Kėdainiai

Vangiai prasidėjusi registracija išvykai į Kėdainius įsisiūbuoja pačios išvykos išvakarėse. Tad galiausiai pavyksta surinkti beveik pilną autobusą smagų vakarėlį agurkų sostinėje panorusių sukurti rytfanių. Tiesa, dėl kelių žmonių netyčia paskleistos melagingos informacijos apie vėlesnį išvykimo laiką, tenka palaukti kelių gerokai vėluojančių kolegų.

Kadangi Vilnių paliekame visu pusvalandžiu vėliau nei buvo planuota, nenorėdami vėluoti į mačą, Kėdainius pasiryžtame pasiekti be jokių sustojimų. Tačiau geri norai telieka žodžiais, mat gamtai pašaukus esame priversti padaryti kelis trumpus sustojimus. Autobuse gvildenamos įvairios temos, aptariama puiki pergalė Krasnodare, diskutuojama apie naujas idėjas choreo ir štai, nepastebimai greitai pasiekiami Kėdainiai. Bet tenka paskubėti, mat rungtynių pradžia jau ant nosies.

Kėdainiuose situacija – komiška, apsaugos beveik nėra, o prie arenos sutikti keli apsaugos darbuotojai mus pasitinka žodžiais: „Vilniečiai? Jau galvojome, kad nebeatvažiuosite ir be jūsų bus labai liūdna...“. Šito tai jau tikrai neleistume! Tad greitai sueiname į areną, kur mūsų sektorių užpildo 43 Juodai Baltai Raudoni. Apgailėtina, jog arenoje esantis pareigūnas sugeba, kaip pats pripažino, „už nieką“ pasigauti vieną mūsiškį koridoriuje ir užsirašyti jo duomenis.

Garsiai pirmajame kėlinyje suskambėjęs būgnas bei prisijungę 3 Dzūkų Tankai paskatina didesnį judesiuką tribūnoje, tad pirmame kėlinyje palaikymas išties puikus.

Arenoje provokatorių būna visuomet, bet šįkart labiausiai išsiskiria ties aikštės viduriu pirmoje eilėje sėdinti mamytė. Šalia jos sėdintys du mažamečiai vaikai visų rungtynių metu turi žiūrėti, kaip jų mama mums rodo savo vidurinius pirštus, o šiuos savo gestus dar palydi žodiniais linkėjimais. Iš lūpų galima suprasti, kas bandoma pasakyti. Tiesa, mūsų kantrybė šiandien išties didelė, tad tokie veiksmai tik sukelia juoką. Juk svarbiausia – kad nesikeiktų ir gražiai elgtųsi aktyviausieji fanai, o kitų arenoje susirinkusių sirgalių elgesys nieko nedomina...

Panašu, kad Kėdainiai vis dar gyvena praeitimi, arenoje dominuoja dūdos, kas išties liūdina bei sudaro įspūdį, lyg mačą stebėtume bičių avilyje. Bet nieko nepadarysi, didelėje dalyje Lietuvos supratimas apie organizuotą palaikymą vis dar artimas nuliui. Net ir esant tokioms sąlygoms arenoje, mūsų palaikymas - tikrai neblogas, o kartais suskambame nuostabiai ir labai dainingai.

Deja, komanda paleidžia pergalę iš rankų. Bet apie patį pralaimėjimą neišsiplėsime, nes pasakyti nelabai čia yra ką...

Palikę švenčiančius Kėdainius grįžtame į sostinę, kur išsiskirstome savais keliais toliau tęsti savaitgalio. Tačiau jau nekantriai laukiame rytojaus mačo Europos taurėje prieš Limožo ekipą, kur pergalė – labai svarbi, mat ji leistų sutvirtinti savo šansus kelyje į antrąjį etapą. Todėl trečiadienį visi į „Siemens“ areną!