2017-10-28 Nevėžis – Lietuvos rytas

Niūriai lietingas šeštadienis krepšiniu sudomino tik 25 rytfanius, nepabūgusius rudeniško oro bei nusprendusius aplankyti Kėdainius. Atsižvelgiant į žmonių skaičių, nuspręsta vykti keliais ekipažais.


Pirmiesiems jau pajudėjus kelionės tikslo link, kiti sulaukia vėluojančių kolegų bei susėdę į busą dar spėja telefonu pateikti užsakymus pakeliui iš rajono prigriebiamam rytfaniui, kad šis mūsų laukdamas tuščiai negaištų laiko bei užsukęs į prekybcentrį galėtų išpildyti visų pageidavimus. Juk bėgant laikui ir rytfaniai tampa įnoringesni, demonstruodami savo išrankumą alui. Pirmasis ekipažas Kėdainiuose sustoja nupirkti trūkstamos lipnios juostos ir keliauja prie arenos. Ten atvykus vieni perka bilietus, kiti slepiasi nuo šalto vėjo, o kažkas tokiame šaltyje sugeba valgyti varškę. Taip sakant – „nepavalgius prieš mačą, dainuojasi blogiau“.

Pirmiesiems į areną atėjusiems rytfaniams vėl juoką kelią Kėdainių apsauga. Visų pirmą ponia Aldona atbėgusi pradėjo aiškinti, jog mes esame ne toje tribūnoje. Tuomet ji suprato, jog vis tik mes esame mums skirtoje tribūnoje. Tada ji išvis nusprendė paklausti kaip mes čia atsiradome? Ir kaip mes prasinešėme kuprinę su vėliavomis? Na, buvome šiek tiek išmušti iš vėžiu, bet sugebėjome paaiškinti, jog patekome pro arenos duris, kur mus patikrino jos kolegos. Vis tik, Aldona nesiryžo sustoti. Nors sektorius buvo visiškai tuščias, ji savo rūsčiu balsu teigė, jog mums yra skirtos tik dvi eilės. Na, kaip nors sutilpsim!

Nors mūsų skaičius nebuvo labai didelis, tačiau nuo pat rungtynių pradžios skambėjome pagirtinai. Pirmajame kėlinyje mus labai džiugino Normanto pasirodymas, visi rytfaniai labai palaiko šį jauną vaikiną, ir tikimės, jog jis gaus vis rimtesnį vaidmenį komandoje. Kitu atveju į aikštę jį išleisti teks patiems. Verta pažymėti, jog vienintelę pergalę teturėjęs „Nevėžio“ klubas žaidė tokioje apytuštėje arenoje, kad tikriausiai išgirstume net praskrendančią musę. Todėl nenuostabu, jog ir tokiomis negausiomis pajėgomis sugebame būti gerai girdimi. Į palaikymą įvairovės įneša būgnininko vaidmenį gavęs progos išbandyti pilietis M., kuris pertraukėlių tarp dainų metu mušdamas kokį nors ritmą, net juokais sudrausminamas, mat kelia per didelį triukšmą šioje tylos šventovėje.

Komanda įsivažiuoja sunkiai ir iki antrojo kėlinio pabaigos „Lietuvos rytas“ šiaip ne taip sugeba įgyti 7 taškų pranašumą (47:40).


Ilgosios pertraukos metu susiduriame su intelektu nesužalotų policijos pareigūnų akibrokštu. Mūsų tribūnoje jau kelis metus lankosi jaunuolis, kuris į visas Ryto rungtynes iš Kaišiadorių atvyksta kartu su savo mama. Per ilgąją pertrauką šis 14metis norėjo nueiti pabendrauti su šalia esančiame sektoriuje sėdinčia mama, vis tik palikti sektorių jam buvo uždrausta. Kadangi šis 14-metis jaunuolis kelia pernelyg didelę grėsmę pustuštei Kėdainių arenai, nieku gyvu nenorėdami rizikuoti, jam leisdami žengti kelis metrus nuo rytfanių tribūnos, jie sutinka tik su vieninteliu jiems saugiai atrodančiu variantu - berniuko motinai leisti aplankyti vilniečių sektorių.

Nenorėdami pripažinti, kad už lango jau seniai nebe vasara, o darganotas ruduo, arenos darbuotojai neskuba uždarinėti durų ir dar pusę trečiojo kėlinio leidžia pasimėgauti „smagiais“ skersvėjais, privertusiais ne vieną rytfanį ieškoti šilumos, ant marškinėlių užsimetant džemperį ar striukę. Tačiau labiau už šaltį nuotaiką gadino vaizdelis aikštelėje.

Likus kiek daugiau nei pusantros minutės iki rungtynių pabaigos, „Nevėžis“ išsiveržia į priekį, o taip nieko ir nesugebėję padaryti „Lietuvos ryto“ žaidėjai išleidžia pergalę iš rankų. 76:73. Rezultatas, galutinai įtvirtinantis šį nesusipratimą. Belieka paploti „Nevėžio“ komandai ir vietiniams Kėdainių gyventojams. Apytuštė arena atgyja, aplink skamba džiaugsmo šūksniai. Mums jau darosi įprasta, kad atvežame į Lietuvos miestelius tikrą šventę...


Pakeliui į Vilnių busike gvildenamos įvairios temos: pradedant nuo komandos situacijos aptarimo, kai norint suskaičiuoti LKL‘o komandas, kurioms „Lietuvos rytas“ dar nėra pralošęs, užtenka skaičiuoti vos iki dviejų (kas būtų išties juokinga, jei nebūtų graudu), pereinant į diskusijas apie ultrų gyvenimo būdą, vertybes bei požiūrį.


Niūrios nuotaikos nepraskaidrina ir mus pasitikusi lietinga sostinė, kurią pasiekiame išties anksti. Tačiau, kad ir kokie nusivylę bebūtume, išsiskiriame tik trumpam, nes jau už kelių dienų gausiai iškeliavome į Berlyną.

2026-02-21/22 KMT savaitgalis

Autorius B Tribuna • 2026 m. kovo 9 d.
Štai ir praėjo taurės savaitgalis, turėjęs savų pliusų bei minusų. Pirmiausia, po ilgos pertraukos nusimestas akmuo nuo širdies - įvykdėme programą minimum patekti į finalą. Derbyje didesnės kovos šįkart nepasiūlėme, tačiau komandai priekaištų turėti negalime. Iš tikrųjų komandos reakcija į rezultatą netgi džiugina - nesitenkiname tik gera kova finale. Kad ir koks didelis skirtumas būtų tarp klubų, nesinori ieškoti didelio pozityvo pralaimėjus dviženkliu skirtumu. Tikslas niekada nebus antra vieta ir jos mes nešvenčiame. Aplink krepšinį pasirodome gerai, nors veiksmo ir norėjosi daugiau. Tiek finale, tiek pusfinalyje sklidina aktyvaus palaikymo tribūna su solidžiu palaikymu. Finale iškeliama choreo skiriama karo Ukrainoje ketvirtosioms metinėms paminėti. Pasinaudodami progą norime padėkoti visiems prisidėjusiems prie mūsų paramos akcijos, kurios metu surinkome virš 3 tūkstančių eurų bei išskirtinis ačiū rytfaniams padovanojusiems ekipuotės komplektą. Didžiuojamės, kad liekame viena iš nedaugelio šalių Europoje, kuri nepamiršta ukrainiečių ir remia juos taip pat aktyviai, kaip ir karo pradžioje, nepaisant tam tikrų veikėjų skleidžiamos okupantų melodijos. Šiandien tik galime palinkėti, kad minėtume ne dar vienas metines, o Ukrainos pergalės dieną. Truputį apie patį renginį. Turbūt visiems aišku, kad jis nėra orientuotas į organizuoto palaikymo grupes ar apskritai į fanų bendruomenes ir čia mus apima didžiausias pyktis ir nepasitenkinimas. Krepšinis nėra tiesiog verslas, tai yra socialinis reiškinys. Mums nereikia tų visų blizgučių ir tuštybių mugės. Mes čia esame dėl krepšinio, o ne žmonių bukinimo su nuvalkiotais renginukais, cringe vedėjukais ir estradinėmis dainelėmis, būtent šie komponentai yra viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje beveik neturime sporto palaikymo kultūros. Kad ir kaip pūstųsi organizatoriai - visa tai pigu, tuščia ir veda į niekur. Ir pabaigai - didžiulis ačiū visai bendruomenei. Matyti tokį dideli dėl klubo susivienijusių žmonių kiekį yra didžiausias atpildas už tai ką darome čia B Tribūnoje. Ir nesvarbu ar komanda laimi, ar pralaimi 30 taškų. Neišduodame spalvų bei toliau visa širdimi palaikome komandą, nes ji mūsų, nes kitos neturime.

2026-02-17 Juventus - Rytas

Autorius B Tribuna • 2026 m. kovo 9 d.
Panašu, kad šaltas, tamsus ir niūrus laikotarpis buvo išvarytas ne tik kalendoriškai, bet pavasaris ateina ir į Ryto kiemą. Pasiekta svarbi pergalė prieš pat taurės savaitgalį, taip pratęsiant ne tik pergalių seriją, bet ir iškovojant antrą pergalę iš eilės revanšuojantis. Žaidimas po truputį gerėja, o tai leidžia tikėtis, kad juodžiausias laikotarpis jau praeityje, o prieš akis laukia skambios pergalės. Nuodėmė būtų neišskirti jaunojo Igno pasirodymo. Sunku nesižavėti iš tokio jauno žaidėjo spinduliuojama veteraniška ramybe, sveikiname su puikiu pasirodymu. Matome, kad Ignui Rytas yra brangus, matome, kad atiduodama širdis už tris gražiausias spalvas. Tikimės, kad vertybės ir jaunatviškas entuziazmas niekur nedings, išlik, koks esi, ir tikimės greito pasimatymo aikštelėje! Pavasario sutikimo šventės dieną į išvyką pasileidžia pilnas autobusas ir dar keli ekipažai mašinų. Su prisijungusiais vietoje sektoriuje turime 89 Rytui neabejingas sielas. Utenoje didelio pasipriešinimo palaikymo prasme nesulaukiame, tad pavyksta garsiai skambėti visų rungtynių metu. O dabar visos akys krypsta į ateinančio savaitgalio KMT, kur tikslas tik vienas. Visas dvejones metame į šoną, perkame bilietus, neturintys transporto rašykite mums, būname tvirtas užnugaris komandai! Iki susitikimo Šiauliuose! Tik pirmyn, ne atgal!

2026-02-04 Le Mans Sarthe - RYTAS

2026 m. vasario 10 d.
Kiek daugiau nei po dviejų metų pertraukos mes vėl grįžtame į Prancūziją. Šįsyk TOP16 etape susitinkame su Le Mano miesto reprezentacine krepšinio komanda. Miesto, kuris visame pasaulyje yra pagarsėjęs savo 24 valandų lenktynėmis, kuriose komandos iš viso pasaulio varžosi kieno automobiliai yra greičiausi. Deja, bet mūsų komanda šiame mieste savo lenktynes pralaimėjo ir patyrė dar vieną pralaimėjimą, bet apie viską iš pradžių. Įvairiausiais keliavimo būdais į Le Maną susirenka 16 B tribūnos atstovų ir 3 Dzūkų tankai, prisijungus dar keliems rytfaniams sektoriuje palaikymą kūrė 22 fanatai. Atskira padėka alytiškiams, kurie šį sezoną aktyviai jungiasi prie euro išvykų. Namų komandos patirtis, priimant svečius europinėse batalijose pasijautė iš pačių pradžių. Bilietus ir sektorių gavome iki rungtynių startinio švilpuko likus dvejoms valandoms. Problemos ties čia nesibaigia. Atvykus į mums išskirtą sektorių pradedame ilgas ir bereikšmes diskusijas su arenos apsauga. Koją kišo tradicija tapęs prancūzų nenoras ar labiau anglų kalbos nemokėjimas. Į diskusiją įsitraukus laisvai prancūziškai kalbantiems B tribūnos vyrukams, argumentų kalba pavyko pasiekti savo ir arenos darbuotojams baigėsi norai trukdyti mums ruoštis kurti palaikymą. Nepaisant svyruojančių nuotaikų, palaikymas buvo „pasikūręs“ visų rungtynių metu. Tam ypač padeda ir atsivežtas būgnas, kuris ne tik padeda išgauti melodingumą, bet ir savotiškai užsivesti esant duobelėms aikštelėje. Vėlgi, komandos pasirodymo aikštelėje nesiimsime vertinti. Užsidegimas buvo matomas. Tai puikiai pasimatė ant suoliuko esant komandos kapitonui ir Speedy, kurie kiekvieną momentą išgyveno lyg tai būtų jų paskutinės rungtynės. Tai įkvepia, jog ne viskas prarasta. O viskas tikrai nėra prarasta. Šansai Europoje pagaliau peržengti TOP16 etapą komplikavosi, tačiau jie vis dar yra realūs, tereikia iki galo padaryti darbą. Grįžę į Lietuvą ruošiames išvykai į Jonavą. Fanatų gyvenimas yra ne apie pergales, jis yra apie atsidavimą savo miestui, savo klubui, savo spalvoms. Keliaujame į Jonavą kartu!