2017-01-14 Prienai – Lietuvos rytas
Savaitei prabėgus mūsų laukė jau kitas vidurio Lietuvos miestelis, Prienai. Nors laikas ir diena buvo labai palankūs, ši išvyka sulaukė tik 35 žmonių dėmesio, kurie, pasiskirstę į skirtingus ekipažus šeštadienio popietę pajudėjo iš Vilniaus. Nors važiavimo greitį ir sulėtino nekokios oro sąlygos, tai davė papildomo laiko aptarti paskutines aktualijas apie žmones, klubą ir…BMW automobilius.
Padarę vieną sustojimą atsargoms pasipildyti, ilgam netrukus pasiekiame vietinį gamtos paveldą, dar vadinamą „nematomu miškeliu“. Į arena patenkame gan nesudėtingai ir likus kelioms minutėms iki rungtynių pradžios. Palaikymas, kaip ir komandos žaidimas nuo pirmų minučių teikė dideles viltis, kurios išliko iki didžiosios pertraukos. Pastarosios metu iš niekur atsiradusi pilietė A. net nepasisveikinus uždavė provokuojantį klausimą „na, ar šiandien nesimušite?“. Apstulbę keli rytfaniai net pamiršo savo prigimtį ir atsakė „o kada mes mušėmės?“. Na, koks klausimas, toks ir atsakymas.
Grįžę į tribūną likusius kėlinius stebėjom kiek ramiau, bet to šitoje arenoje užtenka, žinant, kad bent minimalaus garso ribą vietos sirgaliai pasiekia tik „mineralinio vandens“ komandai prisiartinus prie varžovų. Tą ir teko stebėti ketvirtame kėlinyje, apie kurį pasakoti nieko nereikia, užtenka pasiklausyti Pačėso komentarų. Šiaip ne taip pergalė pasiekiama, apsauga, kažkada pradėjusi gesintuvų naudojimo techniką, lengviau atsikvepia, o inkile sėdėjęs teisėsaugos pareigūnas išjungia kamerą.
Vos palikus areną nustebina gan didelės policijos pajėgos, tarp kurių buvo užmatytas ir mėgstamiausias Igarioko iš Naujininkų rajono „žaisliukas“. Spėliojame, ar nebus tai „nematomo miškelio“ pasekmės, ar visgi, kaip ir Kėdainiuose, apsauga po truputį keičiama rimtesne jėga. Gavę palydą iš jų, paliekam arenos prieigas ir pajudam sostinės link.
Kelionė atgal įprastai linksma, kai kurie net spėjo dar kartą atšvęsti naujus metus, panaudojant tiek sprogstamuosius atributus, tiek ir geriamuosius. Grįžus, kaip įprasta šeštadienio vakarui po išvykos, vieni patraukia toliau šventės švęst, kiti ilsėtis, o kai kurie net į darbus. Atsisveikinam iki artimiausios, ir tolimiausios lietuviškos išvykos į Klaipėdą. Prisijunk ir aplankyk žiemišką jūrą kartu su bendraminčiais!
