norime padėkoti visiems prisidėjusiems prie mūsų paramos akcijos, kurios metu surinkome virš 3 tūkstančių eurų bei išskirtinis ačiū rytfaniams padovanojusiems ekipuotės komplektą. Didžiuojamės, kad liekame viena iš nedaugelio šalių Europoje, kuri nepamiršta ukrainiečių ir remia juos taip pat aktyviai, kaip ir karo pradžioje, nepaisant tam tikrų veikėjų skleidžiamos okupantų melodijos. Šiandien tik galime palinkėti, kad minėtume ne dar vienas metines, o Ukrainos pergalės dieną. Truputį apie patį renginį. Turbūt visiems aišku, kad jis nėra orientuotas į organizuoto palaikymo grupes ar apskritai į fanų bendruomenes ir čia mus apima didžiausias pyktis ir nepasitenkinimas. Krepšinis nėra tiesiog verslas, tai yra socialinis reiškinys. Mums nereikia tų visų blizgučių ir tuštybių mugės. Mes čia esame dėl krepšinio, o ne žmonių bukinimo su nuvalkiotais renginukais, cringe vedėjukais ir estradinėmis dainelėmis, būtent šie komponentai yra viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje beveik neturime sporto palaikymo kultūros. Kad ir kaip pūstųsi organizatoriai - visa tai pigu, tuščia ir veda į niekur. Ir pabaigai - didžiulis ačiū visai bendruomenei. Matyti tokį dideli dėl klubo susivienijusių žmonių kiekį yra didžiausias atpildas už tai ką darome čia B Tribūnoje. Ir nesvarbu ar komanda laimi, ar pralaimi 30 taškų. Neišduodame spalvų bei toliau visa širdimi palaikome komandą, nes ji mūsų, nes kitos neturime.
Autorius B Tribuna 2026 m. kovo 9 d.
Panašu, kad šaltas, tamsus ir niūrus laikotarpis buvo išvarytas ne tik kalendoriškai, bet pavasaris ateina ir į Ryto kiemą. Pasiekta svarbi pergalė prieš pat taurės savaitgalį, taip pratęsiant ne tik pergalių seriją, bet ir iškovojant antrą pergalę iš eilės revanšuojantis. Žaidimas po truputį gerėja, o tai leidžia tikėtis, kad juodžiausias laikotarpis jau praeityje, o prieš akis laukia skambios pergalės. Nuodėmė būtų neišskirti jaunojo Igno pasirodymo. Sunku nesižavėti iš tokio jauno žaidėjo spinduliuojama veteraniška ramybe, sveikiname su puikiu pasirodymu. Matome, kad Ignui Rytas yra brangus, matome, kad atiduodama širdis už tris gražiausias spalvas. Tikimės, kad vertybės ir jaunatviškas entuziazmas niekur nedings, išlik, koks esi, ir tikimės greito pasimatymo aikštelėje! Pavasario sutikimo šventės dieną į išvyką pasileidžia pilnas autobusas ir dar keli ekipažai mašinų. Su prisijungusiais vietoje sektoriuje turime 89 Rytui neabejingas sielas. Utenoje didelio pasipriešinimo palaikymo prasme nesulaukiame, tad pavyksta garsiai skambėti visų rungtynių metu. O dabar visos akys krypsta į ateinančio savaitgalio KMT, kur tikslas tik vienas. Visas dvejones metame į šoną, perkame bilietus, neturintys transporto rašykite mums, būname tvirtas užnugaris komandai! Iki susitikimo Šiauliuose! Tik pirmyn, ne atgal!
2026 m. vasario 10 d.
Kiek daugiau nei po dviejų metų pertraukos mes vėl grįžtame į Prancūziją. Šįsyk TOP16 etape susitinkame su Le Mano miesto reprezentacine krepšinio komanda. Miesto, kuris visame pasaulyje yra pagarsėjęs savo 24 valandų lenktynėmis, kuriose komandos iš viso pasaulio varžosi kieno automobiliai yra greičiausi. Deja, bet mūsų komanda šiame mieste savo lenktynes pralaimėjo ir patyrė dar vieną pralaimėjimą, bet apie viską iš pradžių. Įvairiausiais keliavimo būdais į Le Maną susirenka 16 B tribūnos atstovų ir 3 Dzūkų tankai, prisijungus dar keliems rytfaniams sektoriuje palaikymą kūrė 22 fanatai. Atskira padėka alytiškiams, kurie šį sezoną aktyviai jungiasi prie euro išvykų. Namų komandos patirtis, priimant svečius europinėse batalijose pasijautė iš pačių pradžių. Bilietus ir sektorių gavome iki rungtynių startinio švilpuko likus dvejoms valandoms. Problemos ties čia nesibaigia. Atvykus į mums išskirtą sektorių pradedame ilgas ir bereikšmes diskusijas su arenos apsauga. Koją kišo tradicija tapęs prancūzų nenoras ar labiau anglų kalbos nemokėjimas. Į diskusiją įsitraukus laisvai prancūziškai kalbantiems B tribūnos vyrukams, argumentų kalba pavyko pasiekti savo ir arenos darbuotojams baigėsi norai trukdyti mums ruoštis kurti palaikymą. Nepaisant svyruojančių nuotaikų, palaikymas buvo „pasikūręs“ visų rungtynių metu. Tam ypač padeda ir atsivežtas būgnas, kuris ne tik padeda išgauti melodingumą, bet ir savotiškai užsivesti esant duobelėms aikštelėje. Vėlgi, komandos pasirodymo aikštelėje nesiimsime vertinti. Užsidegimas buvo matomas. Tai puikiai pasimatė ant suoliuko esant komandos kapitonui ir Speedy, kurie kiekvieną momentą išgyveno lyg tai būtų jų paskutinės rungtynės. Tai įkvepia, jog ne viskas prarasta. O viskas tikrai nėra prarasta. Šansai Europoje pagaliau peržengti TOP16 etapą komplikavosi, tačiau jie vis dar yra realūs, tereikia iki galo padaryti darbą. Grįžę į Lietuvą ruošiames išvykai į Jonavą. Fanatų gyvenimas yra ne apie pergales, jis yra apie atsidavimą savo miestui, savo klubui, savo spalvoms. Keliaujame į Jonavą kartu!