Pirmoji išvyka paženklinta pergale

Dar vasarą pamačius, koks cirkelis vyksta Prienuose ir kas užsakinėja šį cirką, tapo aišku, kad lyga tapo visiška impotentė ir nieko nesugeba padaryti, nors nuostatai visiems yra aiškūs. Atrodo, Prienų klubui patiko būti cirko klubu. Po Ball'ų šou Prienuose, klubo vadovai, o gal greičiau – cirkininkai, matyt, užsinorėjo pratęsti šou ir toliau juokinti krepšinio visuomenę, tapdami „Žalgirio“ projektu. Kaip matome, visuomenė, nenorėdama krikuoti šventos karvės, prieš šį projektą tiesiog užsimerkė.“


Darbo diena ir gana ankstyvas rungtynių laikas neleidžia suplanuoti tokios gausios išvykos, kokios norėtųsi. Belaukdami etatinio vėluotojo, kuriam suteikiamas paskutinis šansas, sugaištame kelioliką minučių, tad Prienų link pajudame jau gerokai po 17 valandos. Pakliuvę į vakarines Vilniaus spūstis, suprantame, kad nespėsime į mačo pradžią. 


Kelionė neprailgsta, nes norėdami kuo mažiau vėluoti į rungtynes, lekiame be sustojimų. Autobuse aptariamos pačios įvairiausios temos, pradedant nuo to, ko tikimės ir kaip įsivaizduojame savo klubą šį sezoną, baigiant Fantasy Premier lygos aktualijomis ir strategijomis. Dėl įdomių pokalbių laikas prabėga nepastebimai greitai ir štai, mes jau Prienuose.


Atvykus į mačą, pamatome varžovų ekipą, pirmaujančią rezultatu 10:4, bet užtenka vos kelių akimirkų, kol „Rytas“ perima rungtynių kontrolę į savo rankas. Pirmoje pusėje mūsų palaikymas tiesiog puikus, garsiai užtrauktas “Ten, kur stovi miestas” skamba nuostabiai, o nuotaiką dar labiau gerina Evaldas Kairys, aikštelėje „besismagindamas“ su varžovais. 


Deja, antroje rungtynių pusėje palaikymas šiek tiek nuslopo, Prienams grąžinus intrigą į aikštelę, tačiau paskutiniame kėlinyje užvedame komandą kovai ir žaidimas iki pat rungtynių pabaigos nebeleidžia abejoti mūsiškių pergale. Prienus paliekame įsirašę antrąją pergalę šiame sezone. Tradiciškai su komanda atlikus „Pirmyn, vilniečiai!“, Gipsu savo kojas „papuošę“ rytfaniai dar spėja pasidaryti bendrą nuotrauką, o tuomet skubame namo.


Esame demokratiški, todėl grįžtant į Vilnių autobuse atliekame balsavimą, ar kelionės metu reikalingas sustojimas. Nugali norintieji namo grįžti greičiau, todėl pasiryžtame iki Vilniaus nestoti, tačiau nenumatytos aplinkybės vis dėlto priverčia padaryti sustojimą. Mūsų autobusą aplenkęs automobilis tiesiai mums prieš akis nudaužia briedį, todėl iškart stojame pasiteirauti, ar nereikia pagalbos. Nors pats automobilis – sudaužytas nepataisomai, laimei, visi 3 mašinoje buvę žmonės visiškai sveiki. Įsitikinę, kad jiems viskas gerai, toliau tęsiame kelionę ir gana greitai pasiekiame Vilnių, kur išsiskirstome ilsėtis prieš rytdienos darbus bei laukiame šeštadienį pas mus atvažiuojančių varžovų iš Klaipėdos.

b tribūna