Dzūkija - RYTAS

Išvykos į Alytų tikrai labai laukėme, kadangi miestas – artimas, o tuo labiau - savaitgalis. Tad visa tai baigėsi išvyka, turėjusia viską: visišką dominavimą tribūnose, galingą vaizdinį palaikymą bei sutriuškinimą aikštėje. Be to, šventinė atmosfera vyravo dar ir todėl, kad šios išvykos proga - neeilinė, tačiau apie viską nuo pradžių. 


Lietingą šeštadienio popietę rytfaniai jau būriuojasi išvykimo vietoje. Neįsivaizduojama, ką tokiu oru galima daugiau veikti nei sėdėti namie arba vaikščioti po prekybcentrius. Todėl gėda užsiregistravusiems ir neatėjusiems! Na, o iš Vilniaus pajuda du autobusai „Rytą“ mylinčių vyrukų. Kelionė į priekį - ganėtinai rami, aptariamos įvairios temos, nuo išvykos į Limožą iki podkastų apie mūsų priimtus sprendimus. Situacija kartais pradeda priminti legendinį interviu, kuriame žurnalistas klausia A. Sabonio, gal vis dėlto išbėgsite į aikštelę?.. Tačiau visi sutinkame, kad prasidėjusios diskusijos viešoje erdvėje, dėl būtinybės bausti žmones už kiekvieną keiksmažodį ir uždegtą fajerį, yra tai, ko mes ir siekiame šiuo protestu.


Prieš tai minėta šios išvykos proga – draugystės su „Dzūkų Tankais“ metinių paminėjimas. Prieš metus pradėjome aktyviai bendradarbiauti tarpusavyje, lankytis vieni kitų mačuose, kartu švęsti, leisti laisvalaikį ir sportuoti. Tikimės, kad ši draugystė dar ilgai neišblės ir toliau kartu trauksime bendras dainas! Taigi šiandien sektoriuje išvis virš 100 žmonių: 80 rytfanių ir daugiau nei 20 Dzūkų Tankų. Rungtynių pradžioje atliekame Lietuvoje dar nematytą vaizdinį palaikymą – konfeti, sudėliotą pagal mūsų spalvas. Efektas - įspūdingas ir pasiteisinęs. Taip pat apie 50 žmonių pasipuošia specialiais „Rytas Ultras“/„Dzūkų Tankų“ marškinėliais.


Alytaus arenoje vaizdas sulig kiekvienu apsilankymu darosi vis liūdnesnis, tačiau su tokiu komandos valdymu ko gero kitaip ir negali būti. Kadangi arenoje palaikymas apsiriboja 5 dūdų pūtimų, esame girdimi visą mačą, o nutilus muzikai ir dūdoms atrodo, kad nuo mūsų dainų dreba net ir Alytaus arenos sienos. Aikštelėje džiaugiamės puikiu Mareko pasirodymu. Iš jo pusės matome nuoširdumą ir atkaklumą, dėl kurio jis vertas pagarbos. Be jo pastaraisiais metais tik vienas žaidėjas yra užlipęs į triBūną tik tam, kad po rungtynių padėkotų mums – tai Margiris Normantas. Šaunuolis, Marekai, nesustok, o iš mūsų gausi tik dar didesnį palaikymą.


Krepšinio šventę vainikuojame masišku pyrošou arenoje. Būtent dabar labai norėjome gero ir galingo pyrošou. Žuvusiųjų nėra, nukentėjusiųjų irgi. Žinote, kodėl? Todėl, kad arenoje nebuvo policijos, o apsauginiai buvo pakankamai supratingi tam, kad netrukdytų mums ir nelįstų į sektorių. Reginys - įspūdingas ir nuspalvinantis pilką Alytaus arenos kasdienybę. Dešimtys centrinės žiūrovų po rungtynių atėjo prie mūsų tribūnos ir filmavo bei mėgavosi reginiu. Tad dar kartą klausiame, ar baudos ir banai už atmosferos kūrimą yra racionalūs, ar atitinkamiems asmenims atmosfera apskritai nerūpi ir jie mieliau kiekvienoje arenoje matytų tokį palaikymą, kokį šiose rungtynėse turėjo „Dzūkija“?


Lauke dar sulaukiame žaidėjų bei pasveikiname su puikiu pasirodymu. Po nesėkmingo mačo Limože norėjosi įpūsti teigiamų emocijų ir pozityvo. Atrodė, kad žaidėjams buvo malonu gauti tokias ovacijas ir dar kartą suprasti, jog, kai nesiseka, mes juos palaikome dar karščiau. Dalis mūsiškių lieka Alytuje, kadangi geriausia šio miesto komanda sekmadienį pradeda lemiamus mūšius antrojoje lygoje.


Sekmadienį 15 rytfanių ir ~50 „Dzūkų Tankų“ susirenka Alytaus stadione, kur išvysta reginį, prilygstantį geram veiksmo filmui. Po konflikto aikštėje „Dainavos“ treneris yra išvaromas iš aikštės ir... jis nukeliauja tiesiai į DT sektorių, dainuoja kartu su Ultromis, šokinėja tarp fajerių šviesų ir tai tik dar labiau įkvepia „Dainavą“ kovai. Po šito epizodo alytiškiai muša du įvarčius ir iškovoja svarbią pergalę.


Savaitgalis buvo kupinas gerų emocijų, gero bendruomeniškumo tarp „B Tribūnos“ ir „Dzūkų Tankų“, o jau už kelių valandų lekiame į „Siemens“ areną, kur „Rytas“ vėl stos į kovą Europos taurėje!