1998 m. Grušos rengto „Hall ball“ turnyro rėmėjų paieškos metu užmegzti kontaktai lėmė, jog būtent į jį kreipėsi tuometinis „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo direktorius Algimantas Ližaitis, siūlydamas prisidėti prie atsinaujinusios sostinės komandos palaikymo. Naujoji grupuotė – apie 40 rytfanių iš Salininkų, Nemėžio bei Krasnuchos – pirmąsyk rungtynėse apsilankė 1998-ųjų metų gruodžio 8-ąją dieną Vilniuje, „Lietuvos ryto“ Saportos taurės rungtynėse su Belgijos Šarlerua miesto komanda.
1998/1999 m. sezone klubas dar vadinosi „Statyba“, o komanda – „Lietuvos rytas“. Tarptautinėje arenoje pasirodymą pradėjęs „Lietuvos rytas“ 1998-ųjų metų gruodžio 8-ąją dieną Vilniuje vykusiose rungtynėse su Belgijos Šarlerua miesto komanda sulaukė gausaus aistruolių būrio – į fanams skirtą tribūną susirinko apie pusšimtis žmonių. Po šių varžybų Lietuvos fanų scenos debiutantai tapo nuolatiniais „Lietuvos ryto“ arenos lankytojais. To meto komandos palaikymas rėmėsi paprasčiausiais skandavimais, sirgaliai garsiai skiemenavo komandos, miesto, šalies vardus. Kaip ir buvo galima tikėtis, staigus rytfanių įsiveržimas inicijavo konfliktus su radikaliomis permainomis nesusitaikiusiais ir vis dar areną lankiusiais „Statybos“ gerbėjais. Net rungtynių metu abi sirgalių pusės nevengdavo pasimosikuoti kumščiais. Galiausiai, 1999 m. klubą pervadinus į “KK Rytas”, statybfaniai nustojo lankęsi “Lietuvos ryto” rungtynėse – dalis jų prisijungė prie “Sakalų” sirgalių, dalis patraukė į futbolą – palaikyti Vilniaus “Žalgirio”, kiti pranyko iš fanscenos. „Lietuvos ryto“ komandos gerbėjų įpuolis suerzino ir palaikytojus iš kitų Lietuvos miestų – jau pirmaisiais susibūrimo metais susitikimai „trečiajame kėlinyje“ baigdavosi kategoriškais argumentų pasimainymais. Komandą raginančiais šūksniais palaikęs sirgalių būrys iki 2000-ųjų metų savo iniciatyva namų arenos ribų neperžengdavo, į išvykas vykdavo nebent klubo išnuomotu autobusu.