btribuna

2026-02-21/22 KMT savaitgalis

Mon, 09 Mar 2026 20:11:43 GMT

Štai ir praėjo taurės savaitgalis, turėjęs savų pliusų bei minusų. Pirmiausia, po ilgos pertraukos nusimestas akmuo nuo širdies - įvykdėme programą minimum patekti į finalą. Derbyje didesnės kovos šįkart nepasiūlėme, tačiau komandai priekaištų turėti negalime. Iš tikrųjų komandos reakcija į rezultatą netgi džiugina - nesitenkiname tik gera kova finale. Kad ir koks didelis skirtumas būtų tarp klubų, nesinori ieškoti didelio pozityvo pralaimėjus dviženkliu skirtumu. Tikslas niekada nebus antra vieta ir jos mes nešvenčiame.

Aplink krepšinį pasirodome gerai, nors veiksmo ir norėjosi daugiau. Tiek finale, tiek pusfinalyje sklidina aktyvaus palaikymo tribūna su solidžiu palaikymu. Finale iškeliama choreo skiriama karo Ukrainoje ketvirtosioms metinėms paminėti. Pasinaudodami progą norime padėkoti visiems prisidėjusiems prie mūsų paramos akcijos, kurios metu surinkome virš 3 tūkstančių eurų bei išskirtinis ačiū rytfaniams padovanojusiems ekipuotės komplektą. Didžiuojamės, kad liekame viena iš nedaugelio šalių Europoje, kuri nepamiršta ukrainiečių ir remia juos taip pat aktyviai, kaip ir karo pradžioje, nepaisant tam tikrų veikėjų skleidžiamos okupantų melodijos. Šiandien tik galime palinkėti, kad minėtume ne dar vienas metines, o Ukrainos pergalės dieną.

Truputį apie patį renginį. Turbūt visiems aišku, kad jis nėra orientuotas į organizuoto palaikymo grupes ar apskritai į fanų bendruomenes ir čia mus apima didžiausias pyktis ir nepasitenkinimas. Krepšinis nėra tiesiog verslas, tai yra socialinis reiškinys. Mums nereikia tų visų blizgučių ir tuštybių mugės. Mes čia esame dėl krepšinio, o ne žmonių bukinimo su nuvalkiotais renginukais, cringe vedėjukais ir estradinėmis dainelėmis, būtent šie komponentai yra viena iš priežasčių kodėl Lietuvoje beveik neturime sporto palaikymo kultūros. Kad ir kaip pūstųsi organizatoriai - visa tai pigu, tuščia ir veda į niekur.

Ir pabaigai - didžiulis ačiū visai bendruomenei. Matyti tokį dideli dėl klubo susivienijusių žmonių kiekį yra didžiausias atpildas už tai ką darome čia B Tribūnoje. Ir nesvarbu ar komanda laimi, ar pralaimi 30 taškų. Neišduodame spalvų bei toliau visa širdimi palaikome komandą, nes ji mūsų, nes kitos neturime.

2026-02-17 Juventus - Rytas

Mon, 09 Mar 2026 20:10:36 GMT

Panašu, kad šaltas, tamsus ir niūrus laikotarpis buvo išvarytas ne tik kalendoriškai, bet pavasaris ateina ir į Ryto kiemą. Pasiekta svarbi pergalė prieš pat taurės savaitgalį, taip pratęsiant ne tik pergalių seriją, bet ir iškovojant antrą pergalę iš eilės revanšuojantis. Žaidimas po truputį gerėja, o tai leidžia tikėtis, kad juodžiausias laikotarpis jau praeityje, o prieš akis laukia skambios pergalės.

Nuodėmė būtų neišskirti jaunojo Igno pasirodymo. Sunku nesižavėti iš tokio jauno žaidėjo spinduliuojama veteraniška ramybe, sveikiname su puikiu pasirodymu. Matome, kad Ignui Rytas yra brangus, matome, kad atiduodama širdis už tris gražiausias spalvas. Tikimės, kad vertybės ir jaunatviškas entuziazmas niekur nedings, išlik, koks esi, ir tikimės greito pasimatymo aikštelėje!

Pavasario sutikimo šventės dieną į išvyką pasileidžia pilnas autobusas ir dar keli ekipažai mašinų. Su prisijungusiais vietoje sektoriuje turime 89 Rytui neabejingas sielas. Utenoje didelio pasipriešinimo palaikymo prasme nesulaukiame, tad pavyksta garsiai skambėti visų rungtynių metu.

O dabar visos akys krypsta į ateinančio savaitgalio KMT, kur tikslas tik vienas. Visas dvejones metame į šoną, perkame bilietus, neturintys transporto rašykite mums, būname tvirtas užnugaris komandai! Iki susitikimo Šiauliuose! Tik pirmyn, ne atgal!

2026-02-04 Le Mans Sarthe - RYTAS

Tue, 10 Feb 2026 15:44:44 GMT

Kiek daugiau nei po dviejų metų pertraukos mes vėl grįžtame į Prancūziją. Šįsyk TOP16 etape susitinkame su Le Mano miesto reprezentacine krepšinio komanda. Miesto, kuris visame pasaulyje yra pagarsėjęs savo 24 valandų lenktynėmis, kuriose komandos iš viso pasaulio varžosi kieno automobiliai yra greičiausi. Deja, bet mūsų komanda šiame mieste savo lenktynes pralaimėjo ir patyrė dar vieną pralaimėjimą, bet apie viską iš pradžių.

Įvairiausiais keliavimo būdais į Le Maną susirenka 16 B tribūnos atstovų ir 3 Dzūkų tankai, prisijungus dar keliems rytfaniams sektoriuje palaikymą kūrė 22 fanatai. Atskira padėka alytiškiams, kurie šį sezoną aktyviai jungiasi prie euro išvykų.

Namų komandos patirtis, priimant svečius europinėse batalijose pasijautė iš pačių pradžių. Bilietus ir sektorių gavome iki rungtynių startinio švilpuko likus dvejoms valandoms. Problemos ties čia nesibaigia. Atvykus į mums išskirtą sektorių pradedame ilgas ir bereikšmes diskusijas su arenos apsauga. Koją kišo tradicija tapęs prancūzų nenoras ar labiau anglų kalbos nemokėjimas. Į diskusiją įsitraukus laisvai prancūziškai kalbantiems B tribūnos vyrukams, argumentų kalba pavyko pasiekti savo ir arenos darbuotojams baigėsi norai trukdyti mums ruoštis kurti palaikymą.

Nepaisant svyruojančių nuotaikų, palaikymas buvo „pasikūręs“ visų rungtynių metu. Tam ypač padeda ir atsivežtas būgnas, kuris ne tik padeda išgauti melodingumą, bet ir savotiškai užsivesti esant duobelėms aikštelėje.

Vėlgi, komandos pasirodymo aikštelėje nesiimsime vertinti. Užsidegimas buvo matomas. Tai puikiai pasimatė ant suoliuko esant komandos kapitonui ir Speedy, kurie kiekvieną momentą išgyveno lyg tai būtų jų paskutinės rungtynės. Tai įkvepia, jog ne viskas prarasta. O viskas tikrai nėra prarasta. Šansai Europoje pagaliau peržengti TOP16 etapą komplikavosi, tačiau jie vis dar yra realūs, tereikia iki galo padaryti darbą.

Grįžę į Lietuvą ruošiames išvykai į Jonavą. Fanatų gyvenimas yra ne apie pergales, jis yra apie atsidavimą savo miestui, savo klubui, savo spalvoms. Keliaujame į Jonavą kartu!

2025-01-31 Neptūnas – Rytas

Tue, 10 Feb 2026 15:43:12 GMT

Dar vienas tragiškas pasirodymas. Fiksuojama rekordinė LKL 5 iš eilės pralaimėjimų serija. Jau kelis metus gyvenome pripratę vietinėje lygoje matyti besikaunančią ir retai beklumpančią komandą, tačiau po truputį viskas keičiasi. Nori nenori mintimis grįžtame į praeitį, ir prisimename, skaudžiausias atkarpas klubą treniruojant prieš tai buvusiems treneriams. Besikeičiant žaidėjams keičiasi ir komandos veidas, kuris neabejojame, kad šiandien netenkina nieko. Ir mąstydami apie galimas priežastis nė vienas negalime įvardinti to vieno atsakymo, kuris atsakytų į visus kylančius klausimus. Ko negalime toleruoti - tai pastangų trūkumo. Tai ne apie talentą, tai ne apie taktikas, ne apie biudžetus. Tai apie nusiteikimą, tai apie visų vidinių nepasitenkinimų padėjimą ant stalo, bendro kompromiso radimą bei atsidavimą visu 100%. Jei tokie nebūsime nepadės niekas. Atsakomybė tą suorganizuoti ir to išsireikalauti šiandien krenta ant žmonių atsakingų už klubo sportinę veiklą pečių. Mes tiesiog negalime egzistuoti nekovodami aikštėje kaip išprotėję. Kodėl? Nes fanai tą daro už aikštės ribų. Jei tai nepersiduoda, tai apie ką lieka ši komanda?

Nepaisant visų negandų Klaipėdoje Rytą aktyviai palaiko 48 asmenys. Didžiausia pagarba kiekvienam važiavusiam ir stovint už komandą, už tris gražiausias spalvas sunkiu momentu. Ši išvyka tampa ypatinga dviems Rytfaniams. Vienam tai buvo simbolinė 100-toji išvyka už Rytą, kurios metu prisimenamas visas kelias nuo pirmos registracijos žinutės. Kai kuriuos rytfanius tai inspiruoja susiskaičiuoti bei pasidžiaugti savais skaičiais. Šalia šimtukininko atsirado ir "pirmokas", tad pasveikiname ir jį, bei palinkime jam neblėstančio entuziazmo siekiant triženklio skaičiaus.

O pirmieji Rytfaniai jau mina Prancūzijos gatves, kur Le Mane laukia gausus palaikymas ir tikėjimas, kad šis košmaras netrukus baigsis. Viena ar dvi pergalės dabartines nuotaikas gali pakeisti kardinaliai. Dar nieko nepraradome, tad tikime, ir iš savo pusės padarysime viską, kad pasinaudotume šiame sezone likusiomis galimybėmis.

Kai nesiseka dainuojam dar garsiau, palaikom dar gausiau. Reikalaujam, kad žaidėjai, kad žaidėjai aikštelėje kovotų iki galo, būtų aistringi, bet turime pradėti nuo savęs. Šeštadienį vykstame į Jonavą ir turime vadovautis tokiu mentalitetu. Tad lauksime visų bedraminčių asmeninių žinučių dėl išvykos.

2026-01-10 Gargždai – Rytas

Mon, 19 Jan 2026 18:11:47 GMT

Palaikydami Rytą visur ir visada esame išvažinėję didžiąją dalį Lietuvos ir pirmi kartai apsilankat tam tikrame mieste pasitaiko vis rečiau, vieną tokių prieš kelis metus turėjome keliaujant į Telšius. Šįkart tai patiriame Gargžduose, miestas kuris geriau žinomas kaip gilias futbolo tradicijas puoselėjantis kraštas, kuriame Rytas Ultras vyrukams tekę lankytis palaikant draugus iš Alytaus.

Iš Vilniaus paskui Rytą patraukia 71 fanatas. Kadangi kelionė tolima nusprendžiame sužaisti Rytfanių mėgstamą auksinio proto žaidimą. Finale susitiko šio žaidimo etatinis finalų dalyvis bei žmogus, kuriam tai buvo debiutas šiame žaidimo etape. Pergalę šventė debiutantas, tad sveikiname jį. Likusi kelionės dalis buvo dedikuota senbuvių prisiminimams apie judėjimo didžiausias pergales ir pralaimėjimus už arenos ribų, bei jaunesnių ar ne taip senai prisijungusių narių supažindinimu su judėjimo istorija.

Arenoje įsikuriame likus kiek daugiau nei pusvalandžiui iki rungtynių pradžios. Gausiais aplodismentais pasitinkame sugrįžusi Speedy bei pirmą kartą Ryto marškinėlius užsivilkusį naujoką Jordan’ą. Bet aikštėje pamatėme tai ko labiausiai nesitikėjome. Akivaizdu, kad prieš tai patirti du pralaimėjimai žaidėjų ego nesužeidė, o liūdniausia, kad buvo nusileidžiama noru ir koncentracija. Padaryti pražangą esant susikeitimo situacijai arba persivaryti kamuolį per 8 sekundes tereikia tik šių dviejų dalykų, bet deja jų šeštadienį mūsų pusėje nebuvo. Apgailėtinas pasirodymas, dėl kurio gėda ir jokių pasiteisinimų čia negali būti. Ir atsakomybė čia krenta ant kiekvieno žaidėjo. Jei turi komandoje žmones, kuriem nėra paaiškinama, kad į kitą Lietuvos kraštą arti šimto žmonių trenkiasi ne tam kad pažiūrėtų į jų gražius kedus, tai mes turime didelių problemų.

Nepaisant rezultato aikštėje pavyko išgauti visai smagų palaikymą. Artėjant Sausio 13 dienai sektorių papuošiam neužmirštuole, kaip simbolį Sausio 13 aukoms atminti. Prieš 35 metus mūsų tautiečiai kovojo už tai kas yra brangiausia - savo ir mūsų laisvę.

O ketvirtadienį Vilniuje einame ne tik nutraukti pralaimėjimų seriją mače prieš Šiaulius, tačiau ir užsitikrinti vietą KMT finalo ketverte. Ar ateis komanda, pamatysime. Nori prisijungti prie aktyvaus palaikymo? Rašyk mums asmeninę žinutę ir suteiksime visą reikiamą informaciją.

2025-12-23 Šiauliai - Rytas

Thu, 25 Dec 2025 19:48:30 GMT

Sužinoję išvykos datą nerimavome kiek rytfanių Kūčių išvakares nuspręs praleisti kelyje palaikant juodai baltai raudonus. Bet aktyvumas išties nustebino - išvykoje 87 rytfaniai. Ačiū kiekvienam nusprendusiam taip praleisti paskutines akimirkas prieš didžiausias metų šventes.

Apie Šiaulius nepasakysime nieko naujo - viską radome kaip ir palikę. Prošvaisčių vystytis palaikymo kultūrai čia nėra. Viskas užstrigę 2010-uosiuose.

Komanda iškovoja užtikrintą pergalę, tačiau tikimės, kad ji dar kartą neužliūliuos mūsiškių sausio viduryje, kur rungtynių svarba bus žymiai didesnė.

O už kelių dienų pakilę nuo šventinių stalų stosime į Kalėdinį derbį. Renginys, kurio dar nėra buvę, tad jaučiamas didelis sujudimas. Nepamirškite apsilankyti arenos koridoriuje vyksiančiame Contra98 koncerte, kuris užkurs visus dar vienam įspūdingam palaikymui.

Šią Šv. Kalėdų dieną juodai baltai raudonoms šeimoms norime palinkėti gražių ir jaukių švenčių. Vertinkime tai, ką turime šiandien - laisvę bei saugumą. Tą turi ne visi, tad dalinkimės šiuo jausmu su tais, kuriems jo trūksta labiausiai ❤️

2025-12-17 Promitheas – Rytas

Sun, 21 Dec 2025 18:01:40 GMT

Po kiek daugiau nei dviejų metų pertraukos vėl lankomės trečiame pagal dydį Graikijos mieste - Patruose. Saulė ir maloni temperatūra nuteikė viltingai, tačiau pergalės atsivežti ir vėl nepavyko. Nors šįsyk rungtynių svarba ir kontekstas kitas, tačiau visada keliaujant į išvyką tikimės tik pergalės. Deja, bet europinės išvykos Rytui dažniausiai nesusiklosto.

Kai kalba pasisuka apie Graikijos krepšinį, visada yra įdomu pasinerti ir į vietinę palaikymo kultūrą, tačiau Patrų krepšinio klubas tuo pasigirti negali. Arenoje atmosfera nyki. Vos pasitaikius progai yra garsiai leidžiama muzika, arba per garsiai nustatytą mikrofoną rėkia arenos pranešėjas. Juokavome, jog atradome Šiaulių arenos analogą.

Iš savo pusės palaikymą kurti pavyko tikrai neblogai. Lygiai dvi dešimtys juodai baltai raudonų paliko savo balsus arenoje. Momentais, nuo dainų aidinčioje arenoje vietiniai, graikams būdingomis pirštų kombinacijomis, išreiškė savo įvertinimą į mūsų įdėtą darbą.

Pakeliui į Patrus sužinome, jog mūsų treneriui su žmona gimė atžala. Nors treneris išskubėjo atgal į Vilnių pamatyti gimusią dukrą ir gyvai pasveikinti progos neturėjome, mes naujai sukurtai šeimai linkėjimus pasiunčiame rungtynių metu. Linkime sveikatos ir ramių naktų!

Krepšinyje yra svarbu turėti trumpą atmintį. Visas dėmesys į prieššventinę išvyką į Šiaulius ir artėjantį derbį su klubu iš vidurio Lietuvos. Šventinis laikotarpis nusimato darbingas, būk kartu su komanda!

2025-11-22 Jonava - Rytas

Thu, 27 Nov 2025 20:54:54 GMT

Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse kartu su Rytas Ultras vaikinais į Jonavą patraukia du autobusai fanatų. Sveikiname visus su šia diena! Kelionės metu netyla diskusijos apie Europos fanscenos aktualijas, gatvės meną, aptariamos kitų Europos grupuočių choreografijos bei generuojamos idėjos vaizdiniam palaikymui. Akivaizdu, kad po išvykos į Varšuvą visi užsikrovę gerų emocijų, motyvacijos, kas ir spinduliavo kelionės metu.

Sektoriuje susirenka 105 aktyvūs palaikytojai. Pirmoje rungtynių pusėje palaikymas nebuvo išskirtinis, tačiau tai, kas vyko antroje, verta aplodismentų. Tūsas sektoriuje užsikuria toks, kuris išjudina net ir centrinėse tribūnose esančius rytfanius, kurie, pakilę iš savo vietų, šoko pagal mūsų atliekamus gabalus.

Pasiekta dar viena pergalė tokiu būdu, kuriuo ir norėtume, kad jos būtų prieš antros lentelės pusės komandas, džiaugiamės tuo.

Dabar mūsų laukia rinktinių langas, turėsime šiokias tokias atostogas ir arenoje susimatysime gruodžio 6 dieną. O po rungtynių visi trauksime į legendinį Vilniaus subkultūrų festivalį „Vilniaus gatvės“, kuriame pasirodys visiems mums mylima grupė CONTRA98. Kviečiame visus rytfanius pirkti bilietus į festivalį ir po rungtynių apsilankyti klube Mello, teko girdėti gandų, kad bilietai netrukus brangs.

2025-11-18 Legia - Rytas

Wed, 19 Nov 2025 18:21:39 GMT

Nuostabus palaikymas Varšuvoje. Antradienio pavakarę į Lenkijos sostinę patraukia apie 300 rytfanių. Pasirodymas pradedamas eisena Varšuvos gatvėmis link arenos. Įdomu, kad didžioji eisenos dalis vyksta be policijos palydos. Varšuvoje išvykos fanų eisenos yra itin retas reiškinys, dėl kylančių saugumo pavojų. Džiaugiamės, kad mums ji pavyko sklandžiai, o eisenos pabaigoje pirotechnika ir netylančios dainos apgaubė arenos prieigas.

Arena mus pasitiko nesvetingai. Nors Lenkija ir garsėja organizuotu palaikymu, tačiau požiūris į jį iš organizatorių pusės absurdiškas. Jokių vėliavų, būgnų, megafonų - nieko. Įsijungus klubo vadovams pavyksta išsikovoti bent jau minimalias sąlygas - vienas būgnas, megafonas ir sektoriaus vėliavos. Ačiū mūsų klubui už parodomą solidarumą ir pagarbą organizuotam palaikymui, kai to reikia labiausiai. Deja, prarandame daug brangaus laiko ir dalis atvykusiųjų praleidžia rungtynių pradžią.

Nepaisant to, aukštą užsivedimo lygį pavyko išlaikyti be didesnių pertraukų. Juk žaidėme prieš didelį vardą fanatizmo pasaulyje turintį klubą. Oponentų pusėje apie 100 organizuoto palaikymo atstovų, be vėliavų kartas nuo karto suskamba neblogai, bet likusiai arenos daliai menkai jungiantis prie dainų, atmosfera lieka neįspūdinga.

Turnyrinėje lentelėje tai buvo ypatingai svarbus susitikimas, tad pergalės skonis tampa dar saldesnis, kai užsitikrinome pirmąją vietą grupėje. Aikštėje žaidimas džiugina mažai ką ir dar reikės pakeisti begalę dalykų, kad nueitume ten, kur dar nebuvome. Daugiausia tai liečia psichologinius aspektus ir supratimą ko trenerių štabas reikalauja. Pastaruosius sezonus šis supratimas atsirasdavo tik finaluose, tad pagrindinis klausimas išlieka ar pavyks surasti receptą kaip pasiekti tą komandos vienybę ir energiją anksčiau nei birželį.

Pabaigoje dar viena didžiulė padėka Ryto bendruomenei už šią išvyką. Emocija, kurią jaučiame atstovaudami savo miestą bei spalvas Europinėje platformoje yra kažkas ypatingo. Ir kiekvienas važiuojantis, aukojantis laisvadienius, žygiuodamas svetimo miesto gatvėmis su Juodai Baltai Raudonomis spalvomis prisideda prie to. Jokios tuštybės. Tik aistra ir meilė. Lai taip būna amžinai!

2025-11-16 Šiauliai - Rytas

Wed, 19 Nov 2025 18:20:35 GMT

Iš Vilniaus paskui Rytą pajuda vienas autobusas plius keli ekipažai mašinų ir su prisijungusiais rytfaniais vietoje iš viso sektoriuje turime apie 80 žmonių. Geras skaičius atsižvelgiant, kad Šiauliai turbūt yra vienas iš nemėgstamiausių išvykos taškų Lietuvoje rytfaniams, dėl prastų sąlygų kurti palaikymą. Tik atsiradus menkiausiai galimybei yra leidžiama muzika tokiu garsumu, kuri ne tik trukdo kurti palaikymą, bet greičiausiai iš komforto išveda ir eilinius arenos lankytojus.

Kadangi sektoriuje turime solidų skaičių žmonių, pavyksta užkurti neblogą vakarėlį, užsivedimo netrūksta visų rungtynių metu. Palaikymo zenitu tampa trečiasis ketvirtis ir daina “dalis mano širdies” kuri su pagirtina energija skamba didžiąją trečiojo kėlinio dalį.

Praeitus kelis aprašymus gyrėme fanus, tai šį kartą norisi atiduoti duoklę ir žaidėjams. Labai smagu matyti kiek pastangų ir noro suskambėti garsiai įdeda žaidėjai į varžybų gale vykstantį susišūkimą “Pirmyn vilniečiai”. Iš to galima spręsti, kad žaidėjai tai atlieka ne todėl, kad taip reikia, per daug neįdedami pastangų, tik užsidedami check varnelę, bet todėl, nes tai jiems taip pat svarbu. Tai mus be galo motyvuoja ir stumia daryti dalykus toliau. Dar kartą ačiū jums!

Nors ir ne taip užtikrintai kaip tikėjomės, tačiau iš Šiaulių išsivežam pergalę, o antradienį mūsų laukia, turbūt galima pavadinti, istorinė mums kaip B Tribūnai išvyka į Varšuvą! Pirmieji rytfanių ekipažai jau pajudėjo Lenkijos link. Rengiamės juodai ir pasimatome Varšuvoje!

2025-11-02 Žalgiris - Rytas

Tue, 04 Nov 2025 18:55:23 GMT

Diskusijų po šių rungtynių kilo daug, tad džiaugiamės galėdami įžiebti diskusiją ir neleisti įsivyrauti vienai vienintelei ir neginčijamai nuomonei Lietuvoje. Apie viską po truputį nuo pradžių.

Iš Vilniaus į Kauną pajuda pilni 5 autobusai. Su vietoje prisijungusiais, Rytą priešo teritorijoje palaiko apie 350 rytfanių. Nusistovėjęs skaičius, kuris jau nieko nebestebina. Smagu, kad stabilumas išlaikomas, net ir žinant kiek laiko suvalgo tokios išvykos. Tačiau patiriamos emocijos atperka viską.

Rungtynių eigoje kyla du baneriai. Vienas pašiepiantis arenos atmosferą, kitas Europos krepšinio sistemą, dėl kurios sudaromos nelygios sąlygos klubams konkuruoti tarpusavyje. Kaune jau ne pirmus metus stebimas reiškinys, kur organizuotas palaikymas kišamas žmonėms per gerkles, tačiau niekaip neprigyja. Susitaikyti su tuo sekasi sunkiai ir cringe’as tampa kiekvienos išvykos atributu. Už šią mirusią atmosferą ir uždegame paguodos žvakutes.

Kito banerio pagrindinės mintys jau aptartos praėjusiame poste sukelia dideles diskusijas komentaruose. Turbūt taikliausiai ir plačiausiai šia tema pastaruoju metu pasisako Rytis Vyšniauskas, tačiau bendrojoje masėje šios mintys ištirpsta. Ir tai, kokiais argumentais esame kritikuojami už šią poziciją tik parodo, kad įsigilinimas į šią temą yra labai paviršutiniškas. Dažniausi iš jų: tiesiog pavydit ir verkiat bei nesugebate susikurti galimybės ten būti. Ir žinoma tradicinis whataboutizmas su: “o kaip ten patys jūs toj savo kibiro taurėje žaidžiat.” Dar kartą - mūsų noras konkuruoti bent jau panašiomis sąlygomis. Tikimės, kad netolimoje ateityje tam atsiras galimybė ir konkurencija pasieks jau seniai Lietuvoje užmirštą lygį. Iš to laimėsime visi.

Aikštelėje matėme kiek kitokį Rytą nei ankstesniuose sezonuose. Treneris spaudos konferencijoje sudėliojo stiprius akcentus, kuriuos norisi transliuoti žaidėjams ir iš mūsų pusės. Komandiškumas, aistra, atsidavimas ir kova iki paskutinio kraujo lašo. Tai yra tuom, kuom buvome gyvi pastaruosius penkis sezonus, nes tai mūsų identitetas. Nesvarbu, kas bežaistų komandoje tą reikia suprasti ir tuo gyventi. Tikime, kad tokios rungtynės suteikia puikias pirmąsias pamokas bei suteiks papildomą impulsą tolimesniam augimui. Nes augti tikrai dar turime kur.

Trečiadienį Čempionų lyga grįžta į Vilnių, kur sieksime revanšuotis Heidelbergo ekipai. Būk arenoje ir padėk Rytui augti! Jei nori komandą palaikyti su mumis, kreipkis dėl bilieto asmenine žinute. Junkis prie Juodai Baltai Raudonų ir Tik pirmyn, ne atgal!

2025-10-15 Academics - Rytas

Sat, 18 Oct 2025 21:30:49 GMT

Vokietijos pakraštyje Rytą palaikė 53 žmonės. Geras skaičius euro išvykoje. Šį kartą į išvyką pasileido nemažas skaičius žmonių, kurie komandą užsienyje palaikė pirmą kartą, sveikiname juos "pramušus" pirmą euro išvyką. Prieš rungtynes padarome trumpą eiseną iki arenos bei su fajerių pagalba nudažome arenos apylinkes raudona spalva. Nors rungtynės ir nesiklostė mūsų komandai tinkama linkme, tačiau gerai skambėti viso mačo metu pavyko tikrai neblogai, dėl ko sulaukėme nemažai plojimų ir iš vietinės publikos. Pats Heidelbergo klubas giliai įsirašęs į Vokietijos istoriją, įkurtas prieš 73 metus ir net 9 kartus tapęs šalies čempionais. Tiesa, paskutinį kartą tai padarė 1977 metais. Kalbant apie vietinį palaikymą jį galima pavadinti kitokiu, naudojamas perteklinis būgnų skaičius ir apsiribojama trumpomis skanduotėmis su keliomis išimtimis.

Po rungtynių pasitinkame komandą ir pasidaliname mintimis, kuriomis gyvename. Ypatingai orientuojame žodžius tiems, kurie čia žaidžia pirmą sezoną. Žaidėjai turi žinoti, kad juos palaikysime visur ir visada nesvarbu kas. Ir kad galvų nuleisti nėra kada - svarbu suprasti klaidas, kurias daro kiekvienas asmeniškai ir keistis taip, kad jų kiekis mažėtų. Gaila, kad pirmąją išvyką užsienyje pradėjome tokia nata. Esant sunkesniam periodui viešojoje erdvėje bandoma ieškoti atpirkimo ožių, badoma pirštais į tam tikrus žaidėjus, kurie nenusipelnė to, žinant visas aplinkybes.

O dabar laukia svarbus periodas komandai norint atstatyti nuotaikas po dviejų pralaimėjimų iš eilės ir pirmas to bandymas šiandien Vilniuje. Visi imam šalikus dedamės raudonus marškinėlius ir pasimatome arenoje!

2025-10-11 Lietkabelis – Rytas

Tue, 14 Oct 2025 16:31:27 GMT

Panevėžyje Rytą palaikė 130 rytfanių. Skaičiai išvykose ir toliau išlieka solidūs. Palaikymas taip pat neblogo lygio.

Tiesa, nuliūdina komandos žaidimas. Jau per kurį laiką atpratome matyti, kad puolime atkovojame žymiai mažiau kamuolių nei varžovai (16 vs 7). Priežasčių rasti galima milijoną, tačiau nesinori, kad tai taptų tendencija ateičiai.

Kitas žingsnis - Vokietijoje, kur ir vėl vyksta nemenkos rytfanių pajėgos. Visus dar neturinčius bilieto kviečiame jį isigyti O1 ir O2 sektoriuose ( https://tickets.mlp-academics.de/shop/105/event/1954 ). Visiems geros europinės išvykos!

2025-09-28 Juventus - Rytas

Tue, 30 Sep 2025 19:35:11 GMT

Galingai sezoną pradėję Rytfaniai užpildo du autobusus ir iš Vilniaus į Uteną pajuda 100 žmonių, vietoje prisijungė dar pusšimtis, tad viso sektoriuje apie 150 Rytui neabejingų sielų. Smagu matyti, kad komanda toliau aktyviai ir gausiai yra palaikoma ne tik namuose, bet ir išvykose. Raginame visus Rytfanius ir toliau aktyviai važiuoti kartu į išvykas, nes būtent išvykose atsiskleidžia fanatizmo peripetijos.

Utenos areną pamatėme daug tylesnę, negu ją buvo galima pamatyti dar ne taip seniai. Anksčiau tai buvo vieną iš smagiausių palaikymų turinti arena iš mažesniųjų lygos klubų, kiek apmaudu dėl šio fakto. O Rytfaniai iš palaikymo pusės pasižymi stabilumu, džiugu, kad pavyko kurti gerą ir aistringą palaikymą visų rungtynių metu išvengiant amerikietiškų kalnelių.

Aikštėje, nors ir kova apylygė, tačiau iš komandos buvo galima jausti užtikrintumą, kas neleido nei kiek sudvejoti, kad išsivešime pergalę.

Dar viena stipri mūsų išvyka tapo istorija, o lygiai už savaitės atidarysime ir Ryto sezoną Europoje!

Situacija su bilietais tiesiog absurdiška, kai likus savaitei bilietai tik pradedami leisti į prekybą. Tai kenkia visai organizacijai ir turbūt negalime tikėtis, kad arenoje susirinks bent kiek didesnis kiekis žmonių.

Bet kokiu atveju, nelik abejingas, nes šie reikalai anksčiau ar vėliau bus sutvarkyti, o komandai palaikymo reikia visada. Rašyk asmeninę žinutę mums, registruokis bilietui ir atidarom tarptautinį sezoną gausiai, garsiai ir užtikrintai!

2025-09-21 Nevėžis - Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:46:51 GMT

Sezono pradžia, kokios dar nesame turėję. Kaip griausmingai jį uždarėme, taip pat griausmingai ir atidarėme. Tikslų skaičių rytfanių arenoje pasakyti sunku, tačiau mūsų vertinimu jis siekė apie 400. Nepaprastai smagu už visą bendruomenę, kad šventę galime sukurti ir patys, nepaisant to, kad didelio susidomėjimo šiomis rungtynėmis Lietuvos krepšinio aplinkoje ir nebuvo.

Šventiškos nuotaikos jaučiamos nuo pat susitikimo išvykos vietoje. Dauguma veidų nematyti visą vasarą, tad gera ir vėl sutikti bičiulius bei leistis į dar vieną juodai baltai raudoną nuotykį. O nuotykis prasideda eisena nuo pagrindinės Kėdainių senamiesčio aikštės. Paskutinį kartą eiseną čia darėme 2017 metais po garsiojo įvykio su gesintuvais, surinkę tais laikais solidų 70 žmonių skaičių. Šįkart eisena bene 5 kart didesnė ir tai tik leidžia pasidžiaugti augimu. Toliau norisi gilinti dabartinės bendruomenės supratimą apie palaikymo kultūrą, apie vertybes, apie protesto kultūrą. Ypatingai tai svarbu, kai priimami sprendimai, kurie nesutampa su mūsų vertybėmis. Tą pademonstruojame ir baneriu rungtynių pradžioje, kuris jau buvo aprašytas praėjusiame poste.

Vienybės jausmas susirinkus tribūnoje dainuojant pirmuosius gabalus užveda. Matyti pirmąsias žaidėjų reakcijas motyvuoja dar labiau. Kaip jau viename interviu minėjo Jordanas - kai kuriems žaidėjams tai pirmas sezonas jų karjerose, kai jie žais turėdami tokio lygio organizuotą palaikymą. Ir mes padarysime viską, kad jis būtų įsimintiniausias jų karjerose. O žinutė žaidėjams - šis palaikymas yra ne tik privalumas jums, bet ir pareiga. Pareiga atiduoti save organizacijos tikslams, asmeninį ego palikti šone ir mėgautis mažomis akimirkomis kartu. Namuose ir išvykose. Visur kur Rytas, visur kur mes. Laukia dar vienas neužmirštamas sezonas.

Atmosfera ir pati arena kažkiek priminė išvyką į Opavą. Panašus arenos išplanavimas bei žmonių skaičius. Tik šįkart tenka išsidėstyti ne visai optimaliai - per tris sektorius. Prie klubo himno jungiasi ir apšilinėjantis Martynas, smulkmena, kuri tikrai nelieka nepastebėta. Galų gale rungtynes vainikuoja šarmine dūmų pertraukėlė. LKL mano, kad baudomis pasipelnys ir sudrausmins mus, tačiau realybėje iššauks tik dar didesnes ir griežtesnes reakcijas.

Ačiū kiekvienam prisijungusiam. Tikimės ne ką mažesnio aktyvumo ir savaitgalio išvykoje į Uteną. O rytoj laukia sugrįžimas namo. Arenoje laukia sezono pradžios choreografija bei juodai baltai raudonas krepšinis. Iki pasimatymo bičiuliai!

2025-05-21 Nevėžis – Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:36:20 GMT

Viduryje savaitės paskui Rytą į Kėdainius pasileidžia nei daug nei mažai - 38 rytfaniai. Kartais sudėtinga žiūrėti tai, kas vyksta aikštėje, bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Svarbu išvengėme traumų ir šiaip ne taip ištempėme pergalę.

Atkrintamųjų startas jau ryt. Kitas sezono etapas žada dar intensyvesnes kovas, dar daugiau emocijų ir dar daugiau Ryto! Atėję į areną prie savo kėdžių rasite po lapą, kurį prašysime iškelti prieš rungtynes pradėjus skambėti Ryto himnui. Tad ateikite anksčiau ir pasitikime lemiamas kovas kartu. Pirmyn, vilniečiai!

2025-05-18 Žalgiris – Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:35:18 GMT

Šie susitikimai negali nieko nereikšti. Niekada. Tai emocijos, kurias jaučiame, tai priešprieša, kuri motyvuoja augti, tai eisenos sutraukiančios šimtus žmonių, tai pilnos arenos, vardan to kas bus geriausias. Tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Iš šios pusės galima pasidžiaugti, kad turėjome gerą reginį.

Į Kauną patraukė 6 autobusai, o su vietoje prisijungusiais turėjome virš 400 rytfanių minią. Taip pat prie mūsų prisijungė 11 Dzūkų Tankų. Šįkart vizito Kaune pradžios taškas – Soboras, nuo kurio pradedame eiseną link arenos. Tiesa, paskutiniu metu sužinome, jog teks keisti eisenos maršrutą dėl mums paruoštų žalių dūmų pritvirtintų prie vieno iš tiltų, kurių pasiimti atvyko Aras. Akcija nepavyko. Visa kita vyko sklandžiai ir likus pusantros valandos iki rungtynių sueidinėjame į areną.

Čia sulaukiame naujų apsaugos triukų, kuri įsivaizduoja, kad gali kurti savo įstatymus ir turinčius lipdukus apie žk siunčia protokolų surašymui bei atsisako įleisti į rungtynes. Kvaila, nes tai iššauks tik dar didesnę reakciją.

Palaikymas pradedamas likus pusvalandžiui iki susitikimo pradžios, į kurį oponentai atsako pagarsinta muzika, siekiant pritildyti mus. O kas belieka nesugebant atsakyti tuo pačiu. Palaikymo kultūros skirtumai laikui bėgant tik didėja, o vestuvių vedėjų arenos užvedinėjimas kelią tik cringe’ą. Palaikymo lygis pirmosiomis minutėmis maksimalus kaip ir turėtų būti, tačiau trūkstant kovos aikštėje slopsta ir tribūnose. Tačiau didžiuojamės tais, kurie išsiugdo supratimą eiti prieš natūralias neigiamas emocijas ir dainuoja garsiai net ir stipriai atsiliekant. Nes tai daugiau nei tik rezultatas aikštėje. Turime skatinti tokio mentaliteto progresą.

Pasibaigus rungtynėms mįslių lieka daug. Tačiau žinome, kad galime atrodyti žymiai geriau, o ar to užteks parodys laikas.

Liko paskutinė, nesusipratimo pavadinimu 4 reguliariojo sezono ratas išvyka į Kėdainius. Ar ji kažką reiškia lentelėje? Ne. Ar ji kažką reiškia mums? Žinoma. Juk žaidžia mylimiausia komanda, be kurios mes negalim. Tad judam jos palaikyti ir ruoštis lemiamoms kovoms. Junkis prie mūsų!

2025-05-07 Juventus-Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:34:21 GMT

Trečiadienio pavakarę, paskui komandą skirtingais keliais išsiruošia 44 rytfaniai. Skaičius pagal aplinkybes neblogas, o dėl nepatogaus varžybų laiko, paskutiniai rytfaniai sektorių pasiekia tik prieš pat ilgą pertrauką. Utenos pustuštė arena, sukuria neblogas galimybes kurt solidų palaikymą visų rungtynių metu traukiant Rytą šlovinančias dainas.

Varžybas laimime be didesnių netikėtumų. Smagu matyti jauniausius komandos žaidėjus su kiek didesnėmis rolėmis, o Urbono tritaškis tampa vyšnia ant torto.

Jau rytoj namų arenoje susitinkame su Lietkabeliu. Parašyk mums, gauk bilietą ir palaikyk komandą kartu!

2025-04-21 Jonava – Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:32:36 GMT

Antrąją Velykų dieną Rytą Jonavoje palaikė 85 fanatai. Iš tikrųjų smagu matyti tokį skaičių, tikriausiai didžiausia motyvacija buvo tai, jog Jonavos ekipa yra mūsų turnyrinės lentelės kaimynė.

Vos įlipus į autobusą visus nustebina pirmą kartą į išvyką prisijungęs rytfanis, kuris pasirūpina, kad nuo šventinių stalų pakilę kolegos alkani kelionėje neliktų. Kiekvienas norintis gauna galimybę paskanauti spurgų, kas užduoda gerą nuotaiką visai išvykai.

Nuo pat pirmų sekundžių palaikymas garsus ir emocingas, tačiau rungtynėms tęsiantis vis blėsta ir blėsta. Atkakli kova aikštelėje leidžia ir vietiniams būti garsiems bei kelti didelį triukšmą.

Triukšmo šįkart neužtenka - po atkaklios kovos iškovojame pergalę. Puikios rungtynės, kuriose galėjome dar kartą išsiryškinti savo silpnąsias vietas. Labai norisi, kad jų iki atkrintamųjų liktų kuo mažiau.

Kitas laukiantis iššūkis jau šiandien. Jau ne kartą šiame sezone mus įveikęs Neptūnas, mūsų silpniausias vietas žino kone geriausiai visoje lygoje, todėl koncentracija ir nusiteikimas privalo būti maksimalūs - tiek aikštėje, tiek tribūnose. Būk kartu su Rytu, būk kartu su B Tribūna ir padėk komandai žengti dar vieną žingsnį sezono tikslo link!

2025-04-12 Neptūnas – Rytas | 2025-04-16 Rytas – Juventus

Wed, 24 Sep 2025 13:31:32 GMT

Po išvykos į Šiaulius pasidžiaugę žaidėjų nusiteikimu to paties po Klaipėdos pasakyti negalėjome. Duobių neišvengiame ir mes. Gaila, kad tai nutinka vėl prieš tą patį Neptūną, su kuriuo šį sezoną vis dar lieka daug nesuvestų sąskaitų. Klaipėdoje Rytą iš B Tribūnos palaiko 32 fanai.

Antrąsias savaitės rungtynes namuose žaidžiame su Juventus. Čia mūsų skaičius stabilus šimtukas, tai išties džiugina jau visą šį sezoną. Kalbant apie jausmą ir atmosferą arenoje, galima pajausti, kad reguliariajame sezone mums liko tik formalumai. Visi tampa šiek tiek ramesni ir santūresni, atrodo, kad tai atsispindi ir aikštelėje. Tačiau net ir nepaisant to, po užvedančių caposo kalbų sektorių pavyksta išjudinti iki pagirtino lygio. Šioje stadijoje vidinė motyvacija ir supratimas dėl ko viską darome yra svarbiausia. Faktas, kad sportinėpusė/turnyrinė lentelė nėra nr. 1.

Taip pat šiandien sukanka 20 metų vienam įspūdingiausių Ryto žygiui Europoje. Tai buvo vienas iš pamatų, leidusių mūsų klubui ilgam įsitvirtinti Europos krepšinio istorijoje. Šiame klubo gyvenimo etape nemažai einančių į areną turbūt nebuvo matę šių rungtynių bei pajutę to jausmo, kuris tuomet vyravo dar tik bepradedančios Ryto bendruomenės tarpe. Tačiau tokios pergalės yra nuostabios tuom, kad visąlaik įsirašo į istoriją ir jų didybė persiduoda iš vienos kartos į kitą. Šia proga siūlome atsisukti tas pergalingas akimirkas ir prisiminti jas dar kartą.

Pabaigai norime palinkėti visiems rytfaniams gražių Velykų. Jas kartu švęsime ir mes, kai antrą Velykų dieną vyksime į Jonavą. Sezono juodasis arkliukas neabejotinai mes iššūkį mums, tad privalome būti pasiruošę atitinkamai. Vyk kartu su mumis!

2025-03-29 Šiauliai – Rytas | 2025-03-30 Dainava – Žalgiris

Wed, 24 Sep 2025 13:29:27 GMT

Pasibaigus žygiui Europoje susidomėjimas krepšiniu kurį laiką natūraliai atslūgsta. Tai pajaučiame ir mes, tačiau, nepaisant to, Šiaulius aplanko 40 rytfanių.

Šios išvykos aprašyme akcentą norime dėti ant komandos nusiteikimo. Mums tai reiškia nepaprastai daug. Niekas nenori praleisti savaitgalio stebint kaip dėl nusiteikimo problemų tampomės su antros lentelės pusės komandomis. Tikime, kad tai mus daro išskirtine organizacija. Mūsų ryšys su komanda yra dvipusis, tiek mes galime motyvuoti juos savo palaikymu, tiek jie mus motyvuoja savo atsidavimu ir energija. Esame vienas kumštis ir juo išliksime iki pat pabaigos!

O sekmadienį praleidžiame palaikydami savo brolius Dzūkų Tankus. Iš Vilniaus pajuda autobusas, iš Alytaus prisijungia dar vienas, ir sumoje Dainavą palaiko virš 80 fanatikų. Iš fanatizmo pusės pasirodymas daugiau nei solidus. Kažkur praeityje užstrigusių oponentų gretose draugus iš Kauno šįkart keičia lenkų sąjungininkai iš Suvalkų Wigry. Nepamirštame nusiųsti linkėjimų ir jiems. P4 kaip grupuotė grimzta vis giliau ir dugno toliau nematyti...

Kitą savaitgalį dar viena bekompromisė kova su Vilniaus svetimšaliais. Renkamės gausiai bei duodame komandai papildomą impulsą, nes šios rungtynės daugiau nei krepšinis!

2025-03-18 Galatasaray - Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:27:18 GMT

Stambule Rytą palaikė 15 rytfanių. Arenoje savo klubą palaiko ir vietinių fanatų grupė, kuri kaip visada nepamiršta įžeisti mūsų ir klubo. Tačiau visada pamiršta atvykti palaikyti savo komandos Vilniuje. Tokia ta turkiška palaikymo kultūra - daug garbės ir adekvatumo čia nerasta.

Nors rungtynių baigtis ir netenkinanti šįkart galime kalbėti apie solidžią kovą iki paskutinių minučių. Galbūt po antrų metų europinio sezono fiasko galime matyti, kad papildymai sezono viduryje išbalansuoja komandą ir norimo greito efekto neduoda. Nesvarbu kokio aukšto lygio žaidėjai tai bebūtų. Tačiau laimime ir pralaimime kartu, nes mes nenorime būti eiliniais emocijų apimtais fanais, kurie iškoneveikia viską, kas tik komandoje nėra idealu.

Norime būti tais, kurie palaiko, kol yra bent menkiausias krislelis vilties. O jis dar yra. Kitą antradienį bandysime įpūsti šią dar berusenančią viltį. Jei netikėsime mes, kas tuomet patikės?

2025-03-15 Lietkabelis – Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:13:38 GMT

Stipri rytfanių išvyka į Panevėžį sutraukia virš 130 rytfanių. Deja, karštas palaikymas nepadeda išvengti visiško antikrepšinio antrajame kėlinyje. Komanda atrodo nesava, tokio vaizdo iki šios sezono stadijos neteko stebėti ir kas liūdina labiausiai, tai vyksta svarbiausiu laikotarpiu, kuris ir nulems visą sezono sėkmę. Liko paskutinis šansas susitvarkyti su savo galvomis, su savo ego ir išeiti į aikštelę kovoti taip, kaip jau ne kartą matėme mūsiškius darant. Jei šiandien į aikštę neisime mirt, to nesupras niekas. Privalome apginti savo spalvų garbę!

2025-02-04 Unicaja – Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:11:49 GMT

Susitikimas, kurio visa Ryto organizacija laukė kaip seniai matyto draugo. Vyresni su nostalgija prisimena laikus, kai su tokio lygio klubais Europoje susimatydavome kas savaitę. Turbūt tai buvo viena iš priežasčių skatinusių rytfanius organizuotis kelionę vos tik sužinojus TOP 16 etapo varžovus. Dar viena masyvi europinė išvyka šio sezono skaičiuose - tribūnoje apie 130 rytfanių. Tai jau trečioji euroišvyka perkopianti šimtą žmonių, tad pasidžiaugti tikrai yra kuo. Ryto palaikymo istorijoje to nėra buvę, todėl drąsiai galime teigti, kad tai dar vienas žingsnis į priekį mūsų bendruomenės gyvenime.

Prieš rungtynes renkamės ir apšylame viename iš vietinių barų. Smagu, kad Rytas sutraukia Rytfanius, gyvenančius ne tik Vilniuje, bet ir visoje Europoje, todėl šis laikas skiriamas ne tik aptarti būsimą mačą, bet ir pasidalinti gyvenimo istorijomis. Pabendravus suorganizuojame mini eiseiną arenos link ir ilgai netrukus sklandžiai sueiname į areną.

Ispanijoje dažnai susidurdavome su kėblumais palaikant komandą aktyviai. Konfliktai su policija lydėdavo visas išvykas, daugumoje buvo draudžiama laikyti vėliavas, stovėti ar kitaip aktyviai palaikyti komandą. Žodis ultras Ispanijoje dažnai asocijuojamas su brutaliomis riaušėmis, kurios ne kartą baigdavosi ir mirtimis. Padidintas policijos dėmesys lėmė, kad stadionuose ultros buvo pradedamos persekioti, o pačios grupuotės ėme vengti šio žodžio. Tačiau šįkart viskas gaunasi kaip niekad sklandžiai, išskyrus tai, kad nepavyksta suderinti megafono naudojimo.

Ispaniška atmosfera arenoje neįprastai, nors ir nėra labai organizuota. Orkestras čia vizitinė kortelė, labiau primenanti koncertą nei krepšinio komandos palaikymą, tačiau pertraukėlių metu traukiamas himnas palieka gerą įspūdį. Savo ruožtu mes darome tai, ką jau mokame geriausiai. Sveikiname debiutavusius užvedinėtojus, tuom tokios išvykos ir smagios, kad nauji žmonės imasi naujų neįprastų amplua. Žaidėjai neabejojame, kad mūsų palaikymą jautė ne tik morališkai, bet ir garsiškai.

Aikštėje tris su puse kėlinio galėjome mėgautis aukščiausio lygio krepšiniu. Tai tik parodo, kad susikoncentravę tokiame lygyje galime konkuruoti. Neturim duoti creditų vien už tai kad kovojo, būtina ir laimėt. To niekada neužteko ir neužteks, laimėti tikrai turėjome galimybių ir kad tai galime padaryti, dar turėsime progų pamatyti ateityje.

Po rungtynių apsikeičiame abipusiais plojimais su vietine publika. Savo spalvas, klubą bei miestą reprezentavome puikiai. Gauname ne vieną pasiūlymą apsikeisti šalikais - įprastas draugiškumo simbolis Ispanijoje.

Ačiū kiekvienam važiavusiam! Toks vienybės jausmas užsienyje, išlaikant palaikymo kultūrą sukurtą Vilniuje yra kažkas nuostabaus. Tikimės, kad tai neišblės ateityje ir tokių išvykų, kaip ši, dar turėsime ne vieną. Pirmyn, vilniečiai!

2025-02-01 Šiauliai – Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:10:59 GMT

Išvyka į Šiaulius pritraukia 66 rytfanius. Nors ir nepavyksta pasiekti dviejų autobusų ribos, bet skaičius rodo progresą. Paskutinius metus į šį miestą daugiau nei pilno autobuso surinkti nepavykdavo. Toks skaičius leidžia kurti smagų palaikymą apmirusioje arenoje. Kažkada šis miestas buvo bene karščiausias taškas rytfaniams Lietuvoje po Kauno, tačiau šiuo metu ką nors pakomentuoti apie palaikymą sunku.

Aikštėje tris kėlinius stebime neraminantį vaizdą, tačiau rungtynių pabaigoje šiaip ne taip įsiveržiame į priekį. Darbas LKL’e padarytas - kita stotelė Malaga. Šiek tiek strigo bilietų atsiuntimo procesas iš ispanų pusės, tačiau šiandien turėtume juos gauti ir išsiųsime juos visiems užsiregistravusiems. Nusimato dar viena stipri europinė išvyka - Rytą Malagoje palaikys virš 110 juodai baltai raudonų. Ir kaip sakė treneris mes nevažiuojame atostogauti. Važiuojame kautis iki paskutinio prakaito lašo. Tikimės to ir iš komandos. Tad Ispanijoje visi rengiamės raudonai, griebiame šalikus ir laukiame informacijos dėl susirinkimo vietos prieš rungtynes rytfanių grupėse. Pirmyn, vilniečiai!

2025-01-04 Neptūnas – Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:10:16 GMT

Kaip pradėjome šventinį periodą, taip pat jį ir užbaigiame - kelione į Klaipėdą. Nors atrodo, kad dvi tolimiausios išvykos Lietuvoje viena po kitos gali sukelti problemų renkant žmones, taip neatsitinka. Kaip ir pirmosios išvykos metu, Rytą pajūryje palaiko 50 rytfanių.

Šių rungtynių metu stengėmės dėti akcentą ant melodingesnio dainavimo ir tą sekėsi daryti visai neblogai. Taip pasiekiamas ir garsesnis ir dar aistringesnis palaikymas. Žinoma, kad taip dainuoti reikalauja žymiai daugiau pastangų, bet augant žmonių skaičiams tribūnose, tai turėtų tapti viena iš pagrindinių tolimesnio tobulėjimo krypčių.

Aikštėje užtikrintas komandos žaidimas, neleidžiantis suabejoti pergale. Jaučiame, kad dabar yra vienas iš kertinių sezono etapų - nuo jo priklausys kaip startuosime Top 16 etape Čempionų lygoje bei KMT taurėje. Todėl tikimės sunkaus darbo treniruotėse ir rungtynėse vardan vieno tikslo - būti ten, kur jau seniai nebuvome.

Vis auganti LKL komercializacija lemia, kad rungtynės kitame Lietuvos krašte prasideda 19.00, dėl komercinių pertraukėlių ir peržiūrų trunka dvi su puse valandos, ko pasekoje į Vilnių grįžtame jau vidury nakties. Anksčiau į tokius dalykus buvo atsižvelgiama, tačiau dabar panašu, kad tai tampa niekam nebeįdomu. Norėtume, kad ateityje dėliojant tvarkaraščius tokių nepatogumų būtų išvengta.

Dabar seks namų rungtynių maratonas - sausį išvykų jau nebenusimato. Toliau sausio 12 d. priimsime Utenos Juventus klubą. Ateik į krepšinį ir palaikyk juodai baltai raudonus bendraminčių būryje!

2024-12-21 Neptūnas - Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:09:11 GMT

Pakilus nuo šventinių stalų ir besiruošiant susitikimui su Lietkabeliu, kviečiame skaityti paskutiniosios išvykos į Klaipėdą aprašymą.

KMT ketvirtfinalio burtai atneša tolimiausia išvyką, tikriausiai patogiausiu įmanomu laiku. Tiesa, minusas tame, jog per mėnesį su Neptūnu susitiksime net tris kartus. Kelionė pajūrio link prabėga greitai, sausakimšame autobuse verda pokalbiai, bendraujama su šventėm sugrįžusiais judėjimo nariais, autobuse tvyro karšto vyno bei mandarinų kavapas – tikros Kalėdos autobuse. Kiek vėliau tradiciškai įvyksta fanatizmo tematikos “Auksinis Protas”, kurį šįkart po įtemptos kovos laimi Dzūkų tankas. Ačiū jam!

Uostamiestis pasiekiamas likus porai minučių iki varžybų pradžios. Balkonėlyje susirenka 50 rytfanių, tačiau išvykos fanams vienareikšmiškai blogiausiomis sąlygomis LKL’e pasižymintis sektorius neleidžia išgauti aukščiausio lygio palaikymo. Arenoje, kur bent keli sektoriai visiškai laisvi, dainuoti į palubes yra apgailėtina. Aikštelėje žaidimas kiek banguotas, bet namo vežamės 11 taškų persvarą ir dedame užtikrintą žingsnį finalinio ketverto link.

O šiandien ruošiamės krepšinio šventei Vilniuje. Tarpšventiniai mačai pasižymi aistringa energija ir dideliu susidomėjimu, todėl neabejojame, kad arenoje šiandien kilnosis stogas. Atšvęskime paskutines šių metų rungtynes trankiai! Pirmyn, vilniečiai!

2024-12-18 Śląsk - Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:08:26 GMT

Kaip ir praėjusiais metais, gruodžio vidurys mus pasitinka su sąlyginai netolima europine išvyka. Šįkart vykstame į už beveik 900 km esantį Vroclavo miestą. Jame paskutinį kartą lankėmės dar 2013 metais. Tuomet Rytą aktyviai palaikė virš 20 rytfanių, o šis apsilankymas žadėjo žymiai daugiau.

Vakarų Lenkijoje Rytą palaikė apie 120 rytfanių. Skaičius išties džiuginantis. Žinoma, kad iki Opavos skaičių toli, tačiau tai buvo jau trečioji didesnė europinė išvyka šiame sezone. Ir dabar jau žinome, kad tikrai ne paskutinė.

Į Vroclavą rytfaniai organizavosi įvairiais ekipažais - nuo mikroautobuso iki pavienių mašinų. Kelionės tikslą pasiekę dieną prieš rungtynes spėja pajusti kalėdinį Vroclavo šurmulį, paragauti karšto vyno bei apžiūrėti kalėdinės mugės gėrybes.

Mačo dieną tradiciškai pasirenkamas vietinis bariukas, kurį rytfaniai apgula iki rungtynių likus bent 4 valandom. Čia vyrauja susikaupimas bei ramybė - žinome, kad išvykas Lenkijoje privalome vertinti rimtai. Areną pasiekiame tramvajumi bei iki arenos pasidarome mini eiseną su kelių fajerių liepsnomis.

Lenkijoje jaučiame didelę pagarbą organizuotam palaikymui. Visiškai jokių problemų įsikuriant sektoriuje, idealios vietos vėliavų kabinimui. To dažnai pritrūksta lankantis kitose šalyse - kyla problemos net dėl stovėjimo, vėliavos iškėlimo ar net dainavimo. Ir nors krepšinis čia ne populiariausias sportas, organizuotas palaikymas čia vis tiek egzistuoja. Oponentų gretose 30-40 žmonių grupelė vedina iš išvaizdos ir futbole nevengiančių apsilankyti vaikinų. Palaikymas išties aistringas, nepaisant rezultato aikštelėje – panašu, kad mūsų vizitas priimtas kaip papildoma motyvacija.

Tuo tarpu mūsų tribūnoje išgauname išties smagų palaikymą. Arena skamba nuo mūsų dainų, o aikštelėje komanda užtikrintai išlaiko susitikimo kontrolę nuo pat pirmų iki paskutinių sekundžių. Pabaigoje krūva teigiamų emocijų bei šilta padėka tiems, dėl kurių ten ir keliavome.

Grupių etapas baigtas. Galima teigti, kad prasprūdome pro plauką. Du laimėti pratęsimai, kuriems prireikė ir truputėlio sėkmės, kuri ne visada šypsojosi praėjusiais sezonais. Dabar metas užsidaryti salėje ir ruoštis visą sezoną apsakančiam etapui - Čempionų lygos top 16. Vienas oponentas bei išvykos data jau tiksliai žinomi – vasario 4 d. trauksime į Malagą, kur gliaudysime turbūt solidžiausią šio sezono varžovą. Kitus varžovus sužinosime tik sausio antroje pusėje, todėl reakcija ir kelionės planavimas privalės būti operatyvus.

Vos tik grįžę namo jau ruošiamės ir kitai išvykai. Kryptis – Klaipėda bei užtikrintas startas KMT turnyre. Vyk kartu su mumis bei palaikyk Rytą visur!

2024-12-08 Žalgiris – Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:06:32 GMT

Kaip ir prieš 7-erius metus B Tribūnos gimtadienio diena pažymima derbiu su amžinais priešininkais iš Kauno. Turbūt, sunku tai pavadinti atsitiktinumu, juk visi žino, kad tai geriausia, ką turi lietuviškas sportas. O tokį renginį papildomi prieskoniai tik dar labiau pagardina.

Šventinius renginius pradėjome jau šeštadienį ryte, kai 50 rytfanių sudalyvavo 3x3 krepšinio turnyre. Dėkojame klubui už aikštelės suorganizavimą. Ne vienam smagu žaisti arenoje, kurioje praleidžiame ne vieną savaitgalį ir jaučiamės kaip namuose. O kiek atsipūtę, vakarą praleidžiame koncerte šėldami pagal hip hopo, roko ir pankroko melodijas.

Turiningą savaitgalį pratęsiame jau nuo pietų pradedami dar vieną masinę išvyką į Kauną. Šįkart iš Vilniaus pajuda 9 autobusai, nors ir ne visi sklidini, tačiau su šventinėmis nuotaikomis. Džiugu, kad ir važiuojančių rytfanių supratingumo lygis auga ir didelių sunkumų organizuojant tokio masto išvykas nekyla. Kaune nusprendžiame didesnės eisenos nedaryti ir apsiriboti pyrošou šalia arenos.

Rungtynes pradedame įspūdingu kelių tūkstančių balionų šou. Tiesa, viskas pavyksta ne taip, kaip planuota. Bekeliant banerį pastebime, kad per klaidą jis keliamas atvirkščiai, o bandant klaidą ištaisyti, įsijungia apsauga, kuri bando neleisti iškelti banerio, nes šis esą nesuderintas su Žalgirio klubu. Ar bijota dar vienos žinutės klubo draugui savivaldybėje? Galbūt. Dar prieš rungtynes gauname įspėjamuosius skambučius iš policijos bauginančius sankcijomis prasidėjus įžeidinėjimams ir keiksmažodžiams. O bandymai plėšti nesuderintus banerius kvepia neskania cenzūra. Nurimus aistroms, ramiai pasiruošiame banerį “26 metai istorijai, aistrai, legendoms” ir iškeliame jį trečio kėlinio pradžioje.

Ultrų judėjimas visame pasaulyje susijęs su maištautojų dvasia. Priešinamasi įsišaknijusioms visuomenės normoms, komercializacijai, priešinamasi materealizacijai iškeliant dvasines, bendruomeniškas vertybes aukščiau piniginių eilučių. Todėl kaskart bandant nutildyti mus ar mūsų priešininkus, mes būsime dar labiau matomi ir dar labiau girdimi. Tą parodome antrojo kėlinio pradžioje iškeldami banerį: “Krabai, skauda, nes tiesa?”, bei užvesdami skanduotę taip įžeidusią tą menkystą, kad iki šios dienos jis vis dar svajoja apie gerklių užkišimą. Laikome savo pareiga priešintis veiklai/veiksmams nesutampančiais su mūsų vertybėmis ar tai būtų matijošaitis, ar žiemelis, ar bet koks kitas visuomenės veikėjas. Tik taip galime išlikti teisūs prieš save ir savo sąžinę, kurios panašu, kad tokie veikėjai neturi.

Intrigą ir kovą žaidėjai išlaikė visų rungtynių metu ir tai vertiname kaip geriausią dovaną mums. Didžiuojamės, kad kaunatės už mus, o mes galime atsidėkoti tokiu palaikymu, kurio esate verti.

Kiekvienam juodai baltai raudonam garbė didžiausia už sukurtą šventę ir įsimintiną pasirodymą kuriant aukščiausio lygio palaikymą. Ir toliau aukime ir stiprėkime drauge! Pirmyn, vilniečiai!

2024-11-17 Rytas – sabakos

Wed, 24 Sep 2025 13:05:30 GMT

Aprašinėti skaudžius pralaimėjimus niekada nebūna smagu. Tačiau tą darome vardan nuolatinio tobulėjimo ir pagrindinių problemų išryškinimo. O tokiuose susitikimuose ir galime pamatyti silpnesnes mūsų vietas.

Visų pirma rungtynės su šiomis išgamomis niekada nebus eilinės lkl rungtynės. Jiems gal ir taip. Mums niekada. Gaila, kad kai kuriems tą suprasti reikia laiko. Trūko pykčio, trūko emocijų. Nemalonu, bet grįšime su padarytomis išvadomis. Kitaip būti negali.

Aplink aikštelę pasirodymas dvejopas. Žmonių skaičius didelis, tačiau stokojame mentaliteto. Pralaimint dainos nutyla iki murmėjimo panosyje. Mūsų mentalitetas neturėtų leisti to daryti. Nuo pat pirmų minučių iki lemiamų akimirkų turime būti garsūs ir nepasiduoti sudėtingose situacijose. Mintys kiekvieno iš mūsų pamąstymui.

Žengiame į Fiba langą, kurio metu pradedame aktyviai ruoštis gimtadienio šventei. Šventei, kurios dėka 2017 metais įvyko lūžis Lietuvos palaikymo fanscenoje. Kai viskas pradėjo judėti septinmyliais žingsniais į priekį. Tad gruodžio 7-8 d. švęsime ir tai. Gruodžio 7 d. gimtadienio koncertas Red cat klube, o gruodžio 8 d. mūsų laukia išvyka į Kauną. Ar jau pradėjai ruoštis?

2024-11-13 Falco – Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:03:38 GMT

Į šią išvyką jau pirmadienio rytą rytfaniai susirenka viename iš Vilniaus senamiesčio barų. Apsitarę kelionės planą judame link oro uosto, kur sutinkame ir vyrukus dėl kurių ir keliaujame į Šombatėjų - Ryto komandą. Palinkėję sėkmės lipame į lėktuvus ir skrendame į Vieną. Nors ir skridę skirtingais reisais, Ryto žaidėjus vėl sutinkame ir Vienoje. Dar kartą linksmai pasišnekučiuojam ir leidžiamės į turistinius tyrinėjimus po Austrų-Vengrų imperijos sostinę.

Mačo dieną traukiniais pajudame į Šombatėjų, kur sutinkame ir likusius rytfanius, tikslą pasiekusius savais maršrutais. Kaip jau tampa įprasta europinėse išvykose, apsilankome vietiniame bariuke, kuriame apšylame ir pradedame kurti rungtynių atmosferą. Likus kelioms valandoms iki rungtynių pradžios organizuotai patraukiame arenos link.

Arenoje mūsų grupę sudaro 30 rytfanių. Dar vienas solidus pasirodymas. Šį kartą turėjome arenoje būgną, kuris labai pagyvino palaikymą. Stengiamės palaikyti komandą be ilgesnių pertraukų ir su maksimaliu užsivedimu. Oponentai vietomis išgaudavo išties didelį garsą, bet taip pat greit ir nutildavo. Dainų repertuaras irgi skurdokas. Bet, turėtume pripažinti jog oponentai dainuoja labai melodingai, kaip iš natų. Tai yra tai, ko kartais trūksta mums. Kaip ir Vilniuje, mūsų užvesta daina ,,putin chuilo" nesukelia didelio susidomėjimo arenoje, bet suskamba galingai. Komanda, kaip įprasta, europinėse išvykose įvaro daug streso. Bet pratęsime nelieka abejonių kas yra stipresni.

Po pergalės pasitinkame komandą, užvesdami ją kovai prieš svetimus brisius Sostinėje. Šiandien visi aistringi ir garsūs, šiandien visi už Vilniaus Rytą, kad ir kas benutiktų!

2024-11-03 Jonava – Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:02:31 GMT

Ilgojo savaitgalio pabaigoje Rytą Jonavoje palaikė 70 rytfanių. Ši išvyka tapo ypatinga dėl to, jog minėjome dviejų ultrų gimtadienius, vienam iš kurių sukako 70 metų. Antanuk, dar kartą su gražiu jubiliejumi – tavo pasišventimas Rytui ir mūsų spalvoms yra puikus sektinas pavyzdys ir tik įrodo, kad amžius ultrizmui nėra riba. Didžiuojamės, kad esi mūsų dalimi! O mes važiuodami į priekį švenčiame valgydami šventinį tortą, kas praskaidrina visų važiuojančiųjų nuotaikas.

Aikštėje šįkart teko kapotis ir pergalę išplėšti dantimis. Nors, pradžioje šiek tiek buksavome, tačiau po ilgosios pertraukos pavyksta šiaip ne taip nulaužti varžovą. Palaikymas neypatingas, tačiau itin galingai suskamba pirmyn vilniečiai su dar ~70 centrinėse tribūnose Rytą palaikančių fanų.

Kitos rungtynės šeštadienį namuose prieš Mažeikių ekipą. Rašyk mums, jei nori palaikyti komandą kartu ir pratęskime pergalių seriją!

2024-10-20 Nevėžis – Rytas

Wed, 24 Sep 2025 13:01:44 GMT

Rytfaniai toliau nestabdo ir į vidurio Lietuvą nuveža 67 aktyvius palaikytojus. Skaičius, nors ir geras, šįkart nepadėjo išgauti išprotėjimo tribūnose. Aikštėje, nors ir jautėsi, kad esame stipresni, įtampa laikėsi visas rungtynes. Bet laimei taškų nebarstome - už juos tikrai bus galima pasidžiaugti sezono pabaigoje.

Tribūnoje tuo tarpu įvyksta ir pora debiutų. Visų pirma, save išbando naujas būgnininkas, kurio debiutas tikrai neprisvilo. Tai viena iš garbingiausių pozicijų, kurias galima užimti tribūnoje, tad sveikiname su tuo ir linkime, kad aistra niekada neišblėstų!

Visų antra, kaip ir žadėjome arenoje suskamba naujas gabalas - Rytas visagalis. Skambesys originalus ir melodingas, tad bus nepaprastai įdomu išgirsti kaip tai susiklausys prisijungiant visai arenai. Žodžius ir melodija papostinsime iki artimiausių rungtynių su Šiauliais.

Jei nori palaikyti komandą kartu su B Tribūna ir dar neturi bilieto - parašyk mums! Išlikime gerame kelyje ir pilnai užpildykim areną. Ryto nesustabdysi!

2024-10-12 Lietkabelis – Rytas

Wed, 24 Sep 2025 12:58:25 GMT

Įsibėgėjame į gerą ritmą. Žaidimo kokybė gerėja, o palaikymas komandai neblogėja. Panevėžyje Rytą palaiko apie 100 rytfanių - ilgą laiką vieno autobuso riba buvo kritinė ir daugiau surinkti į išvyką pavykdavo tik retais atvejais. Tačiau šį sezoną tai sekasi visai neblogai. Būtų smagu tokį masiškumą išlaikyti ir kitą sekmadienį Kėdainiuose.

Kokybišką palaikymą išlaikėme visų rungtynių metu. Labiausiai prie to prisidėjo stabilus komandos žaidimas leidęs nė akimirką nesuabejoti, kad pergalę išsivešime mes. Nerealu stebėti Martyno Paliukėno situaciją. Bičas atsiradęs iš niekur atiduoda širdį aikštėje ir to nevertinti tiesiog negalima.

Ne veltui Martynas mače su Žalgiriu buvo pasitiktas bene garsiausiai iš visų. Visai kitas jausmas, kai klubui atstovauja vietiniai žaidėjai, mieste auge nuo mažų dienų. Puikus pavyzdys kiekvienam jaunam vilniečiui. Taip ir toliau!

Po pergalės derbyje Vilniaus baruose gimsta dar vienas pop hitas, kurį pramušinėjame ir šioje išvykoje. Netrukus ji suskambės ir arenose. Kitą savaitę Čempionų lygą atkeliauja į Vilnių, o norintys komandą palaikyti organizuotai rašykite mums. Taip pat kviečiame registruotis sekmadienio išvykai į Kėdainius. Palaikyk juodai baltai raudonus drauge!

2024-09-28 Juventus – Rytas

Tue, 23 Sep 2025 17:10:34 GMT

LKL tvarkaraščio sudarinėtojai lėmė, kad Utena buvo pirmasis miestas, kurį aplankėme šiame sezone. Tą pasiryžta padaryti 66 nutrūktgalviai bei vietoje prisijungiantys dar 40 juodai baltai raudonų – iš viso sektoriuje virš 100 balsų.

Utenos arena pasitinka rekonstruota, daug dalykų nepasikeitė, išskyrus tai, kad panaikintas turėklas anksčiau priglaudęs aktyviųjų fanų vėliavas. Akustinės plokštės bei naujos kėdės garso kokybę pagerina, tačiau mentaliteto plėšti muziką visu garsu atsikratyti vis dar sunku.

Motyvacija kaip visada sezono pradžioje aukščiausio lygio, todėl tai atsispindi ir palaikyme, kuris vienas geriausių iš paskutinių vizitų šiame mieste. Turbūt tai lemia ir užtikrintas komandos žaidimas, kuris neleidžia įsisiautėti bei patriukšmauti vietiniams sirgaliams.

Išvykoje matyti ir daug naujų veidų, kuriuos tikimės, kad ši veikla užkabins lygiai taip pat, kaip užkabino tribūnos senbūvius. Ne vienam ultrizmas pakeitė principus aplink kuriuos sukasi mūsų gyvenimas bei suformavo asmenybes, kuriomis esame, tad linkime, kad taip nutiktų ir naujokams.

Kitas etapas – Čempionų lygos startas Reggio Emilia mieste, į kurį jau patraukė būriai rytfanių. Žinome, kad laukia dar viena įspudinga europinė išvyka, kurioje juodai baltai raudoni bus reprezentuojami taip, kaip ir priklauso – garsiai ir išdidžiai. Susimatome rytoj ir europinį sezoną pradėkime su neblėstančiu entuziazmu!

2024-06-10 Žalgiris - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 17:06:57 GMT

Dar vienas nerealus pasirodymas už aikštės ribų. Jei ne pranokome, tai bent kaip minimum pakartojome praeitų metų game 5 rezultatą. Bet esmė net ne skaičiuje, o žmonių požiūryje į komandą ir jos palaikymą. Po rungtynių ir toliau traukiame dainas, nes tikime, nes žinom, kad galim. Šaunuoliai visi, o aikštėje parodyta žaidėjų ramybė bei užtikrintumas, net ir pralaimint, neleidžia galvoti apie nieką kitą kaip čempionų titulą. Pirmyn apginti savo miesto, vilnieti!

2024-06-05 Žalgiris - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 17:05:26 GMT

Priešo teritorijoje Rytą palaiko apie 300 juodai baltai raudonų. Kažkada buvę įspūdingi, tokie skaičiai dabar patapo norma. Ypatingai smagu matyti žmones savarankiškai besiorganizuojančius keliauti į išvykas, tai tik parodo, kad meilė Rytui ir palaikymo supratimas sklinda už B Tribūnos ribų.

Negalime teigti, kad šįkart palaikymas buvo aukščiausiame lygyje, galbūt rungtynių specifika turėjo tam įtakos. Bet kas vyko paskutinėmis minutėmis sunku aprašyti žodžiais. Emocijų puokštė, kurią gali pateikti tik toks sportas kaip krepšinis. Neužmirštamos akimirkos, kurios įsirašė į istorijos metraščius. Visas emocijas vainikuoja paskutinis atsisėskite visi visi gabalas. Mirtina tyla arenoje ir varžovo pašiepimas aidi per visą areną. Vietiniai niršta, mes džiaugiamės, bet visi suprantame, kad darbas dar nepadarytas.

Aistros šioje finalo serijoje nenumaldomai kyla ir jau netruks pasieks aukščiausią tašką. Šiandien turime parodyti apie ką yra Vilniaus miestas, apie ką yra Rytas, apie ką yra Juoda Balta Raudona. Tai dar viena proga parodyti kuom Vilnius skiriasi nuo Kauno. Tai mūsų šansas grįžti į sostą ir mes padarysime viską, kad juo pasinaudotume. Užsivedimas maksimalus, tad visi į areną kautis dėl titulo!

2024-05-09 Pasvalys - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 17:04:17 GMT

Po laisvo savaitgalio mūsų laukė paskutinė reguliariojo sezono išvyka į Pasvalį. Nors ir turnyrine prasme rungtynės nieko nelemia, bet atstovauti savo spalvas pasiryžta 33 rytfaniai. Iš Vilniaus išvykstame vėliausiu įmanomu laiku, todėl Pasvalį pasiekiame jau tiksint pirmąjai susitikimo minutei. Arena apytuštė, tylą joje kartas nuo karto nutraukia vietinių būgnai. Arenose uždraudus dūdas, pamažu triukšmo skleidimui jas keičia būgnai. Kaip organizuoto palaikymo atstovus, mus liūdina, kad dauguma naujai užgimusių grupių naudoja juos ne ritmui palaikyti, o sukelti kuo didesnį triukšmą.

Jau po praėjusios Utenos išvykos galvoje visiems skamba nauja daina, kurią daugelis jau galėjo girdėti per 25 B Tribūnos gimtadienio koncertą Kablyje. Net neabejojame, kad šiandien Jeep’as pasigaus ją labai greitai, o finaluose tai bus dar vienas hitas, kurį trauks visa arena!

Pergalė iškovojama daugiau nei užtikrintai ir su kovingomis nuotaikomis žengiame į lemiamą sezono etapą. Jį pradedame jau šiandien, tad tikimės, kad tavo balsas, raudoni marškinėliai ir šalikas jau paruoštas. Susitinkam šiandien arenoje ir užduodame gerą toną ateinančio mėnesio kovoms!

2024-03-28 Lietkabelis - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 17:02:46 GMT

Prabėgus Velykoms dalinamės praėjusios savaitės išvykos į Panevėžį aprašymu. Ketvirtadienio pavakarę iš darbų, studijų ar pamokų anksčiau išsiprašo 56 rytfaniai ir vienas dzūkų tankas. Nepaisant nepatogaus rungtynių laiko, areną pasiekiame laiku ir spėjame įsikurti sektoriuje dar prieš suskambant rungtynių švilpukui.

Nors ir Ryto žaidimas pirmame kėlinyje kiek priminė paskutinį mūsų susitikimą vasario mėnesį, į antrą kėlinį komanda įeina su kita energija ir tai mums nulemia saldžią pergalę. Smagu matyti, kad mūsų komanda po sunkių pirmųjų minučių sugeba parodyti visai kitą veidą. Kalbant apie palaikymą, atsižvelgiant į aplinkybes, viso mačo metu girdimės neblogai.

Po tradicinio „Pirmyn Vilniečiai“, iškeltomis galvomis pajudame namo. Kelionė atgal kaip visada neprailgsta, skambant muzikai, bei verdant įvairiom diskusijom grįžtame namo ir ruošiamės ateities kovoms. Su Lietkabeliu dar kartą susitiksime jau šį sekmadienį namuose. Tad jei neturi bilieto, rašyk mums ir sekmadienį susimatome arenoje!

2024-02-04 Šiauliai - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 17:01:51 GMT

Sekmadienio popiete į vieną iš tolimiausių taškų Lietuvoje patraukia 34 Rytfaniai. Ilgą laiką neturėję išvykos fanatai tiesiog išsiilgę pašnekesių autobuse bei dalindamiesi pasakojimais neleidžia kelionei prailgti. Šiauliai pasitinka sniego pūga, tačiau į areną patenkame nevėluodami.

Rungtynės panašios į daugelį - apylygė pirmoji pusė. Tačiau antroji pusė priklauso mums - tiek aikštelėje, tiek palaikymu. Rytas pervažiuoja varžovus. Palaikymas ganėtinai padorus tokiam skaičiui. Gaila, bet Šiaulių arenoje niekas nesikeičia - protu nesuvokiamas DJ muzikos leidimas per atrodo tuoj susprogsiančias kolonėles. Na, bet jei vietiniams tai tinka, pasidžiaukime už juos.

2024-01-03 Rytas - Peristeri | 2024-01-10 Peristeri - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 17:00:43 GMT

Naujieji metai prasidėjo ne taip kaip tikėjosi Ryto fanai. Pralaimėjimas namuose buvo be galo skaudus. Ir netgi ne dėl rungtynių svarbos, o dėl to kaip išėjome į aikštelę. Gynyboje susitarimai neveikė, o agresyvumo stoka ne kartą privertė kilstelėti antakį. Komanda tądien nebuvo verta tokio palaikymo, kurį gavo taip žaisdama. Iki pat paskutinių minučių dainuojanti ir stovinti arena yra kažkas iš fantastikos srities. Visi plojimai turi keliauti prie to prisidėjusiems.

Į atsakomąsias rungtynes Atėnuose išsiruošė du rytfaniai. Ko tikėtis šioje arenoje jau žinojome iš praėjusio sezono. Maža arena, su dainingais ultrasais, priotetizuojančiais futbolo komandos palaikymą, bet dažnai apsilankantys ir krepšinyje. Su savomis emocingomis provokacijomis, bet be didesnių kylančių grėsmių. Dar viena įsimintina europinė išvyka, aplankant klubą, turinti savas tradicijas ir aktyvią bendruomenę.

Na, o aikštėje viską matėte patys. Šįkart dėl pastangų gynyboje turbūt negalima turėti priekaištų niekam. Labiausiai apmaudu, kad tokį rezultatą lėmė psichologiniai aspektai. Žinome, kad ši komanda gali, ir žais geriau. Bet pralaimėjimas ir europinio sezono pabaiga šiandien yra širdį veriantis rezultatas. Liūdna, skaudu ir apmaudu. Bet.

Bet nenorime, kad tai taptų nenustojančios kritikos, trenerių ar žaidėjų atžvilgiu, lavina. Per tiek metų, manome, kad mes išmokome pralaimėti ir blaiviai žiūrėti į situaciją. Net ir po tokių nuopolių išliekame kartu, nes tikime. Tikime, kad esame daugiau nei tik komanda. Tikime, kad nesame saviškius ėdanti toksiška bendruomenė. Palikime tai kitiems. Sezoną galėsime apibendrinti vasarą, o dabar atsiraitojame rankoves ir toliau ruošiamės vietinėms batalijoms. Mes kitokie nei visi ir tai mus vienija. Parodykime tą jau šį šeštadienį. Būk kartu ir apginkime juodai baltai raudonų garbę prieš atvykėlius be miesto.

2023-12-23 Neptūnas - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 16:59:18 GMT

Klaipėdą šįkart pasiekia 52 rytfaniai. Kaip ir dera prieškalėdinei išvykai autobuse vyrauja šventinės nuotaikos - skambant Kalėdinėms dainoms dalinamasi mandarinais, kūčiukais, o labiausiai pakvaišę rytfaniai suorganizuoja karšto vyno puodelius kiekvienam važiuojančiam. Geras apšilimas prieš šventinį stalą.

Dėl sudėtingos kelių būklės Klaipėdą pasiekiame kiek vėluodami ir savo balkone baigiame įsitaisinėti tik pirmojo kėlinio viduryje. Arena beveik pilna, bet net ir tai, kad esame bene neparankiausiame išvykos fanų sektoriuje Lietuvoje, mums netrukdo būti girdimiems.

Aikštėje kova atkakli, bet šį sezoną veltui taškų barstyti komanda nėra linkusi. Linkime, kad tai tęstųsi ir toliau, kaip matome tai duoda gerą impulsą ir į išvykas važinėjančių fanų skaičiui. Rungtynių svarba turi būti abipusė: tiek fanams, tiek ir žaidėjams. Ačiū visiems važiavusiems iki kito - išvykos į Uteną aprašymo!

2023-12-12 Opava - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 16:58:29 GMT

Išvyka, kurios rytfaniai laukė nuo pat Čempionų lygos burtų traukimo. Išvyka, kuri įėjo į istoriją. Vien dėl to, kad iš sportinės pusės rungtynės nebuvo labiausiai intriguojančios ir daugeliui nugalėtojas buvo aiškus dar prieš kamuolio išmetimą. Šįkart rytfanius į išvyką viliojo pati kelionė ir galimybė Rytą palaikyti ne tik Lietuvoje. Ir tai mus tik dar labiau džiugina.

Pasvėrus visus pliusus ir minusus šįkart bendro transporto nusprendžiama neorganizuoti, o palikti tai pačių rytfanių rankose. Ir manome, kad tai pasiteisino su kaupu, galbūt vienas kitas žmogus ir nerado galimybės atvykti, bet draugų kompanijos puikiai susikooperavo ir Opavą pasiekė virš 300 juodai baltai raudonų. Dar rungtynių išvakarėse vaikštant gretimo miesto Ostravos gatvėse galėjai sutikti ne vieną pažįstamą veidą.

Mačo dieną užimamas vietinis baras esantis netoli arenos, kur alus ir dainos liejasi laisvai. Vaizdai, kuriuos dažniau teko matyti užsienio klubų išvykose, bet pagaliau teko patirti ir mums.

Iš baro traukiame link parkingo, nuo kurio prasidės eiseina. Susiruošiame vėliavas, pyro, aptariame maršrutą ir pasileidžiame į trasą. Jokių telefonų, jokių klounų bandančių atkreipti dėmesį į save. Tik trimis šventomis spalvomis pasidabinę rytfaniai išdidžiai žygiuojantys Opavos miesto gatvėmis. Mes tuom didžiuojamės ir toliau augant mūsų bendruomenei norėtumėme, kad tai išliktų. Kad žmonės čia nevažiuotų, tik tam kad pasirodytų socialiniuose tinkluose, nesidarytų selfių ir live’ų, nesidėtų kvailų perukų ar kaukių. Viskas tik apie Rytą ir mūsų spalvas. Taip ir toliau!

Po pyro šou šalia arenos esančiame parkelyje, sklandžiai patenkame į vidų ir įsikūrinėjame tribūnoje. Čia iškart iškyla dilema, kadangi Opavos klubas išskyrė mums dvi atskiras vietas tribūnose, o mažiausiai ko norėjome, tai būti atskirti. Po trumpų diskusijų vis dėlto nusprendžiame keltis į sektorių už krepšio ir jį sklidinai užpildyti, o netilpusiems bazuotis aplink.

Su tokiu kiekiu žmonių euroišykoje palaikymas negalėjo būti blogas. Atmosfera išlieka nuostabi, nepaisant antakius priverčiančios kilnoti rungtynių kokybės. Bet kol žaidėjai stengiasi ir rodo savo kūno kalba, kad jiem rūpi, mes negalime daryti nieko kito, kaip tik dar labiau ir aistringiau palaikyti juos. Smagu matyti visus žaidėjus ir trenerius pasidalinusius padėka socialiniuose tinkluose, jaučiame, kad tai jiems yra svarbu.

Atskira pastraipa apie Opavos klubą. Buvome priimti tikrai draugiškai, prieš rungtynes netgi specialiai užtildoma muzika, tik tam kad galėtume sudainuoti klubo himną. Tai ir yra krepšinio palaikymo kultūra, apie kurią mes dažnai šnekame. Jei Lietuvoje visose arenose muziką leidžiantis žmogus būtų pakėlęs ją iki maksimalaus lygio, tik tam, kad mūsų nesigirdėtų, tai čia išvykos fanams rodoma pagarba. Taip pat prieš rungtynes arenos pranešėjas trumpai supažindino vietinius su mūsų klubo istorija, buvo dalinamos ir mačo programos, kuriose pasakojama apie mus. Gražios detalės, kurių tikrai galėtume pasimokyti ir mes. Po finalinio švilpuko dauguma rytfanių padėkoja vietiniams ir skanduoja Opavos vardą, o šie atsako mūsų vardu - Rytas. Graži tarpusavio draugystė tarp klubų turinčių stiprias bendruomenes ir palaikančių saviškius tikrai ne dėl to, kad jie visada laimi.

Po rungtynių padėkojame visiems atvykusiems ir išsiskirstome kas kur, dalis lieka Opavoje, dalis vyksta į Ostravą, kur nusėda vietinius barus ir atšvenčia pergalę. Ji reiškia, kad patenkame į įkrintamasias, tačiau dar neaišku iš kurios vietos tai padarysime. O tai sužinosime antradienį, ypatingai svarbiame susitikime su Dijono ekipa. Su šia puikia nuotaika papasakokite draugams ir pažįstamiems apie mūsų bendruomenę ir pakvieskite juos jungtis arenoje, antradienį puiki proga tą padaryti ir dar kartą švęsti. Švęsti Rytą, švęsti krepšinį. Iki pasimatymo arenoje!

2023-12-09 Pasvalys - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 16:57:32 GMT

Praūžus šventinei savaitei, tradiciškai apžvelkime rungtynes ir svarbiausius įvykius aplink jas.

Gimtadienį šventę iki paryčių, rytfaniai kitą rytą punktualiai renkasi į išvykimo vietą. Du sklidini autobusai ir vienas mikroautobusas pajuda Pasvalio link. Su prisijungusiais vietoje skaičiuojame apie 200 žmonių. Tai leidžia Pasvalyje užpildyti 3/4 centrinės tribūnos ir sukurti dar vieną neužmirštamą šventę. Tiesa, ji patinka ne visiems. Arenos pranešėjas lieka nepatenkintas, kad dainuojame per minutės pertraukėles ir trukdome šokėjoms girdėti muziką. Vieną kartą metuose teks pakentėti ir vėl galėsite grįžti prie savų pramogų.

Smagu iš komandos sulaukti ne vienos dovanos - viena iš jų teminiai marškinėliai su sveikinimu mums. Bendrystė tarp žaidėjų ir fanų tik didėja, todėl matyti juos įsitraukiant į bendruomenei svarbius įvykius tik dar labiau mus pradžiugina. Kita dovana - jau tampantys tradiciniai marškinėliai su žaidėjų parašais, įteikiami komandos kapitono.

Apie atmosferą žinoma galima atsiliepti tik geriausiais žodžiais. Atrodytų eilinės LKL rungtynės, tačiau jos tampa ypatingai svarbios kiekvienam tuo metu buvusiam arenoje. Atrodė, kad ir Pasvalio klubo žaidėjai buvo dvigubai labiau motyvuoti, kas sukelia ir papildomus emocijų protrūkius aikštėje ir už jos ribų. Bet nuo to reginys tampa tik įdomesnis.

Šventinę išvyką vainikuoja pyro šou pasitinkant žaidėjus. 25 fajeriai simbolizuojantys kiekvienus metus palaikant šį nuostabų klubą. Metai pilni atsiminimų, švenčiant pergales, liūdint po pralaimėjimų, maišant Europą sekant paskui Rytą, kovojant už savo spalvas.

Ačiū visiems apsilankiusiems šioje išvykoje! Tai buvo dar vienas iš tikslų, kuriuos norėjome pasiekti ir šįkart tai puikiai pavyko padaryti. O apie kitą įvykdytą tikslą - masinę euroišvyką pakalbėsime kitame aprašyme.

2023-12-02 Mažeikiai - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 16:55:57 GMT

Per savo egzistavimo laikotarpį esame išmaišę didžiąją dalį Lietuvos miestų, tačiau pirmi kartai vis dar pasitaiko. Šįkart tai Telšiai. Ganėtinai tolimas taškas Vakarų Lietuvoje, tačiau kelionė geroje kompanijoje neprailgsta. Jau tampa savotiška tradicija ilgesnėse išvykose žaisti auksinio proto žaidimus. Finale susirungia jauniausias ir vienas vyriausių tribūnos narių. Patirtis kaip ir praėjusiame žaidime vėl nugali.

Telšius pasiekia 36 rytfaniai. Likus kėlioms minutėms iki rungtynių pradžios įsikuriame sektoriuje už krepšio, kuris tokiam žmonių kiekiui idealiai tiko. Esame komandą palaikę iš daug skirtingų tribūnų, bet šįkart buvome arčiausiai aikštelės kaip tik įmanoma. Vietomis netgi dainuodami žaidėjams tiesiai į ausis. Patirtis įdomi, leido į žaidimą įsitraukti dar labiau.

Komanda pernelyg nerimauti priežasčių nesuteikia ir susitvarko su varžovais. Džiaugiamės, kad pavyksta išlaikyti koncentraciją ir užsivedimą nebarstant taškų turnyrinėje lentelėje.

Ir tai buvo paskutinės rungtynės prieš kitą savaitę laukiančias šventes. Šiai sukakčiai ruošėmės ilgai ir įdėjome daug darbo tam, kad visi galėtume susiburti, sutikti seniai nematytus draugus ir tinkamai atšvęsti. Laukiame tavęs ir visų draugų jau kita penktadienį Kablyje, šeštadienį išvykoje į Pasvalį bei antradienį Opavoje, kur dėsis dar nematyti dalykai. Perkame bilietus į koncertą bei registruojamės į Pasvalį! Pirmyn, vilniečiai!

2023-11-18 Jonava- Rytas

Tue, 23 Sep 2025 16:55:06 GMT

Į Jonavą komandos palaikyti nuvyksta apie 50 rytfanių. Jų taip pat netrūksta ir arenoje, kur išsimėtę už Rytą sirgo dar apie 20 vilniečių. Tiesa, tą daryti kokybiškai buvo sudėtinga, Jonava likęs vienas iš retų miestų, kur galima išgirsti dūdas, o būgnų šou daugelis dar atsimena ir iš praėjusio sezono.

Komanda nors ir tamposi tris kėlinius, bet galų gale iškovoja užtikrintą pergalę. Sveikinimai pagaliau tritaškiais prapliupusiam Keithui, ko gero visi iš jo to ir laukėme.

Kelionės atgal metu netyla kalbos apie artėjančio gimtadienio organizavimą, darbų laukia tikrai daug, bet idėjų turime dar daugiau, tad tikimės, kad įgyvendinti pavyks didžiąją dalį jų.

Šeštadienį laukia kitas, labai svarbus sezono taškas. Susitikimas, kuriame tikimės maksimalaus kiekvieno rytfanio įsitraukimo. Laukia kova už būvį, kurioje atiduosime visą save. Jei dar neturi bilieto, gali rašyti mums. Dar kartą įrodysime, kad Vilniuje vilkas tik vienas, o aplink laksto tik sabakos!

2023-10-31 Promitheas - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 16:54:07 GMT

Trečiajame pagal dydį Graikijos mieste apsilanko 4 rytfaniai. Vos tik nusileidus oro uoste, pasitinka vasara, nors ir ne kartą šioje kelionėje girdėjome žodžius - off season. Paskutinis rudens mėnuo +20 laipsnių šilumoje skamba visai neblogai.

Turbūt kaip dauguma žiūrėjusių rungtynes pastebėjo, kad atmosfera arenoje niūri. Galime teigti, kad vietinių palaikymas ten neegzistuoja ir net 4 sugebame garsiau palaikyti komandą nei namų sirgaliai. Iš tikrųjų tokie momentai priverčia susimąstyti, kiek toli esame pažengę mes ir priverčia tai vertinti dar labiau. Pati arena talpina 4200 žmonių ir galėtų tapti vienu iš pavyzdžių naujai arenai Vilniuje, apie kurią jau kalbama naujienų portalų antraštėse. Vietų skaičius galėtų būti ir didesnis, tačiau išplanavimas idealiai tinka krepšinio stebėjimui bei aktyviam palaikymui.

O aikštėje kaip ir dažniausiai pasitaiko europinėse išvykose - nieko naujo. Tikriausiai jei skaičiuotume pastarųjų 10-ies metų europinių išvykų pergalių- pralaimėjimų santykį, jis nesiektų nei 30%. Tačiau suprantame, kad tame jokios tragedijos nėra. Kol laimime namų aikštelėje, tol einame toliau. Svarbu nenuleisti nosių ir toliau šlifuoti detales bei žinoma dirbti su psichologija.

Po rungtynių širdį paglosto Jaime, kuris atsisuka į mus ir parodo širdelės gestą bei paploja. Panašu, kad Vilniaus ir Ryto fanų šis kolumbietis nepamiršo. Mes jo taip pat.

Dar kelias dienas praleidžiame apžiūrint Atėnus bei jų apylinkes ir grįžtame namo. O čia jau laukia pirmas ir paskutinis šio reguliaraus sezono susitikimas su ŽK Vilniuje. Bilietų dar turime, tad nestabdome ir toliau aktyviai registruojamės!

2023-10-28 Juventus - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 16:53:15 GMT

Utenoje apsilanko pilnas autobusas rytfanių, o vietoje prisijungia dar keliasdešimt žmonių - visumoje 80 juodai baltai raudonų. Taip pat arenoje išsisklaidė dar apie 20 rytfanių - smagu matyti tokį vaizdą, taip ir toliau aktyviai palaikykime komandą ne tik namų, bet ir išvykos rungtynėse.

Ši išvyka tampa išskirtine dėl dar vienos progos. Vienam rytfaniui tai buvo šimtoji išvyka už Vilniaus Rytą, o tokios šventės praleisti negalime. Jubiliatas pasirūpina picomis ir gaivaisiais gėrimais, o tribūnos bendraminčiai prideda šventinį tortą. Štai ir turime vakarėlį kelyje, o jo kaltininkui linkime toliau nepamesti išvykų skaičiaus ir taip pat švęsti antrąjį šimtą!

Utenos arena kaip visada triukšminga. Kažkada tai buvo viena iš dūdų sostinių, tačiau dabar čia kuriamas bene smagiausias palaikymas iš visų mažesniųjų klubų. Konkurencija stipri, todėl verčia pasitempti ir mus, tačiau galingiau suskambėti pavyksta tik ketvirtajame kėlinyje, įsisiubavus Justino tritaškių šou. Įdomu, kad į krepšinio atmosferą dėmesį šįkart atkreipė ir Juventus klubo treneris O. Kostičius, pasidžiaugęs įvykiais ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų.

Džiugu matyti grįžusi Gytį vilkint žaidybinius marškinėlius, laukiam nesulaukiam grįžtant vieno iš mūsų klubo pagrindinių veidų! Kaip matėme ir paskutiniame “Iš arti” epizode, profesionaliam sportininkui potrauminė reabiliatcija yra ypatingai sudėtingas laikotarpis, tad šiuo metu palaikymas iš mūsų tiek Gyčiui, tiek Martynui turėtų būti labai svarbus.

Aikštėje, nors ir vyko apylygė kova, jautėsi komandos užtikrintumas ir nepasimetimas sudėtingose situacijoje. Tai neleido nė trupučio suabejoti komandos pergale, kas paskutiniajame kėlinyje ir buvo įrodyta.

Toliau laukia du dar didesnės reikšmės susitikimai. Vienas - Patruose, kur vyksta ir mūsų nariai, bei žinoma Vilniuje, dėl pirmosios vietos turnyrinėje lentelėje. Prisimename, kad praėjusiame sezone namų aikštės pranašumas finale buvo gyvybiškai svarbus, tad šios rungtynės gali tapti ir pirmu pamatu sezono pabaigai. Mūsų palaikymas čia bus vienas didesnių faktorių, todėl kviečiame parašyti asmeninę žinutę visus dar neturinčius bilieto!

2023-10-18 Dijon - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 16:52:26 GMT

Burgundijos sostinėje komandą palaiko 9 rytfaniai bei dar tiek pat savarankiškai atvykusių vilniečių. Tai leidžia šioje jaukioje arenoje skambėti garsiai bei palaikymą kurti ne tik skanduotėmis, bet ir dainomis. Be galo smagu sutikti ilgai nematytus veidus, praeityje buvusius vienais aktyviausių B Tribūnos narių ir dar smagiau, kad vis dar galime susimatyti būtent suvienyti Ryto.

Aikštėje vaizdas jau kažkur matytas ir nori nenori kyla flashbackai iš praėjusių sezonų, kur tokių rungtynių, kai pirmą pusę gauname beviltiškai, o antroje pusėje atžaidžiame skirtumą, bet nesugebame laimėti, buvo ne viena ir ne dvi. Svarbu išmokti pamokas bei padaryti išvadas, nes vietos klysti šiame turnyre nėra daug. Pirmoje pusėje tai tikrai nebuvo tas Rytas, kurį mes pažįstame, todėl tikimės geriausio.

Toliau mūsų laukia dar įdomesnis tvarkaraštis. Prasideda labai svarbi pirmosios sezono dalies stadija, kuri užduos toną antrajai sezono pusei. Kitas iššūkis- iš Panevėžio. Sekmadienį privalai būti arenoje ir patriukšmauti kartu su visais! Jei reikia bilieto- parašyk mums.

2023-10-01 Gargždai - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 16:51:15 GMT

Spalį pradedame išvyka į Klaipėdą, nes šį sezoną Gargždai priversti žaisti ten. Priešininkų žaidimas neutralioje aikštėje išvykoms įdomumo tikrai neprideda. Viliamės, kad tai netaps LKL kasdienybe.

Kelionė į priekį 35 rytfaniams neprailgsta, kiekvienas randa kuo užsiimti autobuse. Ar tai būtų diskusijos apie idėjas ateinančioms kovoms ar naujo Contra98 albumo perklausa. Atvykę į arena burtos aistruolių armijos neišvydome - 1000 žiūrovų arenoje, iš kurių dauguma atėjo pasižiūrėti krepšinio, o ne aktyviai palaikyti komandos. Tai leidžia mums skambėti garsiai viso susitikimo metu.

Aikštėje komanda nors ir netriuškina varžovų, bet kontroliuoja visas rungtynes, todėl nerimauti nepriverčia. Smagu matyti, kad laiko atsiranda ir jauniesiems žaidėjams. Sveikinam Gantą su pirmaisias taškais!

Po tradicinio „pirmyn, vilniečiai“ nieko nelaukdami traukiame namo, nes kelionė laukia ilga - miegui prieš naujos savaitės pradžią liks mažiau nei įprasta. Ir viskas dėl mylimo Ryto...

O mylimas Rytas šeštadienį stoja į kovą prieš Šiaulių ekipą. Tad jei nori komandą palaikyti kartu ir dar neturi bilieto parašyk mums!

2023-09-24 Nevėžis- Rytas

Tue, 23 Sep 2025 15:14:35 GMT

Nedažnai pasitaiko, kad pirmosios LKL išvykos būna tokiu geru oru kaip šįkart. Tai įkvepia geras nuotaikas ir apturime ganėtinai stiprią pirmąją išvyką. Kupini įspūdžių dalinamės vasaros nuotykiais bei aptariame kitų LKL klubų komplektacijas. Konkurencija tik kyla ir panašu, kad šis sezonas bus ne ką prastenis nei praėjęs.

Su prisijungusiais vietoje, 66 rytfaniai palaikė juodai baltai raudonų klubą. Sveikiname ir nemažą skaičių naujokų- raginame visus važiuoti ir toliau, nes išvykose atsiskleidžia žymiai daugiau fanatizmo užkulisių nei lankantis tik namų rungtynėse. O pabandęs kartą, toliau sustoti tiesiog negali.

Palaikymas nuo pat pirmų minučių buvo garsus ir aistringas, tačiau atrodo, kad antroje pusėje kritome į duobę kartu su komandos žaidimu. Tad tobulėti dar tikrai yra kur.

Komanda, nors ir privertųsi nerimauti, galų gale iškovoja pergalę. Smagu matyti ryškėjančius šio sezono lyderius bei išlikusį žaidimo braižą. Tiesa, žaidėjų reakcija į teisėjavimą dažnai atrodo perdėta. Norėtųsi to išvengti, nes akivaizdu, kad tai daro įtaką koncentracijos pametimui.

Po rungtynių širdį paglosto nuoširdi vyriausiojo trenerio padėka. Atrodo Giedrius per vasarą tikrai pasiilgo mūsų, kaip ir mes jo.

Grįždami namo dar spėjame aptarti artimiausius sezono planus bei supažindinti visus su Dižono ir Patrų euroišvykų galimybėmis. Kita mūsų stotelė- Klaipėda, į kurią keliausime jau kitą sekmadienį. Patariame nedvejoti ir registruotis. Būk kartu!

2023-06-10 Žalgiris - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 15:10:21 GMT

Atslūgus emocijoms po finalinių rungtynių apžvelkime šią įsimintiną dieną visiems Ryto fanams bei kitiems krepšiniu besidomintiems žmonėms.

B Tribūna yra reiškinys. Reiškinys Lietuvos krepšinyje. Reiškinys Lietuvos sporte. Reiškinys Vilniaus visuomenėje. Subkultūra, kurios idėjos tapo patrauklios tūkstančiams žmonių. Matyti žmones degančiomis akimis dainuojant „Ei, Ryto fanai“ ar „Geresnio klubo“ atperka visas įdėtas pastangas į B Tribūnos judėjimą. B Tribūnos idėja, kad krepšinio komanda neturi būti organizacija bandanti iš tavo emocijų uždirbti pinigų. Tai yra struktūra vienijanti bendruomenę ir leidžianti siekti pokyčių mūsų visuomenėje, puoselėjant vertybes bei kultūrą. Ir ši idėja kuo toliau, tuo labiau plinta.

Iš tikrųjų tapo nemažu iššūkiu per dvi dienas suorganizuoti tokią didelę žmonių grupę. Iki vidurio nakties atrašinėjame į užklausas, siuntinėjame bilietus bei pamiegoję kelias valandas toliau tęsiame darbus, kad tik kuo daugiau juodai baltai raudonų galėtų palaikyti savo klubą. Didžiausias ačiū ir mūsų draugams Dzūkų tankams, kurie labai padėjo tiek eisenos, tiek pačių rungtynių metu. Masiškiausią išvyką savo istorijoje pradedame Vilniaus traukinių stotyje, kur susirenka daugiau nei 400 rytfanių. Kaune vos tik išlipus mus pasitinka Lietuvos policija, kuri liepia išskirstyti susirinkusią minią po 15 žmonių ir taip pasiekti areną, antraip sulauksime baudų dėl pažeidžiamo susirinkimų įstatymo. Abejonių, kurį variantą renkamės nėra, tad tenka prisiimti administracinę atsakomybę.

Pradedant eiseną matome, kaip iš aplinkinių gatvių plūsta raudonai apsirengę žmonės. Su stotyje laukusiais ir pakeliui prisijungusiais žmonėmis galų gale turime jau apie 600 žygiuojančių Ryto fanų. Eisenoje sudeginame šiek tiek pirotechnikos, padarome tradicinę „entradą“ arenos parkinge bei ramiai laukiame rungtynių pradžios. Arenoje, iš pradžių matome, kad rytfaniams, kaip ir praėjusį sykį išskirti du sektoriai, kraipome galvas, nes suprantame - to tikrai neužteks. Be didesnių konfliktų leidžiama prijungti dar pusantro sektoriaus. Iš viso raudona spalva nusidažo trys su puse sektoriaus - skaičiuojame, kad žmonių skaičius turėjo viršyti tūkstantį. Apie garsą ir vaizdą turbūt kalbėti neverta. To žodžiais apsakyti tiesiog neįmanoma. Ši diena daugeliui įsimins visam gyvenimui kaip dar vienas lūžis Ryto fanų bendruomenėje.

Kova aikštėje vyksta iki paskutinio prakaito lašo ir nugalėtojas paaiškėja tik paskutinę minutę. Didžiuojamės komanda ir žaidėjais už parodytą kovą ir atsidavimą aikštėje. Didžiausia garbė palaikyti taip žaidžiantį klubą. Tai Ryto dvasia, kurią tikimės nusinešime ir į ateinančius sezonus.

2023-06-01 Žalgiris – Rytas

Tue, 23 Sep 2025 15:09:32 GMT

Vakar prasidėjo ilgai laukti finalai, Tribūnos ir visos Ryto bendruomenės nusiteikimas – maksimalus.

Nepaisant to, jog serija prasidėjo darbo dieną, turime rekordinį rytfanių skaičių išvykoje ne savaitgalio metu. Žinojome, jog sezono gale ta arena įprastai patuštėja, todėl turėsime išskirtines galimybes būti labai girdimi. Tą padaryti pavyko, Kaune komandą aktyviai palaikė apie 380 žmonių.

Du pirmi kėliniai palaikymo kokybės prasme buvo vieni geriausių per visas išvykas į šią areną. Kiekvienas žmogus sektoriuje atidavė visa save ir tikrai atrodėm kaip vienas darnus mechanizmas. Vietiniam leidom pasimėgauti ir senais hitais bei pristatėm savo naujienas.

Trečio kėlinio viduryje komandai pakrikus tokį tempą buvo išlaikyti sunku, bet gerą palaikymą kūrėme iki pat finalinio rungtynių švilpuko. Tai džiugina, nes palaikyti komandą jai laimint – labai paprasta, o sektoriui užsikurti prie -15 reikia daug daugiau noro ir atsidavimo. Smagu, kad mentalitetas iš namų rungtynių persikėlė ir į priešų areną. Pralaimėjimas skaudus, bet jau rytoj turime atsitiesti. Galvas aukštyn ir visi į areną!

2023-04-17 Žalgiris - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 15:08:33 GMT

Nesibaigus pirmadienio darbo dienai 115 rytfanių bei 20 DT išsiprašo anksčiau bei vyksta į Kauną, palaikyti Vilniaus Ryto.

Nemažas skaičius prisijungia vietoje ir galiausiai sektoriuje turime virš 200 žmonių. Gerokai daugiau nei praėjusį kartą.

Nuo pat pirmų minučių skambame garsiai, o kova aikštėje išlieka atkakli iki pat paskutinio švilpuko, tokiomis aplinkybėmis galime didžiuotis tokiu komandos pasirodymu.

Atkrintamosios vis arčiau ir arčiau, o kitas varžovas - Šiaulių ekipa, su kuria susitinkame jau šiandien. Būk kartu su mumis. Pirmyn, vilniečiai!

2023-03-18 Pasvalys - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 15:06:27 GMT

Su šiltu oru grįžta ir nuotaikingos išvykos paskui Rytą. Šįkart apsilankome Pasvalyje. Šis vizitas kiek išsiskiria iš kitų, kadangi pirmą kartą arenoje nei vienas žmogus nepučia dūdų. Smagu matyti, kad tai, dėl ko ilgą laiką kovojome pamažu tampa realybe. Organizuotam palaikymui pagaliau teikiamas prioritetas, o triukšmo kėlimas paliekamas nuošalyje. Tai sudaro idealias sąlygas mums, ypatingai tokio mažoje arenoje kaip Pasvalyje.

47 rytfaniai visas rungtynes traukia dainas bei sukuria nuostabią atmosferą, kuri priverčia į taktą linguoti ir kartu ploti net ekipos naujoką Justiną. Su nekantrumu laukiame jo pasirodymo aikštėje šį trečiadienį. Dėl palankių sąlygų leidžiame sau paeksperimentuoti ir nenaudoti trumpų skanduočių bei Rytą palaikyti tik dainomis.

Komanda ir toliau atrodo gerame kelyje. Po rungtynių žaidėjų veiduose matomos šypsenos ir pozityvios emocijos ir galingas „Pirmyn vilniečiai!“.

Su tokiomis nuotaikomis ir žengiame į kitą, be galo svarbų susitikimą. Aktyviems, ne kartą tribūnoje buvusiems rytfaniams praėjimų dar turime. Tad susisiek su mumis ir padėk komandai žengti dar vieną žingsnį pirmyn!

2023-04-10 Neptūnas - Rytas

Pakilę nuo šventinių stalų Klaipėdą aplanko 27 rytfaniai ir 2 DT atstovai bei švenčia dar vieną pergalę. Pradedame juokauti, kad tokios pergalės per plauką jau tampa kasdienybe. Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Vienintelis klausimas kamuojantis važiuojančius - kodėl pasirinktas toks vėlyvas rungtynių laikas - namo grįžtame gerokai po vidurnakčio.

O kova dėl pirmosios vietos tęsiasi toliau. Kitas žingsnis - jau kartą užkariautas Kaunas. Tokiam susitikimui pirmadienis neįprasta diena, tačiau turime taikytis prie aplinkybių ir tokią dieną susidėlioti planus, kad spėtume viską!

Važiuok kartu su mumis ir palaikyk komandą priešo teritorijoje!

2023-03-12 Žalgiris - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 15:05:33 GMT

Išvyka suteikusi be galo daug emocijų. Dėl tokių akimirkų ir didžiuojamės būdami ištikimiausiais Ryto fanais. Kelionę į Kauną pradedame išlydėdami komandos autobusą su dainomis, dūmais ir fajeriais - taip, kaip ir priklauso tikram derbiui. Žinome koks pastarasis laikotarpis tiek žaidėjams, tiek klubo administracijai, tiek fanams buvo sunkus, todėl norėjosi suteikti teigiamų emocijų visiems. Kai niekas nebetiki - mes būsime tie, kurie liks kovoti iki pat paskutinės sekundės.

Iš Vilniaus išvykstame trimis autobusais, vietoje prisijungia dar kelios dešimtys ir iš viso sektoriuje turime apie 170 aktyvių sirgalių. Ko gero, šis skaičius galėjo būti žymiai didesnis, jei ne nuotaikos sklandžiusios aplink klubą pastarąjį mėnesį. Tačiau net ir tiek užtenka būti girdimais 12 tūkstančių varžovų apsuptyje.

Nepamirštame perduoti linkėjimų ir dvigubus standartus mėgstantiems kauniečiams su skanduote : „Jūsų meras remia rusus“. Kartais net sveiku protu sunku suvokti koks krabo elgesys yra toleruojamas šiame mieste, tačiau panašu, kad šios gyvenvietės žmonių mentalitetas drastiškai skiriasi nuo vilniečių. Vertybinė politika čia neegzistuoja.

Aikštėje išvystame tokią žaidėjų koncentraciją ir užsivedimą, kuriuos norėtųsi matyti visada. 4-as kėlinys pavirsta tritaškių šou, kuris galų gale baigiasi kauniečių kapituliacija ir arenos palikimu anksčiau laiko. Emocijos susitikimo pabaigoje tiesiog sprogsta, tribūnoje euforija. Dėl tokių akimirkų ir palaikome šią komandą - tokias emocijas patirti kitur beveik neįmanoma.

Žiūrint į ateitį - šis mačas gali tapti puikia atrama, nuo kurios atsispirsime ir užsivesime lemiamoms kovoms Čempionų lygoje. Nors ir nesame savo padėties šeimininkai, bet svarbiausia, kad būtų padaryta viskas, kas priklauso nuo mūsų. Kitas žingsnis - Stambulas. Su tokiu užsivedimu tikslas tikrai pasiekiamas.

Taip pat primename, kad jau pradėjome registraciją į kito mėnesio sugrįžimą į Kauną. Šį kartą turime skambėti dar garsiau ir atrodyti dar geriau. Tad nieko nelauk, rašyk mums ir palaikyk komandą su geriausias. Pirmyn, vilniečiai!

2023-03-15 Bahcesehir - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 15:04:32 GMT

Stambule komandą palaikė 4 rytfaniai. Nors rungtynės vyko pustuštėje arenoje ir vėl kartojosi Salonikų scenarijus, tačiau šįkart su apsauga, šiaip ne taip, susitarti pavyko.

Rytas sužaidžia dar vienas užtikrintas rungtynes ir prieš lemiamą savaitę tampa savo padėties šeimininkais. Dvi puikios pergalės per savaitę ir atvykęs naujokas įkvepia lemiamą sezoną stadiją pasitikti kovingai.

Jau šeštadienį vykstame į Pasvalį, o trečiadienį priimsime Manresos krepšininkus. Galime pažadėti tik vieną - arenos stogas kilnosis ir bus labai karšta! Tad registruokis išvykai į Pasvalį bei Čempionų lygos rungtynėms ir kartu pasiekime kitą etapą!

Pirmyn, vilniečiai!

2023-02-14 Pasvalys - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 15:02:53 GMT

Vasario 14 d. vakarą Pasvalį aplanko 14 rytfanių ir 1 DT. Viena iš darbinių išvykų kur kalbėti apie palaikymą ir jo kokybę nėra daug prasmės.

Artėjant KMT savaitgaliui prisimename dainą debiutavusią praėjusiame sezone: „Rytas! Žinau, kad galim, o visa kita tik detalės“, į kurią dėmesį atkreipia ir žaidėjai. Nuotaikos pozityvios, sportinė forma nebloga, tad su gera emocija žengiame kovoti dėl pirmojo titulo šiame sezone - viskas mūsų pačių rankose. Nori kartu vykti į Šiaulius? Rašyk mums.

2023.02.04 Jonava - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 15:01:26 GMT

Šeštadienio išvyka į vieną iš vidurio Lietuvos miestų pritraukia 47 rytfanius. Nuo pat kelionės pradžios autobuse juntamos šventinės nuotaikos. Vienas iš rytfanių muša jubiliejinę - 200-ąją išvyką palaikant Rytą. Skaičius gražus, tad atšvenčiama atitinkamai - ragaujamos Ryto picos bei valgomas šventinis tortas apžvelgiant įsimintiniausias praėjusio dešimtmečio išvykas. Linkėjimai keliauja ir jauniesiems B Tribūnos nariams, linkint mylėti komandą ir bendruomenę ne ką mažiau ir ateityje pasiekti tokius pat skaičius.

Smagu, kad šįkart patenkant į areną jokių trukdžių nepatiriame ir labai greit įsikuriame savame sektoriuje. Iš mūsų pusės vėl pagyros Ryto bendruomenei dėl išvykos rugtynių. Matome daug pažįstamų veidų, sutinkamų namų arenoje, kurie prie palaikymo jungiasi ir čia. Tai dar viena puiki krepšinio kultūros detalė, todėl raginame visus Rytą palaikyti ne tik namuose, bet ir žaidžiant svetur. Tai puikus būdas praleisti savaitgalį su draugais ar artimaisiais. Visiškai nesvarbu ar vykstate savarankiškai, ar su mumis. Tik aišku būtų smagiau visiems susirinkti vienoje tribūnoje, ko kartais pritrūksta dabar.

Arenoje beveik visos vietos užpildytos, tad palaikymą kurti gana sudėtinga dėl didelio triukšmo. Priešininkų pusėje, lyginant su praėjusia išvyka, matomi pasikeitimai - nebenaudojamos dūdos. Sveikintinas pokytis. Kiek nustebina lažybų kontoros pavadinimo skandavimas, nors ir suprantame, kad tai pagrindinis klubo remėjas.

Krepšinio aikštelėje rungtynės kontroliuojamos ir spurto ketvirtajame kėlinyje dėka laimimos solidžiu rezultatu. Smagu matyti kylančią žaidėjų sportinę formą ir tikimės, kad taurės savaitgalį matysime ją pačiame aukščiausiame taške. Tačiau visos mintys dabar į trečiadienio rungtynes prieš Bonos ekipą. Vienas iš Vokietijos čempionato lyderių, bus vienas kiečiausių riešutų šį sezoną, tad iš mūsų pusės bus reikalingas maksimalus atsidavimas bei palaikymas! Jei nori komandą palaikyti kartu ir dar neturi bilieto - rašyk mums.

2023-01-28 Neptūnas - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 14:59:10 GMT

Klaipėdoje komandą palaikė 30 rytfanių. Arenoje be mūsų tvyroja kapų tyla, todėl komandą palaikyti sąlygos beveik idealios. Vienintelis nesusipratimas susijęs su naujai LKL'o klubams išsiuntinėtomis taisyklėmis, kur parašyta, kad megafonai į areną neįleidžiami. Apsauga supanikuoja ir nesivadovauja savu protu, dėl ko šiame mače liekame be pagalbos užvedant dainas.

Komanda sužaidžia neblogas rungtynes ir nepalieka jokių abejonių kuris klubas tąvakar buvo stipresnis. Smagu matyti pasitikėjimą atgaunantį Benedeką, lai ši emocija persikelia ir į kitas labai svarbias Čempionų lygos rungtynes namie prieš Stambulo Bahcesehir ekipą. Susimatom antradienį!

2023-01-24 Manresa-Rytas

Tue, 23 Sep 2025 14:57:45 GMT

Nors atrodo, kad į Ispaniją žmonės važiuoja ieškoti saulės, šįkart rytfaniai kiek netikėtai ore gaudo snaiges, oras Ispanijoje žvarbokas. Besišildant vienoje iš kavinių, randamas vietinis laikraštis, kurio tituliniame puslapyje pristatomas ir Lietuvos čempionas - mūsų klubas. Arenoje taip randame šių rungtynių lankstinuką, kuriame Rytas įvardinamas kaip istorinis Europos klubas. Malonu matyti tokią pagarbą iš varžovų klubo.

Apskritai Manresa pasirodė kaip miestas, kuriame krepšinis populiariausia sporto šaka. Prisiminti galima ir praėjusių metų Čempionų lygos finalinį ketvertą, kuriame dominavo Manresos sirgalių raudona jūra. Nežinantiems, ši ekipa 1998 metais yra netgi tapusi ACB lygos čempione. Tad krepšinio tradicijos šiame mieste ganėtinai gilios.

Arenoje komandą palaiko 9 rytfaniai. Kiek nebūdingai Ispanijai, priešininkų sirgaliai nekuria triukšmo pasinaudodami tarškynėmis ar būgnais, o tai leidžia ne kartą suskambėti arenoje ir mums. Prisiminus kitas išvykas į šią šalį galime paminėti dar vieną išskirtinumą - nulinis apsaugos ir policijos dėmesys. Jeigu Barselonoje yra tekę tik per plauką išvengti policijos nupjautos vėliavos ar Malagoje turėjome stovėti sulenkę vėliavą per pusę dėl jos dydžio, tai toks elgesys su išvykos fanais maloniai džiugina.

Aikštėje vaizdas liūdinantis. 28% dvitaškių pataikymas skamba kaip koks nesusipratimas. Komandos žaidimas jau kurį laiką atrodo tikrai prastai ir pagrindinės problemos matomos plika akimi. Laikotarpis sunkus, tačiau Rytą palaikome daug metų ir žinome, kad tokiais momentais reikia dar daugiau palaikymo!

Po rungtynių dar spėjame pasimėgauti geru oru Barselonoje, aplankyti žymiausius šio miesto objektus, išsimaudyti ir apsilankyti Barselonos namų rungtynėse prieš Real Sociedad. Nors futbolas aukščiausio lygio, matome, ką klubas praranda stadione neturėdamas didelio kiekio ištikimiausių fanų kiekio. Stadione 60 tūkst. žmonių, tačiau žiūrovų kuriama atmosfera labai tyli ir visiškai nevieninga. Tačiau pati futbolo patirtis - neužmirštama.

Tiek įspūdžių iš Ispanijos. Šiandien judame į Klaipėdą, kur turėsime puikią progą atgauti pasitikėjimą savimi bei grįžti į pergalių kelią!

2022-12-28 Nevėžis - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 14:56:25 GMT

Prieš šio vakaro rungtynes dalijamės paskutinės išvykos į Kėdainius aprašymu.

Šį kartą į Kėdainius viduryje savaitės patraukia 19 rytfanių ir 2 DT. Palyginus su prieš tai buvusia išvyka į Kėdainius, šįkart mus pasitinka gerokai labiau užpildyta arena. Pergalės traukia žmones, matyt, taip nutiko ir šį kartą.

Iki dar vieno pažeminimo Kėdainiuose trūko labai nedaug, nors atrodo, kad du su puse kėlinio tvirtai kontroliavome rungtynes. Tendencijos verčia sunerimti, ypač vertinant tai, kad praėjusį sezoną LKL čempionate matėme visiškai kitokį vaizdą.

Naujais metais tikimės išvysti labiau susikoncentravusią ir užtikrintą komandą. O mes visomis išgalėmis bandysime padėti tai pasiekti. Pirmas išbandymas jau šiandien prieš Salonikų Paok. Tu žinai kur turi būti. Pirmyn!

2022-11-30 Peristeri - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 14:54:12 GMT

Europinė išvyka po beveik pusantro mėnesio pertraukos. Smagu, kad pasiekta itin svarbi pergalė, kuri leidžia toliau viską laikyti savo rankose ir būti priklausomais tik nuo savęs.

Išvykoje 18 žmonių, į sektorių dar prisijungė atskirų Ryto fanų. Smagu, kad net ir prie gausaus ir aktyvaus varžovų sektoriaus (apie 150 žmonių) pavyko būti girdimais. Tiesa, iš graikų tikrai yra ko pasimokyti. Itin melodingas dainavimas, kuris tikrai vertė žavėtis.

2022-11-27 Šiauliai-Rytas

Tue, 23 Sep 2025 14:49:38 GMT

Pirma išvyka mums nauju LKL sekmadieninių rungtynių laiku. Sekmadienį 19:30 keliauti kone 250 kilometrų tikrai ne pati laukiamiausia išvyka. Labai norėtųsi tokiu laiku žaisti bent jau namuose.

Nepaisant to į Šiaulius patraukia 35 rytfaniai ir 2 draugai iš Dzūkų tankų. O Šiauliuose situacija nepasikeitusi - palaikymo kultūra vis dar užstrigusi 90-uosiuose, renginio metu muzika bandoma paslėpti vietinių sirgalių pasyvumą ir ji groja neadekvačiai garsiai. Deja, nepanašu, kad kas keisis ir toliau.

Komanda aikštėje iki pat paskutinių sekundžių tamposi su vietos klubu ir dramatiškai iškovoja pergalę. Tokiomis aplinkybėmis pratęsimas būtų sukėlęs didžiulį nepasitenkinimą, todėl džiugu, kad viskas baigėsi gerai.

Grįžę namo gerokai po vidurnakčio išsiskirstome po jau miegančius rajonus. O šiandien kraunamės daiktus kelionei į Atėnus, kur komanda turės stiprų mūsų palaikymą. Tikimės panašaus rungtynių scenarijaus kaip namuose. Pirmyn, vilniečiai!

2022-11-19 Gargždai - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 14:35:09 GMT

Šeštadienį Rytas sugrįžo į krepšinio aikštelę, o paskui juos kaip visąlaik seka ir dėl trijų spalvų išprotėjusi fanatikų bendruomenė. Nors Palangos komanda anksčiau yra žaidusi LKL'e, tačiau tuomet arena dar nebuvo pastatyta, todėl čia lankėmės pirmą kartą. Deja, palaikymo sąlygos čia mus nustebina iš blogosios pusės. 50 komandą aktyviai palaikyti susirinkusių aistruolių atsiduria balkone už krepšio, kur stovime vienoje eilėje ir išsiplečiame beveik per visą balkoną. Negirdint šalia esančių žmonių balso, palaikymo kurti beveik neįmanoma. Padoriai suskambame tik kelis kartus rungtynėse, kas su tokiu žmonių skaičiumi yra labai labai blogai.

Kalbant apie pozityvesnius dalykus, maloniai nustebina Ryto fanų skaičius centrinėse tribūnose. Žmonių su Ryto atributika suskaičiuojame virš 50, o išvis jų susirenka ir dar daugiau. Kaip jau esame minėję, mus nerealiai džiugina matyti, jog komandos palaikymo išvykoje kultūra formuojasi ir pas mus. Juk tai puikus būdas praleisti savaitgalį kartu su draugais pakeliaujant po Lietuvą bei palaikant geriausią klubą. Tikimės, kad ateityje tokių fanų tik daugės.

Taip pat kalbant apie pozityvumą smagu matyti, jog komanda per rinktinių langą požiūrio į rungtynes nepakeitė bei aikštėje atidavė visą save, kas leidžia iškovoti užtikrintą pergalę. Po mačo tradicinis "pirmyn, vilniečiai" ir dalis rytfanių lieka ilsėtis Palangoje, dalis iškart pasileidžia namo. Kita išvyka lygiai už savaitės - į Šiaulius. Būk ten kartu su mumis!

2022-10-29 Wolves - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 14:34:14 GMT

Pirmosios rungtynės prieš atsinaujinusį Dzūkijos klubą nenuvylė ir tapo plačiai krepšinio visuomenėje aptarinėjama tema. Turbūt mini konfliktai visada trauks žmonių dėmesį ir kurstys diskusijas, tačiau nemanome, kad tai turėtų būti pagrindinė tema kalbant apie tą cirkelį, kurį matėme šiose rungtynėse.

Tuštybių mugė - taip trumpiausia galima apibūdinti šį renginį, bet apie viską nuo pradžių.

Nuo pat dienos, kai buvo paskelbtas tvarkaraštis šis mačas buvo bene laukiamiausias pirmos sezono pusės įvykis. Tad rungtynėms ruošiamasi atitinkamai: nupaišomi trys baneriai skirti priešininkų klubui (Kruvinais rubliais Istorijos neatimsite Šalin letenas). Visų pirma, ši organizacija yra pavojinga ne tik Rytui kaip klubui, bet ir mūsų visuomenei. Darinys, kuris įvardinamas kaip grėsmė Lietuvai ir kuriam neleidžiama investuoti į strateginės reikšmės objektus Lietuvoje, renkasi kitą kelią - belstis į visuomenę per kultūrą bei žinomus žmones. Gilesnę analizę palikime sociologams, tačiau neabejojant supratingoji visuomenės dalis į šio klubo veiklą turėtų žiūrėti kritiškai. Grįžtant prie krepšinio reikalų nuo pat savininkų pasikeitimo pradžios matėme ženklus, kad šis klubas bandys vilioti žmones šlovingais istoriniais Ryto laikais: ar tai būtų skleidžiami gandai dėl Lietuvos Ryto pavadinimo, ar žaidėjų pristatymo video kalbantys apie Vilniaus fanus ir Ryto istoriją ar tas pats klubo simbolio pasirinkimas, kuris daugiau nei artimai susijęs su mūsų simboliais. Tad transliuojame labai aiškią žinutę - šalin letenas nuo mūsų identiteto ir istorijos.

Kalbant apie dirbtinumą, kuriuo tiesiog alsuoja ši organizacija. Tai turbūt buvo pats absurdiškiausias sold-out'as Lietuvos krepšinio istorijoje. Žinome kaip Alytuje visais kanalais nemokamai dalinami kvietimai į rungtynes, tad žiūrovų skaičius visiškai nenustebino. Vizualiai užpildyta ~70% arenos, o bilietų įsigyti neįmanoma. Puiki nauja strategija dirbtinio ažiotažo sukėlimui. Toliau juoką kelią per kolonėles po sėkmingų wolfsų epizodų leidžiami dirbtiniai palaikymo garsai. Nesvarbu ar rezultatas -17 ir įmetamas vienas baudos metimas ar vyksta lemiama ataka palaikymo garsas vienodas. Nerealu. Taip pat šleikštulį kelia taip vadinamas klubo ambasadorių projektas. Kartais sunku suvokti ko tik žmonės nepadarytų už pinigus. Jie turbūt ir patys nesupranta kaip tampa organizacijų propagandos įrankiais pasinaudojant jų pačių vardais bei šeimos nariais. Dirbtines emocijas vainikuoja diržų kilnojimo ceremonija primentanti ne krepšinio rungtynes, o labiau amerikietiškų imtynių renginį. Pritrūko tik Triple H atbėgančio iš užkulsių.

Kalbant apie mini konfliktą - taip jau nutinka, kai namų klubo tikslas sukurti aplinką pilną provokacijų, o ne jas malšinti. Kai kuriems neadekvatiems asmenims leistis staipytis ir erzinti emocingą fanų minią mažų mažiausiai kvaila. Mūsų kantrybė metams bėgant auga, tačiau ji vis dar ne begalinė, todėl provokatorius peržengus ribas atvėsinamas bei likusią rungtynių dalį provokacijomis nebeužsiema. Konflikto atomazgoje sužiba ir vieno Vilniaus sporto klubo atstovai siunčiantys perrėžtos gerklės gestus bei kvietimus pasportuoti, kurie mums sukelia šypseną.

Komanda aikštelėje panašu, kad suprato šių rungtynių svarbą bei savo emocijomis bei užsivedimu parodė kitokį savo veidą nei matėme anksčiau. Stabilumo ir šaltų nervų vis dar trūksta, tačiau tikimės, kad su atitinkamu požiūriu kilsime tik aukštyn. O galimybė tą padaryti bus jau šį antradienį. Kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų, bet europinis krepšinio sezonas Vilniuje prasideda lapkričio 1 dieną. Prisijunk prie mūsų bei padėk Rytui apginti namų tvirtovę! Jei neturi praėjimo rašyk mums asmeninę žinutę!

Užbaigiant išvykos aprašymą galime pasakyti tik vieną dalyką - kad kitos šių ekipų akistatos bus tik dar karštesnės ir emocingesnės. Kitas susitikimas naujųjų metų pradžioje, kurio metu, taip pat kaip ir vakar Alytuje, pasakysime: SOSTINĖJE VILKAS TIK VIENAS.

2022-10-22 Lietkabelis – Rytas

Tue, 23 Sep 2025 14:33:02 GMT

Dvigubas savaitgalis Panevėžyje. Taip jau atsitiko, kad šį šeštadienį tame pačiame mieste žaidė ir Rytas, ir Dainava. Dainavą palaiko 29 rytfaniai, kurie išvysta alytiškių dominavimą bei užtikrintą pergalę, kuri dar labiau artina Dainavos klubą iki aukso pirmoje lygoje.

Pozityviomis nuotaikomis keliaujame palaikyti Rytą. Sektoriuje susirenka 58 žmonės iš kurių 21 draugas iš Alytaus. Ačiū jiems už prisijungimą! Vaizdas aikštėje ir toliau nesikeičia. Tragiškas tritaškių pataikymas, visiškas kai kurių žaidėjų minkštumas bei kontakto vengimas jau tampa ne staigmena, o įprastu vaizdu aikštelėje. Komanda tikrai tikime, tačiau kol galvose mąstymas nesikeis, nepanašu, kad rezultatas bus gautas. Kol kas atrodo, kad blogiausias Ryto startas LKL istorijoje dar nėra pakankama priežastis požiūriui ir mąstymui pasikeisti. Čempioniškas pachmielas stiprus, bet kartu tai ištversime.

O jau šeštadienį judame į Alytų, kur privalai būti ir tu! Rašyk mums asmeninę žinutę, registruokis ir važiuojame kartu!

2022-10-18 Bnei Herzliya - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 14:32:09 GMT

Hedere komandos pasirodymą stebėjo 2 B tribūnos atstovai.

Truputis įspūdžių apie rungtynes. Bnei Herzliya nėra komanda turinti didelę istoriją. Namų mačus žaidžia gretimame mieste Hedere, naujoje arenoje, kuri talpina 2500 žiūrovų. Vakar buvo užpildyta tik pusė arenos, kur didžiąją dalį publikos sudarė vaikai iš sporto mokyklų.

Gaila, tačiau puikiai rungtynes pradėjusi komanda, eigoje pameta vadeles. Neigiamas emocijas galbūt pasilaikysime sau, nors daugumai problemos aiškios ir bus įdomu pamatyti kaip su jomis bus tvarkomasi, nes laiko jas išspręsti yra labai nebedaug.

Kita išvyka jau šį šeštadienį Panevėžyje. Tad nieko nelauk ir registruokis!

2022-10-05 Tenerifė - Rytas

Tue, 23 Sep 2025 14:30:49 GMT

Kaip jau tapo įprasta RU komandą palaiko visur ir visada. Net jei Rytas žaidžia visiškai kitame kontinento gale, 8 rytfaniai bei 1 DT fanatikas seka klubą paskui.

Europinio sezono pradėti pergalingai nepavyksta, tačiau svarbiausios kovos dar laukia priešaky. Namuose susitinkam jau šį pirmadienį, kur kausimės su Nevėžio ekipa. Prisijunk prie mūsų!

2022-10-01 Prienai - Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:25:50 GMT

Prienuose apsilanko 53 fanai, iš kurių 4 DT. Ačiū jiems. Sektoriuje palaikymą gyvina ir keturios mojuojamos vėliavos. Tribūnose be mūsų dar apie 20 vilniečių atvykusių palaikyti klubą. Su jais porą kartų suskanduojame ir „Pirmyn, vilniečiai!“. Panašu, kad išėjus V. Šeškui Prienai pametė savo veidą ir tapo neįdomi komanda ne tik varžovams, bet ir vietiniams. Su kiekvienu sezonu ši arena darosi vis tuštesnė ir tuštesnė. Po rungtynių tradicinis Pirmyn vilniečiai, o po to prie sekančios skanduotės jungiasi ir Elvaras. Nepaprastai smagu matyti tokius momentus bei skaityti tokius atsiliepimus iš trenerio žiniasklaidoje po rungtynių. Tai ir padaro šį klubą ypatingu.

Kelionėje atgal keli rytfaniai dalinasi savo istorijomis priversdami leipti juokais didelę dalį autobuso. Taip pat generuojamos idėjos ateities kovoms, juk artėja tai, ko labai laukiame ... Bet apie tai šiek tiek vėliau. Dabar kraunamės daiktus ir vykstame pradėti Europinio sezono Tenerifėje!

2022-06-04 Lietkabelis – Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:24:27 GMT

Dar viena išvyka į Panevėžį, kur šį kartą laukė dar daugiau emocijų nei pastarąjį kartą.

Įsikūrę sektoriuose matome gerą cirkelį – vietinių “fanų” tribūna skleidžia vieną po kito juokingesnius banerius. Nugalėtojas – “su komanda visur ir visada”, sako žmonės, kurie reguliariajame sezone praleidinėjo vieną išvyką po kitos. Apskritai, Lietkabelio atstovai bei žaidėjai taip rūpinasi mūsų arenos talpa ir didžiuojasi savo sirgaliais, nors sezono metu matėme realybę. Užpildyti JEEP arenos Lietkabeliui nepadėtų net Belgrado Partizan.

Reikia pripažinti, jog šiose rungtynėse “EINA” skambėjo garsiau nei įprastai, bet po nesėkmingų Kabelio epizodų, ji nutildavo labai greitai. Visų rungtynių metu skambame neblogai, o tai, ką komanda sukuria per paskutines dvi minutes, tiesiog nuostabu. Kosminis išsigelbėjimas ir neorganizuotai skrendančios juostos į aikštę. Jau šeštadienį kai kuriems rytfaniams buvo sunku laikytis nesusigraudinus. Mes esame taip arti. Mums liko tik vienas žingsnis. Po visko, ką patyrėme: daug metų bandymų, tikėjimo, nelaimių, po prezidentų su žaliom kepurėm – jaučiame, kad tikrai galime. Jaučiame, kad ateina visos ištikimybės, tūkstančių kilometrų ir šimtų valandų darbo dėl vaizdinio palaikymo atpildas. Mes to norime ir mes tą pasiimsime.

Kadangi dar valandą po rungtynių nesame išleidžiami iš arenos, tai vakarėlis tribūnose tęsiasi. Sulaukiame ir trenerio konferencijos pabaigos, ir Speedy. Keliaudami atgal matome tą patį, ką visą seriją: Lietkabelio skundus, pasiteisinimus ir keistus pasisakymus. Viską puikiai apibendrino mūsų kapitono interviu.

“Mane visuomet veža tie kažkokie nurašymai serijose, žiūrovų švilpimai, mūsų statymai į blogiečių pusę. Pažiūrėjus trečiadienio rungtynes, yra akivaizdu, kas pradėjo viską ir iš kur tos žiežirbos kyla. Dabar bandoma iš šios situacijos kažkokią pajuoką padaryti, nors tai buvo labai nesportiškas incidentas, labai neprofesionalus incidentas ir prieš jį kažkaip buvo užmerktos akys bei fokusuojamasi ties kitais epizodais. Kitas dalykas, Panevėžys irgi nėra šventuoliai. Po rungtynių kai kurie mūsų žaidėjai buvo apipilti alumi. Mes niekada to garsiai nesakėme. Buvo tų epizodų ir po pirmų rungtynių, bet kažkaip, kai mes tylime, niekas į tai ir nereaguoja. Kai visi pradeda rėkti atvira gerkle, tai jau tada mes sutirštiname spalvas. Viskas tvarkoje. Aš sakau, mes pripratę prie to didžiulio negatyvo, prie blogiečių statuso ir mus tai suvienija.”

Rytoj visi JEEP areną nudažome raudonai. Rytoj visi dainuojame garsiai. Rytoj JEEP areną padarome viena didele B Tribūna. Rytoj išprotėjam.

PIRMYN, VILNIEČIAI!

2022-05-29 Lietkabelis – Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:22:35 GMT

Nepaisant pralaimėjimo pirmose serijos rungtynėse gausus rytfanių būrys susiruošė keliauti į Panevėžį su vienu tikslu – lyginti serijos rezultatą.

Trys autobusai ir vietoje prisijungę rytfaniai užpildė bene pusę trečiojo aukšto Cido arenoje. Užsivedimas nuo pat pirmų akimirkų buvo maksimalus. Apypilnė priešiška arena mus motyvavo dar labiau. Juk taip smagu dainuoti taip garsiai, jog varžovam tenka švilpti per savo komandos atakas, o galų gale vienintelis vietinių ginklas tampa DJ’aus muzikos garsinimas.

Pasiekta triuškinama pergalė aikštėje ir tribūnose džiugina, bet iki svajonės lieka dar trys žingsniai. Matėme, jog kituose Cido arenos sektoriuose įsikūrusiem rytfaniam rungtynių metu ir po jų teko susidurti su vietiniais, todėl dar kartą raginame visus jungtis prie mūsų ir kurti vieningą bei garsų palaikymą drauge.

Ir toliau aktyviai palaikykime Rytą!

2022-05-20 Šiauliai – Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:21:06 GMT

Komandai vieną kartą pralaimėjus Šiauliuose, gavome galimybę aplankyti šį miestą dar kartą. Penktadienį paskui Rytą nukeliavo 33 rytfaniai ir 2 Dzūkų Tankai.

Nors arenoje buvo dar daugiau žmonių, bet teigiamas rezultas leido skambėti geriau nei per antrąsias pusfinalio rungtynes.

Šiaulius paliekame tvarkytis su karūną praradusiais vyrukais, o mes ruošiamės finalui. Rytfaniai, apsibraukit datas ir būkit kartu su komanda!

2022-05-15 Šiauliai – Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:19:46 GMT

Sekmadienį į Šiaulius pajudėjo 45 rytfaniai. Be abejonės, kelionėje į priekį aptarinėjama Eurovizija bei su ja susijusios rytfanių lažybos, dėl kurių tam tikri žmonės į išvyką keliavo nemokamai. Stebint pergalingas Dainavos rungtynes kelionė neprailgsta.

Šiaulių arena – sugrįžimas 10 metų atgal. Nežinome, kiek metų turi praeiti, jog supratimas apie palaikymą ten pasikeistų bent minimaliai. Dūdos, garsi muzika, triukšmas. Nepaisant rezultato, tragikomiškos situacijos aikštėje ir arenoje leidžia išlaikyti gerą nuotaiką visų rungtynių metu. Sunku vertinti palaikymą prie tokių sąlygų, bet kartais suskambėti pavykdavo. Deja, komandai trūksta stabilumo ir į šį kraštą reikės sugrįžti dar kartą.

Kelionėje atgal neigiamas mintis vejame kalbomis ne apie krepšinį ir prieš vidurnaktį pasiekiame sostinę.

Poryt renkamės JEEP arenoje, kur tiesiog privalome laimėti!

P.S. Klaipėda, Alytus, Šiauliai – trys išvykos su B Tribūnos narių gimtadieniais ir tortais kelionėje. Švenčiantys gimtadienį penktadienį, prašom nesiregistruoti į išvyką.

2022-04-28 Neptūnas - Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:18:17 GMT

Į paskutinę reguliariojo sezono išvyką viduryje ketvirtadienio susiruošė 43 rytfaniai ir 3 Dzūkų Tankai.

Nuo pat išvykimo autobuse nuotaikos puikios, nes paminime vieno iš savo aktyvistų gimtadienį, kuris sutampa su jo 100-ąja išvyka. Tortas, dainos ir sveikinimai prisijungus prie šimtukininkų klubo!

Pasiekus Klaipėdą greitai suprantame, jog mes arenoje esame, o komanda ne. Nuoširdžiai - tai kiek sunervina. 600 kilometrų per dieną, visi su savom istorijom, kaip gaut laisvą dieną dėl Ryto, išeit anksčiau iš darbo ar susiderinti kitus reikalus. Bet kokiu atveju, komandą palaikome iki galo, kažkokiu mistiniu būdu per "La lala la lai" surengiamas spurtas ir bent jau pamatome kovą iki paskutinių akimirkų.

Jeigu Vilniuje su kiekvienu sezonu (ar net rungtynėmis) matome palaikymo kokybės bei bendruomenės augimą, tai Klaipėda yra užstrigus praeityje. Nesijungimas prie skanduočių, vangoka publika, perteklinis DJaus show. Pasitempti yra kur.

Laukusi 4-ių valandų kelionė į Vilnių neprailgo - stebim Eurolygos bei Europos lygos atkrintamasias. Pasibaigus jom, kaip jau tampa įprasta, naujesnius žmones supažindinam su nesibaigiančiom mūsų judėjimo ir klubo istorijom. Šį kartą diskusija pasisuko apie žymiausius užsienio fanų grupių pasirodymus Lietuvoje.

Galima padėkot visiem važiavusiem už stiprią išvyką darbo dieną. Išlaikom tokį užsivedimą ir per artėjančius playoffus!

2022-04-11 Lietkabelis – Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:17:13 GMT

Antras pirmadienis iš eilės, praleistas su išvyka paskui mylimas spalvas. Po paskutinio apsilankymo Panevėžyje ir KMT Vilniuje, pergalės norėjosi labai, labai. Po sekmadienio įvykių Jonavoje, motyvacija ir užsivedimas pasiekė maksimalų lygį.

Išvykos metu vyksta diskusija apie ultrų/chuliganų tematikos filmus. Tai paskatino neseniai Netflixe pasirodęs lenkų produktas – Furioza. Nors su palaikymu filmas nieko bendro neturi, bet lenkų chuliganizmo ydas parodo pakankamai tiksliai. Kai futbolas tampa tiesiog priežastimi ar priedanga, norint vykdyti kriminalinę veiklą.

Kiek vėluodami pasiekiame Panevėžį ir labai greitai sueiname į areną. Sektoriuje viso 71 žmogus, iš kurių 6 draugai – Dzūkų Tankai. Pirmadieniui skaičius tikrai solidus ir džiuginantis. Užsivedimas pagirtinas, o palaikymo viršūnę pasiekiame antrajame kėlinyje, kuomet ypatingai garsiai suskamba „Ten, kur stovi miestas“.

Išskirtinės įtampos rungtynės dar kartą parodo, koks įdomus ir dėmesio vertas yra šis LKL‘o sezonas. Nors ketvirtojo kėlinio pabaigoje vietiniai jau skirstosi iš savo vietų, bet rungtynės keliasi į pratęsimą, kuriame...Speedy metimas ir...euforija.

Kelionėje atgal dauguma atrodo palikę visas jėgas arenoje ir autobuse net neatsiranda energijos surengti planuotą quizą apie ultrizmą. Vis tik šis nuovargio jausmas yra nuostabus. Po tokių emocijų net sunku užmigti, o dabar reguliariojo sezono finiše mūsų laukia 4 mūšiai, kuriuose negalime suklupti.

Pirmasis jau ateinantį pirmadienį – namuose prieš Uteną. Vilniečiai, jau senokai nesimatėme JEEP arenoje, tad balandžio 18 – visi į areną ir užkuriam gerą vakarėlį!

2022-04-05 Šiauliai - Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:16:16 GMT

Balandžio mėnesį pradėjome viena tolimiausių išvykų Lietuvoje.

Pirmadienio vidurdienį į Šiaulius išsiruošė 36 žmonės (32 rytfaniai ir 4 Dzūkų Tankai). Nuo pat pirmų akimirkų autobuse netilo diskusijos apie ultrizmo aktualijas. Praėjusį savaitgalį Vokietijoje, po 2 metų pertraukos, stadionai vėl buvo pilni ir grįžo beveik visas aktyvus palaikymas. Kai kuriems rytfaniams pavyko apsilankyti Dortmundo ir Rostoko stadionuose, tad dalijimasi įspūdžiais iš šių rungtynių. Užsienio temas greitai keičia legendinės istorijos iš išvykų į Šiaulius ir 2004-2010 metų B Tribūnos gyvenimo.

Pirmadienis ir beveik 3 valandos kelio skamba kaip derinys, kuris turi baigtis vėlavimu į rungtynes, bet sulig pirmomis rungtynių akimirkomis įsikuriame sektoriuje. Šiaulių arena atrodo daug gyvesnė nei pastaraisiais sezonais, jaučiame ir šiek tiek priešpriešos, kas tribūną išjudina tik dar labiau. Palaikymas skamba darniai, o prie "Putin Huylo" prisijungia ir vietinė publika.

Iškovota pergalė ir pasistiprinimas vietiniais kebabais (kuriuos žmonės įvertino tarp 6 ir 8 balų) įpučia papildomų jėgų ir kelionėje atgal keli aktyvistai sugalvoja įgyvendinti quizą, kurio prizas - nemokama išvyka į Panevėžį. 5 klausimų apie B Tribūnos ir Lietuvos fanscenos istoriją nugalėtojui išsiaiškinti nepakanka, todėl dviems dalyviams tenka žaisti pratęsimą. Kiek netikėtai pirmadieninė išvyka tampa viena smagiausių visame sezone.

Praleidusiems ją turime labai gerų žinių, nes kitą pirmadienį mūsų vėl laukia išvyka! Šį kartą daug trumpesnė ir pas varžovą, su kuriuo turime nesuvestų sąskaitų.

Balandžio 11 - Panevėžys. Rašyk mums ir kartu palaikyk Rytą!

2022-03-23 Falco - Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:15:03 GMT

Vengrijos pakraštyje komandą vakar palaikė 27 žmonės. Solidus skaičius tarptautinėje išvykoje. Sveikiname žmones, kurie „pramušė“ pirmąją Euroišvyką. Nors Falco komanda irgi turėjo organizuotą Ultrų palaikymą, bet skambėti viso mačo metu mums pavyko tikrai neblogai, ko pasekoje po rungtynių plojimų susilaukėme ir iš vietinių.

Nors rungtynės ir nieko nelėme, gaila, jog sezonas Čempionų Lygoje baigiasi tokia nata. Akivaizdu, jog esant sunkesniam periodui, pastaruoju metu, ieškoma atpirkimo ožio, matoma daug badymo pirštais, nereikalingų ginčų su teisėjais. Mūsų supratimu vieno kalto tikrai nėra, o susimąstyti turėtų daugelis. Pralaimim kartu. Laukia svarbūs mėnesiai vietinėje lygoje, kurioje tikrai turime ką įrodyti. Tikimės, jog tą supras kiekvienas žmogus klube ir užgožus savo ego galėsime džiaugtis darniu bei vieningu pasirodymu aikštėje.

2022-03-08 SIG - Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:13:27 GMT

Vakar pergalę išvykoje išvydo 10 žmonių. Išvyka išsiskyrė keliais dalykais. Visų pirma tuom, kad iš šių 10 žmonių rytfanių buvo vos 2, likę 8 - mūsų draugai Dzūkų Tankai . Ačiū jiems už tokį aktyvų sudalyvavimą Euroišvykoje ir nuoširdų Ryto palaikymą. Antra - pagaliau be problemų buvo galima įsinešti ir pasikabinti vėliavas. Trečia - koks malonumas komandą palaikyt be kaukių.

Šeštadienį namuose susitinkam su Pasvalio ekipa. Ateik į tribūną!

2022-02-05 Juventus - Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:09:35 GMT

Šeštadienio popietę į Uteną išjuda pilnas autobusas rytfanių. Dar keletas prisijungia vietoje ir sektoriuje turime 56 žmones iš kurių 7 draugai iš Dzūkų Tankų.

Kadangi turime laiko keliaujant į priekį, padarome ritualą, kuris pastaruoju metu buvo primirštas. Bendra nuotrauka sustojimo metu.

Atvykus, į areną patenkame super greitai. Įdomu, jog apsauga ta pati kaip Panevėžyje, o elgesys visų rungtynių metu - absoliučiai skirtingas. Tai tik įrodo, jog poelgiai Panevėžyje yra to vietinio, apgailėtino, klubo užgaidos.

Palaikymas nuo pirmųjų minučių pagirtinas. Konkurencija arenoje verčia pasitempti kiekvieną. Tiesa, komanda į rungtynes atvyksta kiek vėliau ir žaisti pradeda antrojo kėlinio viduryje. Smagu, kad sugebama išlipti iš itin sunkios situacijos, o matydami užsivedusią komandą palaikome vis garsiau.

Antroje rungtynių dalyje varžovai nuplaunami tritaškių banga, o momentais sektorius tiesiog sprogsta. Galiausiai iškovoję užtikrintą pergalę suskanduojame pirmyn vilniečiai, kuris iš kai kurių ekipos žaidėjų skamba itin garsiai, o tokie momentai visada glosto širdį.

Pakeliui namo aptarinėjame papildymo vietoj išvykusio Maurice N'douro galimybes, taip pat laukiančias išvykas FIBA turnyre ir dar begale įvairių temų. O vakar keletas piliečių jau išvyko į vieną iš tolimiausių išvykų komandos istorijoje.

2022-01-29 Lietkabelis – Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:06:03 GMT

Prastas dienas gali turėti ne tik komanda, bet ir sirgaliai. Šeštadienį tokia ji buvo ir mums, ir komandai.

Pradedant nuo to, jog dėl susirgimų Covid, aptirpus mūsų gretom, Panevėžyje komandą palaikė tik 33 rytfaniai ir 3 Dzūkų Tankai. Nuotaika nepasitaisė ir pasiekus areną. Kažkodėl per pastaruosius kelis metus problemų arenoje turėjome tik du kartus – abu Panevėžyje.

Tai niekingas klubas, kuris negerbia savo sirgalių, turbūt, todėl jų beveik ir neturi, negerbia ir svečių. 1388 žiūrovai arenoje, kuri talpina 6000 žiūrovus. Ir mes vėl arenos palubėse. Trečiajame arenos aukšte, kuriame be 36 mūsų žmonių daugiau nėra nei vieno žmogaus. Nei vieno. Nenueiname į patį trečio aukšto kraštą, ramiai įsikūriame viduryje ir laukiam rungtynių, bet arenos darbuotojam veiklos susirasti gi reikia. Čia trukdom, todėl turim eit į patį kraštą. Ginčai, kivirčai, diskusijos, policijos įsitraukimas. Galų gale, naujas argumentas, mūsų vėliavos užstoja reklamas (nuotraukoje visi matote kiek ir ko jos užstojo). Pakeliam vėliavas ir toliau liekam tose pačiose vietose. Įtampa kyla, į areną atvyksta vis daugiau pareigūnų su vyšnia ant torto – farų laidos kameromis . Juokas per ašaras. Dar didesnis juokas kyla, kai matome kaip arenos užsiundyti apsauginiai, jau rungtynėms prasidėjus, visus panevėžiečius (~100 jų) varo iš vienos treko pusės į kitą, tam, jog per transliaciją arena neatrodytų tokia tuščia.

Susidėjus visom šitom aplinkybėm, nesuderintų kolonėlių kakofonijai bei dūdų festivaliui – normalaus palaikymo sukurti tiesiog neįmanoma. Nors Speedy vėl rodo aukščiausią klasę, bet pamatome trečią pralaimėjimą kelių taškų skirtumu.

Tragiškomis oro sąlygomis keliaujame Vilniaus link su viena mintim, jog trečiadienį turim būt dar garsesni nei įprastai.

2022-01-13 Cbet - Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:05:14 GMT

Po poros išvykų į Alytų sulaukėme naujo ir atraktyvaus taško - Jonavos. Pasikeitus aplinkybėms ir datai, iš tobulo laiko šeštadienį, išvyka persikėlė į ketvirtadienį, 18:00. Teigiamų emocijų tai nesukėlė, bet optimizmo suteikė likęs rytfanių entuziazmas ir jau kelios dienos iki išvykos surinktas pilnas autobusas keliautojų. Su keliais draugais iš DT judėjimo į Jonavą nuvykti panoro 55 žmonės – skaičius, kuris darbo dieną tikrai džiugina.

Keliaujant iš Vilniaus aptarinėjome istorinius pasikeitimus dėl žmonių kalbinimo į rungtynes. Didieji tribūnos agitatoriai per savo karjeras matė įvairiausių “atmazkių”, bet covid laikai sukelia dilemą. Natūralu, jog gavus argumentus dėl ligos simptomų ar saviizoliacijos - argumentų tolimesniam kalbinimui nebelieka. Reikia tiesiog pasitikėti žmogaus nuoširdumu, jog tai nėra apgaulingas pasiteisinimas, o realus noras neužnešti protrūkio sektoriuje.

Mūsų išvykos data sutampa su svarbia diena mūsų valstybei – Sausio 13. Tad autobuse pirmąją temą greit keičia daug rimtesnė diskusija apie tai, kas vyko prieš išvyką prie Seimo. Kaip gėdinga, kai žmonės, prisidengdami valstybės simboliais, vaidina didžiausius patriotus. Matant tuos vaizdus apima pyktis, ypač atsimenant, jog tie patys nevykėliai prieš tai dergėsi požeminėse perėjose ir t.t. Nori nenori prasideda hipotetiniai scenarijai apie tai, kaip atrodytų marginalų susidūrimas su organizuotais ultromis.

Dėka diskusijų, kelionė neprailgsta ir pasiekę Jonavą stengiamės kuo greičiau sueiti į areną bei nevėluoti į rungtynes. Tai pavyksta, įsikuriame jaukiame svečių sektoriuje dar likus kelioms minutėms iki rungtynių pradžios. Nors žiūrovų arenoje nemažai, bet judėjimo senbuviams teko prisiminti senus Šiaulių ar Kėdainių arenos laikus, kuomet kone kas antras vietinis sirgalius mėgdavo pūsti dūdą. Palaikymo kultūros Jonavoje tikrai nedaug, reikia tikėtis, jog lygos naujokai per sezoną LKLe pamatys bei susipras, kas yra tikras palaikymas ir ateityje dūdas keis skanduotės.

Tokiomis sąlygomis palaikymas skamba visai neblogai. Ypač smagu, kuomet puikiai girdimės varžovų atakų metu, o kai kurie vietiniai priversti dūdomis trukdyti saviems. Vangiai pradėjusi rungtynes, antroje pusėje komanda padaro savo darbą gana užtikrintai, o tai, ką vakar išdarinėjo Ivanas Buva, buvo kažkas neįtikėtino.

Rungtynių pabaigoje mūsų dainomis ypač mėgaujasi Speedy bei Jarvisas, o po finalinio švilpuko galingai suskamba bendra skanduotė su žaidėjais.

Kelionėje namo spėjame pamatyti rankinio rinktinės rungtynių pabaigą, kuri galėjo padovanoti svarbią bei simbolinę pergalę. Važiuojant link Vilniaus netyla kalbos, žaidimai bei konkursai, tad galų gale galima pasakyti, jog nors išvyka vyko ketvirtadienį, bet tai nesutrukdė turėti pilno paketo ir vienos geriausių kelionių sezone.

2022-01-02 Dzūkija - Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:01:24 GMT

Praėjus vos keliom savaitėm nuo paskutinio apsilankymo Alytuje, vėl keliavome į labiausiai mirusį tašką Lietuvos krepšinyje.

Kad išvyka taptų bent kiek išskirtinesnė, keli pasišventę tribūnos nariai sausio 1-osios pusdienį praleido piešdami banerį su mūsų trenerio mėgstama fraze. Tai savotiškas palinkėjimais komandai 2022-ais, tigro metais.

Sektoriuje 37 rytfaniai ir 20 DT. Iš pažiūros atrodė, jog centrinėse tribūnose Ryto fanų susirinko net daugiau nei vietinių.

Nuo pat rungtynių pradžios linksminamės prisimindami senas ir labai senas B Tribūnos dainas. Kai kurie žmonės į sektorių vaikšto jau kelis metus, bet momentais galėjo pasijausti kaip pirmose išvykose, kuomet visų žodžių dar nežinai ir reikia laiko įsidrąsinti. Visgi, įsidrąsinti tikrai pavyko ir naujesnių bei senesnių dainų miksas tuščioje Alytaus arenoje skambėjo puikiai.

Komanda toliau rodo nuostabų žaidimą ir džiugina mus pergalėmis. Kita išvyka - šeštadienį, naujas taškas LKL žemėlapyje. Metas aplankyti Jonavą!

2021-12-09 Dzūkija – Rytas

Sat, 20 Sep 2025 11:00:08 GMT

Išvyką ketvirtadienį, kai mačas prasideda 18:00, skamba labai patraukliai. Vis tik, 46 rytfaniai, su kiek prikimusiais balsais iš trečiadienio gimtadienio šventimo, patraukia link Alytaus.

Atvykę į Alytų sutinkame 29 Dzūkų Tankus ir susimąstome ko yra daugiau: mūsų ar visų likusių žmonių arenoje. Absoliučiai negyva Dzūkijos arena dar kartą kelia klausimus, kam ši komanda apskritai reikalinga ir kokia jos egzistavimo prasmė. Jaučiamės lyg stebėtume Ryto treniruotę, bet palaikymui įtakos tai neturi. Su 75-iais žmonėmis skambame galingai visų rungtynių metu, prisimindami ir rečiau naudojamas dainas, o komanda užtikrintai pradeda KMT turnyrą.

Išvykos metu užfiksuotas ir retai matomas vaizdas, kuomet tribūnos jaunimas okupuoja autobuso galą. Vis tik, karts nuo karto, jaunuoliai apsilanko ir priekyje, kur jau tradiciškai pasakojamos senos istorijos ir dalinamasi ateities planais. Taip pat, aptariame signalinių raketų efektą bei kaip ateityje galima tobulinti tokio tipo pyro-šou.

Pirmadienį mūsų laukia rungtynės, kurias laimėti privalome. Laukia dar vienas revanšas, šį kartą Vilniuje kausimės prieš Oldenburgo ekipą. Ateik į 114/115 sektorius!

2021-11-02 Besiktas - Rytas

Sat, 20 Sep 2025 10:58:42 GMT

Labai apmaudus pralaimėjimas Stambule. Sunku buvo ne tik komandai, bet ir mums.

Dar prieš rungtynes sužinojome, jog oficialiai išvykos fanai į rungtynes bus neįleidžiami, bet tikėjomės geriausio.

Atvykus prie arenos, „nepastebimai" patekt į vidų nepavyko, vietinė policija aiškinosi kas mes tokie, kas per vėliavos ir t.t. Po ilgų ginčų, vėliavų bei mūsų identifikavimo, teko priimt liūdną sprendimą ir į areną eiti be vėliavų. Vietinė policija nesileido į jokius kompromisus, džiaukitės, jog išvis būsit arenoje, nes turėtume jūsų neįleisti. Kaip parodė laikas, svetingumo pas juos - nedaug. Jau patekus į vidų teko susidurti su dar keliais iššūkiais, kaip draudimu turėti Ryto šalikus. Norim padėkoti Ryto ofiso darbuotojams, kurie mūsų vėliavas saugiai priglaudė komandos rūbinėje. Nors turkų apsauga siūlėsi jas „pasaugoti" ir atiduoti po mačo, bet tai neatrodė kaip patikimas variantas - apsaugos dreskodas išdavė, jog, kaip įprasta šiems kraštams, klubo apsaugoje dirba patys Besiktas ultros.

Galų gale patenkam į vidų, prie 7 mūsiškių ir vieno DT prisijungia dar du Ryto fanai, kurie laimėjo kelionę su komanda. Bandome palaikyti komandą kiek leidžia sąlygos. Vietiniai ultros - tikras užsivedimo pavyzdys. Su tokiu mažu kiekiu žmonių arenoje, tokio gero garso dar nesame girdėję. Kaip užsukti turkai, savo dainas varo be jokių pertraukų. Rytui rodant atsigavimo ženklus, agresija mūsų ir komandos atžvilgiu kyla, kol arenoje pradeda skambėti ir prieš mūsų klubą nukreiptos dainos. Atsakę draugiškais gestais, tęsiam palaikymą iki paskutinės sekundės, tikėdami stebuklingu išsigelbėjimu, deja... Vietiniai euforijoje, o arenoje skamba Besiktas hitinė daina „Sex On The Beach".

Po mačo turkų policija sužiba dar kartelį, kuomet neleidžia pasitikti komandos prie autobuso, frazėmis "I police, you listen", "I'll kill you" ir automatais ginkluoti vyrukai išvaro mus iš arenos teritorijos. Laukiant taksi Besiktas rajono gatvėse, pro mus pravažiuoja komandos autobusas. Jis sustoja, visa komanda išlipa, padėkoja mums už palaikymą, o mes jiems už kovą.

Nors kartėlis dėl palaikymo be savo įprastų atributų liko, bet džiaugiamės, jog pavyko pramušti išvyką, kurioje oficialiai buvom uždrausti.

Galvas aukštyn, Vilniuje laukia revanšas!

2021-10-30 Nevėžis - Rytas

Sat, 20 Sep 2025 10:57:04 GMT

Dar viena išvyka, sektoriuje 32 žmonės ir dar didesnis Ryto fanų skaičius centrinėje tribūnoje. Dūdas permušti pavyksta visai neblogai, o užtikrintas komandos žaidimas džiugina. Ypač prisiminus kelis pastaruosius apsilankymus Kėdainiuose.

O šiandien linkime komandai bei mūsiškiams iš Stambulo parvežti pergalę. Pirmyn, vilniečiai!

2021-10-23 Labas Gas – Rytas

Wed, 17 Sep 2025 13:40:06 GMT

Išvykoje prieš vėl pavadinimą pakeitusius LKL autsaiderius: 34 rytfaniai ir 18 Dzūkų Tankų.

Dėkojame alytiškiams už aktyvų prisijungimą. Galime paantrinti treneriui, jog išvykose palaikymas įgauna visai kitą prasmę, todėl ragintume daugiau žmonių atrasti laiko bei skirti jį mylimai komandai.

Kaip ir įprasta Prienams, esame labai arti aikštės bei komandos suoliuko, todėl galime puikiai matyti žaidėjų emocijas, komunikavimą bei kartu „dalintis“ energija. Įdomu pastebėti, kuris žaidėjas ant suoliuko juda kartu į taktą su mūsų dainomis. Jau tampa įprasta ir tai, kad išvykose centrinėje galima sutikti nemažai "Ryto" fanų, kurie aktyviai jungiasi prie palaikymo.

Sekmadienį 9 rytfaniai apsilanko ir Dainavos rungtynėse Alytuje, kur pamato labai svarbią mūsų draugų pergalę.

Kita mūsų išvyka – Kėdainiai, šeštadienis. Dar viena arena, kurioje galima skambėti garsiai. Prisijunk!

2021-10-16 Neptūnas - Rytas

Wed, 17 Sep 2025 13:38:17 GMT

Šeštadienį skirtingais keliais Klaipėdą pasiekia 40 rytfanių. Gaila, jog pasikeitus Dainavos rungtynių laikui Telšiuose, nepavyko padaryti dvigubos išvykos bei apsilankyti ir draugų futbolo rungtynėse.

Antrus metus paeiliui atvykę į Klaipėdą matome vietines kapines. Komandos rezultatams suprastėjus arenoje ir toliau švilpia vėjai. Dar juokingiau tai, kad Neptūnas taiko patrauklią kainodarą - 19 eurų už LKL rungtynes. Na, turbūt tie 600 žiūrovų klubo vadovybę tenkina. Akivaizdu, jog padoresnės fanų bendruomenės per sėkmingesnius metus klubui užsiauginti nepavyko. Kiek primena Panevėžio situaciją.

Nuo pat pirmų akimirkų mūsų sektorius skamba labai garsiai, galima teigti, kad pačios B Tribūnos užsivedimas buvo bene geriausias sezone. Smagu, jog, kaip ir Pasvalyje, taip ir Klaipėdoje, centriniuose sektoriuose matėsi nemažai Ryto fanų, su kuriais vėl suskambėjo "pirmyn, vilniečiai!". Juokavome, kad Klaipėdoje Ryto fanai iš "centrinės" daug aktyvesni už vietinius Neptūno gerbėjus.

Kai ketvirtajame kėlinyje atrodė, jog baterijos gali išsikrauti, Neptūno žaidėjai nusprendė pasiputoti, tai leido maksimalų garsą išlaikyti iki paskutinių sekundžių. Absoliučiai nesportiškas ir gėdingas tam tikrų varžovų žaidėjų elgesys tikrai įstrigo ir jau laukiame svetingo bei meilės kupino jų pasitikimo Vilniuje.

Kaip ir įprasta tolimoms išvykoms, triBūnos transporte vyravo begalės užsiėmimų. Nuo Netflix'o pasiūlos analizės bei filmų vertinimo iki diskusijų apie politiką ar fansceną ir jau tradiciniu tampančiu "Auksinio Proto" turo sužaidimo. Artėjant link Vilniaus užsisuka ir kūrybinis rytfanių būrelis, kuriam šiaip ne taip pavyksta sugalvoti naują dainą. Tikimės, kad jau greitai ji debiutuos ir gerai prigis arenoje!

Galime tik dar kartą paraginti visus rytfanius jungtis prie mūsų išvykose ir kartu būti juodai-baltai-raudono kolektyvo dalimi!

Antradienį visi susitinkame ASG arenoje. Laukia pirmas ČL namų mačas prieš stiprų varžovą. Duodame garso ir sukuriame gerą palaikymą!

2021-09-18 Pieno Žvaigždės – Rytas

Wed, 17 Sep 2025 13:32:05 GMT

Naujasis sezonas prasidėjo išvyka į mažiausią LKL’o miestelį, kuris dažniausiai palieka gerus atsiminimus. Po daugiau nei metų, rungtynių diena atrodė beveik taip pat kaip ir iki pandeminio laikotarpio.

Apypilnis autobusas, seniau matyti veidai bei visiški naujokai. Dviem žmonėm tai buvo pirmoji išvyka už Rytą. O galvojome, jog po masinių Kauno išvykų tokių žmonių rasti jau sunku! Sveikiname su pirmais kartais. Kelionėje netyla diskusijos apie visoje Europoje į stadionus sugrįžtančius fanus ir jų veiksmus, fantasy bei menedžerių žaidimų komandų kompletakcijas ir detaliai nagrinėjamos Lietuvos fanscenos istorinės peripetijos. Riedame pakankamai greitai, laiko yra, todėl atliekame net kelis sustojimus. Tuo pradžiuginame du su mumis keliavusius Dzūkų Tankus, kolegos įprastai sako, jog RU išvykose stoja per RETAI!

Pasiekiame Pasvalį, kur prie arenos sutinkame iš Alytaus atvykusius Dzūkų Tankus bei dar keletą mūsiškių. Galutinis skaičius - 47 rytfaniai ir 10 alytiškių. Ačiū DT už gerą apsilankymą. Įsikuriame sektoriuje, o ant kėdžių randame lipdukus, kuriems absoliučiai pritariame – sėdėti draudžiama! Klausome nurodymų ir aukštai iškėlę rankas pradedame palaikymą, kuris per apšilimą kiek nustebina Ivaną. Įdomu, jog šis žmogus jau visai ilgą laiką atstovuja Rytui, bet tik vakar pamatė tikrą B Tribūnos pasirodymą išvykoje. Rungtynės - pakankamai permainingos ir sunkios mūsų klubui, kas leidžia vietinei publikai būti kiek gyvesnei. Priešais mūsų sektorių, už žaidėjų suoliuko, įsikuria dar viena dešimtinė Ryto fanų, su kuria sėkmingai pramušame “pirmyn, vilniečiai”. Malonu matyti Ryto fanus visose LKL arenose. Galų gale, Margiris sprendžia rungtynių likimą, dar kiek užveda mūsų sektorių ir galime džiaugtis pirmąja pergale.

Po rungtynių pasitinkame komandą, šaltoką rudenio vakarą susišildome fajerių liepsnomis bei lengvu pogo. Panašu, jog toks judesiukas patiko ir žaidėjams, kurie jungėsi prie dainų bei dėkojo už palaikymą. Tanneris, kuris apie B Tribūną žino turbūt mažiausiai komandoje, ypač stebėjosi tokiu pasirodymu išvykoje, bet pažadame, jog ateityje jį nustebinsime dar labiau!

Kelionėje atgal aptariame komandos naujoką bei įnirtingai stebime (ar per laginimą bandome stebėti) bent kelias futbolo transliacijas. Akivaizdu, jog išvykos yra nuostabus reikalas, prie kurio raginame prisijungti visus rytfanius. Kita kelionė spalio 16 d., į Klaipėdą. Pasižymėk!

2021-05-27 Lietkabelis – Rytas

Wed, 17 Sep 2025 13:27:23 GMT

Dieną prieš rungtynes atkreipėme dėmesį į panevėžiečių vangumą perkant bilietus ir nusprendėme, jog tai yra puiki proga suorganizuot pirmą išvyką 2021-ais metais. Taigi, vakar 14 žmonių susitvarkė reikalus su galimybių pasais ir patraukė link Panevėžio.

Ah, buvom pasiilgę šių išvykų dienų bei svetingo pasitikimo. Be priežasties neįleistas būgnas, net visiškai tuščioje arenoje girdimi apsaugos siūlymai nugrūsti į trečią arenos aukštą bei malonūs vietinių viduriniai pirštai. Juk tai ir yra išvykos!

Iš tiesų, dar kartą pamatėme, kaip panevėžiečiams nerūpi jų miesto krepšinio komanda, net jai demonstruojant neblogus rezultatus. Su visa pagarba tiems 150 susirinkusių, bet arenoje neturėjome absoliučiai jokios konkurencijos. Po dviejų kėlinių vietiniai net pavargo kartais pašvilpti. Tuo tarpu mus būgno neturėjimas privertė pasitempti ir lavinti melodingumo įgūdžius, kas kartais triBūnai tikrai naudinga.

Komanda aikštėje pakankamai lengvai sutvarkė reikalus, o vidurinius pirštus rungtynių pradžioje rodę piliečiai areną palikinėti pradėjo dar ketvirto kėlinio pradžioje... Žinoma, reikėtų pastebėti, jog likę iki galo vietiniai, net po tokios serijos pradžios, vis tiek paplojo savo komandai.

Kelionėje atgal, netylant Eurovizinėms dainoms bei diskusijoms apie sezono kulminaciją, visi supratome, kaip stipriai pasiilgome kelionių paskui mylimą klubą. Nors išvyka tik su 14 žmonių, bet ji suteikia vilties, kad sekantį sezoną galėsime grįžtį į normalų ritmą.

Visus raginame suskubti ir griebti bilietus į sekmadienio rungtynes. Susitinkame arenoje!

2020-09-22 Rytas - Cbet

Wed, 17 Sep 2025 13:20:50 GMT

Neparankus išvykos laikas nesutrukdo sukurti gero palaikymo Prienuose. Vakar išvykoje TriBūnoje 50 rytfanių ir 7 Dzūkų Tankai.

Jau minėtas rungtynių laikas, švelniai tariant, įspūdingas. Darbo diena - 18:30. Dėl to į rungtynes kelias minutes vėluojame ir pamatome atsilikinėjančią komandą. Su tuo lengvai nesitaikstome ir iš visų jėgų bandome įkvėpti komandą kovai. Ji atsibunda tik rungtynių pabaigoje ir ketvirtajam kėlinyje nepalieka abejonių, kas yra stipresni.

Po mačo suskamba dar vienas galingas “Pirmyn vilniečiai”, šįkart įskaitant ir visą trenerių štabą. Nuostabus jausmas, kai visi žaidėjai, treneriai ir fanai yra vienos bendruomenės dalis.

Liūdnoka, jog skambiai į fansceną įsiveržti bandęs Prienų A sektorius viruso neišgyveno ir numirė. Jų namuose - nuliukas.

Jau šį šeštadienį grįžtame į savo namų areną, kur susitiksime su Pasvalio Pieno Žvaigždėmis. Nepalik komandos be palaikymo, susitinkam arenoje!

Pirmyn, vilniečiai!

2020-10-17 Neptūnas - Rytas

Wed, 05 Apr 2023 13:03:35 GMT

Pagaliau sulaukėme išvykos savaitgalį! Ir tai buvo geriausia išvyka šiais keistais 2020-ais. Nors šį sezoną Klaipėdos ekipa tikrai nekelia didelio ažiotažo, bet pajūrio link susiruošė autobusas, mikras ir dar atskiri mašinų ekipažai. Viso šeštadienį Rytui paskyrė apie 70 rytfanių ir 5 Dzūkų Tankai.

Kelionė prasidėjo ramiai, iš Vilniaus išvykstame likus kiek mažiau nei 5 valandoms iki rungtynių, tad laiko turime į valias ir galime niekur neskubėti. Iš vakaro vieno piliečio sugalvota idėja į išvyką pasiimti “Auksinio proto” knygą išgvildenama iki tiek, kad 10 rytfanių žaidžia visiškai laidos formatui identišką protmūšį, kurį netikėtai laimi... pačios knygos savininkas. Pasibaigus šiai atrakcijai kiekvienas panyra į savo veiklą - kas žiūri Liverpulio derbį, kas tiesiog diskutuoja apie įvairias aktualijas, pradedant rinkimais ir viltimi, jog Vilniaus balsai pakeis vyriausybę, baigiant mūsų klubo reikalais, kurių pastaruoju metu nutiko nemažai. Klaipėdą pasiekiame su keliomis stotelėmis, prie arenos mūsų jau laukia keli ekipažai atvykę savais keliais, tad visiems be trikdžių suėjus į areną, įsikuriame M sektoriuje. Paskutiniai du mūsiškiai sektorių pasiekia vos prieš finalinį švilpuką, bet pykti ant jų negalim. Jie ką tik pajūryje įveikė 47 km. ultramaratoną ir iškart po jo keliavo ne ilsėtis, o į pirmas eiles palaikyti mūsų klubo.

Pasirinktas baltas dresscode'as atrodo tiesiog puikiai, o visas sektorius šviečia iš tolo. Kurti palaikymą tokioje arenoje, kuri dar pernai kai kurių ekspertų buvo krikštijama kaip geriausia atmosfera Lietuvoje yra itin lengva, nes vietiniai labai pasyvūs. Panašu, jog Klaipėdos gloryhunteriai greitai nurimo, per visas rungtynes arena nė karto vieningai neužtraukia jokios skanduotės, pats žiūrovų skaičius irgi nedidelis. Apie 20 Vakarų Bangos narių arenoje atrodo kaip atskira respublika, egzistuojantys tik sau, nors retkarčiais sugebėjo suskambėti neblogai.

Tuo tarpu mūsų sektorius iš visų jėgų stengiasi nuo pirmų sekundžių, o kai kurios skanduotės net kėlė šiurpuliukus. Įdomus momentas nutiko 3-iajame kėlinyje, kuomet su įstrižai nuo mūsų, virš komandos suoliukų sėdinčiais, apie 10 Ryto fanų, nusprendžiame atlikti skanduotę “Pirmyn, vilniečiai”. Pavyko tiesiog puikiai, o komanda galėjo jaustis lyg žaisdami namuose net ir 300km nuo Vilniaus. Beje, būtent po šios skanduotės klaipėdiečiai sukėlė didžiausį garso lygį arenoje, bandydami mus užtildyti, turbūt vietiniams buvo šiek tiek gėda, jog tiek žaidimas, tiek palaikymas vyksta visiškai į vienus vartus. Vizualinį palaikymą viso mačo metu pagyvino 4 mojuojamos vėliavos, po mačo dar vienas galingas “pirmyn vilniečiai” ir su šypsenomis išsiruošėme į kelionę namo.

Vakarėlis įsisiūbavo po pirmo sustojimo, kuomet lauke buvo atgaivintas kiek primirštas rytfanių žaidimas, kuris reikalauja drąsos ir sėkmės. Hardcorinių dalyvių netrūko, o nuotykiai persikėlė ir į autobusą. Antroji kelionės dalis buvo kiek ramesnė – vyko, naujokų, ir ne tik, kalbinimas autobuso priekyje. Kelios kelionės valandos pralėkė labai greitai ir prieš vidurnaktį pasiekiame Vilnių. Išvyka buvo tikrai įspūdinga ir įsimintina, tiek Ryto fanų tolimiausiame LKL taške dar niekada nebuvo. Ačiū visiems keliavusiems ir toliau taip galingai judam išvykose!

2020-10-02 Dzūkija - Rytas

Wed, 05 Apr 2023 13:02:41 GMT

Galima grįžti prie penktadieninės išvykos. Visų nuostabą vėl kelia išvykos laikas – darbo diena, 18:30. Kodėl šitos rungtynės negalėjo vykti šeštadienį arba sekmadienį? Kodėl Alytuje surengtos krepšinio rungtynės, kai beveik tuo pačiu metu Alytuje savo rungtynes žaidžia daug populiaresnė miesto futbolo komanda „Dainava“? Vis tik, į išvyką vėl surenkamas neblogas žmonių skaičius – viso į Alytų susiruošė 60 rytfanių. Autobuse netyla diskusijos apie artėjančius rinkimus, vis tik keliaujame į partijos „Lietuva – visų“ būstinę. Besijuokiant iš lazdos partijų bei LRT debatuose matomų perliukų, sužinome, jog viešai pasirodė basketnews podkastas, kuriame kalbinamas Jarutis. Tai dar labiau įaudrina diskusijas apie jau prieš tai mūsų aptarus įvykius. Besiverždami pro Alytaus tvarkomas gatves, šiaip ne taip, pasiekiame areną.

Ech, ta Alytaus „Dzūkija“. Šioje arenoje galingą palaikymą galėtume kurti ir dešimtyje. Žiūrovų labai mažai, o dalis iš jų, pasidabinę Ryto komandos atributika. Raudona spalva dominavo tribūnose, tačiau aikštėje komandai sekėsi sunkiau. Atrodo, jog išvykose komanda vis dar nepagauna reikiamo nusiteikimo, bet svarbiausia, jog iškovojama pergalė ir lygoje toliau žengiame pirmojoje pozicijoje. Viso mačo metu triBūna juda labai smagiai, finišuojame dar vienu „Pirmyn, vilniečiai“, į kurį skuba prisijungti ir trenerių štabas. Kaip smagu tai matyti!

Po rungtynių pasitinkame komandą - verta paminėti aplodismentų vertus mūsų legendų Artūro Jomanto ir Simo Jasaičio pasirodymus aikštėje. Lauke Artūras nustebina ir tuo, jog vis dar dėvi mūsų klubo atributiką. Pasilabinę su komanda skubame į kitą Alytaus miesto pusę, mat reikia pasveikinti DT su įspūdinga Dainavos pergale.

Kelionė atgal pasižymėjo išskirtinai geromis nuotaikomis – galime pasidžiaugti, jog išvykoje buvo tikrai nemažai naujokų, kuriems tai vos pirmosios išvykos. Į eterį grįžęs Staučė FM sėkmingai pakalbina kelis iš jų, taip pat su svečiu „X“ įvyksta kol kas įspūdingiausias freestylo battle‘as RU autobuse bei diskusijos apie istorines Lietuvos fanscenos peripetijas.

Už dviejų savaičių turėsime pirmą išvyką savaitgalį. Į Klaipėdą - šeštadienį. Ar jaunas, ar senas, ar turi šimtą ar dvi išvykas – registruokis jau dabar ir pasiaučiam pajūryje kartu . Vamos!

2020-01-29 AS Monaco - Rytas

Wed, 05 Apr 2023 13:01:32 GMT

Praeitą sezoną Monake besilankę rytfaniai susižavėjo žydrąja pakrante, tad šįkart nusprendžia savo išvyką pradėti, dar likus keturioms dienoms iki mačo. Ankstyvą sekmadienio rytą geromis nuotaikomis savo kelionę Vilniaus oro uoste pradeda trys rytfaniai. Nicą jie pasiekia puikiomis nuotaikomis.

Pasimėgavę poilsiu Žydrojoje pakrantėje, išsimaudę ir aktyviau praleidę laiką, užkilę į aukštesnes įkalnes bei prasibėgę žymiąja Promenade des Anglais pėsčiųjų alėja, rytfaniai sulaukia mačo dienos, o kartu ir pastiprinimo iš Vilniaus. Deja, rytas prasideda nekokiomis naujienomis, mat atskridę draugai, norėdami iš oro uosto pasiekti Nicos centrą, susiduria su šiokiais tokiais keblumais. Pasirodo, Nicoje tądien joks viešasis transportas nevažiuoja – vyksta streikai. Tokios naujienos mūsų išties nepradžiugina, mat pradedame sukti galvas, kokiu būdu pasieksime Monaką. Laimei, regioniniai traukiniai važiuoja, kaip įprastai, tad be problemų pasiekiame kelionės tikslą.

18 laipsnių šiluma bei nuostabūs gamtos vaizdai pakerėja visus triBūniečius, tad miestą puošdami mūsų lipdukais nepastebimai pėsčiomis kalnuotomis vietovėmis sukariame daugybę kilometrų. Užkandę ir pailsėję prie arenos susitinkame su likusiais juodai baltai raudonais bei patraukiame į arenos vidų. Apsaugos darbuotojams nepatinka tai, kad patys išsirenkame sau patogiausią sektorių ir ten išsikabiname vėliavas, tad įvyksta trumpas konfliktas su policijos pareigūnais. Bandome paaiškinti, kad praeitą sezoną rungtynes stebėjome tame pačiame sektoriuje ir tai niekam neužkliuvo, tačiau derėtis pareigūnai nėra linkę, mat tas sektorius priklauso penkiems „aktyviems“ Monako fanams, kurių keli su pliušinėmis vištomis ant galvų be paliovos kėlė didelį triukšmą (vienas vištgalvis viso mačo metu pūtė dūdas), taip bandydami sukelti kuo daugiau diskomforto „Ryto“ žaidėjų suoleliui. Tad teko nusileisti mus į komisariatą jau išvežti besirengiantiems pareigūnams ir įsikurti tiesiai už savo komandos.

Mačo metu „Rytą“ aktyviai palaikė keturiolika rytfanių, o šalimais esantį sektorių juodai baltai raudonomis spalvomis nudažo dar keliasdešimt sėdinčių „Ryto“ sirgalių.

Panašu, kad streikuoja ne tik prancūzai, bet ir mūsų komandos žaidimas, tad tribūnoje dažnai suskamba naujausia mūsų daina: „Kas benutiktų...“. Parodome komandai, kad visada ją palaikysime, o po nesėkmingai pasibaigusio mačo žaidėjai atsako, prieidami prie mūsų sektoriaus ir spausdami kiekvienam rankas.
Po rungtynių nuskubame į traukinių stotį, ketindami grįžti atgal į Nicą. Bet ir čia sulaukiame staigmenos - dėl streiko traukiniai šiandien nebevažiuoja. Kaip vėliau paaiškėja, taip pat ir autobusai. Kelias val. prasivaikščioję, beieškodami transporto, galiausiai su vietinių pagalba susiorganizuojame didesnį taksi automobilį, kuris už 120 Eur nuveža mus į už 21 km nuo Monako esančią Nicą.

Išsimiegoję ir atsisveikinę su saulėtu pajūriu, paliekame Nicą ir keliaujame namo, kur jau po kelių dienų toliau palaikome „Rytą“ LKL mače su Šiaulių ekipa.

2020-01-15 Galatasaray - Rytas

Wed, 05 Apr 2023 13:00:20 GMT

Tik sulaukę antrojo etapo datų, pradėjome planuotis taip, kad komanda ir toliau neliktų be palaikymo ir Europiniame fronte. Kelionę dar 2019 metų pabaigoje susiplanavo 2 rytfaniai, o likus maždaug savaitei iki planuoto išvykimo atsirado ir trečiasis, pasiryžęs aplankyti Stambulą.

Pirmadienio popietę susirinkę į Vilniaus oro uostą, pajudame link Kijevo, kur turime trumpą persėdimą pakeliui į Stambulą. Savo galutinę stotelę pasiekiame vakare (apie 22:30) ir susiradę tinkamą autobusą keliaujame į Sultanahmet aikštę, šalia kurios įsikūręs mūsų hostelis. Atlikę check-in, išskubame susirasti vakarienės.

Nors prieš tai šiame sezone keliavusių kolegų į Bursą buvome prigąsdinti, kad skanus maistas Stambule tėra tik mitas ir, anot jų, ten „nieko skanaus nėra“, bet jau pirmoji vakarienė Turkijoje buvo fantastiška. Tad skaniai pasistiprinę grįžtame namo išsimiegoti.

Antrąją dieną pradedame nuo keliavimo į garsiąją Stambulo Mėlynąją Mečetę, tačiau kadangi vyksta maldos, pasitenkiname tik pasivaikščiojimu po vidinį kiemą. Toliau vaikštome po centrinę miesto dalį, kol pradėjus eiti pakrante, nusprendžiame plaukti laivu Bosforo sąsiauriu.

2 valandų vojažas vandeniu neprailgo nė trupučio, nes vaizdas nuo vandens tikrai užburiantis. Tiek Azijos, tiek Europos Stambulo dalys tikrai įdomios ir savitos. Tad sprendimu plaukti likome labai patenkinti. Maistas Stambule ir vėl nenuvilia, pietums išbandome Jemeno virtuvę, kur tiek kaina, tiek kokybe liekame patenkinti, tad belieka prisiminti kokie nelaimėliai buvo mūsų kolegos besiskundę maistu.

Prie hostelio įsikūręs turkiškas Hamami, tad 2 rytfaniai po ilgų dvejonių susivilioja jo pramogomis ir grįžę po pietų pasineria į pusantros valandos turkiškų masažų ir pirties ciklą, po kurio išeina itin pakiliai nusiteikę ir pasiruošę važiuoti aplankyti Eurolygos rungtynių.

Antradienio vakarą suplanavome keliauti į Anadolu Efes – Armani rungtynes. Anadolu namų rungtynes žaidžia Sinan Erdem arenoje, ten pat, kur ir Galatasaray, tad atliekame kelionės į areną bandymą, nes arena, nors ir įsikūrusi Europinėje dalyje, tačiau nuo viešbučio nutolusi net 12 kilometrų, o per Stambulo vakarines spūstis ją pasiekti užtrunka gerokai virš valandos.

Keliomis minutėmis pavėlavę į pirmą kėlinį, įsikuriame beveik pilnoje arenoje. Tiesa, Anadolu, turbūt, turi stipriausią gloryhunter‘izmo apraišką, nes vos prieš pora sezonų į ekipos rungtynes rinkdavosi trigubai mažiau žmonių, ką puikiai parodo ir atmosfera rungtynėse, kuria liekame labai nusivylę. Nors Anadolu užtikrintai pirmauja visas rungtynes, atmosfera net ir su tokiu kiekiu žmonių tragiška, organizuoto palaikymo ši ekipa neturi, o paskutiniame kėlinyje žmonės areną pradeda palikinėti dar likus 4 minutėms ir iki finalinės sirenos išeina bent keli tūkstančiai žiūrovų. Akivaizdu, kad šis klubas neturi lojalios ir save su Anadolu siejančios fanų bazės, į rungtynes daugiau renkasi žmonės, kurie nori pamatyti aukšto lygio krepšinį ir pasimėgauti pergalėmis.

Galime paminėti, jog dar dieną prieš rungtynes Galatasaray ultros/chuliganai pradėjo atakuoti B Tribūnos instagramo paskyrą. Gavome ne vieną grasinimą, jog atvykome į pragarą, kad gyvi negrįšim, buvo siūloma vienoje iš Stambulo aikščių išsiaiškinti 50x50. Visiems Europos Ultroms gerai žinoma, kad turkų fanscenos atstovai retai elgiasi garbingai, naudoti peilius ar beisbolo lazdas kaip ginklus jiems yra norma.

Prieš keletą metų prieš Eurolygos rungtynes būtent Galatasaray fanai mirtinai sužalojo vieną iš Crvena Zvezdos gerbėjų. Nereikia meluoti, jog padiskutavom apie tai ir atsargiau reagavom į aplinką. Tam tikro įvykio metu tryse pasipriešinti bandai turkų būtų pakankamai sunku.

Trečiąją dieną gerai išsimiegoję patraukiame lankyti Topkapi rūmų. Praeityje buvę kaip pagrindinė sultonų rezidencija, dabar atlieka muziejaus funkciją. Rūmai įsikūrę ant kalno prie pat vandens, tad iš terasų atsiveria nuostabi panorama į kitas miesto dalis. Patys rūmai blizga būdinga tų laikų prabanga, kas leidžia suprasti kaip įspūdingai gyvendavo sultonai.

Pagaliau sulaukiame to laiko, kuomet galima vykti į areną, būtent to, ko ir atvažiavome į Stambulą. Nekartoję vakarykščių klaidų į areną pajudame likus 3 valandoms iki rungtynių, tad atvykę likus kiek mažiau nei 2 valandoms dar spėjame pavalgyti rajone, kur įsikūrusi Sinan Erdem arena. Į areną užeiname likus kiek daugiau nei valandai, tačiau patikra užtrunka. Tenka rodyti vėliavą, apsauga ją fotografuoja. Atima „powerbanką“ ir tušinuką, tikindami, jog juos galima mesti į aikštę. Vis tik, galima suprasti apsaugos rimtumą, turkai – vieni emocingiausių ir radikaliausių sirgalių, vien minėti grasinimai mums ir praeities istorijos įrodo, kad šios kultūros fanai yra labai radikalūs, Ultrizmo kultūra smarkiai skiriasi nuo tos, kuri propoguojama Europoje.

Sektoriuje pilnai įsikuriame likus maždaug 5 minutėms iki rungtynių. Aplink mus – pilna neuniformuotų pareigūnų. Nors arenoje iš viso susirenka vos kiek daugiau nei 4 tūkstančiai sirgalių, tačiau Ultraslan sektorius savo palaikymą pradėjo pusvalandis iki rungtynių. Rungtynių metu, išlaukę pauzių, pabandome būti girdimi, tad pagal galimybes palaikome ekipą.
Ekipa nuo pat pradžių atrodo nuostabiai ir anksti pabėgę į priekį, iškovoja užtikrintą pergalę. Atliekame tradicinį „pirmyn vilniečiai“, kuris sukėlė nemažai nepasitenkinimo tarp vietinių aistruolių – išklausėm replikų ir pasimėgavom gestais. Padėkoję komandai, dar apie 20 minučių esame laikomi sektoriuje, kol galiausiai galime keliauti namo.
„Galatasaray“ parodė, kad net ir didelėje arenoje galingam palaikymui kurti gali užtekti ir 4 tūkstančių, svarbu kiekvieno atsidavimas. Momentais, net ir visi centrinėje susirinkę dainuodavo vieningai, o skambesys būdavo labai puikus. Dar turime kur tobulėti.

Pasiekę namus, išeiname paskutinei kelionės vakarienei, kuri ir vėl viršija mūsų lūkesčius, o su kavinės savininku kurdu dar ir išvystome įdomų, beveik valandos trukmės pokalbį apie politiką ir kitas aktualijas..

Paskutinės dienos tikslas prieš skrydį aplankyti, anot kai kurių šaltinių, 2013 metais labiausiai turistų lankomu objektu pasaulyje pripažintą, Grand Bazaar turgų. Jame apsirūpinam lauktuvėmis namiškiams, patraukiame link oro uosto, o iš ten kaip ir į priekį – trumpas persėdimas Kijeve ir jau apie 21 valandą grįžtam į savo mylimą Vilnių.

2019-11-20 Partizan - Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:59:09 GMT

Rugpjūčio mėnesį, po „Europos taurės“ burtų traukimo ceremonijos, teko atsidusti su fraze: ,,ir vėl...''. Taip, ir vėl viena iš varžovių - „Partizan NIS“ ekipa, ir vėl jau tradiciniu tapęs Belgradas, o tai reiškia, kad „B tribūna“ eilinį kartą ten apsilankys. Po visų svarstymų į Serbiją pasiryžta vykti 9 rytfaniai. Deja, išvykimo dienos rytą vienas iš keliaujančių atsibunda su gerokai pakilusia temperatūra, tad praneša draugams, kad į Belgradą teks vykti aštuoniese, be ligos pakirsto rytfanio.

Vėlyvą pirmadienio vakarą susirinkę prie vieno iš prekybos centrų pamatome, jog ir antrą mūsiškį užpuolė liga, tik jau ne peršalimo pasekmės, o akies infekcija. Tad pasipildę vaistų atsargomis, ir sulaukę vieno gerokai vėluojančio rytfanio, pagaliau pradedame ilgąją kelionę. Pirmasis, pasiryžęs sėsti prie vairo, visus prajuokina savo nuostabomis dėl automobilio naujoviškų galimybių. Gerą nuotaiką šis vairuotojas palaiko ir naktį, pradėjęs į eterį leisti savo anekdotus apie vieną tautą, taip gerokai išjudindamas kelionės ekipažą ir neleisdamas jam liūdėti. Taip pasikeisdami ir kelioms val. strigdami kelių remonto ruožuose galiausiai nuvairuojame iki Budapešto, kur mūsų laukia pirmoji stotelė – šiame mieste ir liekame nakvoti.
Įsikuriame Vengrijos sostinės apartamentuose, o tada judame į vietinį tradicinį restoraną. Čia pamatome tai, ką gan retai tepamatytume Lietuvoje - chamišką ir grubų padavėjų aptarnavimą. Linksmai reaguojame į aptarnaujančių mergaičių meniu mėtymus į mūsų pusę bei bandymą apgauti su eurų kursu. Nuotaikos prideda ir vienos komandos iš laikinosios sostinės rungtynių rezultatas. Tad trumpai apžiūrėję naktinį Budapeštą, keliaujame užbaigti vakaro į savo apartamentus.

Trečiadienio rytą tęsiame kelionę link savo tikslo - Serbijos sostinės, kur keliaujame palaikyti mylimo klubo. Belgradą pasiekiame likus 2 val. iki mačo pradžios. Iš viso „B tribūna“ iki šiol Belgrade yra buvusi 5 kartus, visus tuos kartus rungtynės vyko legendinėje „Pionir“ arenoje, bet šį kartą mačas vyks 18 tūkst. žiūrovų talpinančioje „Štark“ arenoje. Tad pasistatę savo transporto priemonę arenos parkinge, patraukiame link pagrindinio įėjimo. Lauke iš apsaugos ir vietinių fanų nesulaukiame jokio dėmesio, be jokių keblumų patenkame ir į arenos vidų.
Praėję „robokopų“ (spec. pajėgų pareigūnų) koridorių pamatome, jog mūsų vietos yra netoli aktyviųjų serbų sektoriaus, šalia žurnalistų ir pan. auditorijos, kuo liekame nelabai patenkinti, nes suprantame, kad šios vietos - visiškai netinkamos aktyvaus palaikymo kūrimui. Nors apsaugos darbuotojo prieš mačą buvome įspėti, kad dėl mūsų pačių saugumo mums draudžiama rodyti savo vėliavą ar šalikus, prasidėjus rungtynėms, iškart iškeliame vėliavą ir pradedame skanduoti. Aplinkiniai žmonės įprastai reaguoja į mūsų bandymus kurti palaikymą, susidaro įspūdis, kad Belgrado sirgaliai jau įpratę, jog „Ryto“ nebūna be „B tribūnos“. Tačiau po kelių min. vėl sulaukiame apsaugos vado grasinimų, jei nepaslėpsime vėliavos ir neatsisėsime, mus tuojau pat išvarys iš arenos. Sutinkame su tokiomis pasekmėmis, bet tikrai nesiruošiame slėpti vėliavos ar nustoti palaikyti komandos, dėl kurios nuvažiavome tiek kilometrų.

Nieko nepešęs tas pats apsaugos vadas antro kėlinio pradžioje ateina jau su kitu administracijos darbuotoju, kuris yra nusiteikęs kur kas pikčiau. Šis pradeda nesveiku balsu rėkti, reikalaudamas atsisėsti, bei bando išplėšti mums iš rankų vėliavą. Po ko įvyksta susistumdymas, kadangi tikrai nežadame paklusti neadekvatiems nurodymams. Rytfanius nustebina incidento metu atbėgę apie dešimt „Partizan“ sirgalių, kurie imasi mus ginti ir patys pradeda susistumdymą su apsauga. Paradoksalu, jog mus gina tie, nuo kurių taip aršiai mus nori apsaugoti apsauga. Viskas greit išsisprendžia, atėjus labiau sukalbamiems pareigūnams. Netrukus esame išvedami į koridorių, o vėliau perkeliami į arenos viršų, iš kur atskirti nuo visų ir saugomi apsaugos toliau tęsiame palaikymą, būdami virš pagrindinės „Partizan“ palaikymo grupuotės „Grobari“.

Verta paminėti, kad „Partizan“ fanai yra pasidalinę į kelias palaikymo grupes, vienoje arenos pusėje skamba vienos dainos, o kitoje – visai kitos, dėl ko arena neskamba taip vieningai ir garsiai, kaip skambėdavo anksčiau. Atmosferą gadina ir minučių pertraukėlių metu vietoj fanų dainų skambanti garsiai leidžiama muzika šokėjų pasirodymams. Tai nė iš tolo neprimena tos atmosferos, kuri vyraudavo „Pionir“ arenoje. Tokioje triukšmingoje arenoje palaikyti komandą mums yra be galo sunku, bet pagauname tylos pauzes per tarpus tarp dainų, kuomet mūsų skanduotės suskamba išties galingai, taip priversdamos į mus atsisukti pirmo aukšto tribūnas.

Nors „Rytas“ tikrai kovojo iki paskutinių sekundžių, deja, pergalės jam iškovoti nepavyksta. Padėkojame komandai už kovingumą, o žaidėjai mums - už palaikymą. Po rungtynių gausios robokopų pajėgos palydi mus iki mūsų transporto. Paliekame Belgradą ir keliaujame tiesiai link Varšuvos, nes būtent ten esame suplanave savo nakvynę.

Varšuvą pasiekiame ketvirtadienio popietę, įsikuriame senamiestyje esančiame bute bei mėgaujamės poilsiu, kadangi vakare laukia susitikimas su senu bičiuliu, jau kurį laiką gyvenančiu Lenkijos sostinėje. Jis praveda mums neilgą ekskursiją po Varšuvos senamiestį. Tačiau žvarbus oras išties nedžiugina, todėl vakarą pratęsiame jaukiame serbų restorane, kur skambant gyvai muzikai šildomės, degustuodami rakiją, kurios nepavyko paragauti pačioje Serbijoje. Pavalgę bei sužinoję, jog Kaune temperatūra taip pat nukrito (po „Crvena Zvezda“ apsilankymo ten -2), smagiomis nuotaikomis grįžtame į savo apartamentus.

Penktadienio rytą išsimiegoję bei jausdami pirmuosius peršalimo simptomus paliekame Varšuvą ir keliaujame link namų, į ne ką šiltesniu oru pasitinkantį Vilnių. Tačiau sirgti nėra kada, nes tepailsėję vos vieną dieną jau lekiame paskui savo klubą į Klaipėdą, tolimiausią LKL išvyką, kuri po Belgrado neatrodo tokia tolima...
Su „Rytu“ – visur ir visada!

2019-11-09 Nevėžis - Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:58:17 GMT

Vangiai prasidėjusi registracija išvykai į Kėdainius įsisiūbuoja pačios išvykos išvakarėse. Tad galiausiai pavyksta surinkti beveik pilną autobusą smagų vakarėlį agurkų sostinėje panorusių sukurti rytfanių. Tiesa, dėl kelių žmonių netyčia paskleistos melagingos informacijos apie vėlesnį išvykimo laiką, tenka palaukti kelių gerokai vėluojančių kolegų.

Kadangi Vilnių paliekame visu pusvalandžiu vėliau nei buvo planuota, nenorėdami vėluoti į mačą, Kėdainius pasiryžtame pasiekti be jokių sustojimų. Tačiau geri norai telieka žodžiais, mat gamtai pašaukus esame priversti padaryti kelis trumpus sustojimus. Autobuse gvildenamos įvairios temos, aptariama puiki pergalė Krasnodare, diskutuojama apie naujas idėjas choreo ir štai, nepastebimai greitai pasiekiami Kėdainiai. Bet tenka paskubėti, mat rungtynių pradžia jau ant nosies.

Kėdainiuose situacija – komiška, apsaugos beveik nėra, o prie arenos sutikti keli apsaugos darbuotojai mus pasitinka žodžiais: „Vilniečiai? Jau galvojome, kad nebeatvažiuosite ir be jūsų bus labai liūdna...“. Šito tai jau tikrai neleistume! Tad greitai sueiname į areną, kur mūsų sektorių užpildo 43 Juodai Baltai Raudoni. Apgailėtina, jog arenoje esantis pareigūnas sugeba, kaip pats pripažino, „už nieką“ pasigauti vieną mūsiškį koridoriuje ir užsirašyti jo duomenis.

Garsiai pirmajame kėlinyje suskambėjęs būgnas bei prisijungę 3 Dzūkų Tankai paskatina didesnį judesiuką tribūnoje, tad pirmame kėlinyje palaikymas išties puikus.

Arenoje provokatorių būna visuomet, bet šįkart labiausiai išsiskiria ties aikštės viduriu pirmoje eilėje sėdinti mamytė. Šalia jos sėdintys du mažamečiai vaikai visų rungtynių metu turi žiūrėti, kaip jų mama mums rodo savo vidurinius pirštus, o šiuos savo gestus dar palydi žodiniais linkėjimais. Iš lūpų galima suprasti, kas bandoma pasakyti. Tiesa, mūsų kantrybė šiandien išties didelė, tad tokie veiksmai tik sukelia juoką. Juk svarbiausia – kad nesikeiktų ir gražiai elgtųsi aktyviausieji fanai, o kitų arenoje susirinkusių sirgalių elgesys nieko nedomina...

Panašu, kad Kėdainiai vis dar gyvena praeitimi, arenoje dominuoja dūdos, kas išties liūdina bei sudaro įspūdį, lyg mačą stebėtume bičių avilyje. Bet nieko nepadarysi, didelėje dalyje Lietuvos supratimas apie organizuotą palaikymą vis dar artimas nuliui. Net ir esant tokioms sąlygoms arenoje, mūsų palaikymas - tikrai neblogas, o kartais suskambame nuostabiai ir labai dainingai.

Deja, komanda paleidžia pergalę iš rankų. Bet apie patį pralaimėjimą neišsiplėsime, nes pasakyti nelabai čia yra ką...

Palikę švenčiančius Kėdainius grįžtame į sostinę, kur išsiskirstome savais keliais toliau tęsti savaitgalio. Tačiau jau nekantriai laukiame rytojaus mačo Europos taurėje prieš Limožo ekipą, kur pergalė – labai svarbi, mat ji leistų sutvirtinti savo šansus kelyje į antrąjį etapą. Todėl trečiadienį visi į „Siemens“ areną!

2019-11-05 Lokomotiv - Rytas

pauliuspuz@gmail.com (B Tribuna) — Wed, 05 Apr 2023 12:57:18 GMT

Tokias ar panašias reakcijas išgirdome, kai savo šeimos nariams ir antrosioms pusėms paskelbėme, jog keliausim į pietų Rusijoje es antį Krasnodarą. Nu į kokį daugiau – į tą, kur Slavikas su Dimonu juda per Nasha Russia prieš Ryto mačus pe r TV6. Vos ištraukus burtus tapo aišku, kad ši išvyka bus viena sudėtingiausių ir tikrai pati brangiausia, bet „pramušti“ mes turime viską. Taigi, viso trise nusprendėme imti šią pakankamai egzotišką išvyką. Labiau pasidomėję supratome, kad skristi tiesiai į Krasnodarą nebus pakankamai linksma ir įdomu, todėl savo maršrutą dar šiek tiek pasunkinome. Nusprendėme per Maskvą skristi į pagrindinę Sočio miesto dalį – Adlerį, o iš ten traukiniu keliauti į Krasnodarą.

Apie viską nuo pradžių. Kelionė prasideda nuo vieno iš Vilniaus mikrorajonų – Žirmūnų. Jo senbuvis visada didžiuodamasis pabrėžia, jog tai – aktyviausias B Tribūnos rajonas. Dviese pajudame iš ten ir iš Vilniaus pakraščio prigriebiame paskutinį kolegą, pasitikrinam pasus, vizas ir pirmyn į oro uostą. Galima sakyti, jog iki nusileidimo Sočyje jokių nuotykių nebuvo, dar kelis kartus aptariame savo kelionės planus. Du iš mūsų jau buvo lankęsi Rusijoje – Maskvoje ir Sankt Peterburge, tačiau kartu nutariame, jog tai nebuvo tikroji Rusija. Tikroji Rusija – mums prieš akis. Taip pat, užbėgant įvykiams už akių, reikia paminėti, jog vienas iš mūsų beveik iš viso nekalba rusiškai, tad dalis juokingų istorijų bus susiję su tuo.

Po beveik visos dienos kelionės apie 18:00 leidžiamės Adlerio oro uoste. Sveiki atvykę. Mus pasitinka šiltas klimatas ir sugrįžimas atgal į praeitį. Vos išėjus iš oro uosto sutinkame daug old schoolinių taksistų, kurie bando siūlyti 8 km. keliones iki miesto centro už +-50 eurų. Atšovus, jog su mylimu Yandexu tą patį atstumą galime įveikti už penkis eurus, gaunam trumpą atsakymą: „Tai ir naudokitės tais savo appsais“. Vis tik, paėjus dar keletą metrų sutinkame pirmą vakaro herojų – nei taksistą, nei Yandexo vairuotoją, tiesiog paprastą vaikinuką, kuris stovi prie oro uosto ir siūlosi pavežti į centrą. Rizikuojam – varom. Įsėdame ir suprantame, kad tokios patirtys ir padaro išvykas įsimintinomis. Bičiukas mašinoje įjungia muziką ant maksimumo ir gatvėmis skrenda 120 km/h greičiu. Nepaisant raudonų šviesoforo signalų, kelio ženklų, po automobilio ratais krentančio dviratininko, kažkaip išvengiame avarijos ir pasiekiame savo viešbutį. Taxi Russia filmo herojus pasigiria savo bolidu ir didžiuojasi savo aptarnavimu pabrėždamas, jog čia ne „Simiorkė“ ir paklausdamas „Nu ką greitai atvažiavom?“. Gūžtelim pečiais ir einam įsikurti į viešbutį. Viešbutis nenuvilia – pro balkoną matomi jūros vaizdai, šildomas lauko baseinas ir kiti privalumai.

Pirmą vakarą nusprendžiame patyrinėti Adlerio centrą. Čia jokio architektūrinio palikimo nerandame, tačiau jūros pakrantė pakankamai gyva, daug naujų restoranų ir kavinių, vis prasiveržianti gera Rytų Europos rajonų kultūra, kai gopnikai su treningais ant peties nešasi muzikos grotuvus ir bando kaitinti džekes.

Po kelių valandų ir labai gerų šašlykų degustacijos keliaujant namo įsiveliame į dar vieną stereotipinį rusišką nuotykį. Ir viskas kyla dėl nekalto HELLO. Žingsniuojam sau ramiai promenada, gal kartą ar du sušunkam kokią skanduotę, kol prieiname policijos patikros punktą/budelę. Lauke stovintis mentas sako kažką panašaus į „Dobryj večer“, bet jam prieš akis pasitaikęs vienintelis rusiškai nekalbantis mūsų kompanijos asmuo angliškai jam atšauna „Hello“. Ne, nu čia pasityčiojimas... Greitai patenkame į budelės vidų, kur Rusijos mentai su mumis užsimano susipažinti artimiau. Įsivaizduokite tą stereotipinę mentų išvaizdą Rusijoje – viskas taip ir atrodė. Jų viso keturi – du kaip paršiukai su dvigubais pagurkliais, vienas kažkoks viršininkas ir vienas toks plonas, plonas velniukas su jam trigubai per didele kepure. Ant sienos, žinoma, ir paties Vladimiro Vladimirovičiaus portretas. Ir prasideda maždaug toks pokalbis:
- Nuuu, ką čia darot?
- Mes lietuviai, atvažiavom krepšinio pasižiūrėti, antradienį mūsų komanda žais Krasnodare.
- Krepšinio fanai? Pas mus tokių nėra.
- Lietuvoj yra.
- O ką, jūs ne visi rusiškai mokat? Vot etot pacan *rodo pirštu į rytfanį* mne halo gavarit.
- Šitas nemoka.
- Man atrodo jūs futbolo chuliganai. O pas mus yra įstatymas, kad jei sulaikome futbolo chuliganus, tai galim vežti į komisariatą tapatybės nustatymui. Ten dar Interpolas atvažiuoja, dar kažkas. Parodykit savo pasus.
Paduodame pasus ir bandom pasakyti, kad tikrai mes už tą krepšinį.
- Kokį krepšinį, Fred Perry užsidėjot ir galvojat patikėsim ką čia šnekat? Iš vis vieno iš jūsų viza rytoj baigiasi.
- Ne, žinokit, mes tik prieš keletą valandų atvykom. „My ne Spartak i ne CSKA“, - pabrėžia rusiškai nekalbantis pilietis T. – My Rytas Vilnius.
- O pas jus Dinamo yra?
- Ne.
- Hm... *tarpusavyje rusiškai derasi ką su mumis daryti*. Ai, eikit.

Taip po gražaus ir ilgo pokalbio su vietiniais pagaliau grįžtam į viešbutį. Kita diena – dar aktyvesnė. Planuojame aplankyti bent kelis objektus, esančius kažkur 50 km spinduliu nuo Sočio.
Antrąją išvykos dieną rytfanius pasitiko išsiilgta saulė ir šiluma, tad vos prabudę ir susipažinę su rusiškų viešbučių pusryčių ypatumais, alkani patraukiame į kalnus. Pirmiausia mūsų pamėgtas Yandex pristato mus į „Skypark“. Jame pereiname per ilgiausią pasaulyje kabantį tiltą – 439 m. ilgio ir net 207 m. aukščio objektas palieka gerą įspūdį. Atrodo, jog čia sukištos pakankamai rimtos investicijos, o aplinka sutvarkyta vakarietiškai. Papuošę tiltą B Tribūnos lipdukais pasigauname dušmaną ir keliaujame į olimpinį Roza Xutor kurortą. Vairuotojui nemažai klausimų sukelia mūsų kalba, tad sužinojęs, kad mes iš Lietuvos, bando išsiaiškinti, ar tikrai pas mus taip nemėgsta rusų, žavisi Prancūzijos mitingų dalyviais ir skundžiasi, jog jų šalyje valdžiai prieštarauti prilygsta nusikaltimui.

Atvykę ragaujame vietinės Charčio sriubos ir skubame kilti į kalnus, kurie jau pasidengę sniego sluoksniu. Vienam iš rytfanių kalnų keltuvai tampa nauja patirtimi, todėl kiti du tuoj pat pradeda juoktis iš kolegos, kol šis neramiai žvalgosi į vis labiau tolstančią žemę. Užkilę į aukščiausią tašką šiek tiek pasivaikštome ir pagalvojame apie galimybę leistis į kitą kalno pusę, tačiau apsauga įspėja, jog nuo šios vietos toliau žengti gali tik Rusijos piliečiai, visgi ši teritorija prie pat Rusijos okupuotos Abhazijos… Čia pat kolega D. pastebi, jog pametė kalnų keltuvų bilietą, tad geriausia mintimi tampa pasivaišinti karštu vynu.

Tarp kitko, žmonės, sutikti kalnuose, pasirodė labai šilti. Beveik visi keltuvų bendrakeleiviai užkalbindavo, klausdavo iš kur esame atvykę, o rytfanis D. visiems bandė išaiškinti, kad miestas prie Megos yra jo nemėgstamiausia vieta. Susidarė įspūdis, jog toje vietoje turistai iš užsienio po olimpiados yra retenybė – panaši į Lietuvos futbolo rinktinės pergales. Atrodė, jog žmonėms Lietuva – tai siekiamybė ar svajonė, nejautėme jokio priešiškumo, jie stebėjosi dalykais, kurie mums jau atrodo elementarūs ir kasdieniški.

Pasidžiaugę sniegu ir pasigrožėję Kaukazo viršukalnėmis skubame grįžti į Adlerį. Šįkart pasirenkame keliauti autobusu, kuris veža pro stoteles labai originaliais pavadinimais: „Gazprom“ (visas miestelis/kurortas pavadintas šiuo vardu), „Dešimtas kilometras“, „Devintas kilometras“, „Šeštas kilometras“, „Tiltas“, „Klubas“. Per kiek daugiau nei valandą pasiekiame Adlerį ir keliaujame tiesiai į olimpinį parką. „Fist“ stadionas šiuo metu priima tik „Sočio“ futbolo klubo sirgalius, o šalia esančiose ledo, kerlingo ir kitų sporto šakų arenos atrodo tuštokos. Pačiame olimpiniame parke žmonių nedaug, o reklamos vis dar mena 2018 m. vykusį pasaulio futbolo čempionatą ir 2014-ųjų olimpines žaidynes. Tolumoje matomi viešbučiai atrodo pompastiškai, bet tuo pačiu labai netikroviškai. Priėjome bendros išvados – statant olimpinius objektus Rusijos valdžia nelabai galvojo, ką su jais veikti po žaidynių. Turbūt tai yra pakankamai natūralu, tokią tendencija galima pastebėti ir kitose šalyse. Tuo pačiu galima pastebėti, jog Sočiui būtent šie objektai įpučia gyvybės ir kitų spalvų, juk šalia yra Formulės 1 trasa, jų futbolo komanda žaidžia aukščiausioje futbolo lygoje, mieste taip pat įsikūrę žinomų vardų viešbučiai kaip Radisson ar Mercure. Patys vietiniai gyventojai teigia, jog Olimpiada labai pagerino jų gyvenimą.
Trečiąją išvykos dieną rytfanių laukė ilga kelionė į Krasnodarą. Beveik šešias valandas keliaujame traukiniu, kurio bėgiai tris valandas driekiasi palei pat jūrą. Tai ypač sužavi pilietį T., kuris pasineria į mąstymų pasaulį ir kelias valandas tiesiog grožisi vaizdais. Tuo tarpu D. kovoja su tarakonais (amžiną atilsį jiems), o M. pažindinasi su George‘o Orvelo kūryba. Beje, pakankamai ironiška, jog kelionės metu buvo skaitomas būtent G.Orvelo “Gyvūlių ūkis”. Antrojoje traukinio kelionės dalyje knyga paskatino diskusijas apie tai, kiek ji vis dar aktuali Rusijos gyvenime, taip pat kiekvienas rinkomės sau artimiausią ūkio veikėją. Juokavom, kad ši išvyka taps rekordinė pagal perskaitytų puslapių skaičių, nes du iš trijų keliautojų spėjo perskaityti po knygą. Atvykę į Krasnodarą skubame į savo apartamentus, o po vakarienės aplankome vietinį Pubą. Jo padavėją sužavi vieno iš rytfanių rusų kalbos žinios, o piliečiui T. pasidaro įdomu, ar „Zenit“ vėliava kaba pakankamai tvirtai. Paragavę nacionalinių Rusijos gėrimų skubame ilsėtis – rytoj rungtynių diena.

Rungtynių dieną pasitinkame skirtingomis nuotaikomis. Planas buvo paprastas – aplankome kelis istorinius Krasnodaro objektus, pasižvalgome suvenyrų, apžiūrime senąjį ir naująjį stadionus bei varom į mačą. Vis tik, T. sugebėjo peršalti ir besipurtydamas nuo temperatūros nusprendžia pirmą dienos pusę praleisti namie su arbatomis, jog galėtų iš naujo pasikelti temperatūrą mačo metu. D. ir M. pasileidžia tyrinėti Krasnodaro gatves.

Įdomu tai, jog nei Sočyje, nei Krasnodare gatvėse nesimato jokių suvenyrų su Putino veidu ar komunistiniais simboliais, kurių buvo pilna Sankt Peterburge ir ypač Maskvoje. Po poros valandų kolegos grįžta į kambarį susirinkti piliečio T. Nors sveikata vis dar šlubuoja, bet jau trise grįžtame į Krasnodaro gatves, pasistiprinam Burger Kinge bei dar šiek tiek pasivaikštome aplink esančiame “centre”. Tas centras, švelniai tariant, savotiškas. Iš tiesų Krasnodaras primena didelius Naujininkus. Mieste gyvena netoli milijono žmonių, eismas vyksta labai neorganizuotai (pastebime, jog pikčiausi vairuotojai tai mūsų draugai iš Yandexo), o prisisegti saugos diržą, rodos, yra gėda ir nevyriška.

Popiet lankomės dviejuose objektuose, kurie turi tą pačią paskirtį, bet yra labai skirtingi. Pirmiausia keliaujame į senąjį Krasnodaro stadioną, kur žaidžia vietinė „Kuban” komanda.

Stadionas tikrai oldschoolinis, su daug betono, savotiškai jaukus ir įdomus. Įdomu tai, jog „Kuban” dabar rungtyniauja regioninėje lygoje, išgyvena sunkius laikus, bet vis dar turi stipresnį aktyvų palaikymą už FC “Krasnodar”, kuri žaidžia naujajame miesto stadione.

Šis stadionas pastatytas kitame Krasnodaro miesto gale, iš išorės būtų net sunku nuspėti, jog tai futbolo stadionas. Labai modernus statinys su dar modernesniu parku šalia jo. Atrodo, kad tai bene pagrindinė žmonių susibūrimo vieta mieste, ši teritorija kardinaliai skiriasi nuo viso likusio Krasnodaro.

Vaikščiodami juokaujame, jog visi Rytfaniai likus dviem valandoms iki mačo renkasi prie Lenino paminklo, tačiau susivokiame, jog likę bendraminčiai sumaišė Krasnodarą su Krasnojarsku ir nusigrūdo į kitą Rusijos galą. Jei rimčiau, tai stebimės, kaip Liverpoolio fanai sugeba sumaišyti Gentą su Genku bei prisimename istorijas, kai vieno futbolo klubo fanai Budapeštą sumaišė su Bukareštu.

Ką gi, surimtėjus vėl kviečiame Yandexą ir VIP klasės keliais, per duobes ir kamščius valandą keliaujam link pagrindinio kelionės taško – „Lokomotiv“ namų arenos Basket Hall. Tvirtai sutariame, jog bus pergalė, nes kam galvoti kitaip, jei nukeliauji tokį kelią paskui komandą.

Arena mus pradžiugina veikiančiu WiFi, kas mūsų kelionės metu buvo pakankamai retas dalykas. Supratinga apsauga leidžia pasikabinti vėliavą pirmojo aukšto sektoriaus viršuje. Ten ir įsikuriame. Artėjant mačo pradžiai T. rėžia, jog arbatos bei paracetamolis suveikė bei galėsime „daryti gerą palaikymą”. Tą ir darom, nors esam tik trise, bet jau pirmajame kėlinyje traukiam ne tik skanduotes, bet ir sudėtingesnes dainas. Iš tiesų, per rungtynės prasukome beveik visa B Tribūnos repertuarą.

Iš Lietuvos gauname žinių, kad eterio laiko gauname tiek, lyg būtume kokie influenceriai netikėtai užklydę į LKL arenas. Per ilgąją pertrauką prie mūsų prieina „Lokomotiv” darbuotojas, kurį sudomina B Tribūnos veikla, šiek tiek pašnekame apie palaikymą, kelionės būdus ir t.t. Tampa aišku, jog išvykos fanų Krasnodare būna labai retai, galbūt tai ir yra priežastis dėl išskirtinio dėmesio mums. Vietiniai Krasnodaro sirgaliai remiasi keliomis skanduotėmis ir suaktyvėja tik mačo pabaigoje, o pačioje arenoje dominuoja vokiškos kartoninės vėduoklės.
Mūsų komanda aikštėje kaunasi labai pagirtinai, nuotaika superinė, o arenoje skambanti „Nu gde že vaši ručki“ daina kai ką priverčia prisiminti ir mokyklos diskotekų judesiukus, kuriuos transliuoja ir TV. Kaip ir visi žinote – Rytas iškovoja dramatišką pergalę, po kurios paskęstame euforijoje. Beveik visi žaidėjai prieina prie mūsų sektoriaus, jie mums dėkoja už palaikymą, o mes už tokią kovą aikštėje. Dovis lepteli, jog kelis kartus mus girdėjo, nutariame, jog dėl to galim užsidėti dar vieną pliusą prie savo misijos Krasnodare įgyvendinimo. Ypač didelių sveikinimų iš rytfanių gauna etatinis Euroišvykų nesėkmių nešėjas T. – jam tai buvo 3 matyta Ryto pergalė iš jo 21 Euroišvykos.

Atslūgus emocijoms vis tik suprantama, jog liga sugrįžo, ir dviem likusiems keliauninkams vėl tenka kuprinėse ieškoti vaistų bei gelbėti kolegą. Grįžę prie savo apartamentų užsisakome po pergalingą pica ir sukertame jas stebėdami Čempionų lygos kovas. Daug švęsti laiko neturime, nes jau 5 ryto laukė skrydis į Maskvą. Pamiegoję vos tris valandas su liūdesiu paskutinį kartą jungiam Yandexo appsą. Dar kartą gauname galimybę pavažiuoti su statistiniu dušmanu, kuris į posūkį įvažiuoja bent 40 km/h greičiu ir cypiančiomis padangomis, o oro uoste matom vyruką, kuris kildamas laiptais tiesiog spjaudo ant grindų. Tokiomis romantiškomis nuotaikomis paliekame Rusiją ir sutariame, jog mums tai buvo viena geriausių Euroišvykų.

2019-10-23 Tofas - Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:55:52 GMT

Dar vasarą, ištraukus „Europos taurės“ burtus, tapo aišku, kad kai kurie miestai bus sunkiai pasiekiami. Tad nieko keisto, jog į vieną iš tokių miestų – Bursą - pasiryžo vykti tik du rytfaniai. Norint pasiekti šį Azijoje įsikūrusį miestą, teko pasitelkti ne tik oro, bet ir žemės bei vandens transportą. Bet apie viską nuo pradžių.

Kelionė į musulmonišką valstybę prasidėjo skrydžiu iš Vilniaus ankstyvą pirmadienio rytą. Kad pasiektume didžiausią Turkijos miestą - Stambulą - teko trumpam dar stabtelėti Kijeve, kur kelios valandos, praleistos aptarinėjant vakarykštį mačą su „Žalgiriu“ bei su tuo susijusius įvykius „Siemens“ arenoje, pralėkė išties greitai. Puikiomis nuotaikomis tęsiame kelionę ir netrukus pasiekiame antrą pagal dydį pasaulyje - Stambulo oro uostą.

Kiek užtrukę milžiniškame oro uoste, galiausiai autobusu nuvykstame į Stambulo centrą bei įsikūrę hostelyje, skubame savo skrandžiais įvertinti turkiškosios virtuvės. Nusivylę maistu rekomenduotame turkiškame restorane, patraukiame pasižvalgyti po lankytinas vietas. Pagrindinėje miesto aikštėje „išklausę“ mus nejaukiai privertusias pasijusti per garsiakalbius tarp aikštę supančių mečečių skambėjusias pamaldas, nusprendžiame, jog reikia laiko apsiprasti su mums neįprasta kultūra ir religija, tad keliaujame ilsėtis. Juk jau 6 val. ryto esame keliami... ne, ne žadintuvo, bet tų pačių, puikiai ir per uždarytus langus girdimų pamaldų. Tad ilgai netinginiavę skubame tyrinėti didžiausio Turkijos miesto. Tiltu perėję iš europietiškos į azijinę miesto dalį, užlipame į Galatos bokštą, nuo kurio atsiveria fantastiškas vaizdas. Pasižvalgę nepraleidžiame progos aplankyti didįjį Stambulo turgų ir kitus žymius objektus. Diena pralekia nepastebimai greitai, tad mintys jau pradeda suktis apie rytojaus rungtynes Bursoje.

Bursos miestą pasiekiame netradiciniu transportu išvykose - keltu. Šis milijoninis miestas nėra labai gausus žymiais objektais, architektūros statiniais, tačiau viską atpirko vasariškas oras ir turkiška saulė. Turėdami daug gražaus laiko iki vakaro rungtynių, vaikštinėjame mieste bei džiaugiamės vasariškai karšta diena.

Atokiau esančią „Tofas Spor Salonu“ pasiekiame metro. Atvykus į areną įsikuriame tiesiai už žaidėjų suolelio, kur pasikabiname vėliavą bei laukiame mačo pradžios. Nors arena – apytuštė (visi čia gyvena tik futbolu), o susirinkę vietiniai vangiai stebi rungtynes, suprantame, kad dviese kurti palaikymą bus labai sunku. Stengėmės būti girdimi, į ką vietiniai atsakydavo keliamu triukšmu. Po pirmos rungtynių pusės prie mūsų panoręs prisijungti turkas nustebina, užkalbindamas mus taisyklinga lietuvių kalba. Pasirodo, jo žmona - lietuvė, tad per keletą metų puikiai išmoko kalbėti lietuviškai. Tad vietoj neįdomaus sėdėjimo centrinėje tribūnoje, likusią mačo dalį šis turkas kartu su mumis aktyviai palaiko „Rytą“. Juk, kaip pats teigė, serga už „Bešiktas“ klubą, tad Vilniaus „Ryto“ spalvos jam yra prie širdies.

Apie pačias rungtynes bei jų baigtį kalbėti nereikia, nes visi ir taip puikiai viską matėte. Liūdniausia mums - ne patirtas pralaimėjimas, o tai, jog rytfanių vėliavai esant už komandos nugarų, po mačo atstumas iki jos žaidėjams pasirodė per didelis. Stengiamės, kaip įmanydami, aukojame savo laiką ir pinigus, pakliūname į beprotiškiausias situacijas, verčiamės per galvas, bet padarome viską, jog kiekviename mieste, bet kuriame pasaulio krašte, „Rytas“ jaustų mūsų palaikymą, tad tokios situacijos išties skaudesnės už bet kokį pralaimėjimą...
Tačiau gerų emocijų suteikia mūsų naujasis draugas Barlas, kuris su savo draugais ištiesia mums pagalbos ranką ir pasirūpina, kad toli esančią autobusų stotį pasiektume laiku. Juk mačui pasibaigus teturėjome valandą iki autobuso atgal į Stambulą, iš kur jau kitą dieną laukė kelionė namo į mūsų mylimą Vilnių. Naktį pasiekę Stambulą turėjome progos išbandyti ir vietines taksi paslaugas, savo gyvenamąją vietą pasiekdami, kelionės kainą derybu būdu numušę net 60 lirų (apie 10 Eur). Dar kartą įsitikiname, kad Turkijoje visur reikia derėtis, kadangi kitu atveju greitai galima likti visai be pinigų, nes turistams kainos užkeliamos keliasdešimčia kartų.

Pamiegoti spėję vos kelias valandas, susikrauname daiktus, prigriebiame lauktuvių artimiesiems ir štai, mes jau pakeliui į oro uostą. Bekalbėdami apie kelionę pasidžiaugiame, kad viskas vyko sklandžiai ir sėkmingai, tačiau greitai tenka atsiimti savo žodžius. Mat pasiekus oro uostą sužinome, kad mūsų skrydis į Kijevą atidėtas 1 val. 20 min. Šiek tiek pradedame nervintis, nes iki mūsų persėdimo skrydžiui į Vilnių Kijevo oro uoste teturėjome apie 2 val., tad šis laikas gerokai sutrumpės. Nuobodžiaudami ir laukdami skrydžio prieiname prie išvados, kad vis dėlto visos kelionės, kur keliauja rytfanis E, negali praeiti be kokių nors nesklandumų, nes kiekvienoje jo europinėje išvykoje vis kas nors nutinka (lyg užkeikta)! Tad ne išimtis ir šis kartas.
Pagaliau sulaukiame atidėto skrydžio, tačiau ir vėl prasideda nesklandumai. Stiuardesėms sunkiai sekasi suvaldyti chaosą, kilusį lėktuve, gerai apšilusiems Ukrainos simfoninio orkestro nariams bandant savo muzikos instrumentus įgrūsti tarp kitų keleivių lagaminų bagažui skirtose vietose bei patiems rasti savo sėdimas vietas. Tad lėktuvas pakilo dar 30 min. vėliau.

Pradedame skaičiuoti, ar dar turime bent teorinių galimybių spėti į lėktuvą namo.. Nusileidus Kijeve teko lėktuve brautis pro visus keleivius bei dėti į kojas, nors buvo likę vos 10 min. iki skrydžio į Vilnių. Nesustabdo nei oro uosto darbuotoja, teigianti, kad mūsų bilietai jau perrašyti skrydžiui rytojui, nei dar taip neseniai iš gipso išlaisvinta po pėdos lūžio vis dar gyjanti R. koja. Maksimali dozė adrenalino, begalinis skubėjimas, bėgimas per visą oro uostą ir laimei, tikslas pasiektas – laiku pasiekiame įlaipinimo vartus, galiausiai esame įleidžiami į lėktuvą ir pagaliau galime atsipalaiduoti - namus pasieksime dar šiandien! Laimingi nusileidžiame Vilniuje ir pavargę po tokių turkiškų nuotykių keliaujame namo ilsėtis.

Daugiau apie mūsų kelionę į Aziją gali išgirsti jau šiandien, „Ryto“ namų mače su Venecijos komanda, tad čiupk draugą, nepamiršk raudonų marškinėlių ir prisijunk prie mūsų!

2019-10-12 Dzūkija - Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:55:00 GMT

Išvykos į Alytų tikrai labai laukėme, kadangi miestas – artimas, o tuo labiau - savaitgalis. Tad visa tai baigėsi išvyka, turėjusia viską: visišką dominavimą tribūnose, galingą vaizdinį palaikymą bei sutriuškinimą aikštėje. Be to, šventinė atmosfera vyravo dar ir todėl, kad šios išvykos proga - neeilinė, tačiau apie viską nuo pradžių.

Lietingą šeštadienio popietę rytfaniai jau būriuojasi išvykimo vietoje. Neįsivaizduojama, ką tokiu oru galima daugiau veikti nei sėdėti namie arba vaikščioti po prekybcentrius. Todėl gėda užsiregistravusiems ir neatėjusiems! Na, o iš Vilniaus pajuda du autobusai „Rytą“ mylinčių vyrukų. Kelionė į priekį - ganėtinai rami, aptariamos įvairios temos, nuo išvykos į Limožą iki podkastų apie mūsų priimtus sprendimus. Situacija kartais pradeda priminti legendinį interviu, kuriame žurnalistas klausia A. Sabonio, gal vis dėlto išbėgsite į aikštelę?.. Tačiau visi sutinkame, kad prasidėjusios diskusijos viešoje erdvėje, dėl būtinybės bausti žmones už kiekvieną keiksmažodį ir uždegtą fajerį, yra tai, ko mes ir siekiame šiuo protestu.

Prieš tai minėta šios išvykos proga – draugystės su „Dzūkų Tankais“ metinių paminėjimas. Prieš metus pradėjome aktyviai bendradarbiauti tarpusavyje, lankytis vieni kitų mačuose, kartu švęsti, leisti laisvalaikį ir sportuoti. Tikimės, kad ši draugystė dar ilgai neišblės ir toliau kartu trauksime bendras dainas! Taigi šiandien sektoriuje išvis virš 100 žmonių: 80 rytfanių ir daugiau nei 20 Dzūkų Tankų. Rungtynių pradžioje atliekame Lietuvoje dar nematytą vaizdinį palaikymą – konfeti, sudėliotą pagal mūsų spalvas. Efektas - įspūdingas ir pasiteisinęs. Taip pat apie 50 žmonių pasipuošia specialiais „Rytas Ultras“/„Dzūkų Tankų“ marškinėliais.

Alytaus arenoje vaizdas sulig kiekvienu apsilankymu darosi vis liūdnesnis, tačiau su tokiu komandos valdymu ko gero kitaip ir negali būti. Kadangi arenoje palaikymas apsiriboja 5 dūdų pūtimų, esame girdimi visą mačą, o nutilus muzikai ir dūdoms atrodo, kad nuo mūsų dainų dreba net ir Alytaus arenos sienos. Aikštelėje džiaugiamės puikiu Mareko pasirodymu. Iš jo pusės matome nuoširdumą ir atkaklumą, dėl kurio jis vertas pagarbos. Be jo pastaraisiais metais tik vienas žaidėjas yra užlipęs į triBūną tik tam, kad po rungtynių padėkotų mums – tai Margiris Normantas. Šaunuolis, Marekai, nesustok, o iš mūsų gausi tik dar didesnį palaikymą.

Krepšinio šventę vainikuojame masišku pyrošou arenoje. Būtent dabar labai norėjome gero ir galingo pyrošou. Žuvusiųjų nėra, nukentėjusiųjų irgi. Žinote, kodėl? Todėl, kad arenoje nebuvo policijos, o apsauginiai buvo pakankamai supratingi tam, kad netrukdytų mums ir nelįstų į sektorių. Reginys - įspūdingas ir nuspalvinantis pilką Alytaus arenos kasdienybę. Dešimtys centrinės žiūrovų po rungtynių atėjo prie mūsų tribūnos ir filmavo bei mėgavosi reginiu. Tad dar kartą klausiame, ar baudos ir banai už atmosferos kūrimą yra racionalūs, ar atitinkamiems asmenims atmosfera apskritai nerūpi ir jie mieliau kiekvienoje arenoje matytų tokį palaikymą, kokį šiose rungtynėse turėjo „Dzūkija“?

Lauke dar sulaukiame žaidėjų bei pasveikiname su puikiu pasirodymu. Po nesėkmingo mačo Limože norėjosi įpūsti teigiamų emocijų ir pozityvo. Atrodė, kad žaidėjams buvo malonu gauti tokias ovacijas ir dar kartą suprasti, jog, kai nesiseka, mes juos palaikome dar karščiau. Dalis mūsiškių lieka Alytuje, kadangi geriausia šio miesto komanda sekmadienį pradeda lemiamus mūšius antrojoje lygoje.

Sekmadienį 15 rytfanių ir ~50 „Dzūkų Tankų“ susirenka Alytaus stadione, kur išvysta reginį, prilygstantį geram veiksmo filmui. Po konflikto aikštėje „Dainavos“ treneris yra išvaromas iš aikštės ir... jis nukeliauja tiesiai į DT sektorių, dainuoja kartu su Ultromis, šokinėja tarp fajerių šviesų ir tai tik dar labiau įkvepia „Dainavą“ kovai. Po šito epizodo alytiškiai muša du įvarčius ir iškovoja svarbią pergalę.

Savaitgalis buvo kupinas gerų emocijų, gero bendruomeniškumo tarp „B Tribūnos“ ir „Dzūkų Tankų“, o jau už kelių valandų lekiame į „Siemens“ areną, kur „Rytas“ vėl stos į kovą Europos taurėje!

2019-09-24 CBET - Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:53:27 GMT

Dar vasarą pamačius, koks cirkelis vyksta Prienuose ir kas užsakinėja šį cirką, tapo aišku, kad lyga tapo visiška impotentė ir nieko nesugeba padaryti, nors nuostatai visiems yra aiškūs. Atrodo, Prienų klubui patiko būti cirko klubu. Po Ball'ų šou Prienuose, klubo vadovai, o gal greičiau – cirkininkai, matyt, užsinorėjo pratęsti šou ir toliau juokinti krepšinio visuomenę, tapdami „Žalgirio“ projektu. Kaip matome, visuomenė, nenorėdama krikuoti šventos karvės, prieš šį projektą tiesiog užsimerkė.“

Darbo diena ir gana ankstyvas rungtynių laikas neleidžia suplanuoti tokios gausios išvykos, kokios norėtųsi. Belaukdami etatinio vėluotojo, kuriam suteikiamas paskutinis šansas, sugaištame kelioliką minučių, tad Prienų link pajudame jau gerokai po 17 valandos. Pakliuvę į vakarines Vilniaus spūstis, suprantame, kad nespėsime į mačo pradžią.

Kelionė neprailgsta, nes norėdami kuo mažiau vėluoti į rungtynes, lekiame be sustojimų. Autobuse aptariamos pačios įvairiausios temos, pradedant nuo to, ko tikimės ir kaip įsivaizduojame savo klubą šį sezoną, baigiant Fantasy Premier lygos aktualijomis ir strategijomis. Dėl įdomių pokalbių laikas prabėga nepastebimai greitai ir štai, mes jau Prienuose.

Atvykus į mačą, pamatome varžovų ekipą, pirmaujančią rezultatu 10:4, bet užtenka vos kelių akimirkų, kol „Rytas“ perima rungtynių kontrolę į savo rankas. Pirmoje pusėje mūsų palaikymas tiesiog puikus, garsiai užtrauktas “Ten, kur stovi miestas” skamba nuostabiai, o nuotaiką dar labiau gerina Evaldas Kairys, aikštelėje „besismagindamas“ su varžovais.

Deja, antroje rungtynių pusėje palaikymas šiek tiek nuslopo, Prienams grąžinus intrigą į aikštelę, tačiau paskutiniame kėlinyje užvedame komandą kovai ir žaidimas iki pat rungtynių pabaigos nebeleidžia abejoti mūsiškių pergale. Prienus paliekame įsirašę antrąją pergalę šiame sezone. Tradiciškai su komanda atlikus „Pirmyn, vilniečiai!“, Gipsu savo kojas „papuošę“ rytfaniai dar spėja pasidaryti bendrą nuotrauką, o tuomet skubame namo.

Esame demokratiški, todėl grįžtant į Vilnių autobuse atliekame balsavimą, ar kelionės metu reikalingas sustojimas. Nugali norintieji namo grįžti greičiau, todėl pasiryžtame iki Vilniaus nestoti, tačiau nenumatytos aplinkybės vis dėlto priverčia padaryti sustojimą. Mūsų autobusą aplenkęs automobilis tiesiai mums prieš akis nudaužia briedį, todėl iškart stojame pasiteirauti, ar nereikia pagalbos. Nors pats automobilis – sudaužytas nepataisomai, laimei, visi 3 mašinoje buvę žmonės visiškai sveiki. Įsitikinę, kad jiems viskas gerai, toliau tęsiame kelionę ir gana greitai pasiekiame Vilnių, kur išsiskirstome ilsėtis prieš rytdienos darbus bei laukiame šeštadienį pas mus atvažiuojančių varžovų iš Klaipėdos.

2019-05-23 Neptūnas - Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:52:23 GMT

Sekmadienį „Rytas“ užtikrintai lemiamame mače susitvarkė su Utena, sėkmingai užbaigdamas ketvirtfinalio seriją ir žengdamas pusfinalio link. Tai reiškė, jog vos po 3 dienų mūsų laukia išvyka į Klaipėdą.

Tolima kelionė į uostamiestį darbo savaitės viduryje nesužavi nė vieno, juk išsiprašyti iš darbų nėra taip paprasta, todėl iš anksto tampa aišku, kad įspūdingų skaičių šioje išvykoje nepasieksime. Tik paskutinę dieną aktyviau pajudėjusi registracija leidžia surinkti kiek padoresnį rytfanių skaičių – Klaipėdą aplankyti susiruošia 16 žmonių.

Pasirinkę greičiausią transporto variantą, trečiadienio popietę susirenkame išvykimo vietoje, kur pasidalinę ekipažais pajudame pajūrio link. Padarę kelis sustojimus ir vasariškai karštą dieną atsigaivinę ledais pasiekiame Klaipėdą, pasitinkančią stipriu lietumi bei nemažu vėju, kas kiek nustebina, kadangi Vilnių palikome kepinant dideliam karščiui. Tačiau ko norėti, kai visgi atvykome prie jūros.

Nors pirmosios 2 serijos su „Juventus“ rungtynės buvo žaidžiamos reguliaraus sezono nuotaikomis, panašu, kad komanda galiausiai suprato, kas yra playoff‘ai. Intensyvi gynyba nuo pat pirmos rungtynių minutės išbalansuoja varžovus, dėl ko mačo pabaigoje švenčiame užtikrintą pergalę. Nuotaikos prieš atsakomąjį mačą namie yra puikios!

Kalbant apie žiūrovus, kiek stebina šiandieninė situacija, kuomet Klaipėdoje susirenka vos 3 tūkstančiai sirgalių. Keista, jog turėdami tokius lūkesčius patekti į finalą, klaipėdiečiai pilnai neužpildo arenos. Mačo pradžioje „Vakarų banga“ pabando išjudinti susirinkusiuosius taip vadinama vikingų skanduote, tačiau publika vietoje to, kad jungtųsi prie aktyvaus palaikymo, mieliau pradeda pūsti dūdas, kurios netyla beveik visų rungtynių metu. Nors pirmoje mačo pusėje žiūrovai dar bando kartas nuo karto palaikyti savo komandą, bet mes sugebame skambėti visai neblogai, ypač per „Neptūno“ atakas, kuomet prityla dūdos. O antroje rungtynių pusėje jau girdime tik savo kolegas iš „Vakarų bangos“, parodančius savo miesto atstovams, kad komandą reikia palaikyti bet kokiomis aplinkybėmis, ko nemaža dalis žiūrovų akivaizdžiai nesupranta – „Neptūnui“ pralaimint dideliu skirtumu dar nesibaigus mačui arena jau pradeda skirstytis, o mes savo ruožtu nesustodami dainuojame ir tylioje Klaipėdos arenoje pergalės dainos skamba išties garsiai!

Užkandę prieš kelionę, pajudame link Vilniaus. Tiesa, autostradoje išdaužome ko gero visus vabalus, o vienam ekipažui neturint langų skysčio, tenka stoti ir plautis priekinį stiklą, kadangi pro jį tuoj nieko nesimatys. Kelionė namo neprailgsta, mat jos metu netyla kalbos - pradedant nuo senų narių pasakojimo apie BBL laikų išvykas, baigiant politinėmis diskusijomis. Vilnių pasiekiame jau po vidurnakčio ir išsiskirstome savais keliais, bet netrukus ir vėl susitiksime...

Kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo. Viena pergalė jau mūsų kišenėje, beliko dar viena. Tad jau rytoj privalome uždaryti pusfinalio seriją! Prisijunk prie B triBūnos „Ryto“ arenoje, mačo pradžia 18:50 val. Pirmyn, vilniečiai!

2019-05-12 Žalgiris – Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:51:12 GMT

Rungtynės, kurios turėjo būti gerokai anksčiau, tačiau tapo reguliaraus sezono uždanga. Mačas kaune niekada negali būti nesvarbus. Jis visada yra itin laukiamas ir rungtynių dieną jau nuo pat ryto viduje kiekvienas jaučia, kad žaisime prieš nekenčiamiausią varžovą.

Susirinkę į mums įprastą išvykimo vietą, trumpai šnekučiuojamės. Prieš išvažiuojant sulaukiame nemažai dėmesio iš pareigūnų, kurie mūsų palydai susirenka gerokai anksčiau nei rytfaniai renkasi kelionei. Sulaukę visų užsiregistravusių, gausių pareigūnų pajėgų lydimi pajudame link rungtynių vietos. Į kauną išvažiuoja du nepilnai užpildyti autobusai, kuriuose, kaip visuomet, gausu daug juokingų istorijų, todėl kelionė visiškai neprailgsta. Prie mūsų prisijungia iš Alytaus atvykę 9 „Dzūkų tankai“, todėl iš viso netoli 100 žmonių sektoriuje palaiko komandą ir bando ją užvesti kovai.

Verta paminėti, kad kaune kyla problemų dar tik įeinant į areną. Apsauga griežtai sako, jog neįleis jokių vėliavų! Susitaikę su tuo, kad mojuojamų vėliavų įsinešti negalėsime, nesuprantame, kodėl netinka vėliava, kurią visada turime su savimi. Po kelių skambučių išaiškiname apsaugai, jog pagrindinį banerį galime prasinešti, todėl visi sėkmingai sueiname į areną.

Rungtynes pradedame apylygiai, bet antrajame ketvirtyje neatsilaikome prieš žk tritaškius ir jau po dviejų kėlinių turime -23. Toks skirtumas nenumuša rytfanių ūpo ir priverčia mus stengtis dainuoti dar garsiau, o ypač, kai išgirtieji „geriausi fanai“ Europoje antroje pusėje pirmaudami solidžiu skirtumu sėdi visiškoje tyloje, todėl primename jiems, iš kur esame, bei stengiamės skanduoti garsiai, taip parodyti, kad esame su komanda bet kokiomis sąlygomis.

Po rungtynių tradicinis "Pirmyn, vilniečiai!", o tada dar kokias 10-15 minučių liekame savo sektoriuje ir tylioje arenoje dar kartą primename vietiniams, jog tikrai ne jie šįvakar buvo geriausi fanai. Labai smagu žiūrėti į vietinės faunos provokacijas, kuriomis jie dar sykį parodo, koks jiems Rytas yra svarbus ir kaip jie laukia rungtynių su mumis.

Kelionėje namo daug kalbamės apie rinkimus ir džiaugiamės, kad aktyvumas buvo gana nemažas. Taip pat stebime pirmuosius rezultatus, todėl kelionė į Vilnių visiškai neprailgsta ir padarę vieną trumpą sustojimą užkąsti vakarienei grįžtame į išvykimo vietą bei skirstomės namo.

O jau trečiadienį pradedame taip ilgai visų lauktus „play-offus“. Varžovas pažįstamas iki kaulo smegenų, nes šiame sezone susitiksime jau 7-ąjį kartą. Prisijunk prie mūsų ir padėk klubui artėti prie svajonės!

2019-04-14 Juventus – Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:50:21 GMT

Jau trečioji išvyka į Uteną šiame sezone. Parinimas vykti kartu pradedamas dar prieš kelias savaites, kadangi žinome kokį gerą palaikymą galime pasiekti surinkę tinkamą žmonių skaičių, o ir išvyka yra artimiausia iš visų. Šį kartą geras oras nesutrukdo ir šašlykai nenugali noro atstovauti savo komandą kitame mieste ir tą pasiryžta daryti 65 rytfaniai. Autobuse į priekį susipažįstam su nauja daina, gimusią vyjezdo į Klaipėdą metu. Pramankštinę balsus toliau šnekučiuojamės, aptariame vienos iš Lietuvos instagramo žvaigždžių profilį ir iškeliame klausimą kodėl jos įkelti croissantai surenka 7k like, Ryto paskyroje populiariausi postai surenka apie 1k. Bendra išvados neprieiname, bet spėjame, kad tai atspindi mūsų bendruomenes vertybes: joms įdomios “žvaigždės”, o patys save mes užmirštame.

Gailimės, kad nesukrito tvarkaraštis su Dainavos maču, būtų buvęs puikus dvigubas sekmadienis palaikymo prasme. Kadangi į Uteną dėl vykstančio kelio remonto išvykome anksčiau, tai ir į areną patekome likus valandai iki rungtynių pradžios, nes kamščiuose laiko leisti nereikėjo.

Komanda panašu, kad yra šiokio tokioje duobėje. Galbūt ji fizinė, galbūt psichologinė, tačiau tikime, kad svarbiausiose sezono kovose forma sugrįš ir daugiau nereikės kurti tokių pasakiškų atkarpų kaip ketvirtajame kėlinyje. Trys komandos legionieriai už ausų ištraukia Rytą ir padovanoja pergalę. Smagu matyti tokias emocijas, kurias matėme D. Needhamo veide pataikius paskutinį tritaškį. Jį netgi teko raminti A. Parahouskiui ir kitiems komandos draugams, kadangi dėl pergalės dar reikėjo pakovoti. Emocijos tai ko žmonės renkasi į krepšinį, tai dėl ko važiuojame į kitus miestus palaikyti savo komandos, todėl tokie momentai atperka visą tai, ką paaukojame vardan Ryto.

Utena išsiskiria dar ir tuo, kad tai vienas iš keturių miestų Lietuvoje, kuriame galima sutikti organizuoto palaikymo grupuotę. Kiti miesteliai turėtų imti pavyzdį iš jų, tačiau, matyt, ugdyti savo faną bei gerinti palaikymo kultūrą jiems yra per sudėtingas darbas. Priešingoje barikadų pusėje panašus į mūsų fanų skaičius. Palaikymas iš mūsų pusės banguotas. Galima išskirti pirmąjį ir ketvirtąjį kėlinius, kuomet dainuojame maksimaliai garsiai. Tačiau antrajame ir trečiajame kėliniuose galbūt dėl nežavinčio komandos žaidimo, galbūt dėl kitų priežasčių garsas prislopsta. Kas laimėjo palaikymo kovą šį kartą paliksime spręsti neutraliems žiūrovams.

Pasibaigus rungtynėms, po tradicinio Pirmyn Vilniečiai, judame namų link. O ten jau skirstomės savais keliais, kas kartu pavakarieniauti, kas į koncertą, o kas ilsėtis prieš ateinančią darbo savaitę. Vėl susitiksime trečiadienį, tad nedvejok ir prisijunk prie mūsų!

2019-01-22 Berlynas, 2019-01-30 Partizan - Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:48:54 GMT

Berlynas ir Belgradas du visiškai skirtingi miestai ir dvi visiškai skirtingos išvykos. Tačiau apie viską iš pradžių.

Taip nutiko, kad į Berlyną skridome dvejomis grupėmis, viena išskrido pirmadienį, kita – antradienį, tiesiai į rungtynes. Su kolega skridome pirmadienį, todėl ir didžioji dalis išvykos bus aprašoma mūsų akimis. Pirmadienis prasidėjo gan neįprastai, nes po apgailėtinai sužaistų rungtynių socialinėje erdvėje vėl šėlsta Dominykas ir mes daugiau negalime taikstytis su jo išsišokimais. Dėl to suorganizuojame susitikimą su klubo vadovybe, kad sužinotume klubo požiūrį į tokius išsišokimus. Išgirstame, kad Sutton’as suspenduojamas ir džiaugiamės, kad komandos griovimas iš vidaus buvo sustabdytas. Joks žaidėjas niekada nebus aukščiau klubo. NIEKADA. Iš šiandieninės perspektyvos atrodo, kad komanda suartėjo tarpusavyje ir atmosfera viduje pagerėjo.

Iškart po pokalbio važiuojame į oro uostą, kur sutinkame kartu su mumis vykstančią komandą. Šiek tiek pasišnekame su žaidėjais, sužinome, kad visi sveiki, problemų su traumomis nėra ir visi pasiruošę kautis už juodai baltai raudonas spalvas. Taip pat nuoširdžiai pasišnekame su D. Adomaičiu ir išreiškiame jam palaikymą B Tribūnos vardu. Įsivaizduojame koks sunkus darbas yra būti Ryto treneriu ir kaip dažnai jiems keičiantis iškelti tikslai kaip nėra pasiekiami, taip nėra pasiekiami. Šioje sezono stadijoje dar niekas nėra prarasta ir trenerio keitimas vėl patvirtintų Ryto etiketę atleidžiant bent po viena trenerį per sezoną. Savo ruožtu Dainius nuoširdžiai dėkoja už palaikymą ir tvirtina, kad jam tai labai svarbu. Suburiame komandą kartu, pasidarome bendrą nuotrauką ir jau netrukus lipame į lėktuvą. Einant pro vartus vieno rytfanio bilietas yra pakeičiamas ir jam pasiseka sėdėti kartu su Arnu ir fizinio rengimo treneriu Evaldu. Skrydis neilgas, todėl daug pabendrauti netenka. Nusileidę, linkime komandai sėkmės ir keliaujame į savo gyvenamąją vietą. Vakare pasivaikštome po miestą ir aplankome pagrindines lankytinas vietas. Berlynas yra gražus miestas, o dauguma žymiausių lankytinų vietų yra vienaip ar kitaip susijusios su Antruoju pasauliniu karu. Todėl šis miestas yra tikras saldainiukas visiems besidomintiems šiuo istoriniu įvykiu bei po jo sekusiu Šaltuoju karu.
Kitą dieną aplankome Olimpinį Berlyno stadioną. Tai vienas didžiausių Europos stadionų statytas Hitlerio valdymo laikais, siekiant pademonstruoti Trečiojo Reicho didybę, turbūt todėl šio statinio architektūroje atsispindi ir Romos koliziejaus motyvai. Tuo metu galėjo talpinti netgi 110 tūkst. žiūrovų. 2004 m. stadionas atnaujintas ir dabar talpina beveik 74,5 tūkst. žmonių. Šiame stadione savo namų rungtynes žaidžia Berlyno Hertha, tačiau vaikštant po man nesijaučia, kad tai yra išskirtinai Herthos stadionas. Panašiai kaip Siemens arena Vilniuje. Čia komanda žaidžia namų rungtynes, tačiau stadionas jiems nepriklauso. Galbūt dėl šios priežasties bei egzistuojančio lengvosios atletikos treko, Hertha planuoja statyti naują stadioną, kuris būtų pritaikytas išskirtinai futbolui.

Union Berlin stadiono aplankyti nespėjame ir judame link Mercedes Benz arenos, kurioje vyks svarbiausias įvykis, dėl kurio ten atvažiavome. Prie arenos sulaukiame kitų rytfanių atvykusių tiesiai iš oro uosto. Mūsų arenoje 7 bei dar keliasdešimt lietuvių ( ir ne tik) išsibarsčiusių arenoje. Vilniaus klubą palaiko net ir italas, pagal Erasmus praktiką studijavęs bei dirbęs Vilniuje, o šiuo metu gyvenantis Berlyne. Tai dar vienas pavyzdys kaip Rytas vienija vilniečius nuoširdžiai mylinčius šį miestą, nesvarbu iš kur jie bebūtų. Arenoje iš pradžių bandome įsitaisyti iškart už žaidėjų suoliuko, tačiau apsaugai užkliūna mūsų vėliava, šiek tiek uždengianti Berlyno Albą palaikantį šūkį. Dėl to esame siunčiami į kitą, kiek toliau esantį sektorių. Gaila, kad prie mūsų neprisijungia savais keliais atkeliavę vilniečiai, kartu kuriamas palaikymas būtų kur kas aukštesnio lygio. Daug komandos žaidimo nekomentuosime, nes ir viską matėte patys, tačiau norime pagirti iš paskutiniųjų kovojančius žaidėjus, aikštėje paliekančius viską, ką turi. Tai ir yra tikroji Ryto dvasia. Pralaimėjimas ir vėlgi labai skaudus, po kurio norisi rautis plaukus, tačiau logiškai vertinant jis didelės įtakos turnyrinei lentelei nepadarė – vis tiek reikia laimėti abi likusias rungtynes. Pasitinkame žaidėjus ir raginame nenuleisti galvų, svarbiausios kovos dar prieš akis. Išlydėję komandą dar apsilankome Friedrichschain rajone, kuriame apžiūrime grafičius ant Berlyno sienos bei išgeriame po bokalą vokiško alaus. Naktinėti daug laiko nėra, kadangi kitą dieną ryte skrendame namo.
Grįžę du rytfaniai net neišsikrauna kuprinės, nes jau kitos savaitės pradžioje juda į kitą Europos tašką – Belgradą. Prie jų prisijungia dar 5 rytfaniai ir vienas Dzūkų tankas. Pirmadienio pavakarę paliekame Vilnių ir judame galutinio tikslo link – pergalės Belgrade. Kelionė laukia sunki, virš 20 valandų vairavimo, todėl ši išvyka nėra pati laukiamiausia mūsų tarpe. Tačiau didžiuojamės, kad nuo 2010 metų komandą Belgrade palaikėme visada.
Kelionė naktį per Lenkiją vargina vairuotojus ir šie keičiasi vienas po kito, bet sunkiausią kelionės dalį įveikiame be incidentų. Kadangi iš namų pasiimtos maisto atsargos jau išseko sustojame viename iš Vengrijos pakelės restoranų pasistiprinti. Maistą įvertinam gana prastai, negana to užeigos šeimininkas bando mus apgauti apvalindamas kainas vienetų tikslumų, pvz. 7,8€ kainuojančio patiekalo kaina pasikeičia į 10€. Paaiškinus vengrui, kad jo matematiniai sugebėjimai švelniai tariant prastoki šis sugalvoja naują būdą pasipelnyti. Sako, kad turime sumokėti už du didžiulius duonos kepalus, kuriuos jis atnešė neprašytas. Rytfaniai palinguoja galvomis ir išsireikalauja galimybės mokėti kortele, nors anksčiau jos nebuvo. Taigi, nepasidavę vengrų apgavystėms tęsiame kelionę. Vėlyvą popietę pasiekiame Belgradą ir įsikuriame hostelyje. Vakare išeiname į miestą, šalia Kalemagdano pilies uždegam fajerį ir pasidarome bendrą nuotrauką. Pasivaikščioję po miestą grįžtam ilsėtis – juk rytoj mačo diena!

Jau nuo pat ryto juntama šiokia tokia įtampa prieš artėjančias rungtynės ir ne vien dėl to, kad jos bus lemiamos Rytui. Jos taip pat gyvybiškai svarbios ir Belgrado klubui, todėl galime tikėtis išvysti pilną buvusią Pionir areną. Į rungtynes išvykstame likus dar porai valandų iki jų pradžios. Veiksmų nesukoordinavimas nulemia tai, kad du ekipažai savo keleivius paleidžia skirtingose vietose ir kaip laikas parodys vieniems surasti kitus tampa tikru iššūkiu. Nors prie arenos atvykstame likus 1,5h iki kamuolio išmetimo, pakliūname tiesiai į 150 Partizano fanų eiseną. O mes bandome susisiekti su kitu ekipažu, tačiau tai padaryti sudėtinga, nes lietuviškos kortelės Serbijoje veikia gana prastai. Laikui bėgant pritraukiame ir pareigūnų dėmesį, kurie iš pradžių serbiškai klausia ką mes čia veikiame, o vėliau pareikalauja parodyti savo pasus. Išsiaiškinę kokiu tikslu atvykome esame palydimi iki arenos. Nors iki rungtynių dar marios laiko, aplink pilna žmonių, laukiančių eilėje tam, kad patektų į šią krepšinio šventovę. Nesulaukę kitų saviškių, pareigūnų esame priversti eiti į areną, nes ilgai būdami lauke rizikuojame sulaukti dėmesio iš vietinių. Tik tada pro langą lauke pamatome kitą dalį mūsiškių ir einame atsivesti jų. Arenos viduje vaizdas kardinaliai skirtingas nei matėme praeitais metais, kai Partizanas buvo sunkioje finansinėje padėtyje. Tuomet devyniese buvome girdimi apytuščiame Pioniriuje, o dabar jis tiesiog dūzgia kaip bičių avilys. Savo ruožtu arenos apsaugos veiksmai visiškai nekoordinuoti, kadangi iš pradžių bandėme patekti į sektorių, kuriame būname visąlaik, tačiau esame sustabdomi ir patikinami, kad ten būti negalime. Mums skiriamos vietos iškart už krepšio. Mes tik pakraipome galvas ir nesuprantame tokio sprendimo. Ar įsivaizduojate išvykos fanus apsuptus perpildytos Partizano fanų tribūnos (nors ir ne pačių aršiausių). Apsaugos nuomonė kiek pasikeičia, kai išbėgus komandai skanduojame savo klubo pavadinimą. Dalis fanų švilpia, dalis ploja mums už pasiaukojimą savo komandai. Po to iškart esame perkeliami į tarpinę zoną, kuri dalija areną pusiau. Šio padalijimo priežastis – besitęsiantys konfliktai tarp Zabranjeni ir Alcatraz subgrupuočių. Trumpai priminsime, kad konfliktai tarp šių grupių tęsiasi dar nuo 2011 metų, kai Zabranjeni buvo neįleisti į savo namų rungtynes ir apkaltino Alcatraz fanus finansiškai pelnantis iš klubo palaikymo bei ryšiais su policija. Vienintelė daina, kurią tą dieną kartu traukė abi pusės buvo „Da volim crno bele“. Aišku dėl šios priežasties jų palaikymas nebuvo toks geras koks galėtų būti, kai visa arena dainuoja kartu. Salėje pasirodant legendiniams Partizan žaidėjams D. Bodirogai, S. Djordevičiui, N. Krstičiui ir kt. arena stojasi ir juos sutinka gausiais aplodismentais. Apskritai, atmosfera arenoje tiesiog fantastiška, jokių šokėjų, skamba tik dainos apie klubą, prie kurių jungiasi visa arena, svarbiausias dalykas čia – krepšinis bei tradicijos ir meilė savo vienintelei meilei Partizanui. Tiesa, reikia paminėti, kad kryžiukų nuliukų žaidimas pertraukos metu žaidžiamas ir čia.

Yra daug dalykų, kurių galime pasimokyti iš Grobari, tačiau pagrindis iš jų – komandos palaikymas jai pralaimint. Atrodo, kad komanda krenta į duobę ir atsilieka 10 taškų, tačiau dainos skamba vis garsiau. Žaidėjui prametus baudą arena neiškeikia jo, o atvirkščiai paploja ir ragina nenuleisti rankų. Kadangi esame įsitaisę arčiau Zabranjeni, atrodo, kad jie palaiko komandą garsiau ir prie jų jungiasi visa arena, tačiau būnant kitoje arenos vietoje gali atrodyti ir kitaip. Paminėjimo verta ir jų įspūdingo grožio choreografija. Tikriausiai gražiausia ir detaliausia, kurią esame matę gyvai.

Kalbėti apie palaikymą iš mūsų pusės galime tik moralinį, kadangi tokioje atmosferoje skambėti neįmanoma. Geriausiu atveju į mus atsisukdavo 10 eilių žemiau stovintys žmonės. Pirmaujant visas rungtynes ir vėl pralaimint jų pabaigoje mūsų galvose kirba mintys galbūt kažkas mus prakeikė, kad mums taip nesiseka, tačiau paskutinis Artiomo metimas suteikė nepamirštamų emocijų pliūpsnį, kuris tai mačiusių rytfanių galvose išliks amžinai. Keista, kad net ir po pergalės sulaukiame tik keletos monetų paleistų į savo pusę, o provokacijų išvis nėra. Po rungtynių arenoje esame laikomi tik kelias minutes, po kurių traukiame atgal į hostelį. Išeiname netgi anksčiau už Zabranjeni, kurie pasilieka arenoje toliau dainuodami dainas, taip išreikšdami besąlyginį palaikymą savo klubui. Pralaimėjimus iškęsti būnant visiems drauge yra žymiai lengviau.
O mes kitos dienos rytą patraukiame namų link. Sustojimą vėl darome Vengrijoje, kurioje randame restoraną su puikiu pasiūlymu – už 8 € gauname gėrimą ir galime 2h valgyti kiek telpa. Rytfaniai kraipo galva ir prognozuoja prastą vakarą šiai kavinei, po kurio gali pasikeisti šio pasiūlymo kaina. Išragavę visą asortimentą, leidžiamės į kelią ir po bemiegės nakties pasiekiame Vilnių.

2019-01-12 Šiauliai – Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:45:20 GMT

Antra tolimiausia išvyka Lietuvoje šįkart pritraukia pilną autobusą dėl Ryto pamišusių jaunuolių. Dar du rytfaniai keliauja savo transportu, kadangi norėjo sudalyvauti sausio 13 d. aukas pagerbiančiame bėgime. Tad su tokiu skaičiumi tikėjomės sukurti ne ką blogesnį palaikymą nei Utenoje, tačiau ... Šiauliams vienareikšmiškai galime dovanoti blogiausios atmosferos LKL prizą.

Vos tik prasidėjus rungtynėms norėjosi, kad jos kuo greičiau baigtųsi. Ir visiškai ne dėl to, kad mūsų komanda žaidė prastai ar mačas buvo neįdomus. Kiekvieną sekundę, kai rungtynės būna sustabdytos, muzika leidžiama tokiu garsu, kad šnekėdamas net negirdi savęs, o pranešėjas dar prisideda su savo rėkavimais per mikrofoną taip, kad net pradeda skaudėti galvą. Jis nevengia rėkauti net ir vykstant žaidimui, taip pat Šiaulių pasamdyta būgnininkų grupelė visas rungtynes be perstojo muša savo būngus keldami triukšmą, todėl kalbėti apie bent menkiausią kokybišką garsinį palaikymą iš mūsų pusės sunku. Vaizdą kiek pagyviną baltas dresscode‘as ir didelės vėliavos, pagamintos šiame sezone. Tačiau vis tiek manome, kad tai buvo blogiausios rungtynės šiame sezone atmosferos prasme . Kiekvieną kartą mums atvykstant Į šį miestą matome vis besikeičiančią situaciją „aktyviųjų“ fanų sektoriuje. Šįkart jį sudaro apie 15-20 mergaičių iš vienos Šiaulių mokyklos. Geriau nei nieko. Tuo metu komanda gana sunkiai, tačiau įveikia Šiaulių ekipą. Džiugina sugrįžęs Krameris, kuris jau pirmose rungtynėse parodo, kad bus rimta paspirtis komandos valdymo bei žaidimo organizavimo atžvilgiu.

Kelionėje atgal kalbamės apie artėjančias euroišvykas, gyvai stebime Chelsea ir Newcastle mačą. Vienas rytfanis džiūgauja, dėl puikiai pasisekusio EPL fantasy turo, tuo tarpu kiti burbėdami skundžiasi surinktu taškų skaičiumi. Laikrodžiui dar neišmušus 23 valandos pasiekiame Vilnių ir išsiskirstome iki kitų rungtynių, kurių rezultatą šiandien jau visi žinote .

2019-01-09 AS Monaco – Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:44:30 GMT

Pirmajame Eurocup etape turėjome labai platų išvykų spektrą – paskui Rytą keliavome nuo rytų Europoje esančios Kazanės iki pirėnų pusiasalyje besidriekiančių Malagos paplūdimių. Vos sužinoję TOP16 etapo varžovus, rytfaniai pradėjo domėtis kelionių galimybėmis. Monakas, Berlynas ir Belgradas – trys kryptys, trys labai skirtingi miestai. Dabar jau galime pasakyti, jog Rytas neliks be palaikymo visuose šiuose miestuose, o tai reiškia, jog paskutinį kartą oficialiose Ryto rungtynėse B Tribūnos nebuvo 2017 metų vasario 1 dieną. Mums toks pastovumas ir atsidavimas visada buvo siekiamybė ir labai tuo džiaugiamės, didžiuojamės, jog Rytas yra vienintelis krepšinio klubas Lietuvoje, kuris turi palaikymą visose rungtynėse.

Taigi... Monakas. Tvarkaraštis išpuolė taip, jog pati brangiausia ir tolimiausia išvyka tapo pirmąja šiame etape. 5 mūsiškiai pasiskirstė į dvi grupeles. Du žmonės su keliais persėdimais į Monaką keliavo per Nicą, tuo tarpu dar trys vyrukai skrido į Bergamą ir iš ten keliavo Monako link. Šis aprašymas daugiau paremtas pastarųjų trijų žmonių įspūdžiais.

Bergamas dažniausiai lietuviams tampa tarpine stotele keliaujant po pietų Europą, tačiau pats miestas vertas dėmesio. Nekalbėsime apie istoriją ir gražų senamiestį – šiame mieste egzistuoja Italijos Seria A žaidžianti futbolo komanda „Atalanta“.

Italijoje radikalios futbolo fanų grupuotės labai dažnai remiasi politika. Daug kas turbūt girdėjote apie pastarąjį skandalą Milane, kai „Inter“ – „Napoli“ rungtynėse siauro mąstymo žmonės iš Milano įžeidinėjo juodaodį „Napoli“ žaidėją Kalidou Koulibaly. Pakankamai neįprastai šiaurės Italijai, „Atalantos“ fanų kryptis yra linkusi į kairę – jų rungtynėse galima matyti Chegewaros ženklų, o mieste randama tagų „Zona antirassista“. „Atalanta“ dar išsiskiria tuo, kad palyginus, tai yra nedidelis klubas iš 120 tūkstančių gyventojų miesto, tačiau turi labai stiprų ir gausų palaikymą.

Antradienio rytą pajudame iš Bergamo norėdami kuo greičiau pasiekti Italijos pakrantės miestelius, nes Šiaurės Italijos orai nelabai džiugina – debesuota ir šalta, o mūsų rūbai ir mintys buvo paruošti ne tam.

Vakarop pasiekiame Sanremą – miestą, garsėjantį savo muzikos festivaliu, kurio pagrindu vėliau buvo sukurta Eurovizija. Šiame mieste vis dar juntama Kalėdų dvasia, lempučių daug ir jos dega ryškiai. Akivaizdu, jog tai prabangus kurortinis miestas, kuris labai tiko mūsų išvykos nuotaikoms.

Vakarienės metu keliame po bokalą už labai gražų „Žalgirio“ pralaimėjimą, širdys dainuoja matant tą rezultatą. Ta proga įsijungiame savo facebookus, jog paskaitytume tradicinius Sportalo bei Valstybinio Tautos Fronto postus. Viena iš geriausių pramogų yra skaityti sutriggerintų kauniečių reakcijas į bet kokį leptelėjimą. Viskas pasaulyje gali keistis, bet jie – ne. Besivaikščiodami po miestą pasidarome kelias nuotraukas su Vilniaus vėliava. Kaip vienas Rytfanis pastebi – Vilniaus miesto vėliavos spalvos spindi prabanga – taip pat, kaip ir Sanremas.

Rungtynių diena! Monakas! Kaip reikia atrodyti Monake? Solidžiai! Du rytfaniai užsimeta marškinius ir prie viešbučio mėgaujasi rytine kava bei croissanais, o trečiasis pasileidžia į marškinių paieškas. Apsishopinimas vyksta sėkmingai – pilietis grįžta ne tik su naujais marškiniais, bet ir C.P Company megztuku. Nusiteikimas rimtas... Sėdame į bolidą ir matydami nuostabią panoramą bei bundančią Italiją iš lėto keliaujame į Monaką.

Pradėję kelionę po vieną prabangiausių Europos kampelių iškart pamatome malūnsparnių nusileidimo aikštelę. Dar keliaujant į Panevėžį pradėjom planuoti išvyką į Monaką, o keli kolegos internete rado variantą – atskristi į Nicą lėktuvu, o iš ten su malūnsparniu skristi į Monaką. Skrydis truktų 7 minutes ir kainuotų viso labo 160 eurų. Šie kolegos dėl darbų į Monaką keliauti negalėjo, bet mes įsiamžiname heliporte ir trumpam apgauname savo bičiulius.
Monte Carlo apžvalgą pradedame nuo prieplaukos, grožimės vaizdais ir diskutuojame kaip čia žmonės gyvena. Beskaitydami vieną straipsnį apie artėjančias rungtynes sužinome, kad kas trečias Monako gyventojas yra milijonierius. Na, panašiai ir atrodo. Eidami pro prieplauką spėliojame įspūdingai atrodančių jachtų kainas, o atėjus pietų metui išsirenkame...McDonaldą. Tai labai nuliūdina seniausią trijulės narį, kuris turi tvirtą įsitikinimą, jog išvykus į užsienį valgyti McDonalde yra nusikaltimas. Big Macas pataiso dėdės nuotaiką ir galime keliauti prie pagrindinių savo objektų.

Lipam į kalną dešimtis kartų girdėdami pono M. frazę „B***, kaip čia gerai“. Iš tiesų gerai, miesto širdyje, prie Princo rūmų, įsigyjame suvenyrų ir pasitinkame lietų, kuris šiek tiek sujaukia mūsų planus. Kadangi du iš trijų rytfanių yra cukriniai ir nėra pasiruošę niekur eiti lyjant, tai atidžiai stebime debesis ir laukiame, kol ši baisi stichija praeis. Netikėtai lietus pavirsta sniegu, o tai labai nustebina vietines parduotuvės darbuotojas. Kol mes laukiame saulės, jos fotografuoja greitai tirpstantį sniegą.

Nepraėjus ir pusvalandžiui į eterį grįžta saulė ir galime keliauti į paskutinį tašką prieš rungtynes – Monte Carlo kazino. Atitinkame šios vietos dreskodą, susimokame už įėjimą ir štai... Mes ten, kur buvo ir Džeimsas Bondas! Vienas iš rytfanių į kazino keliauti nenorėjo, sakydamas, jog „neturiu aš ten ką veikti“. Ateitis parodė, jog jis vienintelis iš trijų patalpas paliko su smulkiu minusu piniginėje. Tuo tarpu ryte apsipirkęs pilietis ima banką prie Black Jacko stalo ir greitai atperka savo rytines išlaidas.

Ramia širdimi galime keliauti prie pagrindinio kelionės tikslo. Dėl tų dviejų valandų, dėl kurių tokios kelionės apskritai egzistuoja, dėl valandų, kurios nusprendžia, ar kelionė buvo sėkminga, juokai ir linksmybės baigiasi – iš bagažinės traukiame atributiką ir judame link arenos.

Visi supratome šio mačo svarbą, apie ją diskutavome nuo akimirkos, kai susitikome oro uoste. Kaip mes norime šitos pergalės! Įdomu tai, jog Monako arena yra įsikūrusi tame pačiame pastate kaip ir futbolo stadionas, o dar įdomiau tai, kad Prancūzijos futbolo taurės rungtynės AS Monaco – Rennes vyko beveik tuo pat metu, kaip krepšinis. Dairomės ar niekur aplink nėra Thiery Henry ir neradę jo sueiname į areną.

3700 žmonių talpinanti arena yra labai jauki, būtų nuostabu kažką panašaus turėti Vilniuje. Įsitaisome už krepšio prie savosios komandos ir laukiame rungtynių. Visi tai matė, atrodė, jog pergalė yra labai arti, bet jos nebuvo. Sunku paslėpti nusivylimą ir liūdesį, padėkojam komandai, o ji mums, tačiau norisi tik keiktis. Gerai, jog esame ne Lietuvoje ir Eurocup turnyre, kitaip gautume baudą.

Laiko daug neturime, nes jau kitą rytą iš Italijos keliaujame į Vilnių, tad iškart sėdame į mašiną, kurioje netyla kalbos apie įsimintiniausias visų laikų Ryto rungtynes, geriausius žaidėjus, skaudžiausius pralaimėjimus... Naktį praleidžiame super šaltame Italijos kaimelio viešbutyje pas generolą Franco, kuris mus nubloškia į realybę ir šalčius, kuriuos galima patirti gimtinėje. Bet joks pralaimėjimas nesumažins mūsų meilės komandai ir noro žengti toliau. Mes tai pamiršome, tai jau istorija. Rytoj mes žengiame į kitą mūšį ir mūsų galvose yra tik vienas – pergalė.

2018-12-11 FIAT – Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:43:08 GMT

Su griausmu atšventę savo jubiliejinį 20-ąjį gimtadienį, grįžę po kauno išvykos bei pamiegoję vos kelias valandas, 9 rytfaniai ir pora kolegų iš Dzūkų Tankų ankstyvą gruodžio 10-osios rytą susitinka Vilniaus oro uoste. Vis dar vyraujant gimtadienio nuotaikoms, aptariamas išskirtinis šio jubiliejaus savaitgalis su visais jo renginiais.

Praėję patikras, puikiomis nuotaikomis susėdame į lėktuvą ir mintyse jau regime saulėtąją Italiją. Tačiau šias mintis greitai išsklaido lėktuvo pilotas, pranešdamas, kad dėl rūko lėktuvas kils pusvalandžiu vėliau. Keli rytfaniai jau ima nerimauti, mat kelionės pradžia buvo suplanuota minučių tikslumu, tad pagal planą lėktuvui nusileidus Bergame teturėjome vos 20 min. pasiekti savo autobusą, vežantį į Turiną. Kadangi plano B nebuvo, beliko laukti ir tikėtis, kad pilotas paspaus „gazą“ ir laiku pasieksime Bergamo oro uostą. Pajuokaujame, jog dėl visko kaltas - pilietis E., kurį europinėse išvykose, tarsi prakeiksmas, pastoviai persekioja nelaimės. Tačiau praėjus geram pusvalandžiui galiausiai pakylame bei patogiai įsitaisydami bandome šiek tiek nusnausti. Juk po tokio savaitgalio jėgų mums išties prireiks!

Lėktuvui nusileidus visų žvilgsniai iškart krypsta į laikrodžius - turime vos kelias min. suspėti į autobusą. Tenka šiek tiek pramankštinti kojas, bet savo autobusą pasiekiame laiku. Įtampai atslūgus užsiimame autobuso galą ir ramiai pajudame Turino link. Kelionė gan ilga – 3 val., tad jas stengiamasi išnaudoti poilsiui, dėl ko rytfaniui L., neradus kompanijos, tauriuosius gėrimus tenka degustuoti vienam.

Atvykę į Turiną pirmiausiai nusprendžiame ko nors užkąsti. Rastoje vietinėje užkandinėje, kurioje gaminami „Panini“ sumuštiniai, išbandome savo laimę, mat italų kalba parašytas užsakymų formas pildome, pasikliaudami vien nuojauta. Vieni lieka patenkinti savo maistu, kiti – nelabai, bet daugiau mažiau pasistiprinę jau traukiame link savo gyvenamosios vietos. Įsikūrę apartamentuose bei šiek tiek pailsėję susiruošiame turistauti. Tačiau nuovargio pakirstą pilietį L. randame dar gerai įmigusį. Nusprendę nežadinti pavargėlio, paliekame jį vieną bute, o patys patriaukiame centro link.

Antrą kartą Turine besilankanti R. praveda trumpą ekskursiją, o aplankę kelis turistinius objektus leidžiamės į maisto paieškas. Kadangi dauguma restoranų atsidaro tik 19 val., užtrunkame, kol randame veikiančią nedidelę piceriją. Užsisakant picas ir čia tenka pasikliauti nuojauta, deja, šįkart ji paveda visus. Negana to, kad liekame normaliai nepavalgę, pickepė dar liepia išeinant susitvarkyti savo stalus, atskirai surūšiuojant ir išmetant visas atliekas. Taip išknibinėtos picos šedevras keliauja tiesiai į šiukšliadėžę... Tad kitos užeigos duris praveriame jau gan nedrąsiai, spėliodami, kokie dar siurprizai mūsų laukia. Tačiau trečias kartas nemeluoja ir pagaliau šiltai bei patogiai įsitaisę aplink didelį stalą, užkandžiaudami mėgaujamės pirmuoju vakaru Turine. Nuotaiką dar labiau pakelia atsikėlęs ir nieko bute neradęs kolega, kuriam panorus išeiti į miestą tikru iššūkiu tampa buto durų įveikimas. Padėję išspręsti durų užrakinimo klausimą toliau turistaujame, grožėdamiesi vakarinio miesto panorama nuo Cappuccini kalvos. O sugrįžę bei dar šiek tiek panaktinėję keliaujame miegoti, mat rytoj laukia dar daugiau pramogų.

Atsikėlę bei pasiskirstę į kelias grupeles išsiruošiame į miestą. Papusryčiavę patraukiame link Turino simbolio - Mole Antonelliana bokšto, tačiau šis antradienį nedirba, tad negaišdami laiko pasiryžtame įveikti Superga kalną. Nenorėdami nusileisti kiekvienoje euro išvykoje į aukštumas lipantiems rytfaniams, Dzūkų Tankai paduoda gerą tempą, tad jau netrukus statusis kalnas priverčia daryti pirmąjį sustojimą. Atgavę kvapą bei atsigaivinę kopiame toliau ir dar po kelių sustojimų galiausiai išvystame kalno viršukalnėje stūkstančią Superga baziliką. Pasigrožėję vaizdu nuo kalno bei pasidarę kelias nuotraukas netikėtai aptinkame legendinei Italijos komandai, 1949 m. gegužės 4 d. tragiškai lėktuvo katastrofoje žuvusiai „Grande Torino“, atminti skirtą vietą, gausiai nužymėtą įvairių futbolo fanų grupių lipdukais bei šalikais. Palikę šią didelį įspūdį sukėlusią vietą bei nusileidę nuo kalno nuvykstame prie „Juventus“ stadiono.

Iki krepšinio mačo turėdami dar kelias valandas, jas išnaudojame poilsiui lovose. Atgavę jėgas visi kartu patraukiame link „PalaRuffini“ arenos.
Gan greitai pasiekę areną, lengvai praeiname apsaugos patikrinimą ir štai mes jau viduje. Išsikabinę vėliavas laukiame rungtynių pradžios. Prie jau stovinčių rytfanių prisijungia vietiniai lietuviai ir iš Londono palaikyti „Rytą“ atvykę emigrantai. Bendrai mums skirtame sektoriuje - 26 žmonės. Palaikymas pirmoje rungtynių pusėje - neblogas, puikiai girdimas tiek arenoje, tiek prie tv ekranų. Vienas emigrantas taip nuoširdžiai stengėsi dainuoti mūsų dainas, nežinodamas žodžių, kad dažnai ne vietoje įstodamas sukeldavo ne tik šypseną, bet ir didžiulį juoko pliūpsnį. Tačiau negalime pykti, mat pilietis stengėsi palaikyti mūsų mylimą klubą, kiek įmanydamas.

Verta pažymėti ir tai, kad nuostabiai aikštelėje žaidęs Roko, net nuo atsarginių žaidėjų suolelio ragino mus dar garsiau palaikyti „Rytą“. Tai tik parodo, koks svarbus komandai yra palaikymas ir kaip jis motyvuoja žaidžiant!

Nors rungtynių pradžia nuteikė gan optimistiškai ir atrodė, jog bus pasiekta lengva pergalė prieš grupės autsaiderius, kaip turbūt jau įprasta, komanda galiausiai mums sudegina ne vieną nervų ląstelę iki pat pratęsimo pabaigos. Vis dėlto pergalė – pasiekta, komanda užsitikrino vietą kitame etape. Tai reiškia, kad rytfaniai neapsiribos vien pirmu etapu, Rytas turės mūsų palaikymą ir antrame etape.

Po rungtynių einame pasitikti komandos ir pasveikinti su pergale. Šalia arenos tvoros taip pat laukė ir plakatą paruošę keli italai, atvykę pasveikinti Sutton tiesiai iš Trento. Kaip ir buvo tikėtasi, Instagramo žvaigždę labiau sudomino italai nei 2000 km dėl komandos atvykę rytfaniai. Kiek ilgėliau pabendravome su Arnu Butkevičiumi, aptarėme būsimus varžovus kitame etape, komandos rezultatus bei gimtadienio įspūdžius. O likusiai komandos daliai esame tiek pat įdomūs, kiek socialinio tinklo žvaigždei...

Išlydėję komandos autobusą, skubame į apartamentus atgauti mačo metu atiduotas jėgas, mat po gerų 4 val. jau teks ruoštis planuotai kelionei į Milaną.
Kitą dieną apžiūrėję mados sostinės žymiausius objektus, nuėję ne vieną dešimtį kilometrų, vakarop jau skubame į Bergamo oro uostą. Laikas oro uoste neprailgsta ir po poros valandų mes jau lėktuve. Kadangi tuo pačiu reisu skrido ir „Ryto“ komanda, lėktuvo stiuardesė ne kartą pasveikino mūsų klubą iškovojus pergalę bei palinkėjo sėkmės kitame etape.

Išvargę, bet laimingi, patyrę daugybę įspūdžių, juodai baltai raudoni vėlų trečiadienio vakarą pasiekia Vilnių. Atsisveikinę su bendražygiais visi patraukia namo ilsėtis ir planuotis būsimas išvykas.

Jau šį sekmadienį (gruodžio 23 d.) pradėsime šventes Panevėžyje. Kalėdinė nuotaika, karštas vynas ir daugybė įspūdžių – garantuoti! Prisijunk ir Tu, registruokis išvykai į Panevėžį ir jau šį sekmadienį keliauk kartu su mumis!

B Tribūnos 20 gimtadienis Žalgiris - Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:42:08 GMT

20-ojo B Tribūnos gimtadienio laukėme labai ilgai ir idėjas jam pradėjome generuoti dar vasarą, sužinoję, kad vėl žaisime su amžinu priešu. Viena iš pirmųjų minčių – turime jį atšvęsti galingai.

Prisiminėme visus prieš tai vykusius gimtadienius ir nusprendėme, kad šįkart organizuosime koncertą. Ilgai galvojame kokias grupes kviesime, ar apsiribosime tik lietuviškais atlikėjais, ar kviesime kažką iš užsienio, tačiau dėl numatomos gausybės veiklos nutarta kviesti rytfaniams jau gerai pažįstamas grupes. Rezervuojamas vienas iš sostinės klubų, o atlikėjai gana geranoriškai sutinka prisidėti prie mūsų kuriamos šventės.

Tuo tarpu kiti rytfaniai, pasiskirstę darbais, organizuoja išvyką. Užsakinėjama atributika, autobusai, planuojama eisena. Darbų daug, tačiau idėjų dar daugiau ir galime sakyti, kad visų jų įgyvendinti nepavyko ir jas pasiliekame ateičiai.

Gruodžio 8-oji iš tikrųjų yra ypatinga kiekvienam rytfaniui. Vos tik atsikėlus ryte apima toks smagus jausmas, lyg atrodytų, kad tai tavo paties antrasis gimtadienis. Siunčiami sveikinimai vieni kitiems, dalijamasi senais prisiminimais ir nuotraukomis.

Šį rytą keli rytfaniai išsiruošia į Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kur aplanko ten esančius vaikus ir įteikia mūsų surinktas dovanas. Nors Lietuvoje taip švęsti gimtadienis dar nėra įprasta, tačiau tikime, kad tai taps gražia mūsų tradicija. Manome, kad būdami Ryto fanų bendruomenės nariais turime padėti visuomenei ir tiems, kam tos pagalbos labiausiai reikia.

O į koncerto vietą pirmieji rytfaniai renkasi jau 13 h, kadangi reikia paruošti patalpas būsimai šventei. Jau nuo pat pietų aplink klubą sukinėjasi pareigūnai, pasirodo, norintys išsiaiškinti, kada prasideda koncertas, esą jiems įsakyta saugoti viešąją tvarką aplink klubą. Mes nieko prieš tai neturime ir po trumpo pokalbio policija pasišalina iki vakaro. Paskutinei grupei dar vis atliekant soundcheką, klubas pradeda pildytis. Smagu sutikti senus draugus, su kuriais praleista tiek daug neužmirštamų akimirkų palaikant Rytą išvykos varžybose.

Besirenkant rytfaniams sulaukiam ir smagios staigmenos. Mus aplanko į Kauną neišvykęs Margiris Normantas. Esame jam dėkingi už tai. Po truputį vakarėlis įsisiūbuoja ir į sceną lipa Paulius Ambrazevičius. Standup‘as abejingų nepalieka ir net patys rimčiausi rytfaniai išspaudžia šypseną. Po to į sceną kviečiamas bene žinomiausias mūsų triBūnos atstovas Staučė ir „Kitokių pasikalbėjimų“ formatu vyksta pokalbis apie visą jo gyvenimą (tikimės, niekas už tai nepaduos į teismą). Publika juokiasi iki ašarų ir plojimais palydi kalbinamąjį, kuris netrukus grįžta į sceną su savo grupe Šizofrenija.

Vakarėlis įsisiūbuoja, skamba senai girdėtos dainos ir keletas naujų. Pasirodymą vainikuoja „Tu žinai ką tau jaučiu“ daina, per kuria rytfaniai tiesiog išprotėja ir, kaip teigia Šizofrenija, tai buvo vienas geriausių jų koncertų apskritai.

Po jų į scena lipa Toro Bravo, turbūt laukiamiausia vakaro grupė. Ji sutraukia didžiausią žmonių skaičių į šokių aikštelę ir pogo vyksta pilnu pajėgumu.
Toliau - Tavo Tėvas, rytfaniai traukia lengvai įsimenančius priedainius kartu su atlikėjais. Daina „Broliai“ išjudina net ir jau labai nuvargusius klausytojus priversdama juos šokinėti.

Vakaro pabaigoje scenoje pasirodo Banginis su Jama. Žodžiai liejasi laisvai aktualiomis temomis nuo policijos darbo iki kitos dienos priešininkų. Taigi, galime teigti, kad vakarėlis pavyko, nors ir baigėsi kiek anksčiau nei įprasti vakarėliai, dėl rytoj ganėtinai anksti vykstančios išvykos.

12 valandą rytfaniai renkasi prie Siemens arenos ir užpildo 9 jiems skirtus autobusus. Laisvų vietų atsiranda tik kelios, todėl džiaugiamės, kad viskas pavyko optimaliai išnaudojant resursus. Su policijos palyda autobusų kolona juda kiaurai per visą miestą, nestodama net ir prie raudonų šviesoforo signalų. Vaizdas išties įspūdingas. Autobusuose išdalinami šalikai bei bilietai i rungtynes.

Sustojimas daromas Žiežmariuose, kuriuose visi sustojame ir išklausome užvedančios vieno iš rytfanių kalbos. Taip pat pasimokame keletą naujausių mūsų dainų. Sustojimo metu net ir policininkai išsitraukia savo mobiliuosius telefonus ir pradeda mus filmuoti ir visiškai ne dėl to, kad darome kažką negero.
Kiek vėluodami pasiekiame Kauną ir su papildoma palyda keliaujame link eisenos pradžios vietos. Ten mūsų laukia dar apie 50 savo transportu atvykusių rytfanių bei vyrukai iš Vakarų bangos ir kartu sustoję pradedame eiseną. Šį kartą, subjektyviais vertinimais, ji gavosi geresnė nei pernai dėl to, jog turėjome galimybę žygiuoti keliu ir taip sustoti plačiai. Dėl šios priežasties net ir eisenos gale buvo galima girdėti ką sako užvedinėtojas ir mušamo būgno garsas neatskriejo kartu su aidu. Ant tilto į areną, kaip ir praeitais metais, degame pirotechniką ir sukuriame dar vieną įspūdingą šou.

Nieko nelaukiant pradedame įeidinėti į areną, kadangi reikia pasiruošti būsimai choreografijai, o laiko lieka nedaug. Visi žmonės be nesklandumų suleidžiami per maždaug valandą ir likus 15 minučių visi laukia dar vieno nepamirštamo reginio. Sugiedoję himną keliame choreo. Joje – vainike pavaizduotas mūsų logotipas su karūna, simbolizuojančia mūsų karaliavimą Lietuvos fanscenoje. Iš abiejų pusių keliami 375 šalikai, vienai pusei atsukus užrašą mūsų garbė, kitam datas 1998-2018, simbolizuojančias mūsų jubiliejų.

Norime išreikšti dar vieną mintį apie aktualią patyčių ir keiksmažodžių temą. Nors ir yra bandoma kovoti su jais darant įvairias propagandines reklamas, kai žaidėjai ragina fanus komandą palaikyti be keiksmažodžių ir patyčių, priešų klubas pranešėjo raginamas bando šaipytis iš mūsų choreografijjos, taip sukeldamas įaudrintą publikos reakciją. Žodžiu - kalbama viena, daroma kita, tačiau mes tuo nesiskundžiame. Manome, kad klubai ir lyga, bandydama sukurti taip vadinamą „šeimos“ atmosferą arenose pati šauna sau į koją, nes naikindami bet kokią priešpriešą tarp klubų sunaikins ir atmosferą, dėl kurios tos šeimos ir kiti žiūrovai ateina į rungtynes.

Net ir visai arenai skanduojant taip vadinamą vikingų skanduotę esame girdimi, nors mūsų ir yra 20 kartų mažiau nei priešininkų. Tiesa, ir vėl sunku suskaičiuoti žmones, palaikiusius komandą kartu su mumis, tačiau apytiksliais skaičiavimais šįkart žmonių buvo daugiau, tačiau dėl kai kurių piliečių nesugebėjimo apsivilkti raudonų marškinėlių neatrodėme taip įspūdingai ir masyviai, kaip galėjome atrodyti.

Mačo metu palaikymas, kad ir kaip mums nesinorėtų, stipriai priklauso nuo komandos pasirodymo aikštėje ir banguoja kaip Baltijos jūra. Tačiau galime pasidžiaugti, kad pralaiminėjant dviženkliu skirtumu mes nenutylame ir po užvedančių aktyviausių žmonių kalbų parodome, kad esame kartu su komanda, tol, kol ji nepasiduoda. Po rungtynių pliaupiant lietui laukiame žaidėjų autobuso ir parodome, kad esame kartu su komanda bei palinkime sėkmės artėjančiose rungtynėse Italijoje. Na, o mes nieko nelaukdami grįžtame į savo mylimą miestą Vilnių.

Grįžę iš kauno ir praleidę savo lovose vos kelias valandas, keli rytfaniai išvyksta į Turiną – didžiulė pagarba jiems. Taip pat norime padėkoti žmonėms, grįžusiems į Lietuvą iš Švedijos, Norvegijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos tik dėl B Tribūnos gimtadienio išvykos. Mums svarbioje išvykoje apsilankė ir VB bei DT, ačiū jiems! Ačiū visiems važiavusiems ir tikimės, kad ši išvyka duos papildomą impulsą mūsų judėjimui, kaip ir praeitais metais, pritraukdama didelį skaičių aktyvių naujokų.

Kita išvyka į Panevėžį prieš pat Kūčias ir ten turime surengti ne ką prastesnį pasirodymą nei pernai.

2018-11-21 Skyliners – Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:40:50 GMT

Liepos mėnesį ištraukus Europos Taurės burtus sužinojome, kad pakliuvome į labai margą grupę su komandomis praktiškai iš kiekvieno Europos kampelio. 5 krepšelis mums davė Frankfurto „Skyliners“, klubą, po 6 sezonų pertraukos sugrįžusį į antrą pagal stiprumą senojo žemyno turnyrą. Komanda, nerodanti gerų rezultatų vietiniame fronte, tačiau surinkusi įdomią sudėtį rytfaniams atrodė saldus grobis.

Frankfurtas – vilniečių iki šiemet dar neaplankytas taškas, iš karto po burtų ceremonijos sudomino nemažą kiekį rytfanių. Tai lėmė ir faktas, kad lėktuvo bilietus buvo galima įsigyti už keliasdešimt eurų. Pradėta registracija tik patvirtino spėliones. Jau rudens pradžioje buvo aišku, kad Frankfurtas taps masiškiausia B TriBūnos euroišvyka per visą istoriją.

Šlapią Lapkričio 20-osios pavakarę, puikiomis nuotaikomis į Vilniaus oro uostą sugūžėję B TriBūnos nariai bei Dzūkų tankai patraukia į Europos finansų sostinę. Apie 2 valandas trukęs skrydis neprailgsta, mat daugiau nei pusė lėktuvo užpildyta juodai-baltai-raudonais. Nuvykus į Vokietiją mus pasitinka Palangos oro uosto dydžio (Hahn) oro uostas, kuris pagrinde aptarnauja krovininius lėktuvus. Sulaukiame mūsų užsakyto autobuso ir pajudame į Frankfurtą, kuris nuo mūsų atvykimo vietos yra už 150km. Kelionės metu skamba ne viena gerai pažįstama B TriBūnos ir Dzūkų tankų daina, o vairuotojas demonstruoja neeilinę kantrybę. Atvykstame į viešbutį, užsiregistruojame ir keliaujame susipažinti su naktiniu Frankfurtu ir pasitikti bičiulius, kurie į išvyką atvyksta iš Varšuvos.

Rungtynių dieną rytfaniai tęsia pažintį su Vokietijos miestu ir likus trims valandoms iki rungtynių susitinka pagrindinėje miesto aikštėje nusifotografuoti. Įsiamžinus visi kartu traukiame prie arenos, kuri yra Fraporto rajone.

Nuvažiavę nemažą atstumą miesto traukiniu pasiekiame miesto dalį, kuriame yra įsikūręs „Skyliners“ klubas. Nuo stoties darome eiseną link arenos, o tunelyje po geležinkeliu degame fajerius. Neužilgo pasiekiame areną ir be didesnių problemų praeiname patikrą.

Susirenkame mums skirtame sektoriuje šalia mūsų komandos žaidėjų suolelio. Užvedame komandą apšilimo metu skanduotėmis ir dainomis bei nekantriai laukiame rungtynių pradžios. Viso sektoriuje 50 Rytas Ultras narių, 8 mūsų draugai iš Alytaus ir virš 20 iš Vilniaus atvykusių bei vietoje prisijungusių Ryto fanų, taip pat ir vietos lietuviai.

Komanda startuoja galingai ir vakarėlis tribūnoje vyksta pasiutusiu tempu. Tiesa, kaip ir daugumoje Vokietijos arenų palaikyti trukdo „vėduoklių“ bei būgnų keliamas triukšmas priešininkų atakų bei gynybos metu. Ilgosios pertraukos metu su mumis ateina pasikalbėti „Skyliners“ klubo darbuotojas, kuris tikina tokios minios išvykos sirgalių šioje arenoje dar nematęs.

Trečiame kėlinyje komanda užstringa ir iššvaisto turėtą persvarą. Galiausiai, patiriame skaudų pralaimėjimą.

Po rungtynių pasitinkame komandą prie autobuso, pasišnekučiuojame su žaidėjais. Vienas iš sunkiai ant kojų besilaikančių pižonų užsipuola trenerį Adomaitį, dėl ko vėliau pastarajam tenka atsiprašinėti. Padėkojame komandai už kovą ir skanduotėmis palinkime gero kelio.

Kitą rytą keliaujame namo – vykstame į oro uostą, o iš ten – į Vilnių. Pavakary nusileidžiame mylimiausiame mieste ir skubame namo.

2018-11-07 Unicaja – Rytas

pauliuspuz@gmail.com (B Tribuna) — Wed, 05 Apr 2023 12:39:39 GMT

Po nuotykių Juodkalnijoje trys dvigubą išvyką pramušti pasiryžę rytfaniai keliauja tiesiai į Barseloną, kur jau kitą dieną sulaukia atskrendančių dar trijų vilniečių. Nors mūsų tikslas – Europos taurės rungtynės - Malagoje, tačiau atvykę į Ispaniją negalėjome praleisti progos aplankyti Barselonos.

Tad vakare visiems susitikus prie Nacionalinių rūmų keliaujame pasigrožėti įspūdingu reginiu – magiškuoju Montžuiko fontanu. Šis vandens, šviesų ir muzikos šou pritraukia galybę turistų, todėl įspėti apie aktyvius kišenvagių siautėjimus Barselonoje, neleidžiame sau per daug atsipalaiduoti. Kiek pasivaikščioję dauguma pasirenka vakarą pratęsti kuriame nors iš vietinių barų, o du keliautojai prisiminę praeitų metų pabaigoje Paryžiuje turistaujant per vakarą įveiktus 30 km ir šįkart prieš miegą prasuka panašų dviženklį kilometrų skaičių, tad savo lovas pasiekia jau paryčiais.

Kitą dieną, apžiūrėję kerinčią šv. Šeimynos bažnyčią, suvilioti gero oro ilsimės prie jūros ir, nors vanduo jau nebe šiltas, neapsieiname be maudynių. Vėliau patraukiame link Camp Nou stadiono, paskutinei dienai palikę Guelio parką ir Tibidabo kalną.

Saulėtos ir vasariškai šiltos dienos veikia keliautojų nuotaiką, tad visi puikiai nusiteikę pasijunta lyg tikri atostogautojai... Neapseiname ir be ilgas distancijas mėgstančio išvaikščioti piliečio E. traukimo per dantį, nusprendę, jog gruodžio 9-ąją kauną jis greičiausiai taip pat pasieks pėsčiomis.

Kol kai kurie skundžiasi nuo daugybės juoko jau skaudančiais pilvais, vienam rytfaniui darosi visai nebejuokinga – šaltas jūros vanduo ir didelis fizinis krūvis, per dieną vidutiniškai įveikiant po 30 km, daro savo, tad įtardamas artėjantį infarktą nuolatiniais būgštavimais draugams sukelia tik dar daugiau juoko, mat padarome išvadą, kad tokiu būdu jis siekia išvengti tolesnio turistavimo. Kaip vėliau paaiškėja, mūsų išvada buvo klaidinga ir grįžęs į Lietuvą šis rytfanis keliauja tiesiai į ligoninę, kur jam diagnozuojamas širdies nervų uždegimas.

Daug vaikščioti nenusiteikę vilniečiai 15 min. praleidžia, funikulieriumi kildami į Tibidabo kalną, o du pramuštgalviai, bandydami pateisinti savo vardą, per gerokai ilgesnį laiką kalno viršūnę pasiekia pėsčiomis, pakeliui dar gėrėdamiesi laukine gamta bei sutikdami jos gyventoją – šerną.

Pasidarę bendrą nuotrauką bei pasigrožėję nuo kalno atsiveriančia viso miesto panorama, grįžtame žemyn į miestą, kas funikulieriumi, o kas vėl pėsčiomis, susitarę vakare visi kartu susitikti, mat bandysime nueiti pažiūrėti Espanyol-Athletic Bilbao futbolo mačo.

Deja, vakaras baigiasi kitaip. Dar kartą įsitikiname, jog budrumo nevalia prarasti niekad, mat hostelio kambaryje gan atviroje vietoje ant savo lovos kelioms akimirkoms palikta piniginė, nepasaint kambaryje likusių mūsiškių, apsukriems ilgapirščiams tampa geru grobiu. O ryte laukiantis skrydis į Malagą visai nedžiugina su pinigais piniginėje ir buvusius dokumentus praradusio vilniečio. Kelios valandos, praleistos bergždžiai belaukiant turinčių atvykti pareigūnų, paskatina vilniečius patiems vykti į netoliese esantį komisariatą, mat norint gauti laikiną asmens dokumentą – reikalinga pažyma iš policijos. Artimiausias Lietuvos konsulatas yra Valencijoje, tad savo kelionės planus priverstas pakeisti nelaimėlis pasiryžta jau 1 val. nakties autobusu pajudėti Valencijos link. Atsisveikinęs su miegoti einančiais draugais vyrukas išvyksta į autobusų stotį, iš kurios po valandos sugrįžta atgal, mat nebebuvo galimybės nusipirkti bilieto į reikiamą autobusą. Iki 2 val. nakties iš naujo perkūrę planus ir internetu nupirkę bilietą į rytinį autobusą galiausiai einame ilsėtis, mat vos po kelių valandų jau keliamės ir ruošiamės iškeliauti: pilietis E. traukia į autobusų stotį, o 3 draugai – tiesiai į oro uostą, iš kur skrenda į Malagą, kur prie jų po pusdienio žada prisijungti ir vėliau išskrendantys likę du keliautojai.

Atvykę į Malagą skubame pusryčiauti, tačiau neskubančios atsidaryti kavinės paskatina prasieiti miestu ir susipažinti su pagrindiniais objektais. Atidavę duoklę tuštiems skrandžiams keliaujame pas mūsų jau laukiančią buto šeimininkę, kuriai viską aprodžius tiesiog krentame į lovas ir džiaugiamės ispaniškaja siesta. Sulaukę iš Barselonos paskutinių išvykusių vilniečių papietaujame šalia esančioje kebabinėje, kuri dėl skanaus maisto bei gerų kainų tampa šios išvykos atradimu.

Apėję miestą vakarojame savo apartamentuose, laukdami iš Valencijos grįžtančio kolegos, turinčio pasirodyti apie vidurnaktį. Kad laukimas neprailgtų, vyrukai ragauja tauriuosius gėrimus, kurių pasipildyti patraukia į parduotuvę, pakeliui netyčia užsukdami į vieną, vėliau ir į kitą bariuką. Ten pasisėmę neišdildomų įspūdžių skuba jais pasidalinti su ką tik atvykusiu, Valencijoje laikiną asmens dokumentą pasidariusiu, draugu.

Grįžę į butą suprantame, kad šiandien įspūdžių visiems jau gerokai per akis, todėl keliaujame ilsėtis. Kitą dieną iki mačo vieni apsiriboja pakilimu į Gibralfaro kalną, nuo kurio apžvalgos aikštelės pasidairę į miestą patraukia ilsėtis prie jūros, kai tuo metu kiti paskiria daugiau laiko turistavimui, aplankydami Gibralfaro pilį, Alcazaba tvirtovę bei kitus lankytinus objektus.

Vakare patraukiame link „Palacio De Deportes José María Martín Carpena“ arenos, kurią pasiekę dar neskubame vidun, mat dar laukiame 5 prie mūsų prisijungsiančių bičiulių. Patekę į areną jau žvalgomės po sektorius, kur geriau būtų įsikurti. Radę tinkamą vietą ir išsikabinę vėliavas, pradedame skanduoti, dėl ko iškart sulaukiame vietinių žiūrovų švilpimo bei nepageidaujamo apsaugos darbuotojų dėmesio. Jų reikalavimu ne kartą tenka keisti savo dislokacijos vietą bei perkabinti vėliavas, kurios, jų teigimu, neatitinka numatytų arenos reikalavimų, mat turi būti ne ilgesnės nei 1,5 m., tačiau kitoje arenos pusėje esančių tautiečių trispalvė, gerokai savo ilgiu pranokstanti šiuos reikalavimus, kažkodėl apsaugai neužkliūva, matyt, dėl to, kad joje nėra žodžio „ultras“... Nepaisant šių neigiamų emocijų esame maloniai nustebinami arenos žiūrovų, kurie emocingai palaiko savo komandą, reaguodami į įvykius aikštelėje bei nevengdami jungtis prie ilgesnių dainų, nesvarbu, kokio amžiaus ir socialinės padėties bebūtų, ar tai antrame aukšte sėdintis 5-iametis, ar VIP ložėje įsipatoginęs 80-metis, visi drauge jungiasi prie dainų, taip sukurdami išties gerą atmosferą.

Pagal galimybes savo komandą palaikome ir mes, net ir po pralaimėto mačo neskubėdami skirstytis, o bendrai lauke pasitinkdami komandą. Atviro ir šilto bendravimo dėka jaučiamės esantys gražios, vieningos Ryto bendruomenės dalimi. Dėkojame treneriui už nuoširdumą ir pasitikėjimą, išreiškiame 100 proc. palaikymą jam ir žaidėjams bei stengiamės juos motyvuoti, ragindami nenustoti kautis ir nepalūžti psichologiškai sunkiomis akimirkomis.

Ketvirtadienio rytą atsisveikinę su Malaga keliaujame į oro uostą, kur mūsų laukia skrydis į Londoną, o iš ten – į mylimą Vilnių. Deja, ir šįkart neapsieita be nesklandumų. Iš Valencijos į Malagą su laikinu asmens dokumentu atskridusį rytfanį praleidžia pro pasų ir asmens tapatybės kortelių patikros punktą, tačiau prie patikros į lėktuvą jis jau yra užlaikomas. Laiko nėra, lėktuvas ruošiasi kilti, o darbuotoja dar bando telefonu aiškintis, ar gali praleisti su tokiu dokumentu. Galiausiai pareiškia, kad ne, šio keleivio nepraleis. Keliame triukšmą dėl tokios situacijos absurdiškumo, tačiau padėti draugui niekuo negalime, esame priversti sėsti į lėktuvą, tad naiviai tikimės, jog viskas išsispręs operatyviai ir iš Londono į Vilnių jau grįšime kartu.

Nors žinia, kad Malagoje likęs rytfanis gavo bilietą į kitą, po geros valandos esantį skrydį, išties nudžiugina, suprantame, jog šansų, kad spės atskristi laiku, yra labai mažai. Nes skrydis iš Malagos į Londoną trunka 3 val., o Londone iki skrydžio į Vilnių teturime 4 val. Todėl ir šįkart tenka nusivilti... Piliečiui E. nusileidus Londone mes jau laukiame eilėje į savo lėktuvą ir nelaimėliui draugui tegalime pamojuoti iš toli kaip tie beržynėliai, iš šios išvykos hitu tapusios Mango dainos „Beržynėliai“.

Vėlyvą vakarą pasiekiame šaltai niūrų Vilnių, gaubiamą tiršto rūko, dėl kurio kai kurie lėktuvai nukreipiami į kitus oro uostus. Džiaugiamės, kad bent šiuo atveju mums pasisekė ir jau keliaujame namo, o penktadienio popietę namus galiausiai pasiekia ir paskutinis, daugiausiai visko šioje dviguboje išvykoje patyręs rytfanis.

2018-10-31 Mornar – Rytas

pauliuspuz@gmail.com (B Tribuna) — Wed, 05 Apr 2023 12:38:37 GMT

Kelionė į Baro miestelį prasideda dar likus 4 dienoms iki rungtynių – vėlų sekmadienio vakarą 7 keliautojai iš Vilniaus patraukia į Briuselio Šarlerua oro uostą. Šis Belgijos miestas yra puikiai žinomas Lietuvoje tik dėl krepšinio – būtent jame „Rytas“ iškovojo savo pirmąją Uleb taurę. Vos išlipę iš lėktuvo vilniečiai skuba Spiroudome arenos link ir jos apylinkes papuošia teisingų spalvų lipdukais.

Jau kitos dienos popietę rytfaniai dar kartą sėda į lėktuvą, šįsyk nuskraidinsiantį į Podgoricą. Kelių valandų skrydis neprailgsta ir pasiekiame Juodkalnijos sostinę. Antrąją kelionės dieną praleidžiame būtent šiame mieste.

O jis ypatingai nesiskiria nuo bet kurio kito Balkanų regiono miesto – pilki pastatai, Kalvarijų turgaus apylinkes primenantys kvartalai ir iš bet kurios miesto vietos matomi kalnai. Įsikūrę savo apartamentuose patraukiame vakarieniauti. Kainos vietiniuose restoranuose neitin skiriasi nuo Vilniaus, nors minimalus atlyginimas Juodkalnijoje mažesnis 150 eur.

Pasisotinę ir vieno nesulaikomo rytfanio vedini nutariame pasiekti tolumoje ant kalno šviečiantį objektą, panašų į televizijos bokštą. Nutariame iš principo nesinaudoti žemėlapiais ir kelio ieškome patys. Nužingsniuojame per 5 kilometrus, tačiau mūsų matomas objektas nė kiek nepriartėja, todėl pilietis E. nutaria trumpinti kelią. Pradedame eiti pievomis ir krūmynais, pakeliui sutinkame ežį, kuris sutinka įsiamžinti su „On Tour“ lipduku.

Galiausiai pasiekę kalno papėdę ieškome būdo į jį įkopti, tačiau kelią pastoja vynuogynai ir tvoros. Apėję dar pora kvartalų randame neužtvertą sklypą ir kirtę jį pradedame stačiai lipti į kalną. Šlapia žolė, slidžios uolos ir viso labo viena spygliuota tvora nesulaiko rytfanių, tad po kelių valandų vargo pasiekiame kalno viršūnę, nuo kurios atsiveria puiki panorama.

Pailsėję nutariame į miestą grįžti Taxi, tad ant kalno sutiktų vietinių paprašome pagalbos. Nors pradžioje sunkiai pavyksta rasti angliškai kalbančių piliečių, vienas jų ne tik iškiečia taxi, bet ir garsiai kelis kartus sušunka „Šiškauskas“. Palinkėję jam gražaus vakaro sugrįžtame į savo laikinuosius namus ir vakarą skiriame vietinio paveldo degustacijai.

Trečios kelionės dienos rytas mus pasitinka labai stipriu lietumi. Nepaisant to, keliaujame į Podgoricos traukinių stotį, iš kurios vyksime į Baro miestą. Stotis pasitinka šlykščiu kvapu, tad įsigiję bilietus susėdame į traukinį ir po geros valandos kelio atvykstame į Barą.

Baras – maždaug 16 tūkst. gyventojų turintis kurortinis miestelis, vienas didžiausių uostų Juodkalnijoje. Čia rungtyniaujanti komanda „Mornar“ gyvuoja nuo 1974-ųjų, bet didžiausia klubo pergalė – praėjusiais metais iškovotas šalies čempionų titulas, nutraukus ilgametį Podgoricos „Budučnost“ dominavimą.

Taigi, atvykę į Barą įsikuriame savo apartamentuose, iš kurių atsiveria vaizdas į visą miestą ir jo apylinkes. Vos pasidėję daiktus ir pagauti to paties piliečio E. azarto kopti į kalnus, patraukiame į dar vieną viršukalnę. Tiesa, čia reikalai kur kas sudėtingesni nei Podgoricoje – perlipame ne vieną tvorą, braunamės pro krūmus ir erškėtrožes, lipame stačiomis uolomis, tačiau viršūnės nepasiekiame. Su šortais į kalnus lipę rytfaniai atsiperka subraižytomis kojomis ir kruvinomis rankomis.

Grįžtant namo pakeliui sutinkame šunį, kuris nutaria mus sekti. Pavadiname jį ir pasiimame su savimi. Papietavę ir išsiskalbę savo batus, kurie po žygio į kalnus tampa nebetinkami avėti, trys rytfaniai ir šuo nutaria aplankyti Baro senamiestį. Kadangi batai šlaputėliai, vienas iš rytfanių apsiauna paplūdimio šlepetes, o kitas į pasivaikščiojimą leidžiasi... basas. Nuėjus gerus kelis kilometrus basasis įsigija ligoninės stiliaus kambarines šlepetes, o tai sukelia ir pardavėjos, ir kartu ėjusių rytfanių juoką.

Deja, bet priartėjus Baro centrą, mus palieka šuniukas. Jis, nutaręs apuostyti didelius vartus, iš už jų sulaukia garsaus kelių šunų lojimo ir deda į kojas taip greitai, kaip žaliai balti berniukai prie Rimi parduotuvės. Pilietis K. negali susitaikyti su netektimi, tad grįžtant dar nuperka dešros keturkojui, tačiau jo neberanda.

Rungtynių diena mus pasitinka 23 laipsnių šiluma, tad nieko nelaukdami keliaujame į paplūdimį. Jūros vanduo dar siekia 16-17 laipsnių, tad išsimaudome ir papuošiame Barą lipdukais. Pasidarome keletą nuotraukų ir likus kelioms valandoms iki mačo ateiname prie Topolica Sport Hall arenos, kurioje šįvakar pergalės sieks mūsų komanda. Pasitinkame žaidėjus, palinkime jiems sėkmės. Prie arenos sutinkame lietuvių šeimą iš Austrijos, kurie keliaudami po Balkanus nutaria aplankyti „Ryto“ rungtynes, tačiau kažkodėl vilki žalgirio atributiką. Pasišnekame su jais ir po gana griežtos patikros patenkame į areną.

„Mornar“ sirgaliai nesivargina palaikyti komandos, nors sąlygos arenoje tam tiesiog nuostabios. Vos įėję į areną kelis kartus paskanduojame savo miesto ir komandos pavadinimą. Arenoje susirenka apie 1500 žiūrovų, o 7 rytfaniai čia tampa girdimiausi. Be didesnių pauzių palaikome komandą, o ilgosios pertraukos metu „Mornar“ talismanas mums padovanoja šio klubo šaliką ir kepurę. Po pertraukos „Rytas“ įjungia aukštesnę pavarą ir nušluoja varžovus, galingai atliekame „Pirmyn, Vilniečiai“ ir pasitinkame komandą prie arenos.

Po rungtynių nuotykiai nesibaigia - apsilankome vietiniame TopSporte, kuriame atsiimame laimėjimus už savo komandos pergalę, o trylikametis čigonas pasiūlo įsigyti žolės. Balkanai antrus metus iš eilės pasiūlo veiksmo gatvėse. Laimei, pavyksta išsaugoti savo vėliavas ir grįžtame į apartamentus.

Ankstų ketvirtadienio rytą trys rytfaniai pradeda savo kelionė namo į Vilnių. Atvykstame į oro uostą, sulaukiame laipinimo į lėktuvą ir paaiškėja, kad mūsų skrydis į Londoną yra nukeliamas bent dviems valandoms. Per daug nenusimename, mat laiko persėdimui Anglijoje turime į valias. Tačiau jau po gero pusvalandžio paaiškėja, kad išskrisime ne anksčiau kaip po 7 valandų, tad kelionę tenka planuotis iš naujo. Tuo metu išlydime komandą į Varšuvą, tačiau kaip jau žinote, žaidėjai oro uoste pasirodė ir vėl – į orlaivio lėktuvo variklius pateko paukštis.

Praleidę visą dieną mažyčiame Podgoricos oro uoste sulaukiame kitų keturių ryrfanių, kurių trys keliauja tiesiai į Malagą. Jų lėktuvas į Berlyną nevėluoja ir be nesklandumų pakyla laiku. Dar po geros valandos, praleidę 8 valandas oro uoste, trys rytfaniai išskrenda į Londoną.

Anglijoje paaiškėja, kad Ryanair oro linijos pagalbą suteiks nebent paryčiais, tad įsigijame skrydžius su Wizzair, per naktį keliaujame į Lutono oro uostą ir penktadienio popietę pasiekiame Lietuvos sostinę.

Vos nusileidus Vilniuje gauname linkėjimus iš trijų dvigubą išvyką pramušti nusprendusių rytfanių – jie jau šildėsi Barselonos saulėje.
O jau šį šeštadienį keliausime į Prienus, kuriuose sieksime dar vienos pergalės LKL čempionate.

2018-10-10 Unics – Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:37:15 GMT

Dar vasarą ištraukus Europos taurės burtus rytfaniai pradeda derintis atostogas ir planuotis kelionių maršrutus. Pirmuoju tašku europinių išvykų žemėlapyje šiame sezone tampa Kazanė. Palyginus su kitomis išvykomis, šiai prireikia gerokai didesnių finansinių resursų, todėl iškart pasidaro aišku, jog neatsiras daug norinčių keliauti į Rusijos glūdumą. Galiausiai po visų įmanomų kelionės variantų apsvarstymo aplankyti Tatarstano respublikos sostinę pasiryžta trys rytfaniai.

Spalio 8-osios vakarą kelionę vilniečiai pradeda susitikimu oro uoste, kur jų laukia skrydis į Rygą, o iš ten kitu lėktuvu tiesiai į Kazanę. Gerai nusiteikę juokaujame, kad dviejų šios trijulės narių laukia tikras iššūkis, mat nori, nenori teks gerokai praplėsti skurdžias savo rusų kalbos žinias.

Sėkmingai pasiekę Kazanę apie 4 val. ryto įsikuriame savo apartamentuose bei dar valandėlę užkandžiaujant pasigrožėję nuostabiais naktinio miesto vaizdais, atsiveriančiais pro 16-to aukšto balkono langus, einame miegoti.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl skrydžių datų Kazanėje teks praleisti net tris dienas, o ten išties yra nemažai ką pamatyti, išvykai buvo ruoštasi itin kruopščiai. Kadangi mums mačas tik trečiadienį, visą antradienį paskiriame turistavimui. Tik išėjus į miestą rytfanė, šiai išvykai paruošusi išsamų planą (su norimais aplankyti miesto objektais ir jų aprašymais, visų trijų dienų programa bei maršrutų žemėlapiais), kurį kai kas net prilygino magistriniam darbui, netyčia jį ištrynė iš telefono. Tačiau nepaisant to navigacijos nejungiame, nes visa prieš išvyką sukaupta informacija lieka galvoje, tad pasikliaudami atmintimi patraukiame link pirmųjų objektų.

Antradienis pralekia išties turiningai, aplankome pagrindines turistų lankytinas vietas (Kazanės Kremlių, II pasaulinio karo memorialinį muziejų, Suyumbikės bokštą, Kul Šarifo mečetę, Baumano gatvę ir kt.), nepamiršdami pasidaryti bendros nuotraukos, ieškome lauktuvių artimiesiems, o didesniu dienos iššūkiu tampa prekybcentrio paieškos, kadangi dažniausiai randamos vietos savo dydžiu bei asortimentu neprilygsta nė lietuviškoms kaimo krautuvėlėms.

Mačo dieną iki vakaro pratęsiame pažintį su Kazanės miestu, pradėdami Pergalės parku ir jo memorialiniu muziejumi, kuriame gausu karinės technikos, „Kazan Arena“ stadionu, baigdami įspūdingais Žemės ūkio rūmais bei Sovietinio gyvenimo muziejumi, primenančiu apie to siaubingo laikotarpio kasdienio gyvenimo buitį.
Tačiau labiausiai nekantraujame sulaukti svarbiausio renginio – „Unics“ ir „Ryto“ rungtynių. Nors mūsų pajėgos - išties negausios, esame pasiryžę atiduoti visas jėgas, kad mūsų palaikymą jaustų ne tik komanda, bet taip pat išgirstų ir Lietuvoje prie tv ekranų likę draugai.

Lengvai praėję patikrą patenkame į „Basket-Hall“ areną, kuri šio vakaro lankomumu primena tuščiausias ir tyliausias Lietuvos arenas. Tačiau pirmas įspūdis dėl tylos pasirodo buvęs apgaulingas, mat viso mačo metu triukšmą kelia tiek vietinių aktyvių pižonų būgnai, tiek DJ‘aus leidžiama muzika. Verta paminėti, kad šioje arenoje DJ‘us net turi atskirą sceną, ant kurios pertraukų tarp min. pertraukėlių metu staiposi ir komandos šokėjos. Esant tokioms sąlygoms kurti padoresnį palaikymą nėra įmanoma, todėl apsiribojame trumpomis skanduotėmis. Ir, nors kaskart pradėjus skanduoti iškart esami tildomi aukščiau minėtų garso šaltinių, galime pasidžiaugti, jog vis dėlto kartais buvome girdimi.

Apmaudu, jog vilniečiams nepavyksta iš Kazanės parsivežti pergalės, tačiau nudžiugina kol kas geriausią savo pasirodymą oficialiose rungtynėse „Ryto“ klube surengęs mūsų jaunasis talentas – Deividas Sirvydis. Po mačo sveikiname jį bei dėkojame visiems likusiems žaidėjams už kovą, o šie mums – už palaikymą.

Paskutinę dieną Kazanėje praleidžiame, ne tik vaikštinėdami po miestą (iš viso per šias tris dienas pėsčiomis prasukame 78 km), bet ir apsilankydami ledo ritulio rungtynėse, kuriose vietos „Ak Bars“ ekipa 1:0 nugali Maskvos „Spartak“ komandą. Beveik pilna arena žiūrovų bei aktyvus abiejų komandų palaikymas – tikra atgaiva po apmirusios krepšinio arenos paliktų įspūdžių, tad puikiai nusiteikę po ledo ritulio mačo grįžtame į apartamentus susikrauti daiktų bei laukti mus vidurnaktį pasiimsiančio bei į oro uostą nuvešiančio vairuotojo.

3:20 val. išskridę iš Kazanės, persėsdami Rygoje mylimą ir po žvarbių rusiškų vėjų pavasariška šiluma pasitinkantį Vilnių pasiekiame penktadienio rytą. Kas skuba tiesiai į darbus, o kas dar turi bent pusdienį iki darbo pradžios.. Bet atsisveikiname neilgam, mat jau kitą dieną laukia neeilinis šeštadienis Alytuje, kur kartu su Dzūkų tankais ruošiamės užkurti tikrą vakarėlį futbolo bei krepšinio mačuose.

2018-09-27 Nevėžis – Rytas

Wed, 05 Apr 2023 12:35:37 GMT

Štai tokius žodžius tarė apsaugininkė Aldona sužinojusi, jog pirmas Kėdainių „Nevėžio“ namų mačas vyks prieš Vilniaus ,,Rytą“. Nebuvo taip, kad ir mes šokinėtume iš laimės. Dviejų valandų kelionė darbo dieną nėra pati maloniausia.

Tarpsezonio metu labiausiai ruošėmės sezono atidarymo rungtynėms namuose, tačiau 60 Ultrasų susidomėjo ir vidurio savaitės kelione į agurkų sostinę. Autobuse aktyviausi rytfaniai diskutuoja, jog toks skaičius neturėtų mūsų džiuginti, reikia užsibrėžti aukštesnius tikslus. Visgi, iš autobuso galo atsigrūdęs pilietis primena, jog esame Lietuvoje ir 60 žmonių trečiadienį į Kėdainius nėra taip blogai.

Na ok, nutarėme, jog ne taip ir blogai. Kelionė į priekį – pakankamai rami, šiek tiek strigome kamštyje ties Kaunu, bet areną pasiekėme dar 20 minučių iki rungtynių pradžios. Įdomi istorija – rugsėjo pradžioje iš vienos Lenkijos kompanijos B Tribūna užsisakė naują sektoriaus vėliavą, keliasdešimt 20-o sezono Rytas Ultras ir dar daaaug GTA stiliaus marškinėlių. Įmonė šiek tiek susipainiojo, užsivėlino ir darėsi panašu, jog sezono atidarymo rungtynėms viso šito gėrio negausime. Dieną prieš atidarymą (šeštadienį), B Tribūnos aktyviausi nariai buvo pasiryžę keliauti virš 500 kilometrų, jog patys iš sandėlio pasiimtų siuntinį. Deja, bet šeštadieniais jie nedirba. Dėl viso to – nauja vėliava debiutavo Kėdainiuose. Ir mūsų nuomone, ji atrodė tiesiog nuostabiai!

Taigi, kaip ir visada, mus tiesiog sužavi Kėdainiuose dirbanti apsauga ir policija. Pavyzdžiui, vieno rytfanio apsauga net netikrino, bet jam pasakė, kad jeigu kažkas uždegs fajerius, tai visi atsidursime areštinėje. Super profesionalumas. Mus saugantys policininkai – visiškas Simpsonų paršiukų policininkų atspindys. Viskas ką jie sugeba, tai rungtynių metu šone kriuksėti, filmuoti mus su savo telefonais arba žaisti Candy Crushą. Patekus į sektorių, mus nustebina priešais esanti scena, kurioje atlikėja atlieka Lietuvos himną. Prieš pat rungtynes prie mūsų prisitato LKL komentatorius Ž.Aleksandravičius, jis atsiprašė už žodžius, kuriuos netyčia išgirdo žiūrovai Rytas - Juventus ilgosios pertraukos metu. Už tai jis prisiėmė kaltę ir teigė, jog neturi nieko prieš mūsų klubą. Ką galime pasakyt, didelio pykčio ant žmogaus nelaikome, jam nepasisekė, o mes turime ir didesnių priešų. Nuo pirmų rungtynių minučių visas sektorius linguoja tikrai energingai. Nors žiūrovų susirinko visai nemažai, bet jokios konkurencijos iš vietinių nėra. Panašu, kad mūsų komanda sužinojo, jog rungtynes rodo per TV, tad nusprendė sukurti šiokią tokią intrigėlę, kad žmonės neperjungtų kanalo.

Vienas rytfanių ekipažas vėluoja visą kėlinį ir parašo mums SMS žinutę, jog jie nuvažiavo ne į Kėdainius, o į Prienus. Akimirkai visi tuo patikime ir griebdamiesi už galvų negalime nustoti juoktis. Staiga penki piliečiai žengia į sektorių, jau juokdamiesi iš mūsų. Kolegos, atsiprašome, jog taip blogai apie jus pagalvojome!

Tuo tarpu aikštėje su (ne)atkovotais kamuoliais vyksta nesuprantami dalykai, tačiau šiek tiek ramiau darosi, stebint Suttono ir Seeley judesiukus. Rungtynėms artėjant į pabaigą pareigūnų ir apsaugos paranoja perauga į naują lygį, stebimi kiekvieno žmogaus judesiai. Įsikišai rankas į kišenes, patikrinai telefono ekraną? Paeik į šoną – atliksim patikrą! Nusprendėme, jog reikia truputi prajudinti pareigūnus (kiek galima žaisti su tais išmaniaisiais...), todėl išsitraukiame kelis žiebtuvėlius ir...Nieko neuždegame. Bet buvo smagu stebėti persigandusius pareigūnų veidus ir beviltišką veržimąsi į mūsų sektorių.

Tradiciškai su žaidėjais atliekame ,,pirmyn, vilniečiai!“, bet skirstytis iš arenos neskubame. Arenos pranešėjas kviečia visus pasilikti ir pasiklausyti koncerto! Arenoje lieka vos keletas žmonių ir būrys rytfanių. Atlikėja pradeda dainuoti lietuviškus šlagerius, tačiau vaizdelis arenoje nykokas. Nusprendžiame gelbėti šį koncertą ir solistės kvietimu judame prie scenos. Margarita, Juoda Orchidėja ir kiti užstalės šlageriai skamba Kėdainių arenoje, o rytfaniai organizuoja pogo ir kitus šokius. Deja, bet viso koncerto neišklausome, po poros dainų plojimais padėkojame atlikėjai ir paliekame areną.

Keliaujant Vilniaus link, autobuse pradeda vykti debatai ,,Kas sugalvojo daugiau choreo/dainų ir t.t?“. Aistringa kova netilo bent 30 minučių, kol nuvargęs pagrindinis dalyvis iškeliavo į autobuso galą atlikinėti savo Stand Up pasirodymo. Net trumpas autobuso gedimas sustojime nesugadina nuotaikų ir net nepastebime, kaip pasiekiame savo mylimą miestą. Atsidėkojame autobuso vairuotojui ir skirstomės po rajonus. Susitinkam sekmadienį!

Chuckas Eidsonas: „Jei sužinočiau, kad kažkas yra žaidęs kaune, dalis manęs į tą žmogų žiūrėtų kreivai“

Wed, 05 Apr 2023 07:52:08 GMT

Jei paklaustum bet kurio rytfanio apie labiausiai atmintin įsirėžusį legionierių, didžioji dauguma neabejodama ištartų – Chuckas Eidsonas. Generolu pramintas vyrukas buvo dominuojanti jėga tuomečiame ‚Lietuvos ryte“ ir atvedė komandą į 5 titulus per vieną sezoną.

Jūsų dėmesiui – išskirtinis btribuna.lt interviu su Generolu.

– Chuckai, jau praėjo 11 metų, kai palikai Vilnių, ir 6 metai, kai baigei krepšininko karjerą. Ką dabar veikia Generolas Eidsonas, pakabinęs sportbačius ant vinies?

Pensija kol kas nuostabi! Esu palaimintas ir be galo laimingas, kad turiu galimybę būti su savo šeima ir matyti kaip auga mano vaikai. O visą kita ... Tiesą sakant, mano dienos nėra niekuo išskirtinės, leidžiu jas taip pat, kaip ir visi kiti.

– Papasakok apie savo sprendimą baigti karjerą. Ją baigei ganėtinai jaunas (34-erių), tad ar tai buvo sunkus sprendimas tau asmeniškai ir kokios buvo pagrindinės to priežastys?

Nusprendžiau baigti karjerą, nes man mano šeima ir vaikai visąlaik buvo aukščiausias prioritetas. Tiesiog pradėjau jausti, kad praleidžiu per daug. Kai mano dvynukai pradėjo eiti į mokyklą JAV ir aš negalėjau būti šalia jų, supratau, kad atėjo metas baigti karjerą.

– Na, o dabar grįžkime į pačią pradžią. Kai baigei universitetą, bandei patekti į NBA, tačiau tau nepasisekė. Ar liko kartėlis dėl to, jog taip ir nepavyko praverti NBA durų?

Ne, nėra visiškai jokio apmaudo. Esu daugiau nei laimingas dėl savo karjeros bei patenkintas tuo lygiu, kurį pasiekiau.

– Nepatekęs į NBA, patraukei į Europą. Čia iš pradžių turėjai tris puikius sezonus Vokietijoje ir Prancūzijoje. Ar buvo sunku prisitaikyti prie europietiško krepšinio stiliaus? Kas apskritai buvo sunkiausia?

Didžiausias sunkumas – kalbos barjeras, tačiau europietiškas krepšinio stilius man tiko, todėl prisitaikyti nebuvo sunku. Iš tikrųjų, kiekvienoje šalyje, kurioje žaidžiau, yra bent vienas dalykas, kurio pasiilgstu.

– Kitą sezoną patraukei Vilniaus „Ryto“ komandos dėmesį. Ar atsimeni, kaip atsiradai Vilniuje? Kodėl nusprendei čia tęsti savo karjerą?

Kai žaidžiau Strasbūro komandoje, žaidėme prieš „Rytą“ ULEB taurėje. Kadangi „Ryte“ tuo metu žaidė vienas artimiausių mano komandos draugų iš koledžo – Marijonas Petravičius, aš labai akylai sekiau šią komandą ir apie ją žinojau beveik viską. O dar kai sužaidėme rungtynes Vilniuje stebint neįtikėtinai miniai fanų, supratau, kad noriu čia žaisti.

– Ką atsimeni iš dviejų sezonų, praleistų Vilniuje?

Tų atsiminimų tiek daug... Komandos draugai, miestas, fanai ir pats klubas privertė mus jaustis tarsi namie. Mums labai pasisekė, kad komandoje buvo ir Marijonas su Bernadette (Marijono žmona), kurie Vilniuje mums buvo tikra šeima. Aišku, labiausiai įsiminė dvynukų gimimas, o pirmieji jų gyvenimo metai prabėgo būtent čia.

– Kaip jau pats minėjai, turėjai artimus santykius su Marijono Petravičiaus šeima. Ar vis dar bendraujate su juo? Galbūt pabendrauji su kitais buvusiais komandos draugais?

Aš su Mariumi dažnai nesišneku, bet mūsų žmonos bendrauja kelis kartus per savaitę ir papasakoja, kaip sekasi vienas kitam. Marius man yra kaip brolis, jei jis man rytoj paskambintų ir paprašytų bet kokios paslaugos, aš be abejonių jam padėčiau. Aš vis dar nesu užsiregistravęs jokiame socialiniame tinkle ir nesu daug bendraujantis vyrukas, todėl nebendrauju su buvusiais komandos draugais, tačiau galiu pasakyti, kad visi jie užima dalį mano širdies.

– Prisiminkime rungtynes su Golden State „Warriors“. Ką atsimeni iš tų rungtynių? Jose pasirodei puikiai, ar tuo metu dar tikėjaisi prasimušti į NBA?

Rungtynės buvo labai smagios, džiaugiuosi, kad galėjau būti jų dalimi. Po šių rungtynių sulaukiau didelio susidomėjimo iš NBA klubų, tačiau nusprendžiau nepasinaudoti šiuo šansu. Europoje jau turėjau užsitarnavęs gerą vardą, o ir mano šeima buvo čia labai laiminga.

– Papasakok apie derbius su žalgiriu. Ar atsimeni tą atmosferą, vyravusią šių rungtynių metu?

O taip... Į šias rungtynes visada ėjome su kitokia energija. Galėdavai jausti tą įtemptą emociją iki pat kamuolio išmetimo. Tiesą sakant, net jei ir dabar išgirsčiau, kad kuris nors žmogus yra žaidęs žalgiryje, dalis manęs į tą žmogų žiūrėtų kreivai.

– Ar atsimeni tą sezoną, kai „Rytą“ paliko pagrindinis įžaidėjas Branko Milisavljevičius ir tu perėmei pagrindinio įžaidėjo rolę? Ką tuomet manei apie šį pasikeitimą? Ar manei, kad sugebėsi žaisti taip, kaip po to matėme tave žaidžiantį?

Taip, atsimenu, kad buvo labai liūdna, kai išvyko Branko, nes jis man labai patiko. O persiorientavimas į įžaidėjo poziciją man nebuvo sunkus, tą patį dariau ir koledže. Pirmą kartą per savo karjerą gavau tiek laisvės kurti žaidimą, todėl įgavau ir pasitikėjimo žaisti taip, kaip matėte mane žaidžiantį. Taip pat ir mano komandos draugai buvo nuostabūs: mane supo nerealūs metikai, o aukšti žmonės, kaip Marius, padarė mano darbą labai lengvą.

– 2008-2009 metais „Rytas“ laimėjo visus čempionatus, kuriuose žaidė. Tai Europoje nutinka nedažnai. Kuo buvo ypatinga ta komanda?

Mes buvome grupė vyrukų, kuriems patiko kiekvieną dieną ateiti į salę ir sunkiai dirbti. Mums visiems nuoširdžiai rūpėjo, kad mums pasisektų ir mėgavomės žaidimu kartu.

– Dabar „Rytas“ išgyvena sudėtingus laikus. Koks būtų tavo patarimas fanams, žaidėjams bei pačiam klubui?

Pirmais metais, kai žaidžiau „Ryte“, mes nelaimėjome nieko. Daug žmonių manė, kad tiesiog nesame pakankamai geri, kad tą padarytume, bet kitais metais mes laimėjome penkis titulus. Kartais užtenka ir mažos kibirkšties tam, kad dalykai pasikeistų. Mano palinkėjimas: kovokite toliau bei niekada nenustokite palaikyti savo komandos.

– Ko norėtum palinkėti visiems „Ryto“ fanams, kurie atsimena tave kaip geriausią visų laikų legionierių?

Jei atvirai, aš norėčiau, kad jūs suprastumėte, kokią didelę įtaką turėjote mano žaidimui, mano gyvenimui ir mano širdžiai. Ačiū jums!

Iš Rusijos – į B Tribūną: maskvietį Lietuvoje sužavėjo parama kitoms tautoms ir ultrų judėjimas

Wed, 05 Apr 2023 07:52:07 GMT

Vilnius kasmet tampa vis labiau internacionaliniu miestu. „Ryto“ rungtynėse dažnai galima sutikti užsieniečių, kurie savo gyvenimą kuria juodai-baltai-raudoname mieste. Miesto daugiatautiškumas atsispindi ir B Tribūnoje – šiemet prie jos prisijungė iš Rusijos prieš metus į mūsų miestą gyventi persikėlęs Denisas.

Maskvoje užaugęs, dabar, jau galime sakyti, rytfanis, savo šalyje buvo pakankamai žinomas. Jo įkurta grupė „210“ – pakankamai populiari tarp undergroundo kultūros atstovų. Tad kaip Denisas atsidūrė Vilniuje ir kokią rado čia susiformavusią visuomenę?

Denisai, papasakok plačiau apie save.

Sveiki, aš esu Denisas, nors Rusijoje buvau labiau žinomas pravarde Griundik. Savo gimtojoje šalyje esu žinomas kaip hardkorinės grupės „210“ įkūrėjas ir vokalistas. Anksčiau esu dalyvavęs hardkoro grupėje „What We Feel“, streetpunko grupėje „Razor Boys“, D-Beat grupėje „Ted Kaczynski“ ir Vegan/Staight Edge grupėje xHARAMx. Pats iki šiol laikau save Straight Edge filosofijos šalininku – nerūkau, nevartoju jokio alkoholio ir psichotropinių medžiagų jau virš 16 metų. Be viso to, visada kovojau už rasinę lygybę ir žmonių laisvės saviraišką, visada siekiu to, jog mūsų visuomenėje būtų priimti visi. Žodžiu, savo įsitikimų kol kas nesu išdavęs. Sprendžiant iš grupių, kuriose esu grojęs, klausau labai įvairios muzikos – pradedant Hip-Hopu, baigiant Trash Metal. Šiuolaikinis jaunimas daugiausiai klauso Hip-Hopo, bet nematau tame jokios problemos. Istorija yra linkusi kartotis, tad galų gale, ateis ir ekstremaliai grubios, bekompromisės muzikos eilė. Būtent tada tie stiliai, kuriuos dabar primiršome, bus vėl populiarūs.

Kaip atsidūrei Lietuvoje? Kiek laiko čia gyveni?

Lietuvoje gyvenu jau metus. Atvykau čia iš Maskvos, o mano atvykimo priežastį paaiškinti gana sudėtinga. Esmė ta, kad Rusijoje šiuo metu nėra patys lengviausi laikai. Bendrai paėmus, tai viskas kaip visada – jokios žodžio laisvės, teistumą gali gauti net už komentarą ar kokį nors paveikslėlį soc. tinkluose. Labai paprasta ką nors įžeisti to net nenorint padaryti – ir, vėlgi, tau bus pritaikytas straipsnis. Valdžios aparatas turi nepaprastai geras sąlygas vykdyti represijas. Užsitęsus krizei, neturtingi ir toliau skursta, o turčių kišenės pildosi. Realiai, socialinė atskirtis Rusijoje tapo tokia didelė, kad ją įveikti gali tik vienetai. Žmonės realiai tapo kreditinės sistemos vergais, kuri sėkmingai tuština jų pinigines. Vienu metu aš tiesiog supratau, kad nenoriu gyventi tokioje aplinkoje. Juo labiau nenoriu, kad joje augtų mano sūnus.

Kodėl pasirinkai būtent Lietuvą?

Visų pirma, dar prieš atvykstant susipažinau su čia gyvenančiais nuostabiais žmonėmis, kurie ir dabar padeda spręsti man iškylančias problemas. Jiems aš esu nepaprastai dėkingas. Antra, lietuviai ne iš pasakojimų žino, kas yra totalitarizmas ir aktyviai dalyvauja akcijoje palaikydami Rusijos ir Baltarusijos opozicijas, o netolimoje praeityje palaikė Ukrainos ir Gruzijos žmones.

Kaip sužinojai apie B Tribūną ir Vilniaus „Rytą“?

Su B Tribūna ir „Ryto“ klubu mane supažindino Stauče. Jei atvirai, gyvenant Maskvoje tiek aš, tiek mano draugai, domėjomės ultrų judėjimu. Maskvoje ne kartą bandėme organizuoti kokio nors nedidelio klubo aktyvų palaikymą, bet viskas pasibaigdavo vos sužinojus dešiniųjų pažiūrų fanams. Pastaraisiais metais nemažai lankiausi Maskvos „Spartak“ tribūnoje. Nemažai žmonių į šio klubo mačus ateina būtent dėl bendruomeniškumo. Dažnai teko kovoti su kitų klubų fanais (?), pačiam teko organizuoti išvykas į Ukrainą ir Baltarusiją. Aš pats dažniausiai važiuodavau į mačus Minske, pirmą kartą ten buvau dar 2006-aisiais. Tai buvo derbis tarp MTZ ir Dinamo klubų. Tai buvo sunki diena, kuri galiausiai baigėsi muštynėmis 45 prieš 200. Teisybės dėlei, šią kovą laimėjo OMON‘o robokopai. Daug ką sulaikė, išvežė į policijos komisariatus ir pralaikė iki vakaro. Vėliau, kai paleido, susimušėme prekybos centre 5 prieš 10. Dabar tokių nuotykių nebeieškau ir kitiems nesiūlau.

Kokį įspūdį tau palieka B Tribūna ir Lietuvos fanscena?

Kad Lietuvoje populiarus krepšinis, aš žinojau ir anksčiau. Tačiau nė pagalvoti negalėjau, kad B TriBūna taip aktyviai dalyvauja klubo veikloje, su kokiu užsivedimu palaiko komandą. Tai negali būti nepastebėta ir neužsitarnauti pagarbos. Akivaizdu, kad šis judėjimas turi tikslą, o tai yra labai artima mano vertybėms. Nekenčiu tinginių ir „chaliavos“ mėgėjų – esu įsitikinęs, kad geriau daryti pačiam, nei laukti, kol kažkas už tave padarys. Vaikinai iš B TiBūnos gyvena tokiu pačiu principu – tuo aš ir panašus į juos.

Esi jau važiavęs ir į išvykas už „Rytą“. Kokia tavo vieta šiame judėjime, kokį įspūdį paliko išvykos?

Kas liečia mano vietą šiame judėjime, tai aš dar labai mažai esu padaręs, kad galėčiau laikyti save pilnaverčiu judėjimo nariu. Labai tikiuosi, jog kai sąlygos leis daugiau laiko leisti kartu, aktyviai dalyvausiu iniciatyvose. Išvykos Lietuvoje yra maksimaliai linksmas reikalas – niekur tokių išvykų matyti neteko. Man tai pasirodė smagus, saugus ir triukšmingas reiškinys.

Ar galėtum palyginti išvykas Lietuvoje ir Rusijoje?

Išvykos Rusijoje būdavo niūrios ir pavojingos. Europoje viskas kitaip – man nemažai teko bendrauti su ultrasais iš Vokietijos ir Prancūzijos. Jie visai kitokie žmonės nei rusai, nors panašumų kartais gali surasti. Europoje ultrų judėjimai yra pakankamai politizuoti. Ultros dalyvauja socialinėse iniciatyvose, protesto akcijose, kartu sportuoja, atidaro savo sporto klubus, atributikos parduotuves, clubhouse‘us, barus... Iš esmės ten žmonės gyvena labai įdomų gyvenimą ir iš jo pasiima maksimumą.

Tuo tarpu Rusijoje tokių judėjimų yra labai mažai. Jeigu ir yra, tarkime, kokios nors muzikinės grupės, kuriančios apie vieną klubą, tai tiek patys atlikėjai, tiek jų klausytojai yra dešiniųjų pažiūrų. Dažniausiai grupuotės savo pažiūrų neturi arba jų neskelbia, kad neprarastų dalies žmonių.

Lietuvoje įkūrei ir punkrocko grupę. Papasakok apie tai plačiau.

Taip, 2020-ųjų vasarą susibūrė CONTRA-98. Jei atvirai, tai mane tik pakvietė groti – pati grupės idėja man nepriklauso. Aš pats groju visą gyvenimą, todėl nesinorėjo, jog persikėlus į Lietuvą šita mano veikla nutrūktų, todėl ieškojau tokių muzikantų, kurie norėtų groti kažką „ekstremalesnio“. Šioje grupėje pradėjau savo naują veiklą – rašyti muziką dainoms, o iki šiol kurdavau tik tekstus. Labai gaila, bet karantinas stipriai riboja mūsų veiklą dabar. Tikiuosi, kad jau greitai galėsime pirmą kartą surengti gyvą koncertą ir tai bus įspūdingas šou.

Kaip tau atrodo, kokia yra undergroundinės muzikos padėtis Lietuvoje?

Šiaip, Lietuvoje „ekstremalios“ muzikos grupių yra labai nedaug. Taip, yra kelios grupės, kurios groja daugmaž tos pačios sudėties, tačiau prisigalvoja sau visokių rėmų ir nenori į juos įsileisti kitų grupių. Nemanau, kad tai išmintinga tendencija. Punkrocko pasaulis tuo ir patrauklus, kad jis laikosi ant tokių pačių pažiūrų žmonių vienybės. O dabar gaunasi taip, kad kiekvienas žvalgosi į kitus ieškodami priežasties neapykantai.

Kuomet Maskvos gatvėse naciai žudė žmonės, mes sugebėjome susivienyti tam, kad jiems pasipriešinti. Koncertuose galėjai sutikti daugybę skirtingų žmonių, kurie net ir turėdami ganėtinai skirtingą požiūrį, buvo pasiruošę ginti vienas kitą. Šiuolaikinių subkultūrų problema yra ta, jog nėra išorinių problemų, todėl jų pradedama ieškoti subkultūros viduje. Nepaisant to, pasaulyje neteisybės ir skausmo nesumažėjo. Yra dalykai, kurie gali vienyti žmones.

Ar pats sportuoji?

Aš pats sportuoju gana seniai. Visada daug bėgiojau, užsiėmiau kikboksu ir keletą metų žaidžiau mėgėjiškame regbio klube Maskvos „Nord“. Su šiuo klubu esame iškovoję trofėjų, organizavome turnyrus, atvykdavo komandos iš Baltarusijos. Deja, bet po kelių rimtų traumų su regbiu teko atsisveikinti. Čia, Vilniuje, iki karantino užsiėmiau boksu.

Ko norėtum palinkėti mūsų skaitytojams?

Pabaigai, visiems tiems, kurie perskaitė iki galo, noriu palinkėti būti tiesmukiems, sąžiningiems ir siekti savo tikslų. Dabar svarbu suprasti, kad niekas nieko už jus nepadarys. Jeigu norite kažko – darykite, nesėdėkite vietoje. Darykite blogai, klyskite, bet nesustokite. Galiausiai vis tiek gausite tai, apie ką svajojote, o kaip priedą – aplinkinių pagarbą. Tik tokiu būdu tapsite pavyzdžiu ir įkvėpsite kitus keisti pasaulį. Tereikia pakeisti pasaulį aplink save ir pasikeis visas pasaulis. Visiems taikos!

Interviu su perlu iš Graikijos

Wed, 05 Apr 2023 07:51:18 GMT

Pateikiame interviu su vienu iš mūsų jaunimo komandos lyderių – Andreas Kalogiros. Tai yra kiek išskirtinis atvejis, nes Andreas yra iš Graikijos, bet jis greitai sugebėjo atkreipti akylesnių vilniečių dėmesį. Mūsų žiniomis, šią vasarą Andreas atsisakė kiek pelningesnio pasiūlymo iš Graikijos ir nusprendė toliau atstovauti „Ryto“ klubą. Ta proga – susipažinkime su juo artimiau.

.Andreas, „Ryto“ fanai apie tave žino labai nedaug. Kaip save pristatytum?

Esu gana paprastas žmogus. Daug treniruojuosi, kad būčiau geresnis žaidėjas. Pats esu kilęs iš Salonikų. Vaikystėje žaidžiau badmintoną, bet kelios priežastys nulėmė mano persiorientavimą į krepšinį. Visų pirma - mano tėtis buvo profesionalus krepšininkas, žaidęs už Salonikų „Aris“, tai man reiškė labai daug ir buvo sektinas pavyzdys. Antra priežastis kiek paprastesnė, jau nuo vaikystės buvau tikrai aukštas aš pats ir 13 metų pradėjau užsiiminėti krepšiniu labai rimtai, pradėjau žaisti už vietinę Mandoulides komandą.

Ar turi mėgstamiausią komandą bei žaidėją Graikijoje?

Be abejo, mano mėgstamiausia komanda – „Aris“. Nors ji ir nėra pati populiariausia Graikijoje ir net Salonikų regione, bet užaugau su „Aris“ klubu, daugiausia jį palaikiau futbolo ir krepšinio rungtynėse. „Aris“ – istorinis Graikijos krepšinio klubas, kuriame žaidė Nikos Galis, be abejo, didelę įtaką man padarė ir mano tėtis. Mano mėgstamiausias tautietis – Dimitris Diamantidis. Tiesa, krepšinyje dar labai žaviuosi Lukos Dončičiaus žaidimu.

„Ryto“ jaunimo komanda neturi daug užsieniečių. Galime sakyti, jog graikas „Perle“ – egzotika. Kaip atsidūrei čia, kaip tau sekėsi pritapti?

Pradžioje buvo gana sunku, nes tai buvo mano pirmi metai užsienyje. Kita kalba, kultūra – reikėjo laiko priprasti. Prieš atvykdamas į Vilnių buvau girdėjęs apie „Ryto“ komandą, bet neturėjau labai daug informacijos. Manau, kad gavau labai gerą galimybę čia pradėti savo karjerą. Labai noriu padėkoti visiems komandos draugams, kurie man padėjo apsiprasti ir pritapti komandoje. Daugiausia bendravau su Jokūbu (Rubinu) ir Augiu (Marčiulioniu), bet visi vaikinai čia tikrai draugiški ir palaikantys. Lietuva yra graži, tačiau tikrai šalta šalis.

Papasakok apie geriausią akimirką praeitame sezone..?

Be jokių abejonių tai buvo mačas prieš varžovus iš Kauno. Aš žinojau, kad atmosfera bus išskirtinė, apie tai man dar prieš rungtynes sakė komandos draugai. Bet kai rungtynės prasidėjo... To aš tikrai nesitikėjau, per kūną ėjo šiurpuliukai, dar ir dabar prisiminus kyla daug teigiamų emocijų. Labai gaila, jog tada nepavyko laimėti.

Ar stebėdavai „Ryto“ pagrindinės komandos rungtynes?

Taip, žiūrėjau visas pagrindinės komandos rungtynes, o labiausiai man imponuoja Arno Butkevičiaus žaidimas.

Papasakok apie savo traumos situaciją, kurią patyrei ANGT finale kaune.

Iš pradžių buvau labai susirūpinęs, nes galvojau, kad patyriau rimtą traumą. Po išsamesnių tyrimų paaiškėjo, kad viskas nėra taip blogai, kaip atrodė iš pradžių. Jau esu beveik pilnai išsigydęs traumą, o per karantiną daug dirbau individualiai ir negaliu sulaukti artėjančio sezono. Į Lietuvą pagal planą turėčiau atvykti rugpjūčio mėnesį.

Ką gali pasakyti po metų, praleistų „Ryto“ klube, bei ko tikiesi ateinantį sezoną?

Man asmeniškai „Ryto“ organizacija yra puiki. Neturiu kažkokių priekaištų, tiesiog noriu dar dirbti ir gauti galimybę debiutuoti vyrų komandoje. Tai būtų mano pagrindinis tikslas kitam sezonui. Beje, labai mėgstu Vilnių!

Akivaizdu, kad graikai kiekvienoje gyvenimo ir sporto situacijoje yra labiau išprotėję nei lietuviai. Kaip manai, kodėl taip yra?

Žinoma, futbolas yra populiariausia sporto šaka, bet Graikijoje mes tiesiog labai mylime savo palaikomas komandas ir žmonės su jomis sieja savo gyvenimą. Tiesiog mes kiekvieną dieną stengiamės išnaudoti pilnai, dėl ko esame karštesnio būdo.

Koks tavo pagrindinis karjeros tikslas?

Labai norėčiau sužaisti Eurolygoje, o vėliau kas ten žino...

2018-05-30 Neptūnas – Lietuvos rytas

Wed, 05 Apr 2023 07:49:34 GMT

Atvirai sakant – nuoširdžiai tikėjomės, kad pusfinalio serijoje Klaipėdoje reikės apsilankyt tik vieną kartą. Tačiau prireiks dviejų, o dabar apie pirmąjį. Trečiadienis išvykai per visa Lietuvą yra super nepranki data, tačiau net 34 rytfaniai pasiryžta šiai avantiūrai ir saulėtą dieną pasileidžia į kelionę pajūrio link.

Autobuse nuotaikos puikios, pasakojamos istorijos kaip pavyko išsiprašyti anksčiau iš darbų, kaip sėkėsi gintis bakalaurą, kažkam ne taip gerai pasisekė egzaminuose, o autobuso gale net paminimas vieno piliečio gimtadienis. Vienas rytfanis niekaip nespėja išvykti laiku su mumis, tad iki Kauno su mašina vejasi mūsų autobusą ir galiausiai prisijungia prie mūsų.

Suprantame, kad į rungtynes atvykti laiku bus labai sunku, vis tik gerojo vairuotojo iš Ukrainos dėka, į rungtynes vėluojame vos pora minučių. Išsikabiname vėliavas ir pradedame palaikymą, nors po pastarųjų dramų pykčio iš vietinių žiūrovų Klaipėdoje mes ir mūsų klubas gauna vis daugiau, tačiau Klaipėda vis dar lieka vienu iš draugiškiausių miestų. Pirma rungtynių pusė aikštelėje atrodo kaip kažkoks cirkelis. Chaosas abiejose aikštės pusėse, daug pramestų metimų, bet svarbiausia, jog mes priekyje.

Trečio kėlinio pradžioje keliame banerį ,,VIENAS GYVENIMAS – VIENA KOMANDA“. Mums ši komanda yra Rytas ir taip bus amžinai, Klaipėdoje šį banerį keliame ne atsitiktinai. Klaipėdos meras-populistas dar per KMT šnekėjo nesamones apie ,,Žalgirio“ palaikymą, Neptūno facebookas skatino palaikyti kauniečius Eurolygoje. Dar žinome viena veikėją, kuris penktadienį kelia nuotraukas su hastagu „ManoKomanda“, o sekmadienį su „KartuMesKomanda“. Visame pasaulyje toks požiūris būtų visiškai nesuprantamas ir laikomas kvailu, taip manome ir mes, todėl visada pabrėžiame, jog mūsų spalvos mums yra šventos. Antroje rungtynių pusėje ,,Lietuvos Rytas“ nepalieka jokių vilčių klaipėdiečiams, vietiniai žiūrovai stipriai užtyla, o mes linksminamės savo sektoriuje. Su žaidėjais padarom tikrai galingą ,,Pirmyn, vilniečiai!“ ir keliaujam į lauką pasitikti komandos...

Žengę žingsnį pro arenos duris pamatome pareigūnų garbės koloną, kuri mums nutiesta tiesiai į autobusą. Pareigūnai pasiruošę tramdyti Vilniaus chuliganus, užsikabinę automatus, kurie mus labai gasdina. Bandome paaiškinti, jog visų pirma norime eiti pasitikti savo komandos, visų antra norime nueiti į parduotuvę nusipirkti kažko užkasti. Suvokti šiuos prašymus pradžioje buvo labai sunku, argumentas ,,supraskit, jūs esat sporto sirgaliai“ kelia šypsenas. Vis tik ,,ledus“ visada praleidžia išsitraukiamos kameros ir pradėjamas šnekėti įstatymų kalba, automatai šiaip ne taip nusileidžia ir galime eiti pasitikti savo komandos. Visi žaidėjai areną palieką neblogų nuotaikų, šiek tiek su jais pabendraujame ir keliaujame į parduotuvę.

Kelionė atgal atrodė labaaaai ilga, nors autobuse buvo dalijimasi atsiminimais iš Europinių išvykų ar kitų nuotykių. Su pora sustojimu antrą nakties pasiekiame Vilnių. Ilgiau galintys pamiegoti rytfaniai per dantį traukia vaikinus, kuriems jau už kelių valandų reikia keltis į darbą. Tikimės, jog prie stalo ofisuose šiandien niekas neužsnūdo. Šeštadienį susitinkam Siemense, 114/115 sektoriuose, juose atiduosime visą širdį ir balsus, jog persverstume serijos rezultatą savo naudai!

2018-01-17 Dzukija – Lietuvos rytas, 2018-01-18 Žalgiris – Lietuvos rytas

Wed, 05 Apr 2023 07:48:04 GMT

,,Šį sezoną Karaliaus Mindaugo Taurė vyks Klaipėdoje“. Dar gruodžio mėnesį išgirdus šią naujieną rytfanius apėmė dvejopos nuotaikos: vieni sakė, jog bus smagus savaitgalis mums patinkančiame mieste, o kiti nusiminė, kad teks važiuoti į tolimiausią tašką krepšinio žemėlapyje, kas reiškia, jog išvyka bus brangesnė.

Vis tik raginome visus kuo anksčiau įsigyti bilietus į finalinį ketvertą. Bilietų kaina jau iš pat pradžių buvo tikrai nemaža, o ilgiau delsę turėjo dar labiau papurtyti savo pinigines. Po praeito sezono dalis rytfanių pusiau juokais laukė, kol praeisime ketvirtfinalį. Rungtynės su Utena parodė, kad nerimauti buvo dėl ko.

Komanda sugebėjo patekti į finalinį ketvertą ir nesugriovė mūsų savaitgalio planų. Pusfinalio mačo laikas – 14:00 val., o tai reiškia, jog iš Vilniaus turime pajudėti labai anksti. Norėdami Klaipėdą pasiekti anksčiau, jau 9 val. ryto susirenka 40 rytfanių ir iš sostinės pajuda pajūrio link. Nuotaikos autobuse puikios: groja seniai pamėgti gabalai, dalinamasi vakaro planais Klaipėdoje ir diskutuojama apie KMT turnyrą. Prieš Kauną darome pirmąjį sustojimą ir... autobusas sugenda. Nebeužsiveda.

Vairuotojas palaukia... bando antrą, trečią kartą. Niekaip. Kuo greičiau reikalaujame pakaitinio autobuso. Pasidarome bendrą nuotrauką, ant padangos pastatome muzikos grotuvą ir laukiame kito autobuso. Po daugiau nei valandos persikraustome ir kaip įmanoma greičiau bandome pasiekti Klaipėdą.

Suprantame, kad į mačo pradžią niekaip nebespėsime. Todėl 10 rytfanių, savo keliais į Klaipėdą atvykę jau penktadienį, kartu su keliolika Vakarų Bangos atstovų palaikyti „Lietuvos Rytą“ pradeda be mūsų. Atvykstame į antrą kėlinį ir palaikymas įgauna naują kvėpavimą. Komanda iškovoja kelialapį į taurės finalą, o mes keliaujame į nakvynės vietą. Važiuojant ant gatvės pamatome žalius zuikius, sustojame juos pakelti, tačiau šie labai greitai nurūksta priešinga kryptimi.

Rytfaniai Klaipėdoje bazuojasi per dvi skirtingas nakvynės vietas, o vakare visi keliaujame į miesto centrą. Žiūrime šviesų šou, dainuojame, okupuojame vietinius barus – iš vaizdo mieste atrodo, jog į KMT atvyko tik vilniečiai, nes kitų klubų sirgalių išvis nematyti. Besidarant nuotrauką su ,,Rytas Ultras“ vėliava vienas iš praeivių netikėtai užtraukia daina ,,Trys gražiausios spalvos yra...“.

Sekmadienio rytą dėliojame visos dienos planus. Reikia pavalgyti, aplankyti mūsų triBūnos nario Lino žūties vietą, nukeliauti prie jūros ir eiti į areną. Kadangi vilniečiai pinigų neskaičiuoja, tai visur keliaujame su taksi, vairuotojai jau mus pažįsta ir juokais klausia: „Kiek čia važinėsite iš kiemo į kiemą?“. Nusprendėme, kad Klaipėdoje su taksi visur galima nuvažiuoti „už trajaką“. Taip ir važinėjome...

Tradicinis savaitgalio klausimas kiekvienam sutiktam klaipėdiečiui buvo „tai ką galvojate apie Girdžiūną ir Butkevičių?“. Atlikę šią apklausą, galime padaryti rimtą išvadą, jog ne visus klaipėdiečius paveikė ta psichozė ir dirbtinių intrigų kūrimas. Nudžiugino ir tai, kad visi klaipėdiečiai pasirodė sekantys savo klubo naujienas ir palaikantys „Neptūną“. Šia tema negalime tylėti ir mes. Visų pirma – Klaipėdos meras. Nesigaudantis situacijoje ir manantis, jog jo ,,palaikymas“ ir facebooko žinutės Klaipėdos klubui ir jo žaidėjams yra velniškai svarbios. Sugebėti užsidėti žalius marškinėlius, kalbėti visiškus vėjus apie specifinius santykius – V.Grubliauskas pasirodė kaip visiškas klounas, kuris vietoj to, kad toliau palaikytų ,,Neptūną“ ir nešiotų savo miesto marškinėlius, bandė prisigerinti ,,Žalgiriui“. Antra – Girdžiūnas ir Butkevičius. Šie žaidėjai, atsisveikindami su ,,Neptūnu“, nepaisant visų finansinių sunkumų, apie klubą atsiliepė tik gražiausiais žodžiais. „Neptūnui“ atidavė daug metų, o jokių pažadų, kad „niekada nežaisiu komandoje X“ lyg ir neminėjo. Ką ir kiek nušvilpinėti yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas, bet mums tokie nušvilpimai pasirodė keisti, ypač po to, kaip teigiamai Mindaugas ir Arnas atsiliepė apie Klaipėdą.

Grįžtame prie savo nuotykių. Bene trečią kartą važiuojant su tuo pačiu taksistu jo klausiame: ,,O kaip sekasi „Atlantui“?“. Atsakymas buvo paprastas – „chujovai“. Sulyginome V.Lekavičių su G.Vainausku, o savo humoru ir stand-upais O.Surajevui prilygstantis rytfanis (čia tik jis taip galvoja) nusprendė pasirodymą surengti ir vairuotojui. Istorijų/anekdotų kovos įsisiūbuoja, tad plačiomis šypsenomis atsisveikiname su taksistu.

Tačiau pajūryje ne viskas taip linksma... 2010 m. liepos 30 d. prie piliavietės į vandenį įkrito Linas, tada jam buvo 33 metai. Atskubėję gelbėtojai jį ištraukė, tačiau buvo per vėlu - Linas jau buvo miręs. Nemaža dalis dabartinių mūsiškių jo net nepažinojo, tačiau vis tiek visi drauge atvykome į šią vietą, pagerbėme Liną bei pasidalinome prisiminimais. Deja, bet dar iki dabar ši vieta nėra labai saugi, atitvarai yra per maži, o įkritus į vandenį išgyventi šansų lieka labai mažai. Neabejojame, kad vietiniai klaipėdiečiai turėtų suprasti, apie ką mes kalbame.

Gerą pusvalandį pabuvę piliavietėje keliavome prie jūros, o tada į areną. Stebint rungtynes dėl trečios vietos galėjome pamatyti visus KMT minusus... Renginys virtęs visiška komercija. Maksimaliai. Koncertinė scena, kurios aparatūra per pertraukėles groja taip garsiai, jog susišnekėti yra neįmanoma, šališkas renginio vedėjas, milijonai konkursų, žaidėjų apšilinėjimas, kai šalia vyksta koncertas. Panašu, jog kuo toliau, tuo labiau šioje ,,šventėje“ krepšinis tampa tik fonu.

Kiek mes atsimename, tai vykstant normaliai LKF taurei, žiūrovų nebūdavo mažiau nei vykstant KMT. Kyla klausimas, kam iš rimto taurės renginio daryti kažkokį šou, kur krepšinis lieka nebe toks svarbus? Naiviai tikimės, jog kažkada Lietuvoje vyks normalaus formato taurės rungtynės, kai mums teks nugalėti ir RKL bei NKL klubus, nukeliauti į mažesnius Lietuvos miestelius, tam, kad turėtume teisę varžytis finaliniame ketverte. Taurėje turi dalyvauti visi krepšinio klubai.

Artėjant finalinėms rungtynėms susiduriame su problema – šalia sėdi nemažai žmonių, įsigijusių bilietus į mūsų sektorių. O kai kurie iš jų netgi vilki „Žalgirio“ atributika ir tai perauga į smulkius konfliktus. Apsaugos vadai pasitaiko supratingi, jie pritaria mums, kad tai yra LKL klaida – nepadaryti išvykos fanams uždaro sektoriaus, t.y. tokio, į kurį kitiems žmonėms bilietai nebūtų pardavinėjami. Turnyro organizatoriai išsprendžia šią problemą, mes liekame sektoriuje, esančiame už mūsų komandos suoliuko, kur ir pradedame palaikymą. Rūkykloje keli piliečiai nusprendžia paskanduoti: „šūdą raudoną“, už ką greitai prigula ant grindinio. Pasirodžius policijai „Žalgirio“ sirgaliai tampa drąsesni ir pradeda badyti pirštais į visus žmones su „Lietuvos ryto“ šalikais, dėl ko keturi rytfaniai rungtynių taip ir nepamato.

Finaliniame mače prie mūsų prisijungia dar 10 žmonių iš Vilniaus, tad su „Vakarų Banga“ sektoriuje „Rytą“ palaiko virš 70 žmonių. Oponentų iš Kauno - apie 30, kai kurie iš jų kelia šypseną savo apibintuotomis rankomis ir nekoordinuotais judesiais. Nepaisant sunkios rungtynių pradžios, tribūnose kovą akivaizdžiai laimime mes. Mūsų komandos žaidimo taktika nesikeičia, svaidome tritaškius, komandos centras net nebando lįsti į baudos aikštelę, tad antroje rungtynių pusėje „Žalgirio“ klubas įrodo savo pranašumą. Pajutę pergalę aktyviau komandą palaiko ir eiliniai „Žalgirio“ sirgaliai.

Padėkojame komandai už kovą ir keliaujame Vilniaus link. Su daug daugiau sustojimų nei planuota šiaip ne taip pasiekiame Vilnių, kur mus pasitinka apsnigti keliai.
Dabar rinktinių pertrauka po kurios laukia išvyka į Prienus. Dar vienas B Tribūnos šou, prisijunk!

2018-01-17 FIAT – Lietuvos rytas

pauliuspuz@gmail.com (B Tribuna) — Wed, 05 Apr 2023 07:44:43 GMT

Gruodžio 30-osios popietę daugelio rytfanių telefonai pradeda įkyriai vibruoti – išlenda naujai sukurta grupė, skirta išvykai į Turiną, su viliojančiais pirmais žodžiais joje: „Salut, galvoju skristi į Turiną, kas kartu?“ ir vienas po kito sekančiais atsakymais: „+”, “varom”, “I’m in”, “paryli”. Greitai persvarstę savo galimybes, tuo pačiu skaitydami, kaip draugai perstumia darbus, perkelia kitas keliones bei mini visas likusias planavimo veiklas, kelionei susirenka pakankamai solidi kompanija – 15 rytfanių iš Vilniaus ir jau Turine prisijungsiantys 2 bendraminčiai, šiuo metu gyvenantys Varšuvoje (verta paminėti, jog šiems vyrukams tai jau ne pirma europinė išvyka šį sezoną, o vienas jų tiesiai iš Lenkijos sugeba nukeliauti ir į išvykas Lietuvoje. Pagirtinas aktyvumas!).

Tad kam už pečių šimtai išvykų, kas „pramuša“ jau penktąją savo europinę išvyką šį sezoną, o kas dar tik pradeda keliones su triBūna, tačiau bendras keliaujančiųjų nusiteikimas – labai pozityvus. Tą puikiai atspindi rytfanis J., sugebėjęs likus vos 2 dienoms iki skrydžio nusitraukti kelio raištį (sveikatos!), bet net gipsas ir ramentai jo nesustabdo – su plačiausia šypsena ir žodžiais: „kad aš tokią išvyką praleisčiau!“ lipa į taksi.

Ankstyvų ir šaltą sausio 16-osios rytą, temiegoję vos po kelias valandas, renkamės Vilniaus oro uoste. Vos už kelių valandų leidžiamės Milane, kur sėdame į autobusą Turino link. Čia pakankamai saulėta ir apie +10, tuo metu iš Lietuvos skrenda žinutės: „jutiminė temperatūra apie -19 laipsnių“. Laiku išskridome!

Pasiekus Turiną dalis rytfanių nesibodi pasidžiaugti italų liberaliu požiūriu į silpnuosius alkoholinius gėrimus. Viena trijulė gauna skambų pavadinimą, kuris iškart prisiklijuoja visai kelionei (ir, ko gero, ne tik). Kadangi laiko į valias, prieš devynerius metus pramintais takais traukiame tiesiai į istorinį miesto centrą. Buvę Turine 2009-aisias dalinasi smagiais prisiminimais, daromos nuotraukos tose pačiose vietose. Taip pat padaromos kelios bendros nuotraukos išvykai įamžinti ir po kelių valandų traukiame įsikraustyti į viešbutį, esantį šiek tiek atokiau nuo centro.

Išėję pavalgyti paburnojame, prisiminę, kad dauguma maitinimo įstaigų Italijoje dirba tik per pietus ir vakare, dėl ko tenka rinktis artimiausią piceriją, po kurios vakaras tęsiamas į keturvietį kambarį sugūžėjus dviženkliam skaičiui rytfanių. Skamba senos, daug kartų girdėtos, bet vis tiek mielos širdžiai istorijos, aptarinėjamos naujienos iš klubo, planuojamos artimiausios išvykos, tarp jų ir savaitgalis Klaipėdoje. Nepaisant bemiegės nakties ir labai ilgos dienos, pobūvis gerokai užsitęsia.

Kitą rytą visi renkasi savo maršrutus: kažkas turistauti, kažkas „ko aš Turine nematęs“ traukia tiesiai į turgų, o likusieji išvis niekur neskuba. Turistaujantys aplanko Turino „Juventus“ stadioną, nuo 2017 m. liepos 1 d. šešiems metams pavadintą „Allianz“ vardu. Tad vos prieš savaitę lankęsi Vokietijoje bando lyginti šį stadioną su Miunchene matytuoju „Allianz arena“ stadionu. Taip pat aplankomas miesto simbolis - Mole Antonelliana bokštas, nuo kurio pasigrožima atsiveriančia miesto panorama su Alpių kalnų fonu tolumoje.

Vaikštant po senamiestį rytfanis T. savo striukės kišenėje randa... stroboskopą, užsilikusį po išvykos į Pasvalį. Kaip ir juokinga, bet kaip ir nelabai, nes Vilniaus oro uosto saugumas tampa labai kvestionuojamas (Pasvalio arenos saugumas nekvestionuojamas).

Valandą prieš rungtynes susirenkame prie „Palaruffini“ arenos, be jokių nesklandumų patenkame į vidų. Arena - sąlyginai nedidelė, cirko tipo. Turino „FIAT“ komanda turi ir savo sirgalius, kuriančius palaikymą ne tik namų rungtynėse, bet ir išvykose. Išsikabinus vėliavas, vietiniai prieina pašnekinti.

Rungtynių metų atmosfera gan slogi, kadangi pergalė šįkart be galo svarbi, o komanda buksuoja. Nepaisant to, stengiamės iš paskutiniųjų ir pasiekiame piką komandai spurtavus ir sumažinus deficitą iki dviejų taškų. Deja, stebuklas neįvyksta. Sudeginamas vienintelis liūdnas stroboskopas, paplojama žaidėjams. Italų stiuardai ir pareigūnai nelabai kreipia dėmesio į degantį stroboskopą (nors minėjo, jog tai buvo pirmas kartas šios arenos istorijoje, kuomet deginama pirotechnika). Vis tik, jokių grasinimų ar piktų žodžių neišgirstame.

Su komanda pabendraujame, mus nuo jų autobuso skiriant tvorai, bet randame išeitį ir iš šios situacijos – komandos autobusas sustoja privažiavimo kelyje už arenos ribų ir didžioji dalis komandos išeina paspausti rankas atskridusiems jų palaikyti fanams. Palinkėję vyrams kovoti iki paskutinių jėgų, liūdnai keliaujame atgal į viešbutį.

Kelios valandos miego, po kurių užsakytas mikroautobusas nuveža mus į Milano oro uostą. Paskutiniai gurkšniai itališkos kavos, ir štai mes leidžiamės mylimame Vilniuje. Atsisveikiname vos kelioms dienoms, mat šeštadienį kartu palaikome komandą LKL mače su „Lietkabeliu“.

2018-01-10 Bayern – Lietuvos rytas

Wed, 05 Apr 2023 07:43:44 GMT

Per Kalėdas Limože laimėtas mačas prieš „CSP“ klubą užtikrino „Lietuvos rytui“ antrąją vietą Europos taurės C grupėje, o iš Prancūzijos grįžę rytfaniai suskubo planuoti antrame etape laukiančias keliones. Juk iki pirmosios jų (į Miuncheną) buvo likusios vos kelios savaitės!

Penki rytfaniai pasiryžta aplankyti Bavarijos žemės sostinę, savo kelionę pradėdami sausio 8-osios vakarą. Tačiau iki numatyto išvykimo laiko belikus pusdieniui dar vienas nutrūktgalvis praneša apie staigų „susirgimą“ bei pasiimtą biuletenį, tad pasinaudodamas paskutinės minutės pasiūlymu dar spėja prisijungti prie Vokietijon besiruošiančio ekipažo.

Vėlyvą pirmadienio vakarą iš skirtingų Vilniaus vietų susirinkę ir gerai nusiteikę keliautojai pasveikina paskutinį ekipažo keleivį su gimtadieniu bei pajuda kelionės tikslo link.

Atlikus keliautojų muzikinio skonio analizę, patikrinamas išvykos grojaraštis, besirenkant iš 2 rytfanių sudarytų skirtingų playlist‘ų. Kol vienas vairuotojas perjunginėja muziką, kitas nepastebimai greitai praveža mus per visą Lenkiją. Tuo pačiu, matyt, pasiekiamas rytfanių ilgiausio važiavimo be sustojimų rekordas, nestojant pravažiavus virš 500 km.

Išaušus rytui ir iš snaudulio prasibudinus visam ekipažui, busike prasideda repo tūsas. Tačiau džiugias nuotaikas greitai keičia veiduose pasirodęs rūpestis, kuomet esame priversti stoti dėl mikriuko prietaisų skydelyje užsidegusios lemputės, įspėjančios apie sumažėjusį oro slėgį padangose. Tikėjęsi greitai išspręsti šią problemą ir juokaudami, kad turime daug gražaus laiko, stojame artimiausioje degalinėje, kur bepūsdami padangas įsitikiname, jog teks užtrukti gerokai ilgiau dėl ant vienos padangos iššokusio gumbo ir toliau besileidžiančio oro. Laimei, turime atsarginį ratą, tad šį pasikeitę bei tikėdamiesi ateityje išvengti panašių netikėtumų grįžtame į trasą.

Po tokios „atrakcijos“ miegai kaip mat išlakstė, tad pajudėjus toliau pilietis M. nepamiršta ir to, kad iki pirmadienio jam reikia pabaigti rašyti kursinį, o darbo pabaigos dar toli gražu nematyti, tad pertraukos tarp vairavimo metu išsitraukia kompiuterį ir įninka į darbą. Bet tepraėjus vos kelioms min. automobilio prietaisų skydelyje užsidega remonto ženkliukas ir pradeda mirksėti slėgio lemputė, dėl ko vėl tenka sustoti ir žiūrėti, kas negerai. Dar vieno gedimo nerandame, todėl kiek nerimaudami spaudžiame gazą.

Įvažiavus į Vokietiją visada jaučiasi, jog šioje šalyje fanų kultūra yra bene aukščiausiame lygyje visoje Europoje. Begalės lipdukų, gražūs grafičiai, mašinų numeriai paženklinti palaikomų komandų logotipais – visa tai parodo kaip stipriai žmonės Vokietijoje palaiko savo komandas. Miuncheną pasiekiame vakarop, tad užsiregistravę hostelyje skubame pasistiprinti, nusprendę pavakarieniauti kitoje gatvės pusėje esančiame restorane. Ant kiekvieno stalo puikuojasi pintinės su riestainiais ir vienas vyrukas susigundo paragauti šio vokiečių taip mėgstamo gardėsio. Didžiausią juoko pliūpsnį sukelia tai, jog pavalgius ir pamačius sąskaitą supratome, jog tas riestainis kainavo 2,10. Simboliškai, vėliau jis tampa vienu didžiausiu šios išvykos akcentu.

Internete besidomėdami, ką galime pamatyti Miunchene, sužinome, jog „Lietuvos ryto“ komanda jau atskrido ir ruošiasi į vakarinę treniruotę. Spontaniškai kyla mintis nukeliauti iki arenos, tuo pačiu galėtume pasveikinti ir vakar gimtadienį atšventusį mūsų mylimą trenerio asistentą – Alberto Blanco, kuriam buvo paruošta rytfanių dovana.

Tad iš pradžių neturėję aiškių planų vakarui jau laukiame komandos prie 1972 m. Olimpinėms žaidynėms statytos, 2011 m. renovuotos „Audi Dome“ arenos, talpinančios 6700 žiūrovų. Pasitikę komandą bei įteikę dovaną A.Blanco, esame pakviečiami stebėti vakarinę treniruotę, todėl žaidėjams persirenginėjant apžiūrime tuščią areną, kur randame net ir atviroje vietoje be jokios priežiūros paliktą „Bayern“ aistruolių būgną. Jį papuošiame rytfanių lipduku. Pasibaigus treniruotei dar pakalbame su žaidėjais, bandydami labiau motyvuoti rytojaus mačui, palinkime mėtyti taip pat taikliai kaip per šią treniruotę, o patys prieš miegą nusprendžiame pasistiprinti vienoje iš greito maisto užkandinių.

Galiausiai pasiekiamas hostelis, tačiau nuovargis greitai įveikia 18 valandų kelyje į Miuncheną praleidusius keliautojus, todėl prasidėjusias diskusijas apie tribūnoje skambančias dainas ir jų melodingumą greitai pakeičia miegas.

Kitą rytą ilgai lovose negulinėję rytfaniai skuba į miestą, kadangi laikas iki mačo paskiriamas turistavimui. Apžiūrėję miesto centre esančius lankytinus objektus, užlipame į šv. Petro bažnyčios bokšto varpinę, nuo kurios atsiveria pavasariškai saulėto Miuncheno panorama. Pasigrožėję miestu iš viršaus lipame žemyn, o keli laiptelius suskaičiuoti panorę keliautojai susiginčija dėl gauto skirtingo skaičiaus, kadangi šis gerokai skiriasi nuo 306 iki 328 laiptelių.

Pasistiprinę sėdame į busą, mat mūsų su sportu susiję norimi aplankyti objektai yra miesto pakraščiuose, todėl juos pasiekiame savo transportu.

Miunchene egzistuoja dvi pagrindinės sporto komandos – Bayern ir 1860 Munchen. Įdomu tai, kad pačiame Miuncheno mieste būtent 1860 yra populiaresnė komanda, kuri aukščiausioje Bundesligoje nežaidžia jau nuo 2004 metų. Ilgą laiką Bayern ir 1860 namų rungtynese dalinosi vienu – Allianz stadionu. Pirmai apsilankėme jo teritorijoje, už miesto esantis stadionas jau iš tolo dvelkia savo didybe. Vis tik, nei Bayerno, nei 1860 Ultros šio stadiono savo tikraisiais namais nelaiko. Šiuo metu 1860 žaidžia vos 4-oje pagal pajėgumą Vokietijos futbolo lygoje ir persikelė į savo senąjį stadioną. Net žaidžiant tokiame žemame lygyje jų stadionas visada būna pilnas (12 500 žiūrovų). Jos pagrindinė ultrų grupuotė ,,Giasinga Buam” šį sezoną pora kartų jau parodė įspūdingų vaizdų, juos dar labiau motyvuoja tai, kad šioje lygoje vyksta derbis, todėl, kad joje žaidžia ir Bayerno II komanda. Bayerno pagrindinė Ultrų grupuotė vadinasi ,,Schikeria”. Ji yra žinoma dėl savo antifašistinių pažiūrų, turi artimą draugystę su labiausiai kairiasiais – St.Pauli ultromis. Nors jų klubas ir yra vienas turtingiausių pasaulyje, bet Bayerno ultros sugeba išlaikyti gerus skaičius bei aukšto lygio mentalitetą (pvz. Dažnai galima pastebėti jų protestus Čempionų Lygoje dėl per didelių bilietų kainų ir t.t). Bayerno futbolo ultros krepšiniu nesidomi, krepšinyje egzistuoja atskira fanų grupė, kuri nėra labai didelė, todėl kažkokių įspūdingų vaizdų savo rungtynėse nesitikėjome. Apžiūrėję Allianz stadioną patraukiame link Olimpinio miestelio, iki šiol primenančio 1972 m. Miunchene vykusias Olimpines žaidynes.

Deja, atvykstame vakarop, todėl į Olimpinio stadiono vidų jau nepatenkame, tačiau ne ką mažesne pramoga tampa pasivaikščiojimas po olimpinį parką, mat čia esantis kalniukas, nuo kurio atsiveria ne tik Olimpinio miestelio, bet ir matoma Miuncheno panorama, tarsi kviečia mus eiti ne lengviausiu pėstiesiems asfaltu grįstu keliu, tačiau bėgikų jau pramindžiotu takeliu tiesiai į stačią viršukalnę. Visi rytfaniai sėkmingai įveikia šią užduotį, po kurios gali dairytis į vakarėjantį miestą iš viršaus.

Pasivaikščioję po Olimpinį miestelį važiuojame tiesiai prie arenos, nes per kamščius pasiekti „Audi Dome“ areną taip pat gerokai užtrunka. Pagaliau atvykę, stringame arenos prieigose, mat apsaugos darbuotojai nepatikliai žiūrėdami į mūsų vėliavas puošiančius užrašus, nežinia ko bijodami, nusprendžia neleisti mums į areną įsinešti „Rytas Ultras“ vėliavos, savo sprendimą motyvuodami tuo, kad neva pas juos žodis „ultras“ yra uždraustas. Nesuvokdami šių absurdiškų motyvų prašome pateikti rimtus argumentus, tačiau sunkiai su anglų kalba besitvarkantys apsaugos darbuotojai, nesitikėję tokio aršaus rytfanių savų vėliavų gynimo, į pagalbą pasikviečia policijos pareigūnus, kurie patikrinę rytfanių asmens dokumentus tepaprašė pasidėti vėliavas, jei nenorime jų pasiimti po mačo. Griežta vokiečių tvarka pasireiškia ir pačioje arenoje, kadangi prie kiekvieno sektoriaus įėjimų stovintys darbuotojai įdėmiai tikrina visų arenoje susirinkusių žmonių bilietus bei nukreipia juos būtent į jų bilietuose priskirtus sektorius. Prie mūsų norėjęs prisijungti Dortmunde gyvenantis lietuvis su savo sūnumis neįleidžiamas į mūsų sektorių, tad arenoje galima matyti ir daugiau pavieniui išsimėčiusių tautiečių.

Apšilti pasirodžiusią komandą pasitinkame skanduotėmis, o prasidėjus mačui taip ir liekame stovėti, laikydami savo vėliavą. Kadangi mūsų vietos yra sektoriaus viduryje, iš visų pusių sėdint kitiems arenos žiūrovams, manėme, jog iškart sulauksime priekaištų. Tačiau priešingai nei tikėjomės, už mūsų sėdinčių vokiečių reakcijos į vaizdą užstojusius lietuvaičius pasireiškia draugiškai: kas persėda į šalimais esančias laisvas vietas, o kas patys atsistoja, kad galėtų matyti aikštelėje vykstantį žaidimą, kuris mūsų išties nedžiugina. Viso mačo metu daugiausiai naudojamos trumpos skanduotės, nes arenoje be paliovos popierinėmis vėduoklėmis keliamas triukšmas užgožia ne tik mūsų dainas, bet ir visus likusius garsus. Po pirmojo kėlinio varžovus paleidę „Lietuvos ryto“ žaidėjai nesugeba prisivyti priešininkų, o vis didėjantis skirtumas, nors ir buvo sumažintas, galiausiai vis tiek pasirodo neįveikiamas, patiriant pralaimėjimą 13 taškų skirtumu. Po varžybų sulaukę žaidėjų skatiname juos nenuleisti rankų, juk prieš akis dar keturios varžybos, tad niekas nėra prarasta.

Atsisveikinę su komanda skubame užkąsti, o pavalgę patraukiame namų link. Per naktį greitai pravažiuojama Vokietija, tačiau pasiekus Lenkiją ir papuolus į dėl kelių remonto susidariusius kamščius, laikas kelyje užtrunka.

Kibicų žemėje Varšuvoje sustojome pirotechnikos parduotuvėje. Šioje atributikos parduotuvėje visokiausių Lenkijos patriotinių atributų yra daugiau nei kai kurių Lietuvos profesionalių sporto klubų parduotuvėse. Buso bagažinę dar labiau apkrauname sukrovę kelias dešimtis fajerių ir kitų pirotechnikos priemonių.

Važiuodami Lietuvos link įdomumo dėlei bandome suskaičiuoti, keliomis skirtingomis kalbomis visos šios išvykos metu klausėmės muzikos. Iš viso suskaičiavome net 8 kalbas.

2017-12-26 Limožo CSP – Lietuvos rytas

pauliuspuz@gmail.com (B Tribuna) — Wed, 05 Apr 2023 07:41:41 GMT

Kelionės į Limožą planavimas prasidėjo dar vos tik ištraukus Europos taurės burtus. Žinodami, jog CSP klubas turi savo ultras, o mačas išvykoje gali tapti lemiamu dėl patekimo į kitą etapą, šį Prancūzijos miestą priskiriame prie „must go“ krypčių. Tiesa, kitokių rytfaniams ir nėra, nes mes su komanda - visur ir visada.

Nemažiau smagumo šiai išvykai prideda ir rungtynių data – gruodžio 26-oji, antroji Kalėdų diena. Nors ši aplinkybė kai kuriems, norintiems aplankyti Prancūziją tampa kliūtimi, mat tradiciškai šventės sutinkamos kartu su šeimomis bei giminėmis, tačiau artimųjų priekaištų bei didelių prancūziškų kainų nepabūgę rytfaniai vis dėlto išsiruošia pramušti šią išvyką, vietoje Kūčių vakarienės su šeima ar susitikimo su seniai matytais giminaičiais pasirinkdami keliauti daugiau nei 2000 km tik tam, kad palaikytų savo mylimą klubą.

Pirmieji du rytfaniai į Prancūziją patraukia jau gruodžio 21-ąją, tačiau jų nuotykiai prasideda dar net nepalikus Vilniaus oro uosto, kadangi dėl prastų oro sąlygų skrydis buvo atidėtas kelioms valandoms. Nuskridus vaikinams tenka sukti galvas, kaip įveikti oro uostą ir Paryžių skiriantį 80 km atstumą, o čia pasitaikęs ponu Taurage prisistatęs vyras į vieno rytfanio kitam užduotą klausimą „Kaip nusigausim?“, atsakė, kad tuoj atvažiuos pasiimti draugas. Tad į oro uostą atvykus naujam Mercedes automobiliui, mikliai į jį įšoka ir galimybe sutaupyti daug laiko bei pinigų pasinaudoti panorę atvykėliai iš Vilniaus. Į klausimą, ką šis geradarys veikia Prancūzijoje, atsakydamas, jog stumdo tankus, vyras kiek išgąsdina vaikinus, mintyse jau reginčius liūdną savo ateitį, susidūrus su organų donoryste. Tačiau kelionei besibaigiant šiuos niūrius vaizdinius pakeičia mintys apie raudonąjį vyną ir pelėsinį sūrį. Deja, įlipus į pirmąjį metro tenka susidurti su liūdna realybe, kuomet raudonojo vyno kvapą staigiai pasikeičia šlapimo, o dailininkus ir muzikantus - nei angliškai, nei prancūziškai nešnekantys atvykėliai, prašantys išmaldos.

Per 3 dienas iki tol, kol atvyko kiti rytfaniai, vaikinams teko artimai susipažinti su vyraujančiomis tendencijomis mieste – centre pilna prekeivių, pardavinėjančių plastmasinius eifeliukus iš Aliexpress'o, kiti bando užsidirbti parduodami alkoholinius gėrimus tiesiog iš kibiro ir kontrabandines cigaretes, kurių kaina - 10 Eur už pakelį. Keisčiausia, kad šalia patruliuojantiems robokopams tai nė motais.

Panorę pasižiūrėti į meilės miestą iš aukštesnio taško, vaikinai nuvyko prie kalno, nuo kurio atsiveria visa miesto panorama. Čia jiems vėl teko sutikti to paties plauko „šaunuolius“, šįkart nesiūlančius pirkti savo šlamšto, o iškart užrišančius apyrankes iš 3 siūlų. Pasiteiravę, iš kur esame, imigrantai nustebina geografijos žiniomis pasakę, jog Vilnius yra Lietuvos sostinė ir LITUEINIJA GUD BASKETBOL. Padarome išvadą, jog nesąmonių pardavinėjimas - vienintelis būdas, skatinantis juos mokytis geografijos. Už užrištą apyrankę paprašęs sumokėti 20 Eur jaunuolis buvo skubiai pasiųstas ant trijų raidžių, o staiga išlindęs „juvelyro“ draugas, suskubo pasiūlyti įsigyti 5 g hašišo iš Afganistano už 60 Eur, kainą per kelias akimirkas sumažinęs iki 30-ies. Nuotykiai tęsėsi ir tuomet, kai nuo čigonių priekabiavimo bandydami apginti kitus metro keleivius vaikinai buvo prakeikti įpykusių romių, žadančių melstis už tai, kad šiems nesisektų.

Antroji rytfanių grupė į Paryžių išsiruošia Kūčių dieną, tad šventiškai nusiteikę susitinka oro uoste, kur sužino, kad vienam šios ketveriukės narių diena dar ypatingesnė ir tuo, jog tai bus pirmasis skrydis lėktuvu jo gyvenime. Tad linksmas skrydis nė kiek neprailgsta, o pasiekus Bovės oro uostą tenka leistis į kelionę pėsčiomis, ieškant traukinių stoties, iš kur traukiniu bus galima pasiekti Paryžių. Pakeliui atsitiktinai užmatyta gotikinė Bovės katedra savo didinga išvaizda priverčia trumpam nukrypti nuo maršruto, tad juokaujame, kad prieš Kūčias, kaip ir priklauso, užsukame į bažnyčią. Vėliau dar apžiūrėję kalėdinį miestelį, iš viso kelionėje su daugybe persėdimų sugaištame 3 valandas, kol galiausiai pasiekiame Paryžiuje užsakytą hotelio kambarį.

O čia jau laukia pirmasis nusivylimas, nes nerandame ne tik arbatinuko, bet ir kitų virtuvinių atributų, tokių kaip peilis, būtinų pasiruošti Kūčių vakarienei. Nors hostelio administratorius informavo, kad per Kūčias parduotuvės nedirba, tačiau, kol vieni puošė kambarį bei ruošė šventinį stalą, kiti sugebėjo ne tik rasti veikiančią parduotuvėlę ir nupirkti trūkstamų produktų, bet ir gauti peilį, kuriuo galėjome pasipjaustyti iš Lietuvos prisivežtų gausių maisto atsargų. R. iš kuprinės išsitraukus mandarinų, kūčiukų bei meduolių paskleidžiama šventinė nuotaika, tad susėdę prie stalo ir pasidarę bendrą nuotrauką nusiunčiame linkėjimus Lietuvoje kalėdojantiems triBūnos draugams, o pirmiesiems užmigus ilgiau vakarojantiesiems juoką sukelia per miegus prancūziškai prabilusio piliečio T. knarkimas.

Kitą dieną susitikę su jau anksčiau į Paryžių atvykusiais 2 jaunuoliais visi kartu apeiname žymius miesto objektus, bandydami pasidaryti bendrą nuotrauką su vėliava, prašydami atsitiktinių praeivių nufotografuoti, tačiau dauguma fotografuoja taip, lyg sirgtų parkinsono liga, tad tenka sugaišti ne vieną valandą, bandant išgauti normalesnį rezultatą. Vėliau kompanijos vėl išsiskiria, atsisveikindamos iki kito ryto, kuomet visi kartu autobusu patrauks į 6 val. trukančią kelionę Limožo link, kur jau lauks likusioji rytfanių dalis.

Šiai, trečiajai rytfanių grupei pasiseka kiek labiau – gruodžio pradžioje klubas pakviečia skristi kartu užsakomuoju reisu. 12 savo klubui neabejingų fanų pasinaudoja šia galimybe ir į kelionę leidžiasi pirmąją Kalėdų dieną.

Šventinio pirmadienio popietę susitikę Vilniaus oro uoste, čia pamato ir daugiau sirgalių, kurių dauguma iš pižoniškojo 109 sektoriaus. 4 būgnai ir dūdos, deja, skrenda kartu. Kiek vėliau į oro uostą atvyksta ir žaidėjai. Jimmy Baronas, Artūras Jomantas ir kiti ateina su visais pasisveikinti, o jau įlipus į lėktuvą Alberto Blanco nepasikuklina ir kiekvieną asmeniškai pasveikina su šventėmis, palinki gero skrydžio ir pažada pergalę.

Kiek daugiau nei 3 val. trukęs skrydis nukelia mus į mažesnį nei Palangos oro uostą Limože. Jau prieš kelionę žinome, kad viešasis transportas šio miesto oro uosto nepasiekia, tad tikimės išėję rasti taksi. Deja, lauke nėra nė gyvos dvasios, o pasiekti centrą vienu metu prireikia per 40 žmonių. Randame stendą su taksi telefonų numeriais ir pirmą kartą pasitikriname savo prancūzų kalbos žinias. Pirmoji mašina atvyksta po gerų 20 min. laukimo, o išlipęs taksistas bando įsitikinti, ar tikrai tiek daug automobilių reikia prie oro uosto.

Per geras kelias valandas rytfaniai pasiekia savo viešbutį Limožo miesto centre. Registratūroje sutinkame dirbantį Mareką, tad pasitelkę savo vilnietiškas galias bendraujame su juo lenkiškai ir labai greitai patenkame į savo kambarius. Nieko nelaukdami keliaujame į miestą ieškoti maisto. Tačiau užvis labiausiai sudomina atrakcionų parkas. Keli rytfaniai-ekstremalai išbando karuselę, pakeliančią į 45 m aukštį ir besisukančią 130 km/val. greičiu. Jų riksmai apačioje likusiems bendražygiams sukelia juoką, o didžiulis apetitas dingsta, nulipus iš karuselės.

Restoranų paieškos tęsiasi toliau ir pasivaikščioję apie pusvalandį apsistojame vienoje iš picerijų. Čia skaitydami prancūzišką meniu bandome išsirinkti picas, tačiau kažkodėl nutuokusi, kad mes iš rytų Europos, viena iš pardavėjų pasiteirauja, ar mokame rusiškai. Pati picų dama kilusi iš Uzbekistano, pasakoja rytfaniams savo gyvenimo istoriją, o pilietis D. siekia pickepės dėmesio.

Sulaukę savo picų, už kurias mokame po 10 Eur, pavakarieniaujame ir grįžtame į viešbutį. Jame vakarą leidžiame, stebėdami Klivlando „Cavaliers“ ir Golden State „Warriors“ rungtynių transliaciją.

Antroji Kalėdų diena rytfaniams prasideda dar viena maisto paieška. Kolega A. pareiškia, norįs paragauti varlių ar bent jau sraigių, tačiau kiti piliečiai nėra tokie išrankūs maistui. Gerą valandą po Limožą vaikštantys vilniečiai aptinka CSP klubo atributikos parduotuvę ir padailina ja „Rytas Ultras“ lipduku. Galiausiai, įsigiję vyno, kuris labiau primena rašalą, rytfaniai apsistoja vienoje iš kebabinių, kurioje gurmaniškai papusryčiauja.

Tuo metu Paryžiuje apsistoję rytfaniai skuba ieškoti vieno parko pakraštyje įsikūrusios autobusų stoties, nuo kurios ir pajudės Limožo link. Pradžioje pergyvenę dėl kelių stoties nerandančių vyrukų, nuklydusių upės link, vėliau esame priversti sunerimti dėl neatvykstančio autobuso. Tad likus vos kelioms min. iki numatyto išvykimo laiko vis dar besiblaškydami po stoties teritoriją pasiekiame informacijos punktą, kur įsiprašę užlįsti be eilės išsikamantinėjame sutrikusį darbuotoją, kur prapuolęs mūsų autobusas. Nuraminti, kad autobusas be mūsų tikrai neišvažiavo ir teks kiek palaukti, nes vėluoja, galime ramiau atsikvėpti. Galiausiai patogiai įsitaisę autobuse vieni stengiasi dar kiek numigti, tačiau garsios kitų diskusijos trukdo ne tik jiems, bet ir visiems likusiems keleiviams, todėl vieno prancūzo sudrausminti galą užsiėmę jaunuoliai yra priversti kiek pritildyti savo balsus. Muzikos panorę pasiklausyti vaikinai į telefoną besisiųsdami nulaužtą „Spotify“ programėlę sugeba prisigaudyti virusų, tad likusiai kelionės daliai turi užsiėmimą ir bando sutvarkyti telefoną, ko galiausiai padaryti taip ir nepavyksta.

Limože besiilsintiems rytfaniams likusi dienos dalis iki mačo praeina gana ramiai, tačiau labai juokingai. Užsukę į vieną iš centro barų, randame jame… miegančią bobutę. Ši ramiai guli savo lovoje ir nelabai rodo gyvybės ženklų, šalia jos įtaisytas biliardo stalas, o galiausiai greta įsikuria ir keli rytfaniai. Išgeriame po bokalą alaus į bobutės sveikatą ir keliaujame pasitikti iš Paryžiaus atvykstančių kolegų.

Neklaidžiodami randame autobusų stotį, sulaukiame vėluojančio atvykti autobuso ir pamatome išsiilgtus veidus. Pasisveikinę su jais ir sužinoję, jog bilietų į atgalinį reisą naktį po mačo nebeliko, bandome rasti išeitį su prancūziškai laisvai kalbančiu rytfaniu E., tačiau tai nė kiek nepadeda. Nustūmę problemas į šalį keliaujame link arenos.

Pakeliui aplankome vietinį McDonald’s restoraną, kuris nustebina savo didelėmis kainomis ir padavėjais. Čia taip pat sutinkame ir didžiąją dalį kitų „Lietuvos ryto“ sirgalių. Viena mūsiškių grupelė nepasikuklina užsukti į „Ultras Green“ barą, kuriame susipažįsta su CSP fanais, apsikeičia su jais lipdukais bei pabendrauja apie palaikymo kultūrą jų šalyje. Galiausiai visi susitinkame prie arenos.

Pati arena savo stogo konstrukcija šiek tiek primena Vilniaus sporto rūmus, o pastatas iš išorės atrodo ganėtinai skurdžiai. Susitinkame su klubo atstovu, pasiimame savo bilietus, pakankamai greitai praeiname patikrą ir įsikuriame mums skirtame sektoriuje. Išsikabiname vėliavas, o apšilinėti atėjusią komandą pasveikiname keliomis skanduotėmis.

Iki mačo prie mūsų karts nuo karto prieina CSP klubo sirgaliai ir siūlo pasikeisti šalikais, o vienas jų pasiūlo keisti savo šaliką į mūsų vėliavą. Pasijuokę iš jo sulaukiame mačo pradžios ir pradedame palaikymą.

Viso mačo metu skambame tikrai neblogai, daugiausiai naudojame trumpas skanduotes. Prie mūsų pakankamai aktyviai jungiasi ir pižonai, tačiau vis tiek neišvengiame „bum bum hey“ skanduotės ir dūdos pūtimo. Į palaikymą pajungiame ir keletą dainų, o prie būgno debiutavęs rytfanis M. įsigudrina sulaužyti vieną lazdelę.

Mūsų oponentai tribūnose, Limožo CSP ultros „Ultras Green“ skamba pavydėtinai gerai. Nors ir turėdami nedidelį skaičių žmonių ir būdami praktiškai arenos palubėse, yra girdimi visą mačą, o jų dainos skamba ypatingai melodingai. Deja, Lietuvoje ultros negali pasigirti melodingu dainavimu. Kartais tą pateisiname triukšmu arenose, tačiau gana garsioje „Palais des Sports Beaublanc “ arenoje įsitikiname, kad tai nėra tikroji priežastis. Kartais tiesiog reikia nepasigėdyti tęsti galūnių, ilgiau dainuoti žodžius, o ne skanduoti.

Arenoje yra dar kelios sirgalių grupuotės: save ereliais vadinantys vyresnio amžiaus Limožo klubo fanai, kurie taip pat turi savo dresscode’ą ir dainas, tačiau nėra taip gerai girdimi kaip „Ultras Green“, ir mūsų kaimynai, kuriuos netrukus praminame adaptuotais dėl ypatingai keisto jų elgesio.

Visas rungtynes aikštėje verda įtempta kova ir sėkmingiau pabaigą sužaidę mūsiškiai iškovoja labai svarbią pergalę, taip ir nepataikydami nė karto iš trijų taškų zonos, bei užsitikrina antrąją vietą grupėje. Su žaidėjais skanduojame tradicinį „Pirmyn, Vilniečiai!“, vėliau dar šiek tiek pasilinksminame tribūnoje ir skubame iš arenos bei ieškome taksi, nuvešiančio mus į oro uostą.

Čia vienas po kito skuba Limožo dušmanai, o nauju Mercedesu susigundo keli rytfaniai, tad sėda į jį. Paprašę pasiekti oro uostą, kaip galima greičiau, vilniečiai patenka į filmą „Taxi“ ir skrieja greitkeliu 170 km/val greičiu. Už keletą minučių trukusią kelionę rytfaniai pakloja 30 Eur ir užsuka į oro uostą, kuriame randa jau atvykusius kelis bendraminčius bei nedirbančias parduotuvėles.

Kol vieni džiaugdamiesi pergale skuba namo, Limože iki ryto priverstų laukti autobuso, nuvešiančio juos atgal į Paryžių, 4 rytfanių nuotaikos gerokai skiriasi nuo laimingų išskrendančių draugų.. Tad išėję į lietingąjį vakarinį miestą liekantieji čia bando ieškoti vietos pavalgyti, o įsitaisę vienoje iš picerijų patraukia vietinių porelės dėmesį, tad šie pasiteirauja atvykėlių, iš kur ir kokiu tikslu atvykę, o sužinoję, kad tai – krepšinio fanai, bei stebėdami liūdnus pavargusius jų veidus, dar pasitikslina, ar vilniečių komanda tikrai laimėjo.

Pavalgę paprašome padavėjos iškviesti taksi, o vien už įsėdimą jau turėdami mokėti 6,5 Eur nuvažiuojame į Limože praeitą naktį nakvojusiųjų rekomenduotą hostelį, kur mums pasiūloma nakvynė už 49 Eur žmogui. Tikėdamiesi rasti geresnį variantą patraukiame stoties link, tačiau wifi čia neveikia, tad galėdami naudotis tik facebook‘u susisiekiame su Lietuvoje esančiais draugais ir paprašome jų pagalbos, parašant mums Limože esančių hostelių adresus. Trigubai pigiau nei pirmąjį kartą už įsėdimą, paėmus taksi iš vietos, prašantis vairuotojas nuveža mus nurodytu adresu, tačiau vietoj hostelio terandame tik gyvenamąjį namą, kurio laiptinėje pasivaikščioję ir nieko nepešę, visi sušalę bei permirkę nuo lietaus sugrįžtame į autobusų stotį, pakeliui dar užsukdami į kelis hostelius, kuriuose nakvynė žmogui kainuoja 57-68 Eur žmogui. Praradę viltis rasti kiek įkandamesnį variantą, nusprendžiame ryto sulaukti stotyje ir įsitaisome šilčiausioje stoties patalpoje ant grindų, tačiau netrukus esame išprašomi ir iš čia, mat stotis užsidaro. Tad galiausiai nueiname į arčiausią hostelį, sumokame po 32 Eur už nakvynę ir krentame į lovas. Deja, išsimiega ne visi, mat piliečio T. knarkimas toks garsus, kad neleidžia užmigti ne tik tame pačiame kambaryje su juo nakvojančiam draugui, bet ir kitų kambarių gyventojams, kurie neapsikentę net pradeda daužyti į radiatorius.

9 val. ryto susėdę į autobusą vėl 6 val. praleidžiame kelyje, o savo hotelį Paryžiuje galiausiai pasiekę apie 17 val. vieni jau nežada nė kojos iš jo niekur kelti. Kiti pasiryžta nepasiduoti nuovargiui ir išnaudoti paskutinį Paryžiuje likusį vakarą, paskirdami jį turistavimui. Kadangi keli rytfaniai ankstesnėmis dienomis jau apžiūrėjo Paryžiaus priemestyje įsikūrusį „Stade de France“ stadioną, šiam vakarui pasirenkamas „Parc des Princes“ futbolo stadionas, kuriame paprastai žaidžia PSG klubas. Stadionas pasiekiamas po geros valandos kelio. Užsispyrimo dėka patekę į vidų vien prancūziškai šnekančio darbuotojo lydimi rytfaniai apžiūri stadioną iš vidaus, pasidaro kelias nuotraukas ir nepaisydami vėjuoto bei lietingo oro pėsčiomis patraukia upės link. Kiek sušilę ir pasisotinę vienoje iš užkandinių savo kelionę pratęsia centro link, aplankydami garsiausius miesto objektus, naktinį Eifelio bokštą, Eliziejaus laukus, Mulen Ružą bei didžiausius Paryžiaus architektūros paminklus. Net ir Laisvės statulą sugebame rasti! Besigrožėdami naktine Prancūzijos sostine keliautojai nė nepastebi, kaip nužingsniuoja 32 km, po kurių dar neišsigąsta įveikti 265 laiptelius į viršų, kad nuo kalno galėtų pasigrožėti naktine miesto panorama bei įspūdinga, nors ir neapšviesta, Šventosios Širdies bazilika. Nakties viduryje parsiradę į hotelį buvo sutikti dėl jų jau sunerimusių kolegų, kurie visą vakarą bežiūrėdami tą pačią žinių laidą per vietinę televiziją sugebėjo ne tik išsiversti rodomų reportažų turinį, bet ir išmokti išsamiai jį atpasakoti, tad 35 km pėsčiomis įveikusius draugus supažindina su miesto aktualijomis. Pasidalinę įspūdžiais rytfaniai eina miegoti, nes jau kitą rytą laukia kelionė į oro uostą.

Išsimiegoję bei atsisveikinę su Paryžiumi, keliautojai pradeda kelionę namo, kuri taip pat nestinga nuotykių. Ilgai pralaukę metro vėliau teturėję 15 min pereiti per stotį iki traukinių linijos bei nusipirkti bilietus ilgose eilėse prastovėję vilniečiai vos 1 min pavėluoja į traukinį, o kitas tik po gerų kelių val., tad bet kokiu atveju oro uosto laiku pasiekti nebepavyktų. Neprarasdami vilties keliautojai čiumpa bilietus kelionėms traukiniais su persėdimu, tad vėluojant antrajam traukiniui Bovės traukinių stotį pasiekia belikus pusvalandžiui iki skrydžio vartų uždarymo. Bėgiodami aplink stotį bandome surasti taksi automobilį, tačiau neradę nei vieno kalbiname aplinkinių įstaigų darbuotojus, kad kuris nors mums pagelbėtų, iškviesdamas taksi. Sunkiai angliškai bešnekantys prancūzai nurodo mums autobusų stotelę, tačiau laikas sparčiai senka, tad nelieka nieko kito kaip tik stabdyti pravažiuojančias mašinas ir melstis stebuklo. Sustojęs angliškai nė nesuprantantis garbaus amžiaus prancūzas išvydęs mūsų panikuojančius veidus bei karštligiškai bandomą nupasakoti situaciją susigundo užsidirbti papildomų pinigų, tad susisodinęs mus į savo mašiną skuba oro uosto link. Vis žvilgčiodami į laikrodį bandome nepasiduoti panikai ir savo geradariui atsidėkoję 20 Eur suma pasileidžiame bėgti į oro uostą.

Pasiekę patikros vartus darbuotojo esame sustabdomi, nurodant, kad mums reikia į kitą terminalą. Tad bėgame toliau, prakaitas žliaugia visų veidais, širdys daužosi kaip išprotėjusios, beliko vos 6 min. iki skrydžio vartų uždarymo. Pasiekę reikiamą įėjimą turime nusiskanuoti savo lėktuvo bilietus, kad galėtume patekti prie patikros punktų. Tačiau čia vėl stringame, mat trims sėkmingai nusiskanavus savo bilietus, R. niekaip nepavyksta su savuoju, į pagalbą neskubanti darbuotoja prašo palaukti ir bando nuraminti, kad viskas bus gerai, tad praleidus pro vartus jau skubame prie patikros punktų, kur nusidriekusios ilgos eilės kitų keleivių. Nepaisydami jų nepasitenkinimo peršokame visas užtvaras ir be eilės nusigrūdame į pačią pradžią. Praėję patikrą vis dar negalime atsigauti po šios įtempto veiksmo filmo siužetą primenančios kelionės, mat dar kelios minutės ir galėjome likti Paryžiuje...

Tad nusileidus Vilniuje visų veidus puošia plačiausios šypsenos. Pagaliau grįžome į savo mylimą miestą, baigdami šią beprotišką išvyką. Visiškai nusikalę keliaujame namo pas savo artimuosius, norėdami pasveikinti juos su praėjusiomis šventėmis bei pasidalinti savo įspūdžiais iš Prancūzijos.

2017-12-23 Lietkabelis – Lietuvos rytas

Wed, 05 Apr 2023 07:40:38 GMT

Lapkričio 5-ąją, sekmadienio vakarą, 8 rytfaniai susirinko į vieną iš Vilniaus ,,Čili Pica“ restoranų. Ten jie dar kartą įsitikino, kad šiam kavinių tinklui kuo toliau, tuo prasčiau, bet susirinkimo tikslas buvo ne tas. Tą sekmadienio vakarą buvo pradėtas kurti viso mūsų 19-tojo gimtadienio planas.

Išsikėlėme tikslą – per savaitę į Kauną surinkti 100 žmonių, o apskritai į išvyką nuvežti ne mažiau 200. Nusprendėme, jog kiekvienas važiuojantis gaus marškinėlius, aptarėme jų dizainą. Sugalvojome ir idėją, kaip į išvyką privilioti iš B Tribūnos veiklos jau pasitraukusius žmones, kurių yra tikrai daug. Juk tiek daug žmonių bent keletą kartų lankėsi mūsų sektoriuje! Tad surašėme virš 200 asmenų vardų, kuriems nusprendėme įteikti asmeninius kvietimus į išvyką (surasti visus ar bent daugumą sąraše esančių žmonių tapo tikru iššūkiu: kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje gyvenačius rytfanius kvietimai pasiekė paštu ar internetu, o tebegyvenantys Vilniuje buvo kviečiami į susitikimus, kurių metu jiems įteikiami pakvietimai bei raginama prisijungti prie šios didžiulės šventės). Pažymėtina, jog visi gavę kvietimus liko maloniai nustebinti ir dauguma jų į kauną keliavo kartu su mumis, tad asmeninių kvietimų idėja tikrai pasiteisino! Be šių dalykų, taip pat buvo nuspręsta surengti protmūšį, krepšinio turnyrą ir koncertą. Po kiek laiko koncerto idėjos atsisakėme ir palikome ją 20-tajam gimtadieniui.

Tą patį vakarą savo facebook kanale paleidome išvykos registraciją. Per pirmą vakarą užsiregistravo beveik 100 žmonių. Jau tada suvokėme, kad išsikeltas tikslas 200 yra per menkas ir reikia didinti ambicijas, o jos vėliau didėjo su kiekviena savaite! Apsilankėme klubo treniruotėje – nufilmavome klipus, kuriuose žaidėjai kvietė vykti su mumis į išvyką. Taip pat klubas stipriai padėjo ties tuo, jog sugebėtume gauti tokio dydžio traukinį. Kitu atveju, būtų tekę keliauti autobusais. O suvaldyti 500 žmonių dešimtyje skirtingų autobusų būtų žymiai sunkiau nei viename traukinyje.

Likus porai savaičių iki išvykos pradėjome ruošti choreografiją ir supratome, kad mūsų laukia tikrai kažkas ypatingo. Juk to Lietuvos ultrų scenoje dar nebuvo, toks organizuotas žmonių skaičius keliaus į išvyką...Buvo sunku patikėti.

Pagaliau atėjo ilgai lauktas savaitgalis. Jį pradėjome penktadienį, surengdami protmūšį, kuriame dalyvavo ir komandos žaidėjai. Buvo labai smagu matyti dalyvaujančius žaidėjus, kurie suko galvą, bandydami atsakyti į klausimus apie Mūsų visų mylimas spalvas. Po protmūšio lauke pasidarėme bendrą nuotrauką. Atšvęsdami savo 19-tą gimtadienį su dainomis ir fajeriais oficialiai atidarėme šventinį savaitgalį. Jį pratęsėme šeštadienį, kai jau nuo ankstaus ryto ,,Lietuvos Ryto“ arenoje vyko mūsų rengiamas krepšinio turnyras, kuris irgi praėjo puikiai, padovanodamas kiekvienam pliūpsnį džiūgių emocijų. Galime tik padėkoti komandai už galimybę išbėgti ant mūsų arenos parketo.

Sekmadienio rytas. Kelias savaites užmigdami bei nubusdami su mintimis apie išvyką į kauną, rytfaniai jau 8 ryto nebegali daugiau miegoti, juk galiausiai išaušo ši ilgai laukta diena! Ar susirinks visi žmonės? Ar viskas praeis gerai? Tokie ir dar daugybė kitų klausimų kirbėjo žmonių, kurie visą šį laiką organizavo išvyką, galvose. Norint gauti atsakymus į visus šiuos klausimus, reikėjo keliauti į Vilniaus geležinkelio stotį. Atvykus į ją pamatėme, kiek ,,Lietuvos Ryto“ fanų jau susirinkę. Nusidriekusios eilės žmonių: vieni moka už išvyką, kiti pasiima marškinėlius, visas organizuotumas ir masiškumas tikrai nė iš tolo nepriminė Lietuvos. Likus 30 minučių iki išvykimo rytfaniai susirinko perone, kur mūsų capo visiems priminė išvykos taisykles ir paragino visus padaryti taip, kad būtų kuo didžiuotis. Užtraukus pirmas dainas tapo akivaizdu – bus nerealu!

Mums buvo labai svarbu, jog šioje išvykoje viskas įvyktų griežtai taip, kaip to norime. Juk tokie portalai kaip krepsinis.net po bet kokio menkiausio konflikto puola kepti straipsnius apie tai, kokie laukiniai ir apgailėtini yra aktyvūs sirgaliai. Įdomus faktas – 500 rytfanių nuvyko į Kauną, padarė įspūdingiausią išvyką Lietuvos istorijoje, bet krepsinis.net buvo vienintelis portalas, kuris apie šią išvyką neužsiminė nė vienu žodžiu. Bravo Tau, didysis redaktoriau Edgarai, ir toliau lauk kokio nors mini konflikto, apie kurį galėsi parašyti bent tris straipsnius.

Taigi, grįžtame prie savo išvykos. Traukinyje 2000 lipdukų buvo išpirkti dar pusiaukelėje, o visi vagonai buvo pilni Juodai-Baltai-Raudonų. Pakili keliaujančiųjų nuotaika, skambanti muzika, malonus ausiai šurmulys, po ilgos pertraukos susitę draugai ir labai daug naujų veidų!

Atvykęį Kauną pradėjome eiseną, į kurią žiūrint per kūną ėjo šiurpuliukai. Pasiekus areną ir nusileidus į jos parkingą įgyvendinome ,,Rytas Ultras“ aktyviųjų narių svajonę – padarėme Amsterdamo ,,Ajax“ ultrų stiliaus ,,entrada“. Fajeriai, strobai, dainos, pogo – visiškas vakarėlis, kurio dalimi tapo kiekvienas važiavęs. Tai buvo nuostabi įžanga į tai, kas mūsų laukė arenoje.

Arenoje palaikymą pradėjome dar likus valandai iki rungtynių. Daugiau nei du sektorius apimanti raudonais marškinėliais vilkinti Rytfanių armija skambėjo taip garsiai, jog arenos darbuotojai nusprendė muziką leisti kuo garsiau, tačiau tai mūsų nesustabdė.

Rungtynėms prasidėjus kyla choreografija ir baneris, juose pabrėžiama mūsų judėjimo 1998 pradžia bei tai, jog mes jau 19 metų palaikome Rytą ir nežadame sustoti! Pirmą kartą gyvenime choreografija, kurios dydis 11x7.5m. atrodė tokia ,,maža“.

Ar kada galėjote įsivaizduoti, jog 500 rytfanių Kaune kartu iškels rankas į viršų ir skanduos komandos pavadinimą? Jog kartu šokinės ir darys tokį palaikymą? Jeigu tai mums kažkas būtų pasakęs sezono pradžioje, galvotume, kad tas žmogus išprotėjo. Bet tai tapo realybe, mes tai padarėme! Buvo galima mėgautis kiekviena buvimo triBūnoje akimirka.

Nemeluosime, jog neretam aktyvesniam B Tribūnos nariui yra iškilę klausimai: „Kam aš tai darau?“, juk galime skaityti neigiamus Mr.Knet straipsnius, kur dešimtys anonimų barškina klaviatūras, vadindami mus visokiausiais epitetais. Bet būnant triBūnoje gruodžio 10 d. buvo aišku – visos tos pastangos yra dėl tokių akimirkų, tai buvo akimirkos, kuriomis taip didžiavaisi savo klubu, spalvomis, kiekvienu triBūnoje stovinčiu žmogumi. Atrodėme kaip didelė ir vieninga bendruomenė.

Komanda iškovojo fantastišką pergalę, po finalinio švilpuko žaidėjai nėjo į aikštės vidurį, visų pirma, jie atsisuko į mus visus. Jie džiaugėsi kartu su mumis, skyrė šią pergalę kiekvienam „Lietuvos Ryto“ sirgaliui. Ir mes buvome tokie dėkingi jiems už šias akimirkas. Kažkas gali tyčiotis, kad „Rytfaniai džiaugiasi, laimėję eilines rungtynes“. Ne, tai nebuvo eilinės rungtynės. Rungtynės su ,,Žalgiriu“ niekada nebuvo ir nebus eilinės! Mes atvažiavome į Jūsų namus, mūsų buvo pusė tūkstančio, Mes įkvėpėme savo žaidėjus ir Mes iškovojome pergalę – tobulas derinys ir emocijos. Po rungtynių dalis Žalgirio fanų mums nerodė tradicinių vidurinių pirštų, o filmavo mūsų kuriamą vakarėlį.

Taip, galingas organizuotas palaikymas Lietuvoje yra įmanomas. Ir jis egzistuoja ne trolių komentaruose ir like‘uose. Jeigu norite parodyti, jog krepšinis jums iš tiesų rūpi, tai eikite į arenas. Eikite į aktyvius savo palaikomų komandų sektorius, prisidėkite prie palaikymo. Tai, ką sukūrėme gruodžio 10, įėjo į istoriją, tačiau mūsų tikslas - kad klubas ir toliau turėtų galingą užnugarį. Manote, jog 500 Kaune yra įspūdinga? O įsivaizduokite, kaip bent pusė tiek atrodytų Prienuose, Pasvalyje ar Kėdainiuose? Raginame visus kuo dažniau ateiti į B Tribūną.

Kita išvyka – Panevėžys. Miestas, kuriame 2009-aisiais iškovotas vienas smagiausių titulų per visą klubo istoriją. Nori gyvai pamatyti pergalingus Mindaugo Lukauskio tritaškius? Tai dar viena puiki proga prisijungti ir sukurti gerą palaikymą. Važiuok kartu su mumis!

2017-12-10 Žalgiris – Lietuvos rytas

Wed, 05 Apr 2023 07:37:17 GMT

2017-11-15 RETAbet – Lietuvos rytas

Wed, 05 Apr 2023 07:13:01 GMT

Kelionės planavimas prasidėjo dar liepos mėnesį ištraukus Eurocup burtus. Du nutrūktgalviai rytfaniai, pasvarstę kelias dienas, surado pigiausią variantą keliauti į Baskijos regiono centrą – skrydis iš Varšuvos į Santanderą, esantį už 100 km nuo pagrindinio tikslo – Bilbao.

Deja, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, vienam keliautojui teko atšaukti savo kelionę, tačiau neilgai trukus atsirado dar vienas rytfanis, kuris panoro iškeisti lietuviško rudens darganą į saulėtą Ispaniją. Likus apie mėnesį iki rungtynių Bilbao mieste sužinojome, jog yra dar vienas nutrūktgalvis, kuris gyvena Airijoje ir yra nusiteikęs palaikyti „Lietuvos rytą“ kartu su mumis. Tuomet galutinai tampa aišku, kad Ispanijoje savo komandą palaikys trys muškietininkai.

Ankstyvų lapkričio 13 d. rytą pradedame savo kelionę pietų Europos link. Nuotykiai aplanko jau pirmuosiuose žingsniuose. Vienam iš mūsų, niekada nevažinėjančiam rytinio piko metu ir apie Vilniaus spūstis daugiausia skaitančiam tik naujienų portaluose, jau po 5 minučių kelionės VVT autobusu tampa aišku, kad priėmė išmintingą sprendimą į oro uostą pajudėti 2,5 val. iki skrydžio. Beveik pusantros valandos trukusi kelionė miesto transportu ir tu „jau“ oro uoste. Tuo tarpu kitas rytfanis, gyvenantis priešingame miesto gale nei oro uostas, dėka transporto A juostų ir kitų aplinkybių, pagrindinius šalies oro vartus pasiekia per 40 minučių.

Pirmas kelionės etapas – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą. Tai tampa trumpiausiu skrydžiu mums abiems. Vos valanda laiko ir mes jau Lenkijos sostinėje. Deja, bet kito skrydžio tenka laukti apie 6 valandas, todėl įsitaisome patogiai, susirandame elektros lizdus ir pradedame „stumti“ laiką. Kiek išalkus, nutariame pasivaikščioti po oro uostą ir paieškoti normalaus, o ne „fast food“ maisto. Paieška gana sudėtinga ir kiek užtrunka, tačiau galų gale grįžtame į vietą, kurioje sėdėjome prieš tai ir visai šalia randame restoranėlį, kuriame gauname skanios sriubos už prieinamą kainą. Vienas mūsų iš namų buvo pasiėmęs sumuštinių, todėl pasisotiname užtikrintai ir galime toliau leisti laiką laukiant skrydžio į Santanderą. Sulaukti skrydžio padeda įvairi veikla: tvarkomi darbo reikalai internetu, scroll‘inamas feisbukas, susirašinėjama su likusiais Lietuvoje, šnekamasi tarpusavyje bei dėliojami kelionės planai.

Pagaliau sulaukiame laipinimo į savo lėktuvą. Šis skrydis - triskart ilgesnis nei pirmasis, tačiau neužtrunka ir po vos daugiau nei 3 val. nusileidžiame Kantanbrijos sostinėje. Išėjus į lauką sulaukiame autobuso, tačiau paaiškėja, kad vairuotojas nepriima 50 eurų banknoto (nors grąžos ir turi), todėl liekame nieko nepešę ir į šį autobusą nepatenkame. Grįžtame į vidų įsigyti bilietus iš aparato – šįkart atsiskaitant banko kortele problemų neiškyla. Per 15 minučių pasiekiame Santandero centrą ir po dar 10 minučių pėsčiomis jau registruojamės savo nakvynės vietoje.

Kambaryje pasidedame daiktus ir einame apžiūrėti naktinio miesto. Kadangi valgėme prieš 5-6 val., pirmas tikslas yra surasti vietą, kur galėtume skaniai prikimšti pilvus. Deja, bet patys nežinome, ko norime, todėl vaikštinėjame siauromis senamiesčio gatvelėmis ir dairomės į restoranų ir kavinių meniu, iškabintus lauke. Galų gale, prie vienos vietinės užeigos pamatome mūsų akiai gerą pasiūlymą ir nusprendžiame užeiti. Čia pasitinka tikroji Ispanija – retas kuris geba suregzti padoresnį sakinį angliškai, net ir jaunimas. Šiaip ne taip išaiškiname, ko atėjome ir už 10 eurų dviese gauname 6 užkandžius („pintxos“, likusioje Ispanijoje žinomi kaip „tapas“) bei po taurę (!) alaus. Vienam mūsų to buvo maža, todėl nueiname pribaigti skrandžio į netoliese esantį “Burger King”. Naktinis Santanderas pirmadienį negyvas, todėl dar kiek prasiėję mieto centru, grįžtame į savo nakvynės vietą.

Kitą dieną 14 val. turėjome pasiimti išsinuomotą automobilį, todėl tempiame laiką ir išsiregistruojame tik prieš pat 12 val. Išeiname į miestą ir pamatome jį visai kitokį nei vakar naktį – visą gyvą ir šurmuliuojantį. Keliaujame iki autobusų stoties, kur turėsime sulaukti autobuso, nuvešiančio mus į oro uostą. Kadangi dar turime virš valandos, einame pasižmonėti ir nusipirkti užkandžių bei gėrimų laukiančiai kelionei. Po kiek daugiau nei valandos nuvykstame iki auto nuomos punkto, kur nors ir su šiek tiek nesklandumų, bet gauname savo užsakytą automobilį. Reiktų pastebėti, kad tai buvo pirmoji vieta, kur darbuotoja gerai šnekėjo angliškai.

Mūsų šios dienos galutinis tikslas – Baskonijos sostinė Vitorija ir Eurolygos rungtynės tarp vietos “Baskonia” ir karališkųjų svečių iš sostinės – Madrido “Real”. Tačiau prieš tai turime pasiimti savo trečiąjį muškietininką, kuris atskrido iš Dublino į Bilbao. Po truputį daugiau nei valandos pasiekiame Bilbao oro uostą ir tik privažiavę jau matome besišypsantį savo bendrakeleivį. Greitai jį įsisodiname pas save ir traukiame Vitorijos link. Pakeliui – mini netikėtumas – mokamas kelias. Šis dalykas buvo praleistas planuojant kelionę, tačiau piniginių labai nepaplonino. Neilgai trukus, pasiekiame savo šios dienos nakvynės vietą – butą gana naujai atrodančiame name. Deja, bet šeimininkai angliškai nemoka nei žodžio, todėl bendraujame šypsenomis, gestais ir išmaniųjų technologijų pagalba. Iki rungtynių turime dar geras 4 valandas, todėl traukiame į Vitorijos senamiestį. Ten mus pasitinka jaukios siauros gatvelės, daugybė grafičių ir savita kultūra. Patenkame į labai įdomią gatvę, kurioje kaba daugybė Baskonijos bei vaivorykštės spalvų vėliavų – žmonės čia yra laisvi reikštis. Čia užuodžiame ir Verygai ar Karbauskiui siaubą varančios žolės kvapą, taip pat randame ir „Deportivo Alaves“ fanų krautuvėlę. Joje galima rasti visko: nuo lipdukų iki balaklavų. Nusprendžiame pasiimti po lipdukų rinkinį atsiminimui.

Toliau mūsų tikslu tampa maistas. Deja, bet šį kartą nieko gero nerandame, todėl užsukame ir paragaujame lietuvių mėgstamiausio maisto – kebabo. Nors ir ne pats pigiausias, tačiau su daug mėsos, todėl tikrai užskaitome.  Grįžtame į savo butą pasidėti nereikalingų daiktų, pasiimam rungtynių bilietus ir keliaujame į Fernando Buesa areną, talpinančią 16 tūkst. žmonių. Kaip ir įprasta Ispanijoje, viskas vyksta sulėtinta tvarka. Nors ant bilieto parašyta, kad žiūrovai bus įleidžiami 1 val. iki mačo, pradeda leisti likus maždaug 45-50 minučių, todėl tenka šalti lauke, nes Vitorijoje dėl geografinės padėties būna šalčiau nei Santandere ar Bilbao. Tuo metu vakare buvo vos 4 laipsniai šilumos. Pagaliau patenkame į areną, ten atsiduriame vieni pirmųjų. Arena išplanuota taip, kad kiekvienas arenos sektorius turi po atskirą įėjimą, todėl net didžiausia minia į ją patekti ir iš jos išeiti gali per 5-10 minučių. Rungtynes pamatėme neeilines – „Baskonia“ su naujuoju treneriu žaidžia kaip ant sparnų ir laimi prieš „Real“ 30 taškų. Tai didžiausias skirtumas, kuriuo karališkasis klubas yra pralaimėjęs Eurolygoje. Stovėdami „Baskonia“ komandą viso mačo metu palaiko apie 150-200 žmonių, iš kurių pagrindinį branduolį sudaro apie 30. Dainos ir skanduotės skamba viso mačo metu, baskai džiaugiasi puikiu komandos pasirodymu. Kaip pamatėme po poros dienų, tai neatsitiktinės geros rungtynės ;)

Išaušta trečiadienis – ilgai laukta mūsų mylimo klubo rungtynių diena. Prieš išvykstant iš Vitorijos, nuvažiuojame iki Deportivo Alaves stadiono. Tačiau jį pavyksta rasti ne iš karto, nes šturmanas suklysta, ieškodamas jo žemėlapyje, ir naviguoja visai kitur. Supratę, kad nugrybavome, pasitiksliname adresą ir nuvykstame prie norimo stadiono. Apžiūrime jį ir aplinką, fanų grafičius. Ilgai ten neužtrukę, patraukiame link pagrindinio savo kelionės miesto – Bilbao. Vėl važiuojame vaizdingu maršrutu – kalnais, kas kartais tampa išbandymu ir mūsų automobiliukui. Kadangi mūsų buto, kur apsigyvensime, šeimininkas susitikti su mumis gali tik apie 15 val., nusprendžiame pamatyti gražių miesto vaizdų. Visas miestas apsuptas kalnų, todėl prieš save išvydę vieną jų – net neįjungę GPS – važiuojame su mašina į kalną, tikėdamiesi išvysti miestą iš aukštai. Deja, pritrūksta drąsos nepažįstamame mieste važiuoti pagal nuojautą ir pasitelkiame išmaniąsias technologijas į pagalbą. Pasirodo, važiavome visai teisingu keliu ir po 10 minučių, atvykstame į apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria nuostabi viso Bilbao miesto panorama. Sutinkame vietinį jaunuolį, kurio paprašome nufotografuoti mus su vėliava. Šis pasidomi, iš kur esame ir kur atvykome bei palinki sėkmės rungtynėse. Vėliau vykstame į išsinuomotą butą susitikti su šeimininku.

Kiek netikėtai besiparkuojant automobilį gatvėje, šis mus pamato pats ir prieina užkalbinti. Taip susipažįstame su Javier‘u. Automobilio neparkuojame gatvėje, nes, pasirodo, mums priklauso nemokama požeminio parkingo vieta. Nieko neįtikėtino? Visgi, automobiliu įvažiuojame į parkingą, sustojame neprivažiavus sienos, išlipame, automobilis pristumiamas rankomis ir paliekamas. Visa tai dėl labai mažos ir ribotos erdvės.

Javier‘as mums aprodo butą, pasidedame daiktus ir išeiname pavalgyti. Šį kartą akis užkliūva už kinų virtuvės restoranėlio. Radę dienos meniu už 7 eurus nedvejojame ir sėdame pavalgyti. Taip jau išėjo, jog dar ir nemokamo alaus gavome  Sotūs ir laimingi grįžtame namo pasiimti daiktų ir keliaujame link arenos.

Su komandos vadovu sutariame susitikti 1,5 val. iki rungtynių, nes tokiu metu komanda turėtų atvykti į vietą. Atvykstame laiku, tačiau komanda pasirodo jau suėjus į areną, todėl sulaukiame lauke vadovo, kuris mums paduoda 3 bilietus į rungtynes. Nei vienam keliaujančiam į euroišvyką nebūtų bėda papildomai susimokėti už rungtynių bilietą 15-20 eurų, tačiau tai visuomet yra gražus ir malonus gestas iš mūsų mylimos komandos, kuriai rūpi, jog fanai keliauja net į tolimiausias arenas palaikyti juodai baltai raudonų.

Į areną patenkame prieš 45 minutes, tačiau jau įeinant kyla minimalių problemų. Apsauga susigalvoja, kad vėliava per ilga, mat leidžiama įsinešti į vidų negali viršyti 1 metro ilgio. Pasitarę tarpusavyje visgi nusprendžia mus praleisti. Susirandame savo sektorių ir įsitaisome pirmoje eilėje iškart už savo komandos suolelio. Atrodytų, bus tobula vieta palaikyti savo komandą. Išsikabiname vėliavas ir sulaukiame pirmų komandos atstovų prie parketo. Pirmasis prie mūsų ateina Alberto Blanco ir itin nustemba bei apsidžiaugia ant vieno iš mūsų marškinėlių išvydęs savo atvaizdą.

Pirmą kartą savo komandos vardą Bilbao arenoje suskanduojame, kuomet žaidėjai išbėga ant parketo apšilimui, o iš jų sulaukiame plojimų. Prasidėjus rungtynėms, prie mūsų prieina apsaugos atstovas, kuris pradeda aiškinti, jog turime atsisėsti. Bandome paaiškinti, kad niekam neužstojame vaizdo ir niekas mumis nesiskundžia, tačiau jis nesileidžia į kalbas ir aiškina apie Ispanijos įstatymą, kuris draudžia stovėti. Visa tai yra labai keista, nes dar vakar Fernando Buesa arenoje matėmte 150-200 visą mačą stovinčius, šokinėjančius fanus. Galų gale, įsikišus ir mūsų komandos vadovui bei atstovui spaudai, randame kompromisą ir įsitaisome keliomis eilėmis aukščiau bei labiau į šoną. Skanduojame savo komandos, miesto ir šalies vardus kiek tik leidžia jėgos bei švilpimas ir dūdos arenoje. Komandos palaikymą kurti trise tokioje arenoje sudėtinga, tačiau ir labai malonu. Komanda pirmoje pusėje žaidžia banguotai, tačiau į pertrauką išeina su nedideliu pranašumu. Vienas mūsų, vilkintis marškinėlius su Alberto Blanco atvaizdu, sulaukia jo žmonos dėmesio bei jos noro nusifotografuoti su „savo vyru“.  Visų nuotaikos puikios, tikimės tik pergalės.

Antroje rungtynių pusėje komanda perlaužia eigą sau palankia linkme ir juodai baltai raudoni Bilbao arenoje švenčia galingą pergalę. Po rungtynių su komanda suskanduojame „Pirmyn, vilniečiai!”, padėkojame vieni kitiems už pasirodymą. Lauke pasitinkame komandą, pasišnekučiuojame su žaidėjais, dar kartą padėkojame vieni kitiems ir pažadame susitikti jau šį šeštadienį Klaipėdoje. Taip, abu iš Lietuvos keliavę rytfaniai, grįžę ankstų šeštadienio rytą jau po kelių valandų judės į vakarų Lietuvą, kad ir vėl palaikytų savo mylimą klubą. Pasidarome keletą nuotraukų ir atsisveikiname su komanda. Arenoje palikę visas jėgas, fiziškai nebegalime atšvęsti pergalės. Vakaras praeina gana ramiai, dėliojamės kitos dienos planus, ką verta pamatyti aplink Bilbao.

Ketvirtadienis – visa laisva diena, todėl ją paskiriame gražių vietų lankymui. Pirma stotelė – „Game of Thrones“ gerbėjams pažįstama vieta „Dragonstone“. Realybėje visų pirma vadinama „San Juan de Gaztelugatxe“, antra - atrodo gerokai kukliau. Visas „Dragonstone“ lankymas užtrunka apie 2 val., padarome daug gražių nuotraukų atsiminimui, tačiau pavargstame fiziškai, nes tenka įveikti gana sudėtingą maršrutą iki viršūnės ir atgal. Važiuojant link kito miestelio, kurį norėjome aplankyti, visai netyčia pamatome aikštelę ir nusprendžiame sustoti. Tai buvo, turbūt, geriausia idėja tą dieną. O sustojame šalia įspūdingo objekto – nepabaigtos statyti Lemoniz atominės elektrinės. 1983 m. galutinai nutraukta statyba pasikeitus valdžiai. Visa jėgainės teritorija - kaip ant delno, matomi du didžiuliai reaktoriai, tunelis ir kita. Deja, perimetras aptvertas dvejomis tvorų juostomis ir patekimas į ją yra neįmanomas, nes objektas iki šiol itin saugomas. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Šalimais per bruzgynus yra išmindžiota takų, kuriais galima nusileisti iki pat vandens, iš kur atsiveria neregėto grožio vaizdai. Čia taip pat užtrunkame ilgai – apie 1,5 val., todėl praalkstame ir bandome ieškoti kokios užeigos. Važiuojant pro nedideles gyvenvietes matome užrašus „Restaurante“, tačiau niekas nedirba – galbūt „siesta“, o gal ir kitos priežastys. Grįžtant į Bilbao, užsukame prie „Castillo de Butron“ pilies. Tiesa sakant, visiškai nevertas dėmesio objektas. Pasiekę miestą, vykstame tiesiai į senamiestį, kur bandome ieškoti skanaus maisto. Deja, daugelyje kavinių ir restoranų, virtuvės 18 val. dar nedirba arba turi pertrauką, todėl lieka pasimėgauti picomis... Išvargę po dienos žygių, užkimšę pilvus, grįžtame į savo butą, kur ramiai pratęsiame vakarą su desperatiškų gėrimų draugija bei juokingais Youtube vaizdeliais.

Penktadienis – paskutinė kelionės diena 2 rytfaniams. Atsisveikiname su “airiu”, kuris lieka Bilbao dar 1 dienai ir judame atiduoti automobilį į nuomos punktą Santandere. Oro uoste lėktuvo į Varšuvą tenka laukti net 5 valandas, tad gerai, kad jame pasirūpinta elektros lizdais, kitaip būtume numirę iš nuobodulio. Likus pusantros valandos iki skrydžio, gauname pranešimą, kad skrydis vėluos 20 minučių, tačiau pakylame beveik valandą vėliau nei buvo numatyta. Visgi, Varšuvoje teks sėsti į naktinį autobusą, važiuojantį į Vilnių. Gerai, kad pasilikome 2 val. tarpą, tad toks vėlavimas nėra baisus. Prieš įsėdant į lėktuvą Santandere užsisakome Uberį, kuris mus paims iškart nusileidus ir nuveš į stotį. Vos išėjus iš oro uosto, po poros minučių privažiuoja mūsų vairuotojas ir per 15 minučių pasiekiame stotį. Čia mūsų laukia dar viena staigmena – vėluos autobusas į Vilnių. Gerai, kad nedaug, todėl spėjame užkąsti ir pasiruošti kelionei. Įsėdame į komfortišką LuxExpress autobusą ir keliaujame namo. Tik pajudėjus iš vietos, vairuotojai gauna žinią, kad pakeliui iš Varšuvos į Kauną sugedo autobusas, todėl reikės paimt jo keleivius. Kadangi autobuse net 27 laisvos vietos, paimame beveik visus vaikus ir jų tėvus. Kelionė žiūrint filmus ir miegant neužtrunka, todėl apie 9 val. ryto sėkmingai pasiekiame mūsų mylimą Vilnių. Tačiau ilsėtis nėra kada, mat jau po 4 valandų pajudėjome į Klaipėdą, kurioje, deja, „Lietuvos rytas“ pergalių serijos nepratęsė.

2017-11-01 ALBA – Lietuvos rytas

pauliuspuz@gmail.com (B Tribuna) — Tue, 04 Apr 2023 13:20:21 GMT

Spalio 31-osios popietę gausiai susirinkę Vilniaus oro uoste pradedame kelionę į Vokietijos sostinę, kur „Lietuvos rytą“ Europos taurės rungtynėse su Berlyno „Alba“ palaikyti išsiruošia virš 30 rytfanių. Prieš lipdami į lėktuvą dar spėję pasidaryti bendrą nuotrauką, įsimaišome į keleivių minią, kurioje taip pat matyti ne vienas „Lietuvos ryto“ atributika pasipuošęs lietuvis.

Skrydis neprailgsta ir geromis nuotaikomis pasiekę Berlyno „Šenefeldo“ oro uostą patraukiame link miesto centro, kur mūsų laukia užsakyti keli, 2,5 km atstumu vienas nuo kito esantys, hosteliai. Vos atvykus, rytfaniai puola trauktis savo stickerius ir pažymi traukinių stotį bei miesto gatves. Pasidalinę į grupeles skubame užsiregistruoti savo viešnagės vietose, kad nieko nelaukę galėtume pratęsti vakarą Heloviną švenčiančiame mieste.

Kol vieni kilnojo alaus bokalus bei linksminosi triukšmingame mini Oktoberfestą primenančiame kabake, kiti kultūrinosi, apžiūrinėjant istorinę miesto dalį nužingsniuodami virš 12 km. Tuo pačiu buvo aptarta pastaroji Vanagaitės istoriją, politinės aktualijos ir renkamas iškiliausių Lietuvos žmonių trejetukas. Užėję į šalia savo hostelio esančią piceriją susipažinome su jos savininku. Šis turkas pasakoja jaunystėje turėjęs kelis kazino ir per mėnesį uždirbdavęs po 15 tūkst. eurų, tačiau kasdien vakarus leisdamas su merginomis ir alkoholiu viską prarado. Išsiaiškinęs, kad mes iš Lietuvos, dukart nesėkmingai spėja mūsų šalies sostinę (įvardija Rygą ir Taliną), o rytfaniai sėkmingai atsakinėja į jo klausimus apie sostines, iškart įvardydami Tadžikistano, Uzbekistano ir kitų vidurio Azijos šalių sostines. Neapsikentęs nesėkmės, turkas sušunka: „ei, Lituania“ ir į vieną iš rytfanių meta miltuotą tešlos blyną. Tai sukelia tikrą juoko audrą, tešla skrieja atgal pas turką, o rytfanis bando valytis miltus nuo striukės. Galiausiai, pickepys pademonstruoja savo rusiškų keiksmažodžių arsenalą, pasakoja, kaip nekenčia picų (nors jo marškinėlius puošia užrašas „I love pizza“) ir teigia, jog picos skirtos tik moterims. Beje, jo iškeptos picos buvo labai neskanios.

Visų šventųjų dienos rytas pasitiko lietumi. Nuotaiką dar labiau sugadino žiniasklaidoje pasirodęs straipsnis apie Berlyno „Albos“ klube žaidžiantį Marių Grigonį, kuris teigė, jog sostinės klubo pasiūlymo veikiausiai net nesvarstytų, savęs niekada nemato „Lietuvos Ryto“ gretose, tačiau akistatos su juo itin laukia. Kaip teigė M.Grigonis: „Motyvacijos bus dar daugiau, nes aš užaugęs „Žalgirio“ sistemoje ir visada jaučiau priešpriešą Vilniaus komandai. Visada norėjau prieš ją sužaisti ir dabar pasitaikė proga, tad labai laukiu mačo“.

Praėjus vos kelioms val. nuo šių straipsnių pasirodymo, „Lietuvos Rytas“ į savo facebook paskyrą įkelia nuotrauką iš „Mercedes Benz Arena“ arenos, kur šalia vilniečių klubo atstovų stovi pats M.Grigonis, su prierašu, jog keliaujant po Europą visuomet smagu sutikti lietuvį! Mums niekaip nesuvokiama, kaip galima taip gražiai atsiliepti apie žmogų, kuris praleidęs gerą progą patylėti, ne tik, kad nerodo jokios pagarbos Vilniaus klubui, tačiau priešingai – atvirai demonstruoja savo priešiškumą. Jeigu mūsų mylimas klubas leidžia šikti jiems ant galvos ir negina savo savigarbos, tą padaryti turėsime mes. Todėl su nekantrumu laukiame rungtynių, tačiau iki vakaro - daug gražaus laiko, o mačui dar reikia pasiruošti.

Planuodami iki arenos pasidaryti eiseną su pirotechnika, pirmiausiai turėjome šios iš kažkur susiveikti. Todėl diskutuodami apie metro Vilniuje galimybes pasileidžiame į fajerių paieškas. Viešuoju transportu nuvykę į draugų nurodytą vietą, kur įsikūrusi Antifa/St.Pauli parduotuvė. Joje tikėjomės gauti mums reikalingos pirotechnikos, tačiau šios parduotuvės darbuotojas mus nuvylė, pasakydamas, kad niekuo mums padėti negali, nes už tai atsakingas žmogus yra išvykęs.Tačiau nusprendžiame nenuleisti rankų ir paliekame šį pankų rajoną, pratęsdami paieškas kitur.

Kad nereikėtų be reikalo važiuoti į kitą miesto galą, pirmiausiai telefonu susisiekiame su vienos parduotuvės darbuotoju, norėdami sužinoti, ar turime galimybės įsigyti fajerių pas juos, ar vis dėlto neverta tuščiai gaišti laiko ir sukarti tokio kelio dėl neigiamo atsakymo. Tačiau vyrukas pasirodė netolerantiškas užsieniečiams ir išgirdęs kreipimąsi anglų kalba, kaip mat padėjo telefono ragelį. Todėl pasitelkę savo vokiečių kalbos žinias pabandėme laimę antrą kartą ir štai mes jau optimistiškai nusiteikę pakeliui savo tikslo link. Įsigiję reikiamų produktų galime atsipūsti ir ramiai laukti vakaro.

Kadangi jau atvykome į Kopenick rajoną, kur yra įsikūręs ,,1.FC Union Berlin“ klubas bei visa jo fanbazė, tai aplankome svarbiausius rajono objektus. Užsukame į „1. FC Union Berlin“ fanšopą, kur išvydome puikaus marketingo pavyzdį. Čia galima įsigyti ne tik įprastinės šio futbolo klubo atributikos (šalikų, kepuraičių, džemperių ar pan.), bet ir įvairiausių smulkmenų, pradedant gertuvėmis, padėkliukais ar knygelėmis, baigiant artėjančių Kalėdų proga pagamintais Advento kalendoriais. Paganę akis, o kai kurie ir šį bei tą nusipirkę, traukiame toliau.

Vienas iš rytfanių dar nesenai lankėsi šio klubo namų rungtynėse, todėl besižvalgant į ,,White Syndykat“ (pagrindinė ,,Union“ fanų grupė) grafičius keliaujame prie ,,Union“ stadiono ir klausome jo įspūdžių apie šio legendinio klubo fanus. Apžiūrėję „Stadion An der Alten Försterei“ stadioną savo ekskursiją baigiame ties viena iš kebabinių, kurioje nusprendžiame pasistiprinti išgirtaisiais dürüm kebabais. Maistas išties nenuvylė, todėl prisikimšę pilvus ir kiek aptingę nusprendžiame skirti valandėlę poguliui hostelyje.

Tačiau ilgiau pailsėti netenka, mat mūsų jau laukia keli rytfaniai, atvykę traukiniu iš Varšuvos. Susitikę išgirstame jų pasakojimą apie kelionės ypatumus, kuomet sugedus traukiniui vyrukai turėjo progos pabendrauti su kartu keliavusiu žmogumi iš Maroko. Šis sužinojęs, kad šnekasi su žmonėmis, važiuojančiais į krepšinio rungtynes Berlyne, pasidomėjo, ar jie girdėjo, kad vienas vyrukas iš Lietuvos krepšinio klubo pasakė, jog komandoje negali būti daugiau nei 2 juodaodžių? Sulaukęs patvirtinimo bei informacijos, kad taip kalbėjo būtent buvęs jų palaikomo „Lietuvos Ryto“ klubo prezidentas, marokietis nustebino pareiškimu, jog G.Vainauskas teisingai pasakė: „Aš tą patį sakau namo, kuriame gyvenu, šeimininkui, kad neįsileistų daugiau tamsių nuomininkų, nes bus blogai“.

Pasijuokę dar truputį pasivaikštome aplink Berlyno katedrą, o pas mūsų vienoje kebabinėje jau laukiančius likusius rytfanius keliauti nusprendžiame vieninteliu dar neišmėgintu vietiniu viešuoju transportu – autobusu. Nors vairuotojas važiuoja, lyg vežtų ne keleivius, o lentas ar bulvių maišus, tačiau pagarbus vokiškasis požiūris į žmogų pasireiškia, kuomet prireikia pagalbos vežimėlyje sėdinčiai neįgaliai moteriai, norint įlipti į autobusą, o galiausiai iš jo ir išlipti, pasirodžius, jog moteris tiesiog apsiriko dėl reikiamo autobuso numerio.

Pilna kebabinė rytfanių bei garsios jų dainos priverčia užeigos savininkus garsiai užleisti muziką, kas tik dar labiau pakelia mūsų nuotaiką bei skatina kūrybingumą pagal skambančią melodiją pritaikius skanduotę garsiai apie mūsų klubą negražiai pasisakiusiam veikėjui.

Galinga eisena link arenos su dainomis ir pyro šou pritraukia pareigūnų dėmesį, tad nuo pusiaukelės mus lydėjęs ekipažas nepasitenkinimą pradeda demonstruoti jau pasiekus arenos prieigas. Nepaisant to, kad vietinių komandų fanatai neretai patys degina pirotechniką, policija sugeba prisiknisti prie mūsų, vapėdami apie tai, kad pirotechnikos naudojimas pagal jų įstatymus nėra legalus. Vis tik, pykčių nenorėjome nei mes, nei pareigūnai. Paaiškinome, kad jokios žalos nepadarėme ir nereikia panikuoti, nuotaikos gerėja, o mes, apsupti gausaus pareigūnų būrio, liekame laukti, kol bus galima įeiti į areną. Tuo laiku išgirstame ir naujų taisyklių (pvz., kad kuprines būtina palikti tuo tikslu įrengtose saugyklose šalia arenos).

Arenoje esame nugrūdami į šoninį sektorių už „Albos“ sirgalių būrio, tad nesupratę, kodėl mums skiriama būtent ši vieta, bandome įtikinti apsaugos darbuotojus tokio sprendimo netinkamumu. Tačiau nesileidę į diskusijas bei nepaisydami fakto, jog žmonės, mokėję po 20 Eur už bilietus, norėtų varžybas stebėti savo vietose, o ne kažkur palubėse, apsaugos atstovai tik sugeba mus lyginti su „Galatasaray“ fanatais, jų atvejį Berlyne pateikdami kaip pavyzdį, bei grasindami mums nenurimus iškviesti policiją.

Pristatinėjant komandas nušvilpiame M.Grigonį bei tokiu pat elgesiu lydime visą jo pasirodymą šio mačo metu, įterpdami ir jam skirtas skanduotes. Iki šios dvikovos buvęs antras pagal naudingumą „Alba“ gretose, gerai šiame mače norėjęs pasirodyti žaidėjas greitai prisirinko pražangų bei vienu metu turėjo net -6 naudingumo balus, tačiau tik trečiojo kėlinio viduryje tepelnęs pirmuosius savo taškus iki rungtynių pabaigos vis dėlto sugebėjo pasigerinti savo statistiką, surinkęs 7 taškus bei 3 naudingumo balus.

Mačo pradžioje pagyvinę palaikymą konfeti lietumi, visų rungtynių metu stengėmės kuo garsiau palaikyti komandą, ką apsunkino didžiulis arenos keliamas triukšmas.
Deja, tačiau „Lietuvos rytui“ ir šįkart nepavyksta pasiekti pergalės, kurią rezultatu 93:86 švenčia aikštės šeimininkai.

Po mačo lauke sutinkame žaidėjus, ilgėliau pasišnekame su klubo vadovybe, aiškiai išsakydami savo nuomonę klubo įvaizdžio bei savigarbos klausimais. Atsisveikinę su komanda keliaujame ilsėtis, nes daliai rytfanių šis vakaras Berlyne – jau paskutinis.

Nuotaikos – super prastos. Nuvilia trenerių sprendimai, kai kurių žaidėjų, o ypač Margirio Normanto laikymas ant suolo. Klubo vizijoje nuolat kartojamas jaunų žaidėjų ugdymas, tačiau pasižiūrėjus į „Žalgirio“ jaunimo ir mūsų klubo jaunimo žaidimo laiką, pasidaro akivaizdu, kas ugdo jaunimą... Du rytfaniai prieš miegą diskutuodami apie komandos žaidimą pagauna save už minties: „o ar pavyks laimėti Pasvalyje?“.

Ketvirtadienio rytas vėl prasidėjo lietumi. Išsimiegoję, susiruošę bei atsisveikinę su iki savaitgalio Vokietijos sostinėje dėl futbolo dar pasiliekančiais kolegomis, patraukiame link oro uosto. Kol vieni negaišdami laiko nuvykę į oro uostą rūpinasi lauktuvėmis bei ramiai laukia skrydžio, kiti negali apsieiti be nuotykių.
Visai kompanijai jau sulipus į metro, vienas nesuspėjęs nusipirkti atsigerti pažada prisivyti kitus atvažiavęs su vėlesniu metro, važiuosiančiu vos po 4 min., tačiau galiausiai sugebėjęs nuvažiuoti ne į tą pusę bei pasiklysti, vėliau su kitu rytfaniu stotelėje, kurioje reikėjo persėsti į traukinį, priverčia vėl visus laukti, mat šįkart prisireikia nusipirkti cigarečių. Tad praleidę traukinį kito laukiame gerą pusvalandį. Pagaliau važiuodami toliau imame skaičiuoti likusį laiką iki skrydžio vartų uždarymo, tačiau nusiraminę, kad spėsime, atsipalaiduojame ir bandome užmegzti pokalbį su kitais keleiviais. Šalia sėdinti garbaus amžiaus latvė iš pradžių nedraugiškai į mus šnairavusi, palaikiusi mus rusais, sužinojusi, kad keliauja kartu su lietuviais, iškart pakeičia toną bei visą likusį kelią iki oro uosto draugiškai su mumis šnekučiuojasi.
Praėję patikrą bei sutikę kitus keliauninkus dar spėjame paieškoti suvenyrų atminimui, o įsipatoginę lėktuve greitai pasiekiame lietaus taip pat negailintį Vilnių, kur turime truputį laiko atsigauti iki jau poryt laukiančios kitos išvykos.

2017-10-28 Nevėžis – Lietuvos rytas

pauliuspuz@gmail.com (B Tribuna) — Tue, 04 Apr 2023 13:17:52 GMT

Niūriai lietingas šeštadienis krepšiniu sudomino tik 25 rytfanius, nepabūgusius rudeniško oro bei nusprendusius aplankyti Kėdainius. Atsižvelgiant į žmonių skaičių, nuspręsta vykti keliais ekipažais.

Pirmiesiems jau pajudėjus kelionės tikslo link, kiti sulaukia vėluojančių kolegų bei susėdę į busą dar spėja telefonu pateikti užsakymus pakeliui iš rajono prigriebiamam rytfaniui, kad šis mūsų laukdamas tuščiai negaištų laiko bei užsukęs į prekybcentrį galėtų išpildyti visų pageidavimus. Juk bėgant laikui ir rytfaniai tampa įnoringesni, demonstruodami savo išrankumą alui. Pirmasis ekipažas Kėdainiuose sustoja nupirkti trūkstamos lipnios juostos ir keliauja prie arenos. Ten atvykus vieni perka bilietus, kiti slepiasi nuo šalto vėjo, o kažkas tokiame šaltyje sugeba valgyti varškę. Taip sakant – „nepavalgius prieš mačą, dainuojasi blogiau“.

Pirmiesiems į areną atėjusiems rytfaniams vėl juoką kelią Kėdainių apsauga. Visų pirmą ponia Aldona atbėgusi pradėjo aiškinti, jog mes esame ne toje tribūnoje. Tuomet ji suprato, jog vis tik mes esame mums skirtoje tribūnoje. Tada ji išvis nusprendė paklausti kaip mes čia atsiradome? Ir kaip mes prasinešėme kuprinę su vėliavomis? Na, buvome šiek tiek išmušti iš vėžiu, bet sugebėjome paaiškinti, jog patekome pro arenos duris, kur mus patikrino jos kolegos. Vis tik, Aldona nesiryžo sustoti. Nors sektorius buvo visiškai tuščias, ji savo rūsčiu balsu teigė, jog mums yra skirtos tik dvi eilės. Na, kaip nors sutilpsim!

Nors mūsų skaičius nebuvo labai didelis, tačiau nuo pat rungtynių pradžios skambėjome pagirtinai. Pirmajame kėlinyje mus labai džiugino Normanto pasirodymas, visi rytfaniai labai palaiko šį jauną vaikiną, ir tikimės, jog jis gaus vis rimtesnį vaidmenį komandoje. Kitu atveju į aikštę jį išleisti teks patiems. Verta pažymėti, jog vienintelę pergalę teturėjęs „Nevėžio“ klubas žaidė tokioje apytuštėje arenoje, kad tikriausiai išgirstume net praskrendančią musę. Todėl nenuostabu, jog ir tokiomis negausiomis pajėgomis sugebame būti gerai girdimi. Į palaikymą įvairovės įneša būgnininko vaidmenį gavęs progos išbandyti pilietis M., kuris pertraukėlių tarp dainų metu mušdamas kokį nors ritmą, net juokais sudrausminamas, mat kelia per didelį triukšmą šioje tylos šventovėje.

Komanda įsivažiuoja sunkiai ir iki antrojo kėlinio pabaigos „Lietuvos rytas“ šiaip ne taip sugeba įgyti 7 taškų pranašumą (47:40).

Ilgosios pertraukos metu susiduriame su intelektu nesužalotų policijos pareigūnų akibrokštu. Mūsų tribūnoje jau kelis metus lankosi jaunuolis, kuris į visas Ryto rungtynes iš Kaišiadorių atvyksta kartu su savo mama. Per ilgąją pertrauką šis 14metis norėjo nueiti pabendrauti su šalia esančiame sektoriuje sėdinčia mama, vis tik palikti sektorių jam buvo uždrausta. Kadangi šis 14-metis jaunuolis kelia pernelyg didelę grėsmę pustuštei Kėdainių arenai, nieku gyvu nenorėdami rizikuoti, jam leisdami žengti kelis metrus nuo rytfanių tribūnos, jie sutinka tik su vieninteliu jiems saugiai atrodančiu variantu - berniuko motinai leisti aplankyti vilniečių sektorių.

Nenorėdami pripažinti, kad už lango jau seniai nebe vasara, o darganotas ruduo, arenos darbuotojai neskuba uždarinėti durų ir dar pusę trečiojo kėlinio leidžia pasimėgauti „smagiais“ skersvėjais, privertusiais ne vieną rytfanį ieškoti šilumos, ant marškinėlių užsimetant džemperį ar striukę. Tačiau labiau už šaltį nuotaiką gadino vaizdelis aikštelėje.

Likus kiek daugiau nei pusantros minutės iki rungtynių pabaigos, „Nevėžis“ išsiveržia į priekį, o taip nieko ir nesugebėję padaryti „Lietuvos ryto“ žaidėjai išleidžia pergalę iš rankų. 76:73. Rezultatas, galutinai įtvirtinantis šį nesusipratimą. Belieka paploti „Nevėžio“ komandai ir vietiniams Kėdainių gyventojams. Apytuštė arena atgyja, aplink skamba džiaugsmo šūksniai. Mums jau darosi įprasta, kad atvežame į Lietuvos miestelius tikrą šventę...

Pakeliui į Vilnių busike gvildenamos įvairios temos: pradedant nuo komandos situacijos aptarimo, kai norint suskaičiuoti LKL‘o komandas, kurioms „Lietuvos rytas“ dar nėra pralošęs, užtenka skaičiuoti vos iki dviejų (kas būtų išties juokinga, jei nebūtų graudu), pereinant į diskusijas apie ultrų gyvenimo būdą, vertybes bei požiūrį.

Niūrios nuotaikos nepraskaidrina ir mus pasitikusi lietinga sostinė, kurią pasiekiame išties anksti. Tačiau, kad ir kokie nusivylę bebūtume, išsiskiriame tik trumpam, nes jau už kelių dienų gausiai iškeliavome į Berlyną.

2017-10-23 Šiauliai“ – „Lietuvos rytas

pauliuspuz@gmail.com (B Tribuna) — Tue, 04 Apr 2023 13:16:23 GMT

Pirmadienis daugeliui yra nekenčiamiausia savaitės diena. Juk po nepastebimai greitai pralekiančio savaitgalio vėl reikia į mokslus ar į darbus. Tačiau spalio 16-oji rytfaniams buvo ypatinga. Kol vieni vakare skubėjo į susitikimą su „Lietuvos ryto“ vadovybe, kiti tuo metu rinkosi ruošdamiesi keliauti į Belgradą.
Aktyvų komandos palaikymą propaguojantiems ir dar niekad nebuvusiems Belgrade aplankyti šį miestą ir savo akimis išvysti serbų palaikymą - tikra svajonė. O ten jau buvusiems norisi sugrįžti dar kartą. Tad nenuostabu, kad 8 punktualūs B tribūnos nariai nekantriai laukė paskutinio vėluojančio kolegos, kuris vietoj žadėtų 10 min., užtruko dvigubai ilgiau.

Galiausiai visiems susirinkus į išvykimo vietą pakiliomis nuotaikomis pajudame iš Vilniaus. Mikriuke iškart prasideda užsakymai ekipažo DJ‘ui dėl muzikos. Ne veltui sakėme, jog šioje kelionėje mūsų - 10: devyni rytfaniai ir Ala Pugačiova. Būtent jos dainų nepailstamai vis reikalavo vienas rytfanis.
Tik įvažiavus į Lenkiją daugelį nustebina atsiskleidęs piliečio M. talentas - dėl laisvo kalbėjimo lenkiškai lengvai galima jį palaikyti vietiniu. Tačiau net ir lenkų kalbos žinios ne itin pagelbėja, mat fliakų (nacionalinės lenkų sriubos) paieškos prasideda nesėkmingai, tad tenka dar kiek pasivažinėti, kol pakeliui randame užkandinę, kurioje galime pavalgyti. Nors garsieji lenkiški fliakai patiekiami negailint ir didžiausios lėkštės duonos, šiuo maistu vis dėlto nusiviliama, mat skonis neprilygsta tam, kuris išliko prisiminimuose iš ankstesnių apsilankymų Lenkijoje.

Pavakarieniavę pasidarome bendrą nuotrauką. O RU vyrukai dar susigundo galimybe laimėti iPod‘ą, tačiau niekam taip ir nepavykus vienu smūgiu pasiekti konkretaus taškų skaičiaus bokso žaidimo automate, didesne pramoga tampa katino gaudynės. Nusprendę, kad šio vis dėlto kartu vežtis negalime, paleidžiame kicių ir lekiame toliau.

Už vairo sėdintis Ponas Greitis pateisino savo pravardę, pirmiausiai aplenkdamas prieš mus važiavusį Porsche automobilį, taip visam busui sukeldamas daug džiaugsmo, o vėliau 33 km viršydamas leistiną greitį, dėl ko lenkų pareigūnai skyrė mums 200 zlotų (47 Eur) dydžio baudą. Ją buvo liepta susimokėti grynaisiais, o tokių neturint nurodė, kur galime išsikeisti pinigus. Tad papildomai sugaišę kiek laiko bei susimokėję „angelams sargams“, galėjome važiuoti toliau.

Vieno sustojimo metu, pusę 4 val. ryto, pilietis R. degalinėje panoręs pasitikrinti savo blaivumą, įpūtė 5 promiles. Nepaisant jų, vyrukas sugebėjo ne tik adekvačiai kalbėti bei elgtis, bet ir nusipirkti dar alkoholio. Todėl nusprendę, kad alkotesteris rodo "vėjus", pratęsiame savo linksmą kelionę.

Kadangi kelias išties ilgas (1700 km), o turimos muzikos pasirinkimas nėra platus, Vengrijoje priimame sprendimą nusipirkti kelis vengriškos muzikos CD, kad paįvairintume šios išvykos grojaraštį. Tai labai pradžiugina keliautojus, tačiau vietinis repas rytfanių nesužavi, todėl kiekvienam užskaičius antrąjį CD, šį važiuodami prasukame daugybę kartų, iki tokio lygio, kad kai kurie jau gali pritariamai padainuoti.

Išalkę sustojame viename iš Vengrijos miestelių, tikėdamiesi jame ir pavalgyti, tačiau pasivaikščiojus aplink neišvystame nieko kito kaip didžiulį čigonyną (treninginius tupikus, griaužiančius batoną stotelėse ar „nuostabias“ mamytes, vienoje rankoje laikančias maitinamą vaiką, o kitoje – rūkomą cigaretę). Vaizdelis išties nedžiugina akių, tad mūsų viltis apie maistą galutinai sužlugdo užkalbintas pareigūnas, patvirtinęs, kad čia: "no normal food". Jeigu net jis taip atsiliepia apie savo gyvenvietę, belieka maisto paieškas pratęsti kitur. Tad vietą pietums susirandame jau kitame miestelyje.

Vasariškas oras (šiluma siekė net 26 laipsnius) skatina išsirengti, tad pilietis R., susiviliojęs kito rytfanio pasiūlymu, pasiskolina šlepetes. Jos, deja, buvo ne tokios, kokių tikėjosi, mat vietoj pliažinių šliurių rytfaniui pasiūlytos tikrų tikriausios kambarinės šlepetės. Tad visų juokui pilietis R. atrodo taip, lyg ką tik nusileidęs iš namų į pirmą aukštą parūkyti. Nusivylę likome ir vietinėmis picomis, tad sušokę atgal į busą, oldschool‘inių gabalų lydimi, galiausiai pasiekiame kelionės tikslą - Belgradą.
Čia eismas – nenormalus, visi važinėja, kaip panorėję, negailėdami vienas kitam nuolat pasignalizuoti. Privažiavus hostelį tikru iššūkiu tampa išvykos transporto parkavimas siauroje vietoje – aidint gausybei mums skirtų kitų eismo dalyvių vairuojamų mašinų signalų, pakeičiamas vairuotojas, už vairo sėdęs pilietis A. busiką priparkuoja be prieškaištų. Palikę busą šioje mokamoje vietoje, einame įsiregistruoti į hostelį, kuriame buvome užsisakę 3 bei 6 vietų kambarius. Šešiavietis kambarys be problemų užpildomas, bet likusių 3 mūsiškių laukė staigmena. Vietoje triviečio kambario paskiriamas atskiras 2 kambarių butas su vonios kambariu bei virtuve kelių min. kelio atstumu nuo hostelio. Kol keliaujame link jo, hostelio administratorius prasitaria, kad nemėgsta „Partizano“ klubo, o serga už „Crvena Zvezda“ (todėl nenustebina ir „Delije“ grafitis, esantis šalia įėjimo į laiptinę). Taip pat mums pasiūloma už papildomą 1000 dinarų (apie 8 Eur) sumą palikti mikriuką saugiai parkinge. Pasirodo, ta vieta parkinge - pravažiavimo keliukas daugiabučio kieme! Tad kaimynai ilgai netrunka mums paaiškinti, jog čia statyti mašinos negalima.

Kol bandoma išsiaiškinti, kas čia ir kaip, 6-viečio kambario gyventojai nusprendžia nelaukti ir pirmieji nuskuba vakarieniauti į miesto centrą. Todėl neradę draugų likusieji užsuka į "Tri šešira" restoraną, kur su gyvai muzikantų atliekama muzika iki soties prisikemša pilvus serbišku maistu. Čia pilietis M. ir vėl visus nustebina, atskleisdamas dar vieną savo talentą - muzikantams mūsų staliukui užtraukus rusišką dainą (nieko nestebina tai, kad nei vienos lietuviškos dainos atlikti jie nemoka), jaunuolis pritaria muzikantams savo balsingu dainavimu. Gyvos muzikos tą vakarą klausosi ir kitoje vietoje vakarieniaujantys rytfaniai, kurie dosniai dalinę arbatpinigius muzikiniais pasirodymais „džiaugiasi“ gerokai ilgiau. Verta pastebėti, kad maisto porcijos Belgrade išties didžiulės, tad viso buvimo šiame mieste metu dauguma nei karto iki galo neįveikia nei vieno patiekalo! Pavalgę dar pasimėgaujame vasariškai šilta naktimi, apeidami kai kuriuos lankytinus miesto objektus.

Kitą dieną išsimiegoję bei papusryčiavę keliaujame aplankyti „Partizano“ ir „Crvena Zvezda“ stadionus. Kadangi jie yra tolokai nuo mūsų hostelio, išbandome viešąjį transportą, kuris iš išorės neatrodo itin patraukliai ir moderniai.

Pirmąjį apžiūrime „Partizano“ stadioną. Klubo atstovas, vardu Atila, praveda mums ekskursiją, aprodydamas tiek trofėjų kambarį, tiek krepšinio komandos ofisą, tiek patį stadiono vidų. Iš pradžių leidęs netrukdomai apsidairyti į „Partizano“ iškovotus trofėjus, pasidomi, ne iš kur mes esame, o už kokią komandą sergame (jam atrodo normalu, jog kiekvienas palaiko kurią nors ekipą). Išgirdęs, kad atvykome palaikyti „Lietuvos ryto“ kovoje su „Partizanu“, perklausia, ar mes rimtai. Mūsų patvirtinimas nesukelia „Partizano“ klubo atstovui jokios priešpriešos, antipatijos jų krepšinio klubo šio vakaro varžovams, o priešingai, noriai su mumis bendraudamas ir viską pasakodamas, labai pagarbiai atsiliepia apie mūsų komandą bei pažymi, jog buvo įsitikinęs, kad mes žaidžiame Eurolygoje. Kalbai pakrypus apie finansinius reikalus, sužinome, kodėl pastaruoju metu „Partizano“ klubas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Kaip pabrėžia Atila, Serbijoje sportas labai priklausomas nuo politikos. Pasirodo, naujai išrinktas Serbijos prezidentas (A.Vučičius) yra didelis „Crvena Zvezda“ gerbėjas, todėl dar būdamas Ministru Pirmininku truputį padėjo šiam klubui, o tapęs Prezidentu pritraukė stambias investicijas iš „Gazprom“, kas ir lėmė „Zvezdos“ pakilimą ir tuo pačiu „Partizano“ nuopolį. Be to, „Partizano“ ekipa šiuo metu amžiaus vidurkiu yra jauniausia iš Europos taurės komandų. Trenerio bei žaidėjų pokyčiai atsiliepia ir komandos rezultatams. Minėtos aplinkybės labai nuvylė daugelį „Partizano“ gerbėjų, todėl dabartiniu metu šio klubo mačai surenka nebe tokią pilną areną, kokia būdavo prieš gerus 4 metus, krepšinio komandos gerbėjų gretos sparčiai mažėja. Tad ir mums patarė vakare nieko per daug įspūdingo nesitikėti.

Įdomu tai, kad priešprieša tarp šių dviejų vietinių klubų yra tokia didžiulė, jog net „Zvezdos“ klubo pavadinimas „Partizanui“ yra kaip keiksmažodis, todėl neminimas net klubo atstovų, o esant reikalui „Crvena Zvezda“ įvardinama kaip „kaimynų“ klubas (kadangi „Partizano“ ir „Zvezdos“ stadionai stovi visai šalia vienas kito).

Atsisveikindamas Atila sakė, kad apsilankys mūsų mače, bei paklausė patarimų dėl statymų. Pasiūlėme jam pastatyti už L.Mavrokefalidžio 15 taškų over‘į (žaidėjas mačo metu pelnė 26 taškus). Tikimės, jog dabar tu turtingas, Atila. :)

Po to einame į „Zvezdos“ stadioną. Aplinkui sukasi daug darbuotojų, besiruošiančių kitos dienos rungtynėms su Londono „Arsenal“ klubu. Radę atidarytus vartus įsmunkame į stadiono vidų ir matome „Delije“, savo sektoriuje bedarančius namų darbus, kurių nuotrauką internete išvystame jau tik kelionės namo iš Belgrado metu. Su keliais kitais vyrukais bandome prieiti arčiau, tačiau kaipmat sulaukiame atsako - prie mūsų pribėga vienas fanatas, akivaizdžiai nepatenkintas mūsų visų buvimu čia. Nors serbiškai ir nesuprantame, tačiau šiuo atveju garsus ir piktas tonas bei gestai viską pasako už save. Akivaizdu, kad pašalinių akių jiems nereikia, tad nieko nelaukę apsisukame ir su palyda esame išlydimi ne tik iš sektoriaus, bet ir iš stadiono.

Baigę savo ekskursiją po stadionus, pavalgome ir nusipirkę lauktuvių grįžtame į kambarius. Kieme randame savo mikriuką su pakeltais priekiniais ir galiniais valytuvais. Susiruošę į mačą, susėdame į busą ir patraukiame link arenos. Siaura gatvelė bei joje esančios išsikišusios kopėčios vos nepalieka mūsų be vieno iš mikriuko veidrodėlių, tad tenka išlipus pasiimti „pamestą“ dalį. Pasigadinę nervus eismo kamščiuose areną pasiekiame likus geroms kelioms valandoms iki mačo pradžios.

Apsaugos bei policijos pareigūnai mus pamatę bei išgirdę, jog į areną neisime tol, kol nesulauksime savo komandos, gerą pusvalandį pralaiko mus nuošaliau nuo visų žvilgsnių prie pat arenos, leisdami laisvai žengti vos kelis metrus iki mus „saugančių“ krūmų. Sulaukę savo komandos bei su ja pasisveikinę, gauname bilietus ir patraukiame į areną. Į krūmus atėjęs Alberto Blanco negali patikėti, kad mes atvykome iš Vilniaus, tuo tarpu Martynas Purlys kažką įdėmiai aptarinėja su vienu iš robokopų. Apsaugos darbuotojų patikrą praeiname lengviau nei į daugumą Lietuvos arenų.

Kadangi iki varžybų pradžios dar daug laiko ir žiūrovai neskuba rinktis, tenka akis ganyti į arenos viduje laisvai skraidančius balandžius, kurių vieną vėliau praminame šnipu Valera. Apšilinėti atėjusius „Lietuvos ryto“ žaidėjus sutinkame keliomis skanduotėmis. O pradėję rinktis serbai nepasivargina pasidomėję mumis paskanduoti: "žalgiris", "kaunas", "Lietuva - šūdas!", "Rytas - portugals" ir pan. įžeidžiančių frazių.

Rungtynių pradžią geriau sužaidžia „Partizano“ ekipa, tačiau vėliau jau aikštės šeimininkams ima nesisekti. Tokioje situacijoje gerai atsiskleidžia serbų palaikymo mentalitetas, kadangi, priešingai nei Lietuvoje, kuo labiau komandai nesiseka, tuo garsiau visa arena ima dainuoti. Toks ir turėtų būti palaikymas, juk komandai atsilikinėjant labiausiai reikalingas galingas fanų dainavimas, užvedantis žaidėjus kovoti ir pasiekti pergalę. Šįkart „Grobari“ savo komandos neapgina ir 80:91 pergalę švenčia vilniečiai. Dėkojame „Lietuvos ryto“ žaidėjams už padovanotą pergalę, o jie mums - už palaikymą.

Mūsų vizitą įvertina ir patys serbai, žiniasklaidoje šį mačą nušviesdami tokiomis antraštėmis: „Kaip įmanoma, jog 9 „Ryto“ sirgaliai galėjo būti garsesni už „Grobari“?“. Verta paminėti, kad po pralaimėto mačo „Partizano“ žaidėjai neskuba nuleidę galvas kuo greičiau palikti aikštelę, o ilgai dėkoja savo fanams, dar nesiskirstantiems, bet vis traukiantiems dainas. Analogiškoje situacijoje Lietuvoje nemaža dalis arenos žiūrovų savo vietas skubėtų palikti dar nesibaigus rungtynių laikui. Pasibaigus mačui „Aleksandro Nikoličiaus“ (geriau žinomai ankstesniu, „Pionir“ pavadinimu) arenoje susirinkę žiūrovai į mus reaguoja skirtingai: kažkas mūsų pusėn meta žiebtuvėlį, kažkas paskanduoja: „Rossija“, o likę tiesiog mums paploja. Vienas vyras net prieina prie mūsų tam, kad padovanotų mums „GRUPA JNA“ kompaktą pavadinimu: „Ja sam rodjen da za njega zivim“, kurį vis iš naujo klausėme, grįždami atgal iš Belgrado. Ilgai laukti arenoje, kol mus išleis, nereikėjo. Sulipę į busą, policijos esame palydimi iki hostelio.

Galiausiai visi kartu nueiname į Belgrado centre esantį restoraną pavalgyti bei aptarti savo įspūdžių. O pavakarieniavę vieni pasuka į hostelį ilsėtis, o kiti - toliau pratęsti

vakaro. Tačiau turime progos įsitikinti, jog visada privalome išlikti budrūs. Pasirodo, kol pavalgę prie restorano lauke laukėme pas nykštukus užsukusio vieno mūsiškio, pro mus praėję bei kiekvieną įdėmiai nužiūrėję 4 vietiniai (vienas iš jų dar kažką šūktelėjo) nusekė mus ir toliau, o pusiaukelėje link hostelio pasidalinus į kelias grupeles ir išsiskyrus, patraukė paskui tuos, kurie dar apsilankė parduotuvėje. Laimingo atsiktinumo dėja susidūrimo pavyksta išvengti... Ką gi, tai tik dar viena pamoka, kad niekada negalima atsipalaiduoti atvykus į svetimą teritoriją, tuo labiau žinant, pas ką važiuojama..

Laikas Belgrade pralėkė greitai ir jau ketvirtadienį atėjo metas atsisveikinti su šiuo vasariškai šiltais orais mus pasitikusiu miestu, kuriame mūsų mylima „Lietuvos ryto“ komanda iškovojo pergalę. Geromis nuotaikomis pajudame Vengrijos link. O kertant sieną, patikros metu pasienietis, norėjęs patikrinti mikriuko bagažinę, pirmiausiai susidomi ne ten esančių mūsų krepšių turiniu, bet bagažinę atidariusio piliečio M. marškinėlių užrašu, raginančio išlikti ramiems bei nekęsti to šlykščių spalvų klubo iš kauno. Kol aiškinome šio užrašo prasmę, keli kontrabandines prekes bandantys parsivežti rytfaniai galėjo kiek lengviau atsikvėpti, mat šie taip nesudomino pasieniečio kaip mūsų neapykanta žaliai k.... Nors keli Belgrade sutikti pašnekovai Lietuvą žinojo dėl A. Sabonio, pasirodo, žalias spalvas atstovaujanti kavenskų ekipa nėra taip gerai žinoma. Todėl mielai paaiškinę, kas ir kaip, galėjome tęsti savo kelionę namo.

Važiuojant per Lenkiją prieš šviesoforo sustojęs kitas mikriukas veža taip pat linksmą ekipažą – atidarę duris mums mojuoja to buso keleiviai, tad užsidegus žaliai šviesai, pradedamos lenktynės. Deja, jas pralaimime, mat už vairo sėdėjo ne Ponas Greitis, bet pilietis M., panoręs sumušti savo ilgiausios kelionės už vairo rekordą. Sveikiname jį taip ir padarius bei vienam parvairavus visus tuos 1700 km iki Vilniaus.

Žvarbiu oru pasitikusią sostinę pasiekiame penktadienio rytą, bet atsisveikiname ne ilgam, nes jau rytoj vėl susitinkame. Tik šįkart mūsų laukia gerokai trumpesnė kelionė – į Šiaulius, kur „Lietuvos rytas“ sužais LKL rungtynes su vietine „Šiaulių“ ekipa. Kviečiame prisijungti prie mūsų ir kartu patirti daugybę nepamirštamų akimirkų,

2017-10-18 Partizan – Lietuvos rytas

pauliuspuz@gmail.com (B Tribuna) — Tue, 04 Apr 2023 12:51:44 GMT

Galiausiai visi kartu nueiname į Belgrado centre esantį restoraną pavalgyti bei aptarti savo įspūdžių. O pavakarieniavę vieni pasuka į hostelį ilsėtis, o kiti - toliau pratęsti

2017-11-05 Vytautas – Lietuvos rytas

pauliuspuz@gmail.com (B Tribuna) — Tue, 04 Apr 2023 12:46:01 GMT

Taip jau gavosi, kad antroji 2017/18 m. sezono išvyka išpuolė darbo dieną. Tad šį lietingą ketvirtadienį, kol vieni spėjo ramiai grįžti po pamokų ar paskaitų, kiti skubėjo greičiau baigti darbus, jog visi laiku pasiektume Prienus.

Kelionės metu aptarinėjami būsimų europinių išvykų planai bei dalijamasi prisiminimais apie ankstesnes keliones. O, kad būtų įdomiau, nebesekantys savo išvykų skaičiaus bando prisiminti, kiek iš tiesų išvykų jau turi savo sąskaitoje. Tačiau tai pasirodo per sunku, mat daugelis pripažįsta, kad po šimtuko jau nėra tiek azarto vesti kelionių statistikos. Todėl šie skaičiavimai pakeičiami įdomesniais – LKL žemėlapyje esančių bei buvusių miestelių senųjų salių bei naujųjų arenų aplankymu.

Prienai pasiekiami laiku. Šį Lietuvos pietuose esantį miestą šįkart aplanko 28 rytfaniai. Apsukresnieji dar spėja prieš pat varžybas sukirsti po kebabą, o likusieji tikisi alkio kirminą nuraminti arenoje kiekvienam žiūrovui žadėtais „Boso“ riešutais bei „Red Bull“iu. Deja, ne visoms viltims lemta išsipildyti. Tačiau nusivylę liekame ne tik mes, bet ir apsaugos darbuotojai, tikėjęsi tradiciškai pirmieji prie arenos pasveikinti mus atvykus į Prienus, o savo nustebimui išvydę rytfanius, jau tik suėjusius į tribūną.

Komandos žaidimas - banguotas, neleidžiantis pasiekti didesnės taškų persvaros, o mums tenka pavargti, savo balsais stengiantis įveikti visą areną užgožiantį, vietinių būgnais bei rėkimu keliamą, triukšmą. Tokiomis sąlygomis kurti normalų palaikymą išties sunku. Žinoma, smagu, kad prieniškiai savo ekipą bando palaikyti ne vien komandos ar miesto pavadinimo skandavimu, bet ir ilgesnėmis, daugumos komandų fanų seniausiai naudojamomis, kad ir kaip jau spėjusiomis įgristi, dainomis. Vis dėlto matyti šiokia tokia pažanga. Antro kėlinio pradžioje varžybos kelioms akimirkoms sustabdomos, kadangi mūsų išmestas konfeti nugula ir ant aikštelės parketo, tad tenka luktelėti, kol viskas iššluojama. Apsaugos darbuotojams taip pat nepatinka sprogstančių petardų garsai, tad kuo toliau, tuo gausiau stengiamasi apsupti rytfanių tribūną. Galiausiai „Lietuvos rytas“ pasiekia pergalę prieš vietinę „Vytauto“ ekipą rezultatu 69:75.

Po mačo, sektoriuje dar pasidarę triBūnos nuotrauką, išeiname į lauką pasitikti savų žaidėjų. Kol laukiame, pabendraujame su keliais iš pažiūros vietiniais gyventojais, traukiančiais dūmą prie arenos. Pastarieji mus gerokai nustebina. Juk ne kasdien galima išgirsti frazę: „Šiaip tai aš esu iš Kauno, bet visą gyvenimą sergu už „Rytą“!“. Todėl keli nepatikliausieji rytfaniai iškart užduoda papildomų klausimų šiam Raider Nation džemperiu vilkinčiam vyrukui apie vienų ar kitų metų „Lietuvos ryto“ ekipos sudėtį. Su mūsų pašnekovais atsisveikiname, pašmaikštavę bei sulaukę palinkėjimų sekmadienį įveikti „žalgirį“, ko linkime ir iš arenos išeinantiems „Lietuvos ryto“ žaidėjams. Priminę apie varžybų su kavenskais svarbą, ilgiau pasišnekame su Mindaugu Lukauskiu, kuris pajuokauja, jog šįvakar, be ugnies ir šviesų tribūnoje, tokių ramių mūsų neatpažįsta.

Išlydėję žaidėjus prieš mačą nespėjusieji paragauti Užkalnio išgirtųjų kebabų skuba ištaisyti šią klaidą bei įvertinti, kuo gi jie tokie ypatingi. O sotūs ir laimingi pajudame mylimojo Vilniaus link. Diskutuojant apie šio vakaro mačą, kitų komandų pasirodymus bei keiksnojant sekmadienio tvarkaraštį, dėl kurio daugumai teko praleisti futbolą, kelionė namo neprailgsta.

2017-09-23 Juventus – Lietuvos rytas

pauliuspuz@gmail.com (B Tribuna) — Tue, 04 Apr 2023 12:44:07 GMT

Vasariškai šiltą rugsėjo 23-iosios popietę, kuomet dauguma žmonių traukia į gamtą pasidžiaugti nuostabiu oru, B Tribūnos nariai renkasi į pirmąją išvyką 2017/18 m. sezone.

Dar vairuotojui nespėjus užkurti autobuso yra iššluojami visi lipdukų paketai. Labai džiaugiamės, matydami primirštus veidus, tačiau labiausiai džiaugiamės naujų veidų skaičiumi! Smagiai nusiteikę pajudame Utenos link. Autobuse vyrauja šventinė atmosfera: vienas rytfanis mini savo gimtadienį, kitam iškilmingai įteikiamas Rytas Ultras šalikas, o trečias stebina visus gausiomis vaišėmis (svogūnų žiedais, sūriu, kepta duona). Ar kas iš mūsų būtų pagalvojęs, jog kada sulauksime tokios dienos, kai išvykų metu keliausime šitaip prabangiai su nemokamu maistu ir kitomis linksmybėmis? Tačiau, kol vieni linksminasi, kitiems tenka iš naujo perdėlioti būsimos europinės išvykos į Berlyną planus, mat sužinojome, kad Berlyno „Albos“ ir „Lietuvos ryto“ varžybos atkeliamos viena diena anksčiau.

Sustojimo metu pasidarę bendrą nuotrauką judame toliau. Kelionė neprailgsta, iki mačo dar turime laiko, tad išlipę kiek anksčiau spėjame pramankštinti kojas trumpa eisena arenos link. Problemos prasideda bandant visiems sueiti į areną, mat apsaugos darbuotojai nusprendžia griežtai laikytis naujųjų LKL nuostatų, kas sukelia papildomų problemų.

Galiausiai visiems patekus vidun, savo sektoriuje išsikabiname vėliavas, kas irgi sukelia šiokių tokių nepatogumų, mat į žemiau esančias eiles nukritusios lipnios juostos rulonėlio pasiimti be gausaus apsaugos darbuotojų pasipriešinimo neišeina. Tačiau įsitikinę, kad esame nusiteikę draugiškai, apsauginiai taip pat parodo savo geraširdiškumą – vienas jų varžybų metu vis pataiso užsilenkiantį iškabintos mūsų vėliavos kampą bei žada, jog vilniečių pergalės atveju grįžus po tarnybos 0,7 bus atkimšta.

Tai, kas vyko tribūnoje pirmo kėlinio metu, geriausiai apibūdina žodis – NEREALU! 65 rytfaniai rungtynes pradeda maksimaliu užsivedimu, kurį stengiamasi išlaikyti viso mačo metu. Pakili nuotaika, tvyranti euforija bei negailimi balsai nelieka nepastebėti, netrukus pasipila komentarai iš stebinčiųjų varžybas per tv ekranus: toks jausmas, lyg Utenos „Juventus“ neturi palaikymo; skambate taip, lyg „Lietuvos rytas“ žaistų namų arenoje.

Komanda pasiekia pergalę, už kurią ir padėkojame po mačo lauke pasitikę žaidėjus bei įteikę jiems RU lipdukų su aiškia žinute, ką užversti privalome po dviejų savaičių. Išlydėję komandą, skubame į parduotuvę apsipirkti. Tačiau mūsų „palydai“ nenumatytas sustojimas prie prekybos centro bei jų pusėn sprogusios petardos galiausiai perpildo kantrybės taurę, tad išsirinkę auką „angelai sargai“ sumažina mūsų gretas.

Skambant dainoms, ragaujant tauriuosius gėrimus ir nesibaigiančias vaišes, o autobuso priekiui bei galui išbandant savo jėgas tarpusavio „Maidano“ varžytuvėse kelionė į sostinę pralekia nepastebimai greitai. Anksti pasiekę mylimą Vilnių pratęsti savaitgalio traukiame į naktinį miesto centrą.

Dėkojame visiems važiavusiems, ypač gausiai susirinkusiems naujokams, bei tikimės vėl išvysti jus artėjančiose išvykose. Primename, jog artimiausias namų mačas jau rugsėjo 27 d. (trečiadienį) Siemens arenoje, kur „Lietuvos rytas“ susikaus su Panevėžio „Lietkabeliu“.

Ateik, prisidėk prie fantastiško palaikymo ir TU!

2017-05-03 Pieno Žvaigždės – Lietuvos rytas

pauliuspuz@gmail.com (B Tribuna) — Tue, 04 Apr 2023 12:41:36 GMT

Viena tolimiausių išvykų Lietuvoje trečiadienį tikrai neskamba labai viliojančiai. Vis tik į mažiausią miestelį LKL žemėlapyje keliauti panoro 22 rytfaniai. Kas bėga iš darbų, kas - iš paskaitų, ir vidurdienį visi jau susistinkame išvykimo vietoje bei pajudame Pasvalio link.

Išvykos pradžioje rytfanio užsiminimas apie tai, kad šiandien lankėsi viename iš Vilniaus universitetų, kur vyko motyvaciniai pokalbiai, paskatino labai rimtos temos, universitetų susijungimo ir studijų kokybės klausimais, nagrinėjimą. Nepriėjus bendros išvados, diskutuotojai nuo studijų perėjo prie dar rimstesnių dalykų – verslo. Keli rytfaniai, sužinoję faktą, jog Netflix įkūrėjas savo verslą įkūrė, būdamas 35-erių metų, nusprendė, kad jiems dar tikrai nevėlu atidaryti plastinės chirurgijos kliniką.

Vienam piliečiui panorus išvykos metu pasimokyti, spontaniškai įvykdomas konkursas submarinui laimėti. Išgirdę daug originalių atsakymų (pvz., į klausimą: „kas buvo Z.Sierakauskas?“, atsakyta, jog jis atidarė „Laiko ratą“), išsiaiškinome, jog vis dėlto geriausiai apie istorines asmenybes nusimano VU atstovas.

Sustojimo metu rimtos temos pagaliau baigiasi ir prasideda tradicinės rytfanių blevyzgos, sukėlusios tiek juoko, kad net iš akių ima riedėti ašaros, o maistas krenta ant žemės. Tačiau ne visi nusiteikę taip džiugiai. Tuo įsitikiname, pasiekę Pasvalį ir pamatę milžiniškas policijos pajėgas. Turbūt buvo surinkta visa įmanoma Pasvalio policija, plius pasikviesta bonuso iš Panevėžio. Natūraliai kyla klausimas, kam to reikia? Deja, atsakymo niekas nežino. Išklausome pareigūnų instruktažą apie tai, jog „reikia elgtis gražiai ir nesukelti neramumų“, o paklausus, ar per praeitos savaitės apsilankymą Pasvalyje įvyko kažkas blogo, instruktorius pasimeta ir jo išmintis pasibaigia.

Sueiname į sektorių ir pradedame palaikymą, kuris nuo pat pradžių buvo tikrai neblogas, ko nepasakytume apie komandos žaidimą. Prieš ilgąją pertrauką triBūną pradžiugina žinia, kad savo 100-ąją išvyką šiandien pramušęs pilietis užsakys šešias (kodėl pasirinktas būtent toks skaičius, išlieka paslaptimi) picas. Gaila, bet po keliolikos minučių visus nuliūdina žinia, jog Pasvalio arenoje esanti kavinė atsisakė jas pagaminti, nes komanda jau buvo užsisakiusi sau vakarienę po varžybų. Taigi šįkart liekame be picų. Po ilgosios pertraukos komandai ir toliau nesiseka, keli rytfaniai spėja „užgaudyti“ gerą koeficientą lažybose gyvai, todėl palaikymas tampa kur kas energingesnis. Galų gale, komanda įjungia aukštesnę pavarą bei iškovoja dar vieną pergalę, o Pasvalio arenoje skamba: ,,Pirmyn, Vilniečiai!”. Susikrauname daiktus ir paliekame Pasvalio areną iki kito sezono.

Apibendrinant, per šiuos paskutinius du apsilankymus, lyginant su anksčiau, Pasvalys nuvylė visiškai neadekvačiu pareigūnų darbu. Nors jokių incidentų nebuvo, bet jų grasinimai, provokacijos ir t.t. atrodė labai neskaniai. Susidarė įspūdis, kad tų žmonių niekas nekontroliuoja, kiekvienas dirba atskirai ir daro tai, kas tuo metu šauna į galvą.

Kelionė atgal -rami, daugiausiai girdimos juokingos istorijos iš kelių pastarųjų metų rytfanių gyvenimo, dėl ko kelias neprailgsta ir grįžę į Vilnių norintys dar spėja pažiūrėti antrąjį Čempionų Lygos rungtynių kėlinį.

2017-01-14 Prienai – Lietuvos rytas

pauliuspuz@gmail.com (B Tribuna) — Tue, 04 Apr 2023 12:36:36 GMT

Savaitei prabėgus mūsų laukė jau kitas vidurio Lietuvos miestelis, Prienai. Nors laikas ir diena buvo labai palankūs, ši išvyka sulaukė tik 35 žmonių dėmesio, kurie, pasiskirstę į skirtingus ekipažus šeštadienio popietę pajudėjo iš Vilniaus. Nors važiavimo greitį ir sulėtino nekokios oro sąlygos, tai davė papildomo laiko aptarti paskutines aktualijas apie žmones, klubą ir…BMW automobilius.

Padarę vieną sustojimą atsargoms pasipildyti, ilgam netrukus pasiekiame vietinį gamtos paveldą, dar vadinamą „nematomu miškeliu“. Į arena patenkame gan nesudėtingai ir likus kelioms minutėms iki rungtynių pradžios. Palaikymas, kaip ir komandos žaidimas nuo pirmų minučių teikė dideles viltis, kurios išliko iki didžiosios pertraukos. Pastarosios metu iš niekur atsiradusi pilietė A. net nepasisveikinus uždavė provokuojantį klausimą „na, ar šiandien nesimušite?“. Apstulbę keli rytfaniai net pamiršo savo prigimtį ir atsakė „o kada mes mušėmės?“. Na, koks klausimas, toks ir atsakymas.

Grįžę į tribūną likusius kėlinius stebėjom kiek ramiau, bet to šitoje arenoje užtenka, žinant, kad bent minimalaus garso ribą vietos sirgaliai pasiekia tik „mineralinio vandens“ komandai prisiartinus prie varžovų. Tą ir teko stebėti ketvirtame kėlinyje, apie kurį pasakoti nieko nereikia, užtenka pasiklausyti Pačėso komentarų. Šiaip ne taip pergalė pasiekiama, apsauga, kažkada pradėjusi gesintuvų naudojimo techniką, lengviau atsikvepia, o inkile sėdėjęs teisėsaugos pareigūnas išjungia kamerą.

Vos palikus areną nustebina gan didelės policijos pajėgos, tarp kurių buvo užmatytas ir mėgstamiausias Igarioko iš Naujininkų rajono „žaisliukas“. Spėliojame, ar nebus tai „nematomo miškelio“ pasekmės, ar visgi, kaip ir Kėdainiuose, apsauga po truputį keičiama rimtesne jėga. Gavę palydą iš jų, paliekam arenos prieigas ir pajudam sostinės link.

Kelionė atgal įprastai linksma, kai kurie net spėjo dar kartą atšvęsti naujus metus, panaudojant tiek sprogstamuosius atributus, tiek ir geriamuosius. Grįžus, kaip įprasta šeštadienio vakarui po išvykos, vieni patraukia toliau šventės švęst, kiti ilsėtis, o kai kurie net į darbus. Atsisveikinam iki artimiausios, ir tolimiausios lietuviškos išvykos į Klaipėdą. Prisijunk ir aplankyk žiemišką jūrą kartu su bendraminčiais!

Lietuvos krepšinio lygos fanscenos apžvalga

Tue, 04 Apr 2023 11:24:31 GMT

Lietuvos krepšinio lygos fanscenos apžvalga

Lietuvos krepšinio lygoje (toliau – LKL) žaidžia 10 komandų, vienu ar kitu metu visos jos turėjo kažkokias palaikymo užuomazgas. Vis tik rimtesnį organizuotą palaikymą Lietuvoje turi vos kelios komandos. Tik dvi komandos gali pasigirti tuo, jog turi palaikymą kiekvienose rungtynėse. Išvykose nulių neturi „Lietuvos Rytas“ ir „Žalgiris“.

Norime apžvelgti visų LKL komandų palaikymo grupes, jų praeitį bei dabartį. Pradėsime nuo savęs.

1. B Tribūna (Vilniaus „Rytas“)

Apie savo judėjimą daug išsiplėsti nenorime, kadangi pagrindinis šio straipsnio tikslas - supažindinti su kitomis LKL palaikymo grupelėmis, o apie mus ir taip daug žinote! Esame didžiausia ir stipriausia organizuoto palaikymo jėga LKL'e. Mūsų grupė egzistuoja jau 19 metų, esame vieni iš ultrizmo pradininkų Lietuvoje.

Šį sezoną į LKL išvykas „B Tribūna“ vidutiniškai nuveža 104 žmones. Didžiausios išvykos: Kaunas (500), Panevėžys (140), Alytus (80). Taip pat aktyviausiai iš visų keliaujame aplink Europą. Šį sezoną apsilankėme jau 5 euroišvykose ir dar trys laukia antrajame Eurocup etape. Daugiausia žmonių apsilankė Berlyne (35).

Propoguojame Ultra Style palaikymą, todėl norime kuo dažniau rungtynėse ne tik dainuoti, bet ir naudoti vaizdinį palaikymą, piešti banerius, choreografijas ir t.t.

2. Green White Boys, Green Legion, Green Death (Kauno ,,Žalgiris“)

Antrasis Lietuvos krepšinio klubas, turintis palaikymą visose Lietuvos išvykose. Tačiau jis nėra toks gausus kaip „Lietuvos Ryto“. Kauniečių aktyvaus palaikymo istorija yra persipinusi per tris aukščiau išvardintas grupuotes.

,,Green Death“ – pirmoji susikūrusi „Žalgirio“ fanų grupė. Anot jų, judėjimas prasidėjo 1987 metais, vis tik ši grupė niekada nepasiekė Ultra Style lygio. Galima prisiminti laikus, kai halėje vykusiose Eurolygos rungtynėse E tribūna (joje halėje buvo įsikūrę aktyvieji „Žalgirio“ sirgaliai) būdavo pilna, vis dėlto išvykose skaičiai būdavo labai skurdūs arba jų išvis nebūdavo.

Atsiradus daugiau jaunimo, 2006 metais ,,Green Death“ skaičiai ir organizuotumas kilo. Jaunimas norėjo dar didesnių permainų ir 2007 metais susikūrė nauja sirgalių grupė – „Green White Boys“. Jie ir tapo pagrindiniais mūsų konkurentais. Žaliai balti pradėjo aktyvesnį palaikymą išvykose, bandė ,,pramušti“ kuo daugiau euroišvykų, jų tribūnoje atsirado įvairesnis vaizdinis palaikymas. Vis tik – jaunoji grupė nevisada sutarė su senaisiais „Green Death“. Tribūnoje tarp jų įvyko ne vienas konfliktas, buvo laikas, kai komandą vieni ir kiti palaikė skirtingose tribūnose. Tuo metu geriausiai ir pasimatė, kas yra kas. „Green Death“ tribūna tuštėjo kiekvienose rungtynėse, net per LKL namų mačus juos suskaičiuoti buvo galima ant rankos pirštų. Jiems rūpėjo tik Eurolygos rungtynės. O „Green White Boys“, nors ir buvo nugrūsti į antrąjį arenos aukštą, rodė daug geresnius skaičius (2011-2012 sezonas).

2012 metais „Green Death“ skilo į dvi dalis: senuosius „Green Death“ ir naujai atsiradusius „Green Death Ultras“. Skambiai ultrų vardu pasivadinusi grupelė taip ir neįrodė, esanti to verta, todėl greitai pakeitė savo pavadinimą į „Green Legion“. Nepaisant to, jų egzistencijos prasmę suprasti visada buvo sunku. Per visą laiką jie nepasižymėjo nei ypatingomis choreografijomis, nei dideliais skaičiais.

Jau keletą metų visos šios trys grupelės „Žalgirį“ palaiko kartu vienoje tribūnoje. Nors pagrindinė „Žalgirio“ grupė GWB šį sezoną šventė savo 10-tąjį gimtadienį, sezonas „Žalgirio“ sirgaliams nėra labai sėkmingas. „Green Death“ apskritai galima pavadinti mirusiu reikalu. Palyginus su „B Tribūna“, LKL išvykose skaičiai yra daugiau nei dvigubai mažesni. „Žalgirį“ palaiko iki 50 žmonių, dažniausiai Lietuvoje vyraujantis skaičius siekia apie 20-40. Dar prastesnė situacija yra euroišvykose, kadangi vieninteliai „Green Legion“ lyg ir lankėsi kažkokiose europinėse išvykose, tačiau jokios oficialios vėliavos ar skaičių nėra. Kitur – nulinis palaikymas.

3. Vakarų Banga (Klaipėdos ,“Neptūnas“)

Grupė, kuri iš visų likusių labiausiai propoguoja Ultras Style palaikymą. Jau daug metų klaipėdiečiai palaiko gerus santykius su „B Tribūna“. 2003 susikūrusi „Vakarų Banga“ per savo istoriją turėjo kelis sezonus be nulių, jiems pavyko apsilankyti visose LKL išvykose. Didžiausias „Vakarų Bangos“ privalumas - vis atsinaujinantis dainų repertuaras, šitoje srityje jie yra bene geriausi Lietuvoje. Atvykus į Klaipėdą visada galima išgirsti kokią naują smagią melodiją, pagal kurią juda jų sektorius.

Šį sezoną „Vakarų Banga“ stengiasi kuo dažniau lankytis LKL išvykose, namuose renka apie 40 žmonių. Iš devynių išvykų Lietuvoje buvo aplankytos šešios. Klaipėdiečiai sugebėjo „pramušti“ kelias euroišvykas. Ventspilyje apsilankė 35 VB atstovai, Tenerifėje - 5 klaipėdiečiai (ši išvyka tapo tolimiausia iš visų Lietuvos sirgalių išvykų 2017 metais), Vokietijoje - vienas žmogus. „Vakarų Banga“ neseniai gražiai paminėjo savo 14-tąjį gimtadienį: buvo paruošta choreografija, surinktas didelis žmonių skaičius bei viskas vainikuota dideliu pyrošou. Klaipėdiečiai aktyviai reiškiasi tiek facebook, tiek instagram paskyrose.

4. Cardinal Red Legion (Panevėžio „Lietkabelis“)

Nepaisant to, kad pastaruosius kelis metus „Lietkabelio“ klubas kilo į viršų, jų fanai taip ir liko žemame lygyje. „Cardinal Red Legion“ – tai Panevėžio reprezentacinės krepšinio komandos „Lietkabelis“ fanų palaikymo grupė, susikūrusi 2012 metais. Dažniausiai rungtynių metu jų būna iki 20 žmonių, išvykose panevėžiečiai lankosi pakankamai retai (pvz., sezono pradžioje Vilniuje jų buvo lygiai nulis). Šiuo metu net dingo jų oficiali facebook paskyra, todėl informacijos apie juos yra labai mažai. Visgi, iš to, ką matėme gyvai, tobulėjimo nėra. Nors žmonės ir stengiasi palaikyme naudoti įvairesnes dainas, tačiau kažkokio kūrybiškumo bei didesnių skaičių nėra ir vargu, ar bus.

5. Raudonieji Velniai (Utenos „Juventus“)

2011 metais Utenoje susiformavo palaikymo grupė – „Raudonieji Velniai“. Prieš tai uteniškių palaikymas apsiribojo karinėmis pompomis. Nauja sirgalių grupė tikrai pagyvino atmosferą Utenos arenoje, 2011-2012 m. sezone jie stengėsi „pramušti“ kuo daugiau išvykų Lietuvoje, bet padaryti sezono be nulių išvykose taip ir nepavyko. „Raudonieji Velniai“ - vienintelė grupė, egzistuojanti mažesniame Lietuvos miestelyje ir vis tiek besistengianti propaguoti organizuotą aktyvų palaikymą, yra bandę kurti vaizdinį palaikymą bei naudoję pirotechniką.

Prieš kelis metus uteniškiai pradėjo megzti draugiškus santykius su Kauno „Žalgirio“ sirgaliais, tuo pačiu iš jų pusės skriejant įžeidžiančioms dainoms/komentarams į „B Tribūnos“ pusę. Tai jiems kainavo brangiai: keli ne jų naudai pasibaigę konfliktai, sugrąžinę uteniškius į realybę, iš jų judėjimo pasitraukė nemažai žmonių ir bendras jų sektoriaus vaizdas labai pablogėjo.

Šiuo metu santykiai su „Lietuvos Ryto“ sirgaliais yra neutralūs, vis tik patys „Raudonieji Velniai“ nėra tokie aktyvūs, retai lankosi LKL išvykose. Dažniausiai pramušama išvyka – Pasvalys. Ten uteniškius buvo galima išvysti ir vakar. Nors išvykose palaikymas išties silpnas, bet galime pagirti uteniškius, jog savo arenoje jie kuria tikrai neblogą atmosferą. Nuvažiavus į Uteną, visada jauti konkurenciją, nes velniai į rungtynes susirenka ne šiaip pastovėti, bet stengiasi iš visų jėgų.

6. Šiaulių fanai (Šiaulių ,,Šiauliai“)

Šiauliečiai visada turėjo blogą, labai blogą arba tragišką palaikymą. Šiuo metu jis yra tragiškas. Jam vadovauja nepilno proto žmogus, jų sektoriuje renkasi iki 10 žmonių ir bendras vaizdas yra graudus. Anksčiau buvo akimirkų, kai atrodė, kad Šiauliuose gali išsivystyti normalesnė palaikymo grupė, tačiau tai neįvyko. Nuo senų laikų šiauliečiai konfliktuoja su vilniečiais, tačiau per pastaruosius penkis metus Vilniuje Šiaulių sirgaliai apsilankė vos vieną kartą. Abejotina, jog apskritai Saulės mieste kada nors egzistuos organizuotas palaikymas. Tam reikėtų, kad aktyvūs žmonės burtųsi visiškai iš naujo, nesiedami savęs su dabartiniais sirgaliais.

7. White Storm (Pasvalio „Pieno Žvaigždės“)

Mažiausiame LKL miestelyje irgi egzistuoja fanų grupelė. Save jie vadina „White Storm“. Jų palaikymą pavadinti audringu sunkiai verčiasi liežuvis, bet smagu, jog tokiame mažame miestelyje apskritai egizstuoja kažkokie sirgaliai.

2012 metais pasvaliečiai bandė komandą palaikyti ne tik namuose, tačiau šiuo metu atrodo, kad ši sirgalių grupė vargiai egzistuoja. Namų rungtynėse galima matyti iki 10 žmonių, o išvykose šviečia nuliai.

8. Dzūkijos fanai D13 (Alytaus „Dzūkija“)

2009-2010 Alytaus sirgaliai bandė važinėti į išvykas, retkarčiais surinkdami apie 20 žmonių. Kurį laiką judėjimas buvo numiręs, tuomet prieš kelis metus Alytuje vėl pamatėme kažkokius sirgalius.

Didžiausia jų problema kaip ir Šiauliuose – įvaizdis. Tribūnoje dažnai galima matyti vos ant kojų besilaikančius piliečius, vėliavos užkabinamos atvirkščiai, per ilgąją pertrauką sektorius paliekamas tuščias, vėliavos nesaugomos. Alkoholio kiekis ten turėtų būti tikrai mažinamas. Dzūkijos fanai turi savo facebook paskyrą, kurios adminstratoriui rašyti sekasi sunkokai.

Praeitą sezoną buvo organizuotos kelios išvykos, namų arenoje NET užkurta šiek tiek pirotechnikos. Kaip jie patys teigia (2017m. lapkričio mėnesį), jų grupuotė yra ,,iširusi“. Galima matyti, jog buvo bandyta važiuotį į Prienus, bet susirinko tik 5 žmonės, todėl išvyka neįvyko. Pasikartosime, kad jų sektorius primena šiauliečius, norint sukurti kažkokį normalesnį palaikymą ir didinti žmonių skaičių, reikėtų visiškai keisti mąstymą. )

9. K-F (Kėdainių ,,Nevėžis“)

Prieš persikeliant į naująją areną Kėdainiuose egzistavo aktyvi palaikymo grupelė. Pirmosios „Nevėžio“ fanų klubo užuomazogos atsirado 2004/2005 metų sezone, kai į varžybas iš Ruklos dalinio grupėmis pradėjo važiuoti kareiviai. Palaikymas rėmėsi paprastomis skanduotėmis.

Fanų klubo veikla suaktyvėjo 2008 metais. Į repertuarą įtraukiama daugiau dainų, sirgalių grupė sudaro iki 20 žmonių.

2011/2012 metų sezone įvyksta didelės permainos tiek klube, tiek tarp fanų. Klubas pirmenybėse startuoja su nauju vardu, fanų klubas atgimsta su nauja ideologija. Komanda palaikoma dainomis, mojuojamomis vėliavomis, retkarčiais naudojama pirotechnika, bandomos daryti choreografijos. Vis tik sirgalių skaičius neviršija 30 žmonių. Po persikėlimo į naująją areną „Nevėžio“ palaikymas vis prastėjo, kol jo išvis nebeliko. Per visą egzistavimą kėdainiečiams taip ir nepavyko aktyviau pavažinėti į daugumą LKL išvykų.

Pastaruosius kelis metus Kėdainiuose dar egzistavo kažkokia sirgalių grupė, tačiau ji atrodė labai blogai. Vienos išvykos metu per ilgąją pertrauką vienas rytfanis laisvai nuėjo į jų sektorių, pasiėmė nieko nesaugomą vėliavą, pamojavo ir palikęs ją gulėti išėjo. Niekas iš kėdainiečių net nesureagavo, jog taip lengvai galėtų prarasti savo vėliavas. Dabar aktyvių sirgalių Kėdainiuose apskritai nėra, tai yra tyliausia arena Lietuvoje.

10. Vytauto fanai (Prienų-Birštono „Vytautas“)

Vienintelis iš „mažesnių“ klubų, kurio fanai pastaruoju metu ne regresavo, o žengė į priekį. Anksčiau Prienuose palaikymo beveik nebuvo.

Šį sezoną apsilankius Prienuose, mus maloniai nustebino, jog prieniškių tribūna atrodė gausesnė, ji buvo pakankamai garsi, ir, kas svarbiausia, jų tribūnoje nebuvo nedeakvačiai besielgiančių asmenų. Vyrukai tiesiog susirinko palaikyti savo komandos ir tai jiems sekėsi visai neblogai. Palaikymą sudarė ne vien skanduotės, bet ir kelios dainos. Matėme, kad šį sezoną prieniškiai padarė ir kelias išvykas.

Jie turi savo facebook paskyrą, kuri nėra labai aktyvi, tačiau bent jau rašoma taisyklinga lietuvių kalba. Iki stipraus organizuoto palaikymo dar ilgas kelias, bet linkime jiems nesustoti ir toliau tobulėti, nes pradžia tikrai nebloga!

Apibendrinus, galime matyti, jog visa fanscena iš tiesų neblizga. Keletas miestų daug geresnį palaikymą turėjo prieš 4-5 metus. Norėtųsi, kad visos komandos turėtų aktyvų palaikymą, jog didžioji dalis iš jų turėtų fanus, kurie komandą palaikytų ir išvykose. Raginame visus stengtis kuo aktyviau palaikyti savo komandas ir kelti palaikymo lygį Lietuvoje!

Ultrizmo užuomazgos Anglijoje

Tue, 04 Apr 2023 11:13:16 GMT

„Huddersfield Town“ – klubas, Anglijos Premier Lygoje žaidžiantis pirmą kartą. Tai yra tikra šventė visiems šio klubo sirgaliams, kadangi praeitą sezoną klubas kiek netikėtai laimėjo antrąjį Anglijos futbolo divizioną. Šiuo metu Anglijos futbolo sirgaliai nėra laikomi garsiausiais Europoje, tačiau ultra stiliaus palaikymas atkeliauja ir į šią šalį. Pakalbinome jauną fanų grupę iš Huddersfieldo - ,,Cowshed Loyal”, palaikančią savo klubą visur ir visada.

1. Jūsų grupė yra labai ,,nauja”. Gal galite papasakoti, kaip jums kilo idėja sukurti palaikymo grupę ir kiek narių turite dabar?

ūsų grupė susikūrė 2014 metais. Visą veiklą pradėjo keli vaikinai, kurie tiesiog norėjo, jog stadione atmosfera būtų geresnė. Pradžioje mes įsikūrėme kitoje tribūnoje nei esame dabar – ji vadinosi „North Stand Loyal“. Tuomet persikėlėme į dabartinį sektorių ir pradėjome augti. Kasdieninėje veikloje dalyvauja apie 15 mūsų narių, o visą tribūnos branduolį sudaro apie 50 žmonių. Žinoma, rungtynių metu sektorius būna pilnas, virš 1000 žmonių, tačiau taip yra dėl to, kad paprasti fanai jungiasi prie mūsų.

. Jūs pakeitėte pavadinimą į „Cowshed Loyal“. Kodėl?

nksčiau vadinomės „North Stand Loyal“. Kadangi dabar persikėlėme į South Stand, tai taip vadintis būtų nebe logiška. Tuo tarpu ,,Cowshed” yra žymi tribūna iš mūsų senojo stadiono – „Leeds Road“. Anglijoje dažnai stadionai turi tribūnas, kurios pavadinamos žymaus žmogaus pavarde ar svarbiu žodžiu pačiam klubui. Šį sezoną norime atlikti kuo įmanoma daugiau choreografijų (vaizdinio palaikymo), į jas įtraukti daugiau žmonių.

. Kaip atmosfera atrodė stadione prieš jūsų grupės atsiradimą? Ar sunku pripratinti žmones aktyviai dainuoti visas rungtynes?

rieš mūsų grupės atsiradimą atmosfera stadione buvo labai bloga. Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios mes susibūrėme 2014 metais. Iš tiesų, pradžioje mes augome labai lėtai, buvo sunku. Tačiau žmonės matė mūsų pastangas kurti kuo geresnę atmosferą, todėl mūsų grupelė augo, o kiti žiūrovai prie mūsų palaikymo jungėsi vis aktyviau.

. Kokie jūsų santykiai su visais „Huddersfield Town“ sirgaliais? Kokia yra jų pozicija jūsų kuriamo palaikymo atžvilgiu?

ors mes save išskiriame kaip atskirą, nepriklausomą grupuotę, tačiau stengiamės daryti įtaką visai tribūnai, esančiai už vartų, tuo pačiu ir visam stadionui. Anglijoje žmonės jau pastebi, jog europietiška palaikymo kultūra gali ,,prilipti“ ir pas mus Anglijoje, todėl mus ir palaiko. Beveik visada Europos Lygos/Čempionų Lygos rungtynėse į Angliją atvykę užsienio sirgaliai skamba garsiau už anglus, todėl bet kokios iniciatyvos kurti palaikymą Anglijoje pasitinkamos vis palankiau.

. Anglija turi didelę problemą – stadionuose nėra ,,safe-standing” tribūnų, kuriose galima stovėti visas rungtynes. Ar tikitės, kad ateityje jos atsiras?

savo tribūną („Huddersfield“ stadione „Cowshed Loyal“ yra įsikūrę „South Stand“ sektoriuje) „safe-standing“ tribūnas tikimės įsivesti per kelis metus. Mūsų grupuotė ir „Huddersfield Town“ sirgalių asociacija veikia kartu, sukūrėme kampaniją, kuri vadinasi ,,Stand Up For Town” (liet. Atsistok už miestą). Kartu mes vykdome akcijas už „safe-standing“ tribūnas, stengiamės pateikti kuo daugiau pavyzdžių iš kitų šalių, pvz., Vokietijos. Taip pat neseniai „safe-standing“ buvo įvestas Glazgo “Celtic” stadione ir tai labai pasiteisino. Mūsų kampanija taip pat tapo populiari ir visi sirgaliai ją palaiko. Tikime, jog „safe-standing“ tribūna padėtų dar labiau vystytis palaikymui. Vis tik, mūsų stadione, apsauga ir dabar leidžia visai tribūnai stovėti visų rungtynių metu.

. Kokios baudos Anglijoje už stovėjimą ar pirotechnikos naudojimą?

eigu rungtynių metu stovi, o žiūrovas, sėdintis už tavęs, skundžiasi, tai gali būti išprašytas iš stadiono. Kai kuriuose stadionuose į stovėjimą žiūrima griežčiau, kai kuriuose - palankiau. Vis tik, reikėtų pastebėti, kad tam tikrose stadiono vietose stovėjimas nėra uždraustas, pvz., mūsų tribūnoje. Kadangi visi žmonės stovi, tai apsauga negali to uždrausti.

ž pirotechnikos naudojimą rungtynių metu skiriama bauda ir uždraudžiama kurį laiką patekti į stadioną.

. Anglijos palaikymo kultūra skiriasi nuo europinės kultūros. Kokie pagrindiniai Anglijos kultūros privalumai ir trūkumai?

idžiausiu trūkumu yra tai, kad žmonės kartais sunkiai įsivažiuoja, nesupranta, jog reikia palaikyti komandą visas 90 minučių. Būna ir taip, kad palaiko tik svarbiausiose rungtynėse. O didžiausias Anglijos žiūrovų privalumas yra tai, jog jie labai reaguoja į įvykius aikštėje, daug skanduočių gimsta spontaniškai apie tam tikrus įvykius aikštėje/stadione ar žaidėjų pasirodymus. Tai kartu tampa smagiomis skanduotėmis, kurios paįvairina visą atmosferą.

. Spėjame, kad visi Europos ultros yra matę filmus apie anglų chuliganus. Ar chuliganizmas Anglijoje dar gyvas?

huliganizmo kultūra yra labai stipriai sumažėjusi. Kai Margaret Thatcher (buvusi Jungtinės Karalystės premjerė) pradėjo kovoti su futbolo chuliganais, dauguma jų buvo pasodinti į kalėjimą arba jiems tiesiog buvo uždrausta patekti į stadionus. Dabar už bet kokį konfliktą futbolo rungtynėse baudos yra labai žiaurios, daug didesnės, nei pavyzdžiui, tiesiog įvykus konfliktui prie naktinio klubo įprastą penktadienį, todėl žmonės nebenori rizikuoti. Vis dėlto stadionuose kartais dar įvyksta spontaniškų konfliktų. Be abejo, tarp aktyviausių vis dar yra Millvalas ir kelios žemesnių lygų komandos.

. Casuals. Dar vienas žodis, atėjęs iš Anglijos. Kaip apibūdintumėt ,,casualsus”?
Žodis “Casual” gimė iš futbolo chuliganų. Tai buvo tam tikras aprangos stilius, turėjęs tavęs neišskirti iš minios, casuals grupės į išvykas važinėjo traukiniais ir ieškodavo problemų su priešininkų sirgaliais. Šiuo metu ši kultūra egzistuoja tik aprangos stiliumi, nes, kaip jau minėjau, smurto futbole beveik nebeliko. Populiarios firmos išliko tos pačios – „Fred Perry“, „Stone Island“, „Ellesse“ ir t.t.

10. Anglijos Premier lygoje nėra daug ultra style grupių. Ką vadintumėte ultrizmo kultūros pionieriais savo šalyje?

Anglijoje Londono “Crystal Palace” buvo pirmieji, kurie pradėjo dainuoti visų rungtynių metu ir kurti vaizdinį palaikymą (choreografijos, vėliavos ir t.t). Mes labiau save tapatiname su “Crystal Palace” todėl, kad jų grupė yra nepriklausoma, jie viską daro patys, be klubo pagalbos. Tai yra tikras fanų judėjimas. Tuo tarpu “Leicester”, “Watford” ir kitos Premier lygos fanų grupės gauna finansinės pagalbos iš savo klubų, jie padeda jiems su choreografijomis ir jų įgyvendinimu.

11. Ar kuris nors iš ,,didžiųjų” klubų turi aktyvią fanų grupę?

Visoje Premier lygoje yra du klubai, turintys aktyvias ultra style grupes: mes ir “Crystal Palace”. “Manchester City” taip pat turi grupę, bet ji dar yra labai jauna ir neturi reputacijos.

12. Ką laikote savo didžiausiais priešais Premier lygoje? Ar turite kokių draugysčių?

Mūsų didžiausi priešai, be jokios abejonės, yra “Leeds United”. Šiuo metu neturime jokių oficialių draugysčių, tačiau kartais į mūsų rungtynes atvyksta Dresdeno “Dynamo” fanai iš Vokietijos. Jų buvęs kapitonas M.Hefele šiuo metu žaidžia mūsų klube.

13. Ar Anglijos futbolo sirgaliai aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime, ar turi kažkokias konkrečias pažiūras?

Kai kurios grupuotės Didžiojoje Britanijoje yra labai politiškos, pavyzdžiui, Glazgo “Celtic”, ,,Green Brigade” nevengia politikavimų savo tribūnoje. O Anglijos aukštesnėse lygose politinių temų tribūnose išvis nėra.

14. Kurios fanų grupės ir jų palaikymas jus labiausiai žavi Europoje?

Daugiausia įkvėpimo semiamės iš Vokietijos grupuočių dėl jų įspūdingo skaičiaus ir vaizdinio palaikymo. Taip pat mus savo įspūdingais plakatais žavi „Curva Sud“ iš Milano.

15. Kokios yra sezoninių bilietų kainos jūsų stadione? Kiek jūsų keliauja į išvykas?

Mūsų klube sezono abonementą galima prasitęsti arba įsigyti naują, jeigu neturėjai tokio praeitą sezoną. Taigi, prasitęsus nuo praeito sezono turėtą abonementą, šiam sezonui (visiems metams) jo kaina lygi 199 svarams, tai yra pakankamai racionali kaina. Praeitais metais mūsų klubo vadovas prižadėjo, kad jeigu klubas pateks į aukščiausią lygą, visi fanai, turėję abonementus pastaruosius 9 sezonus, gaus galimybę įsigyti abonementą tik už 99 svarus ir šį savo pažadą ištesėjo. Mes visada keliaujame į išvykas, dažniausiai išparduodamas visas išvykos sektorius, o tai yra bent 1500 žmonių. Atvykę į varžovų miestą mėgstame daryti eisenas, klijuoti lipdukus, taip parodydami, jog buvome atvykę.

R.Stipčević: ,,Be emocijų aš nematau tikslo žaisti krepšinį, tada jau geriau susirasti kitą darbą...“

Tue, 04 Apr 2023 11:10:57 GMT

R.Stipčević: ,,Be emocijų aš nematau tikslo žaisti krepšinį, tada jau geriau susirasti kitą darbą...“

Mano tėtis visada sakydavo man: „Kai tik aš pamatysiu, kad kažkas aikštėje nori pagriebti kamuolį labiau už tave, ir tu nešoki dėl jo kovoti, tai reiškia, kad tau neberūpi, kažkam tai rūpi labiau!“

Šis žmogus už Rytą sužaidė tik tris rungtynes, tačiau jau spėjo įrodyti, jog aikštelėje jis palieka visą širdį. Kroatas, kurio vertybės ir mentalitetas yra toks, koks yra reikalingas, norint laimėti. Po rungtynių Klaipėdoje nusprendėme užduoti kelis klausimus Stipšai, o jis nedvejodamas pateikė atsakymus. Smagaus skaitymo!

- Atvykai į mūsų klubą gana sudėtingu jam laiku. Ar jautei tą įtampą, kad komanda turi pagerinti savo žaidimą kaip įmanoma greičiau?

- Kaip ir esu minėjęs anksčiau, domiuosi visu Europos krepšiniu, o ypač tokiais klubais, kurie turi tradicijas ir didingą praeitį. Būtent toks klubas ir yra Rytas! Žinojau, kokioje situacijoje klubas yra, bet aš esu toks žmogus, kuriam patinka atsakomybė bei iššūkiai, todėl Ryto pasiūlymas man puikiai tiko.

- Kaip galėtum apibūdinti Ryto komandą? Ar ji skiriasi nuo kitų, kuriose esi žaidęs?

Komanda yra sudaryta iš gerų, patyrusių žaidėjų bei jaunų talentų. Visi komandoje mėgsta sunkiai dirbti, visi yra puikios asmenybės, o tai yra pagrindas norint siekti pergalių ateityje. Žingsnis po žingsnio, kantriai dirbant ši komanda žais vis geriau ir geriau bei kils aukštyn, tik svarbu išlikti kantriems! Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujuosi, kuomet renkuosi, kurioje komandoje žaisiu: vardas, treneris, sirgaliai, organizacija ir turnyrai, kuriuose žaidžia klubas. Visa tai radau atvykęs į Rytą! Galite pažvelgti į mano buvusias komandas, aš visada žaidžiau kokioje nors Europos lygoje - ar tai būtų Eurolyga, Europos taurė ar Čempionų lyga.

- Nors vis dar esi naujas žaidėjas mūsų klube, tačiau galime pastebėti tavo lyderio savybes aikštėje. Ar tau patinka būti tuo emociniu lyderiu aikštėje? Iš kur tai atsiranda?

- Man tikrai yra svarbu laimėti, o krepšinis – mano gyvenimas. Šie du susiję dalykai mane priverčia instinktyviai rodyti emocijas, o be emocijų aš nematau tikslo žaisti krepšinį, tada jau geriau susirasti kokį nors kitą darbą, kuris tau patiktų. Tokia mano nuomonė. Tačiau reikia pripažinti, kad kartais esu per daug emocionalus, turėčiau susivaldyti!

Visa tai ateina iš vidaus, galbūt iš vaikystės. Mano tėtis visada sakydavo man: „Kai tik aš pamatysiu, kad kažkas aikštėje nori pagriebti kamuolį labiau už tave, ir tu nešoki dėl jo kovoti, tai reiškia, kad tau neberūpi, kažkam tai rūpi labiau!“, - tai reiškia, kad metas mesti krepšinį ir grįžti į mokyklą. Kaip ir sakiau, aš visada noriu laimėti ir padarysiu viską, ko reikia, kad padėčiau savo komandai laimėti: galbūt kartais reiks tarsi pamišusiam kibiai gintis, galbūt pasistumdyti alkūnėmis, o gal kartais ir išvesti savo komandos draugus į tinkamą poziciją. Tačiau jaučiu, kad ir kiti komandos draugai yra tokie patys, todėl tai palengvina mūsų bendro tikslo siekimą – LAIMĖTI RUNGTYNES!

- Ilgą laiką žaidei Italijoje. Ar gali mums, Ryto fanams, papasakoti pagrindinius skirtumus tarp Lietuvos ir Italijos lygų?

- Lietuvoje yra gerokai daugiau žaidimo skaitymo, daugiau panašumų į buvusios Jugoslavijos krepšinį, sakyčiau tai labiau intelektualus žaidimas, kaip šachmatai! Žaidimas Italijoje yra gerokai greitesnis ir jie ten dažniausiai neturi aiškiai išreikšto 5-tos pozicijos krepšininko. Visi ten žaidžia su dviem įžaidėjais, o antros pozicijos žaidėjas slenkasi į trečią, trečios į ketvirtą, ketvirtos į penktą. Taip pat lygoje žaidžia 16 klubų, o nuo kito sezono jų bus net 18!

- Užaugai Zadare ir žaidei šio miesto komandoje. Ar tai tavo vaikystės komanda? Ar vis dar seki kaip jiems sekasi? Taip pat girdėjome, kad tai vienintelis miestas Kroatijoje, kur krepšinis populiaresnis už futbolą. Ar tai tiesa?

- Taip aš esu iš Zadaro – kai kurių vadinamo krepšinio miesto (o dabar esu Lietuvoje -> krepšinio šalyje). Zadare krepšinis ne tik pirmas, bet ir antras svarbiausias dalykas mieste. Užaugau ten ir karjeros pradžioje žaidžiau miesto komandoje, todėl, žinoma, seku jų pasirodymus. Tačiau klubas šiuo metu nebėra toks, kuriame aš žaidžiau, turi įvairių problemų, bet aš labai tikiuosi, kad jie jas išspręs kaip įmanoma greičiau! Nieko neišskiriant noriu pasakyti, kad daugybė kroatų žaidėjų, kurie žaidžia Europoje yra kilę iš Zadaro!

Ačiū tau už atsakymus Rok ir sėkmės likusioje sezono dalyje!

Vilniaus „Ryto“ ateitis

Tue, 04 Apr 2023 11:09:41 GMT

Visas tekstas buvo rašytas prieš A. Guogos išstojimą. Norime, jog jo neliktų klube. Anksčiau ar vėliau. Jeigu po vasaros situacija klube nesikeis, B Tribūna visam laikui stabdys savo palaikymą ir planuos įkurti atskirą krepšinio klubą Vilniuje, kuris kiltų nuo žemiausių lygų, bet turėtų tinkamas vertybes ir nedarytų gėdos tikriems Ryto fanams.

Vilniaus „Ryto“ ateitis

Priešistorė

Pradėti norime nuo to, kad visas šitas įvykis sukelia daugiau liūdesio nei pykčio. Prieš aprašant konkrečią vakar dienos situaciją, trumpai apibūdinsime keletą įvykių, sekusių iki to. Daug Ryto fanų – ar jie iš B Tribūnos, ar iš bet kokio kito sektoriaus – mato, jog ne viskas yra gerai. Toli gražu. Mūsų klube yra daug povandeninių srovių, kai kurie žmonės nori krepšinio klubą panaudoti savo asmeniniams interesams. Jeigu klubo prezidentas šneka kosmosus E. Jakilaičio laidoje, jeigu D. Gudelis „tepa slides“ po to, kai tiesiogine to žodžio prasme, prisišika A. Blanco situacijoje, tai rodo, jog ne viskas yra gerai. Mums atrodo, kad komandos viršuje nėra žmonių (arba jiems neduodama pasireikšti?), kuriems nuoširdžiai Rytas būtų prioritetas Nr 1. Juk pats prezidentas pasakė, jog taip nėra. Ar ne?

Mums nepatinka, jog bet kokioje kritinėje situacijoje klubas, kaip strutis, sukiša galvą į žemę ir laukia, kol smėlio audra praeis. Bet ji nepraeina – žmonės viską mato ir jaučia. Mes atsikratėme klubo imperatoriaus, kuris buvo rasistas, teigė, kad pats smukdė komandą, bet žiūrovų vis tiek nedaugėja! Mes laimėjome KMT, patekome į Eurocup TOP8, bet iš šono gali atrodyti, jog Rytas tuoj nepateks į LKL playoffus. Ne visada viską atspindi rezultatai, jeigu už aikštės ribų tu failini vos ne kiekvieną mėnesį – tai atsiliepia. Žinome, kad klube yra nuoširdžiai mylinčių spalvas ir besistengiančių dėl klubo, bet jie neturi tokio žodžio ir nėra tie „TOP“ žmonės.

Blanco, Gigos, Mareko situacijos:

a) Blanco. Jau tampa akivaizdu, kad Rytas ir D. Gudelis buvo ta pusė, kuri melavo šioje situacijoje.
b) Giga. Kodėl apie tai nėra jokio pranešimo? Susimovė, nespėjo užregistruot – kalbėkit, praneškit žmonėms.

c) Apie Mareko traumą šiandien sužinojome iš LKL oficialaus FB page.

Klubas deklaravo savo vertybes – atvirumą, viešumą, šeimyniškumą, bet atrodo, jog jos pasakytos tik dėl gražaus viršelio. Iš tiesų jų nėra.

Rytas Family ir Kartu mes Rytas šūkiai:

a) Rungtynės su Utena (Balandžio 13 d.). Tą dieną daugiau nei autobusas mūsiškių nulėkė į Uteną ir palaikė savo mylimą komandą. Mes dramatiškai laimėjom.

Tos pačio dienos rytą mūsų arenoje vyko klubo organizuojamas RytasFamily turnyras. Mums keista, jog į RYTO ŠEIMOS turnyrą buvo pakviesta daug partnerių, savanoriai, žaidė administracijos komanda, bet neatsirado vietos fanų komandai. Tiek mūsų (B Tribūnos), tiek vyresniųjų (108 sektoriaus).

Tuo labiau – tas turnyras buvo prominamas lyg sezono įvykis. Iš jo sukurtas specialus video, iš jo sukeltas albumas su daugiau nei 200 nuotraukų. Bet iš Utenos rungtynių nesukurta nieko. Mačo metu postinamos stories į Instagramą su paruoštukais ir rezultatu. Keisti prioritetai. Ar taip atrodo Ryto šeima?

b) Daugelis žinote, jog praeitą savaitę, po plaučių uždegimo komplikacijų, mirė mūsų bičiulis Martynas. Tai sužinojome kelias valandas prieš rungtynes. Martynas buvo vyrukas, kuris pirmas pagamino lipdukus su naujuoju Ryto logotipu ir pats gamindavo bei ruošdavo dar daugybę kitų lipdukų, kuriuos matė kiekvienas rytfanis. Mes klubo paprašėme, jog prieš rungtynes jis būtų pagerbtas tylos minute. Juk tai tik viena minutė rungtynėse su Nevėžiu, kur žiūrovų buvo nedaug ir nemaža dalis pritariančių B Tribūnos veiklai. Klubas atsakė, kad dėl techninių kliūčių to padaryti negalima. Na, mūsų tai neįtikino.

Situacija

Konkrečiai apie vakar. Kadangi nesame šventuoliai, tai papasakosim ir gerąją, ir blogąją puses. Žinoma, klubas buvo nepatenkintas, jog naudojam pirotechniką ir „kenkiam klubui“. Šį sezoną susimokėjome už du savo pyrošou ir vieną kartą už keiksmažodžius rungtynėse. Suprantam savo atsakomybės dalį. Toliau dar kelis kartus naudojome pirotechniką, o didžiausias pasipiktinimas kilo po pastarojo mačo su „Nevėžiu“ – mūsų protesto prieš draudimus metu. Dabar bauda siekia 2500 eu. Ir mes galvojame, kad galėtume už baudas mokėti toliau, bet... Bet mes norime, jog mūsų klubas bent kartą nebijotų ir užstotų savo fanus – ar dėl tvarkaraščių, ar dėl draudimų, ar dėl pirotechnikos baudų. Kodėl į viską žiūrima taip paprastai? „Ok, gaunam baudą, permetam ją B Tribūnai ir viskas, nesukam galvos.“ Juk žaidėjai dievina pirotechniką, mes laimėjome KMT ir pirmą kartą po laimėto finalo Lietuvoje už kelis fajerius buvo pakuojami žmonės ir duodamos tūkstantinės baudos. TAI YRA NENORMALU. Tame pačiame renginyje LKL per pertraukas darė cheminius eksperimentus, į žiūrovus skraidė statinės ir degančios strėlės. Saugu.

Kai B Tribūnos reikia, tai prašoma visokio palaikymo, kai padarome gražius vaizdus, tai giriamasi mūsų pasiekimais, o kai ištinka bėda – tai susimokėkit ir „nekenkit klubui“.

Taigi, vakar atėjus į rungtynes apsauga mums pasakė, jog klubo liepimu mes negalime būti savo įprastame sektoriuje. Tai yra juokinga jau vien dėl to, kad abonementai šioje arenoje vietų neturi, mes galime eiti kur norim. Juo labiau – tuščių vietų arenoje buvo labai daug. Atrodo, jog buvo norima parodyti jėga.
Aišku, į savo sektorių mes vis tiek patekome. Tuomet pasirodė vienas pagrindinių herojų – arenos ūkvedys, kuris klube jau seniai dirba. Atėjo jis su policija, sakydamas, jog mes klijuojam vėliavą su izoliacija prie sienos ir tai kenkia arenos dažams, o dėl to mus reikėtų pašalinti. Po šių dviejų įvykių mes tiesiog susikrovėme daiktus ir išėjome iš arenos. Tai kerta per motyvaciją ir moralę.

Šitas herojus – ūkvedys – privalo būti atleistas. Ne vieną kartą, mums ruošiant choreografijas prieš rungtynes (pvz: visų mėgtą ir vieną gražiausiai padarytų plakatų A. Kavaliauskui, arba Popiežiaus choreo šio sezono pradžioje) – jis ateidavo ir visokiais žodžiais plūsdavo triBūną, jog per mus jis turi papildomo darbo ir t.t. Tai likusi sovietinė šiukšlė.

Taip pat norim paneigti kalbas, pasirodžiusiais kai kuriuose žiniasklaidos portaluose. Vakar mes pirotechnikos neturėjome ir neišsitraukėme jokių fajerių. Tai melas.

Ateitis

Visa tai toli gražu nereiškia, jog mes nepalaikysime komandos. Kaip ir visą sezoną, taip ir dabar, mes atsiribojame nuo neracionalių stūmimų ant žaidėjų ar trenerio. Komanda yra šauni, suteikė mums daug gerų emocijų ir jau sekmadienį Panevėžyje garsiai skambės mūsų dainos. Kol kas atviras klausimas išlieka dėl namų mačų. Mums įdomus klubo požiūris, ką jie mąsto dėl vakarykščio savo poelgio – net jei buvo įvykę nesutarimai/nesusikalbėjimai, nereikėjo imtis tokių priemonių. Vietoje to, po rungtynių, galėjome apie viską pasikalbėti ofise. Tuo tarpu per aplinkui buvo užsiundyta apsauga ir policija.

Mes jaučiame, jog vasarą klube vėl bus pokyčių, mums labai liūdna, jog sostinės komanda su tokiu potencialu kiekvieną sezoną susiduria su tokiais dalykais.

Reiktų neužmiršti, jog visą „Pirmyn, vilniečiai“ šūkį ir tradiciją sukūrė B Tribūna, reikia pagalvoti, kaip Siemensas derbiuose atrodytų be mūsų. Gal kažkam nepatinka kai kurie dalykai, kuriuos darome, bet negalima per kelis mėnesius paimti ir bandyti jėga atimti fajerius ar necenzūrines skanduotes, kurios egzistuoja beveik 20 metų. Tuo labiau: koks dviveidiškumas yra bijoti užstoti savus dėl skanduotės, bet patiems ją naudoti už uždarų durų?
Mes vis dar manome ir teigiame:

Kai Ryto klubo viršuje bus žmonės, kuriems prioritetas Nr. 1 yra Rytas, kai atsiras stuburas, stovėti už savo vertybes ir ilgalaikę viziją, kai šūkiai taps realybe, tuomet Rytas kils.

Provokacijos Vilniuje

Tue, 04 Apr 2023 11:03:02 GMT

Visą šią istoriją aiškinti viešai kiek keista, bet tai daryti verčia trys aplinkybės. Pirma – galybė Ryto bendruomenės, kuri persipina su B Tribūnos aplinka, klausimų. Antra – jos absurdiškumas. Trečia –sporto žurnalistai bei kiti laidų vedėjai podkastuose ir t.t gali skleisti ne visai teisingą informaciją paremtą tik emocijomis, o ne faktais.

Trumpam reikėtų grįžti į priešistorę. Į 2012 metus.

Maždaug tuo metu prasidėjo pirmieji konfliktai tarp RU ir P4. Jau kurį laiką P4 turėjo aktyvią draugystę su Sakalų Ultromis, bet į masinius konfliktus situacija išaugusi nebuvo. Įdomu tai, jog dar visai neseniai, prieš šiuos konfliktus, vyresnės B Tribūnos ir Pietų-4 kartos kartu sėdėdavo baruose ir gerdavo alų. Su kai kuriais P4 nariais mūsiškiai sutardavo neblogai, galima sakyti, jog santykiai buvo neutralūs, todėl mūsų vyresniajai kartai šis staigus nusistatymas prieš Rytą buvo kiek netikėtas. Vieną kartą, pakeliui į išvyką Alytuje, rytfanių autobusas buvo užpultas tos pačios koalicijos narių, kurie tuo metu apgailėtinai prisidengė vieno iš Vilniaus barų vardu. Suprantame, jog taip buvo vengiama karą Rytui skelbti visos P4 vardu.

Panašiu laikotarpiu vienas iš tuometinių rytfanių po Ryto rungtynių buvo užpultas prie savo namų. Deja, jis turėjo mūsų judėjimo vėliavą, todėl tai buvo dar vienas negarbingas Ryto pažeminimas. 2012 - ųjų sezone įvyko paskutiniai derbiai tarp Ryto ir Sakalų. Tada Pietų-4 draugystė su Sakalų Ultromis buvo labai aktyvi, o derbio dieną, prie Ekinstos, rytfaniai gavo skaudžią Ultrizmo pamoką. Tą kartą buvome derbio pralaimėtojai ir nesugebėjome duoti tinkamo atsako savo oponentams. Prie Ekinstos mus pasitiko būtent P4, o Sakalų Ultros laukė salės viduje. Konfliktą pralaimėjome. Po to laiko santykiai su P4 tapo ypač įtempti – konfliktai mokyklose, gatvėse, koncertuose - prisikabinimai prie jaunų Rytfanių dėl savo spalvų nešiojimo Vilniuje.

Dabartinė B Tribūnos karta tuo metu buvo dar visiški jaunuoliai, dėjo pirmus žingsnius Ultrizme. Žinantys B Tribūnos istoriją prisimena, jog maždaug tuo metu mūsų judėjime nelabai sėkmingai įvyko kartų kaita, vyko kiti nemalonūs dalykai, tokie kaip ledynmetis ar Ultrų vardo atsisakymas. Judėjimas buvo dugne. Tuo tarpu Pietų-4 buvo Lietuvos Ultrizmo dievai, kurie rašė taisykles, galėdavo tyčiotis ar naikinti vieną grupuotę po kitos. Verta pastebėti, jog 2014 metais P4 oficialiai trumpam buvo paskelbę karą ir Dzūkų Tankams.

Sakalams išnykus, šis konfliktas aprimo, bet didesnė ar mažesnė įtampa tarp B Tribūnos ir Pietų-4 egzistavo. Tam tikrose ribose. Mūsų jaunimo galvose tie žmonės tapo ir liko amžinais priešais.

Visą šį laiką mūsų judėjimas augo, turėjome gerų ir blogų dienų, bet suformavome savo vertybes, laikėmės ideologijos bei kūrėme tokius šou, kurie leido mums įsitvirtinti Lietuvos fanscenos zenite.

2018 metais prasidėjo B Tribūnos ir Dzūkų Tankų bendrystė, kuri stiprėja sulig kiekvienu sezonu. Aktyviai padedame vieni kitiems, turėjome daug bendrų išvykų, idėjų realizavimo, stengiamės aktyviai palaikyti Dainavą futbole, o DT jungiasi prie Ryto palaikymo.

2020 metai – pasaulyje atsiranda COVID-19, gyvenimas sustoja. Keli jauni rytfaniai vykdo sau įprastą veiklą, gaminasi lipdukus, kartas nuo karto prigriebia purškiamus dažus ir patagina Vilniaus gatves. Mes visada esame už kuo įspūdingesnius grafičius, būtent tai pastaraisiais metais ir darome, bet jie neatsiranda iš niekur. Leidžiame jaunimui pasireikšti ir paprastesniais darbais – taip susiformuoja kolektyvai, kurie po to atlieką įspūdingus darbus. Galų gale, visko nesukontroliuosi.

Pasikartosim, jog tagai gali būti kontroversiška tema, bet tuo pačiu, tai yra neatsiejama subkultūrų (ir Ultrų) dalis, saviraiškos priemonė. Suprantame, jog bet kokie Ryto ar B Tribūnos užtepliojimai mieste automatiškai siejami su mumis ir turime nešti atsakomybę dėl jų kokybės, todėl visiems jaunuoliams sakom, jog norint pasireikšti rinktųsi daugiau apleistas vietas, skydines ar senus garažus. Norint tuo nepiknaudžiauti, B Tribūnos aktyvas stengiasi ieškoti būdų kaip oficialiai ir legaliai būtų galima papuošti miestą – akivaizdūs pavyzdžiai - dabartinis arenos parkingas ar piešiniai JEEP arenoje.
Taigi, kas įvyko prieš daugiau nei metus. Netikėtai vieną dieną gauname įspūdinga žinutę nuo oficialios Pietų-4 paskyros.

Ji yra tokia arogantiška ir neadekvati. Ji yra absoliučiai negarbinga mūsų ir Ryto atžvilgiu. Su ja blogai yra viskas, nuo prisidengimu Lietuvai sunkiu metu (tuo pačiu sunkiu metu, kai renkiesi prie stadiono tvoros fanatėlint) iki aiškinimo, kas yra tinkamas grafiti (ateitis parodo, jog pačių šūdarankiškumas yra neišpasakytas, nors ir prieš tai Vilniuje buvo tokio paties lygio paprastų P4 tagų). Aiškinimai apie nesivėlimus į diskusijas, kuo jūs jaučiatės? Šiai situacijai randam tik vieną terminą – Ultrų Policija. Tai buvo akivaizdus noras pradėti konfliktą. Gal P4 tikėjosi, kad rytfaniai bus skysti ir atsiprašys žaliai baltų, kurie gyvena savo iliuzijų pasaulyje, tačiau viskas vyksta kitaip.

Į šią žinutę sureaguojam grafičiu prie sporto rūmų. Žinome, jog 2012-iems ir Ryto žeminimui kartotis neleisime. Žinome, kaip veikia P4, ir ko galima tikėtis.

Po kiek laiko B Tribūnoje paskelbiame poziciją, jog mūsų judėjimas pasisako prieš rasizmą. Istoriškai Lietuvos fanscena buvo/yra radikaliai dešinės politikos – prieš daugiau nei 10 metų tokia buvo ir B Tribūna: su White Poweriais ir atviru rasizmu. Nors anksčiau tai buvo „kieta“, jau daug metų mums tai yra graudu. Dėl šios pozicijos paskelbimo diskutavome jau seniau. Kažkas gali mėtytis kvailais žodžiais kaip „leftistai“ ar „sorošiniai“, bet mums tai kelią juoką. Nuo to, kad savo triBūnoje draudžiame zieg heilinti bei niekinti kitas rases, kitos religijos ir t.t žmones, blogesniais lietuviais mes netapome. Atvirkščiai. Mes didžiuojamės, kad mūsų triBūnoje, mūsų klube laukiamas yra kiekvienas. Svarbiausia meilė Rytui, o kitkas mūsų nedomina. Gali balsuoti už kurią nori politinę partiją, gali išvis nesidomėti politika ir būti anarchistas, į asmeninius rytfanių gyvenimus nesikišame, bet mūsų sektoriuje tam tikros taisyklės galioja.

Po šito pareiškimo Vilniaus gatvėse prasidėjo dar įdomesni dalykai – RU tagų bei grafičių užpaišymai. Pirmai, tiesiog žaliai pataisius, Ryto žodis sistemiškai buvo keičiamas į įžeidimus, ant viršaus atsirasdavo Pietų4 darbų. White Poweriai ir 88 (nežinantiems reikšmės - google), buvo akivaizdus ženklas, jog kai kurie žaliai balti vaikinai buvo nepatenkinti B Tribūnos pareiškimu, jog ji yra prieš rasizmą.

Reikia pripažinti, jog taisydami-griaudami vieni kitų darbus patys įsivėlėm į durną žaidimą, kuris tikrai gali būti pavadintas šūdarankišku, todėl vienu metu tam tikras vietas, kurios tapo panašios į savartyną tiesiog uždažėme neutralia spalva. Visą šį laiką galvojome, ar tai yra kelių P4 narių darbas, ar tai oficiali jų grupuotės pozicija. Gal net ir dabar apie tai žinojo ne visa P4, gal tai buvo keleto žmonių ambicijos, bet, deja, jie atstovavo visą savo judėjimą. Žinome, jog P4 bendruomenė yra pakankamai plati, bet jos vėliavą neša žmonės, kurie darė ir organizavo visa tai.

Vis tik mus labiausiai sunervinęs P4 veiksmas, parodantis, jog tai nėra kelių asmenų žaidimai, o oficiali jų grupuotės pozicija, buvo tada, kai vieną iš mūsų tagų žaliai balti uždažė patriotine tema ir tai viešai paskelbė savo facebooke. Vietos juk Vilniuje mažokai, o kažkaip paišsikalinėti tai norisi.

Matydami visas peripetijas dėl žymiosios trispalvės perėjos, kur save patriotais vadinantys žmonės galvoja, jog trispalvės nudažymas ant sienos tampa vėliava, nenorėjome „kalti ant viršaus“. Todėl toje pačioje vietoje, tik iš kitos pusės, padarėme panašų darbą.

Galų gale, buvo pasiektas absurdiškiausias bei neregėtas lygis – Ryto lipdukai mieste užpurškiami žaliais dažais. O jie kalba apie miesto terliojimą ir šūdarankiškumą...

Taigi, visi šie veiksmai, kurie tęsėsi maždaug metus, privedė prie to, kas įvyko penktadienį. Prie stadiono atvykom pasitikti kolegų Dzūkų Tankų, jų mačas vyko 18h, mūsų 19h, todėl žinojome, kad galim palaikyti draugų komandą bent pirmas 30 minučių. Alytiškiai aktyviai rinkosi į mūsų rungtynes Alytuje prieš Dzūkiją, mes juos palaikėm ir prieš Žalgirį B, prieš Riterius, Vytį ir visas kitas komandas. Nesam įpareigoti palaikyti visų Vilniaus komandų, nors esam gavę įvairiausių pasiūlymų, net finansinių, jog prisidėtume prie kažkokios komandos palaikymo. Faktas, jog matant visus viršuje aprašytus dalykus, tikėjomės, jog P4 gali norėti provokuoti/pulti mus/Dzūkų Tankus. Būtent tai ir įvyko. Kaip visi matėte ir žinote - Pietų-4 mobas užpuolė B Tribūną bei Dzūkų Tankus prie stadiono. Konfliktą laimėjome, o tai mums morališkai yra labai saldu. Po viso šito šūdo pylimo ir nesąmonių mieste, po 2010s laikotarpio, pagaliau pasiekėme šią pergalę, nors konfliktą inicijavome ir ne patys.

Suprantame, jog daug kam tai gali atrodyti kvaili bei vaikiški ultrų žaidimai, bet mes nesame ta grupuotė, kuriai reikėjo papildomo konflikto, jog susirastų veiklos. Mums yra nesuvokiama, kaip P4 vaikinai šiame sezone neranda laiko nupiešti choreografijai, nesudegina nei vieno fajerio, neturi jokių milžiniškų savo grafičių mieste, bet atrado laiko, noro bei pinigų tiek laiko tampytis ir pradėti šį dažų karą. Nekalbam apie tą idiotišką bei gėdingą instagramo žinutę.
Mes turim savo veiklą, kuri siejasi su palaikymu ir tą stengiamės daryti geriausiai kaip sugebame, į tai įdedam visą savo širdį. Bet akivaizdu, jog yra žmonių, kuriuos žeidžia, kad jų mieste veikia stipresnė fanų grupuotė, kuri palaiko Rytą, o tuo labiau ji nesutinka su jų radikaliomis pažiūromis. Deja, vaikinai, mūsų sunaikinti bei įbauginti nepavyks.

Privalėjome atstovėti už savo idėjas bei spalvas, nes tikime, jog Ryto klubas yra kitoks. Ryto bendruomenę vienija kitokios idėjos. Galbūt todėl, net per klubui nesėkminga laikotarpį, mes rinkome tuos 500 žmonių, galbūt todėl būtent mūsų arena taip aistringai palaiko savo klubą. Dėl visų šių priežasčių bet kokios mintys apie „savo miesto klubų palaikymą“ mums yra totaliai svetimos. Vilniečiai, jei norite ir jums malonu, tikrai galite palaikyti Vilniaus Žalgirį, kurio Ultrų grupuotė yra tokia skysta, menka ir gyvenanti praeitimi, kuri niekina Rytą, bet reikia suprasti, jog mums, B Tribūnos aktyviausiems nariams, tai yra tolygus priešas Kauno Žalgiriui. Taip yra jau daug metų ir, turbūt, bus amžinai. Priežastys yra daugiau nei akivaizdžios, dergtis iš mūsų bei mūsų klubo tikrai neleisime.

Vienas gyvenimas, vienos spalvos, vienas klubas – Rytas Vilnius.

Žmonės sako Dievas, mes sakome ARIS

Tue, 04 Apr 2023 10:36:04 GMT

Kaip vieni iš ultrizmo Lietuvoje atstovų jaučiame pareigą skleisti šios subkultūros idėjas ir tinkamai jas atstovauti. Tad šįkart pateikiame interviu su vienu geru mūsų bičiuliu Giannis, palaikančiu Salonikų „ARIS“ komandą (jų aktyvūs sirgaliai gerai žinomi „SUPER3“ pavadinimu). Jam yra tekę lankytis Lietuvoje, kartu su mumis vykti į išvyką palaikyti Vilniaus „Ryto“. Niekam ne paslaptis, kad palaikymo kultūros suvokimas Lietuvoje mažais žingsneliais juda į priekį, tačiau vis dar yra labai žemame lygyje. Buvo įdomu pakalbinti žmogų, kuris net ir sulaukęs garbingesnio amžiaus vis dar sugeba pakankamai aktyviai palaikyti komandą.

Iš savo patirties galime pasakyti, kad Lietuvoje to trūksta. Aktyvus palaikymas mūsų šalyje dažnai tampa žaisliuku, žmonės jaunystėje tuo užsiima keletą metų, o po to pamiršta tiek savo tribūnos draugus, tiek komandą. Atrodo, jog kelis metus „atdainavus“ palaikyti komandą garsiai kai kuriems tampa nebe „lygis“. Interviu gavosi tikrai smagus ir vertas paskaityti tiek tribūnos senbuviams, tiek prijaučiantiems aktyviam palaikymui, tikimės, kad jis parodys ir kitą Graikijos palaikymo pusę (ne tik riaušes ir rungtynių nutraukimus) bei suteiks peno apmąstymams apie pačią palaikymo kultūrą.

Mano vardas Giannis, gimiau Volos mieste. Volos yra miestas, esantis už 210 km nuo Salonikų. Mano tėtis užaugo Salonikuose ir nuo mažų dienų palaikė „ARIS“ klubą. ARIS – klubas, laimėjęs pirmąjį Graikijos futbolo čempionatą ir pirmąjį Graikijos krepšinio čempionatą. Gimiau 1983 metais ir prisimenu, jog jau nuo 4 metų kartu su tėčiu palaikiau „ARIS“. Pirmąjį palaikymo skonį pajaučiau savo gimtajame mieste, kai ARIS žaidė draugiškas rungtynes prieš vietos „Olimpiakos Volou“. Taip pat lankėmės kitose netoli vykusiose krepšinio ir futbolo rungtynėse Larisos mieste. Nuo 11 metų pradėjau autobusais ir traukiniais vienas keliauti į Salonikus tam, kad aplankyčiau mano mylimo klubo rungtynes. Buvau vienas, be jokių draugų. Iš tikrųjų man labai pasisekė, nes, kai pradėjau eiti į mokyklą, „ARIS“ buvo geriausia Graikijos krepšinio komanda, turėjusi geriausią XX a. Graikijos žaidėją, garsųjį, į Naismith Šlovės muziejų įrašytą, Nikos Galį. Šiandien palaikyti „ARIS“ Europoje esu nuvažiavęs daugiau nei 30 kartų, tačiau manau, jog tai nėra didelis skaičius. Daug žmonių kolekcionuoja rungtynių bilietus ar kitus atributus, tačiau aš kolekcionuoju tik atsiminimus ir draugus. Vienose iš tokių rungtynių aš sutikau ir kelis „B Tribūnos“ vyrukus, su kuriais santykius palaikome iki dabar.

Dabar tu gyveni Atėnuose. Papasakok, ar sunku palaikyti „ARIS“ būnant taip toli nuo Salonikų? Keliose rungtynėse apsilankai per sezoną?

Taip, paskutiniuosius 3 metus gyvenu Atėnuose, 504 km atstumu nuo Salonikų. Dauguma žmonių gali pagalvoti, kad šis atstumas man apsunkina galimybę palaikyti savo komandą. Ne, tai nėra tiesa. Ypatingai tokiam žmogui kaip aš, kuris gyveno Volos mieste. Kiekvieną savaitę vykdavau toli nuo namų, nesvarbu, „ARIS“ žaidė išvykoje ar namuose. Kelionėms išleisdavau milžiniškus kiekius pinigų. Tačiau dabar daug rungtynių vyksta netoli Atėnų, tad ir man palaikyti komandą tampa lengviau. Tiksliai įvardinti negaliu, tačiau per metus tikrai aplankau daugiau nei 20 „ARIS“ mačų futbole ir krepšinyje.

Kokią gyvenimo dalį „ARIS“ fanui užima krepšinis? Kokiose sporto šakose palaikai „ARIS“? Lietuvoje daug žmonių galvoja, jog Graikijos komandos iš principo yra palaikomos tik futbolo fanų ir nėra daug žmonių, sekančių krepšinį vien dėl to, kad jiems patinka šis žaidimas.

Krepšinis „ARIS“ fanui yra sportas, atnešęs didžiausią sėkmę, daugiausia titulų bei sutraukęs didžiausia dalį fanų. Bet futbolas yra populiariausias ir pats svarbiausias sportas Graikijoje, todėl ir daugumos graikų širdyse užima svarbiausią vietą. Aš manau, jog „ARIS“ fanai išsiskiria savo krepšinio kultūra ir visiems „ARIS“ fanams atsiminimai apie geriausius krepšinio laikus yra įstrigę labai giliai. Taip pat norėčiau pasakyti, kad Graikijoje mes neskirstome sporto šakų – jog vieni yra futbolo, o kiti krepšinio fanai. Mes esame sporto klubų fanai ir palaikome komandas visose sporto šakose, kurias vienija tas pats vardas.

Kalbant apie organizacijų struktūrą, ar krepšinio ir futbolo klubų vadovybės yra visiškai atskiros, ar jie yra valdomi tų pačių žmonių?

Kaip jau minėjau, Graikijoje vienas vardas vienija daug sporto šakų komandų, tačiau jų savininkai dažniausiai yra skirtingi žmonės. Praeityje buvo nemažai savininkų, kuriems priklausė ir krepšinio, ir futbolo komandos. Pavyzdžiui, Sokračiui Kokkaliui „Olympiakos“ krepšinio ir futbolo komandos priklausė daugiau nei 10 metų.

Kaip galėtum apibūdinti „gerą palaikymą“? Koks yra tikro fano portretas?

Man tikras fanas yra tas, kuris seka savo komandą visur bet kokiomis aplinkybėmis. Nesvarbu, komanda laimi ar pralaimi. Jis turi didžiuotis savo pasirinkimu palaikyti komandą, kurią jis myli. Nesvarbu, kurią vietą ji užima turnyrinėje lentelėje, visada su pasididžiavimu turi atstovauti savo klubą ir jį mylėti. Tikro fano pagrindinis tikslas – laimėti komandos palaikymo srityje prieš kitos komandos fanus. Graikijoje susiduriame su problemomis, kuomet stadionuose ar arenose kyla radikalios riaušės, šie dalykai yra negeri, nes perdėtos emocijos, peržengiamos ribos lemia tai, jog rungtynes tenka žaisti be žiūrovų. Todėl tikri ultros turi jausti ribas. Taip pat tikras fanas turi ieškoti būdų, kaip pritraukti kuo daugiau naujų fanų, kurie galėtų įnešti naujų vėjų į komandos palaikymą. Fanai yra didžiausias kiekvienos komandos turtas, todėl klubo savininkai turėtų ypatingai juos gerbti. Kaip vakar atsimenu 1998 metus, kai mūsų krepšinio klubas turėjo finansinių problemų, mes per vieną naktį surinkome 120 000 eurų (tuo metu apie 40 000 000 drachmų) tam, kad jis nebankrutuotų.

Pagrindinės „ARIS“ palaikymo grupės „SUPER3“ dydis yra tiesiog neįsivaizduojamas Lietuvoje. Kaip „ARIS“ fanų klubai veikia visoje Graikijoje? Kas organizuoja išvykas, choreografijas, pirotechniką?

Visoje Graikijoje yra daug mažesnių „SUPER3“ klubų, visi jie turi atsakingus asmenis, su kuriais susisiekus galima gauti informacijos apie išvykas. Centrinė „SUPER3“ valdžia yra atsakinga už atmosferą stadione bei palaikymo kūrimą, tačiau visus klausimus derinant ir su mažesniais klubais. Vien Salonikuose yra keletas „SUPER3“ būstinių. Asmeniškai aš esu buvęs „SUPER3“ Volos atsakingu asmeniu bei pats organizuodavau išvykas. Pavyzdžiui, į legendinę išvyką į taurės finalą Atėnuose iš Volos vyko 8 autobusai „ARIS“ fanų.

Taip pat egzistuoja daug „ARIS“ fanų grupių Europoje. Kurios iš jų yra didžiausios?

Taip, jų iš tikrųjų yra nemažai visoje Europoje, tačiau didžiausios yra Vokietijoje. Jų ten yra net kelios, turinčios savo atributiką, vėliavas, o vyrukai Miunchene yra įsirengę savo būstinę, kurioje renkasi, organizuoja renginius ar žiūri rungtynes iš Graikijos.

Ką manai apie kitų Graikijos komandų fanus? Ar jūs turite draugų, ar visi esate priešai?

Mes neturime nė vienos sąjungos su jokiu kitu Graikijos klubu, tačiau turime konfliktų su tam tikrais klubais. Įprastai Graikijoje visi kovoja prieš visus. Mes įsivaizduojame, kad ARIS, karo Dievas, turėtų būti vienas, tuo didžiuotis ir kautis prieš visus. Bet kokiu atveju, mes gerbiame fanus, kurie turi tokią pat aistrą kaip ir mes. Gerbiame tuos, kurie nuoširdžiai seka savo komandą. Taip pat noriu pasakyti, jog „SUPER3“ buvo pirmasis fanų klubas, siekęs suvienyti visų klubų fanus bei įkurti organizaciją, kovojančią už visų klubų fanų teises.

Derbis prieš „PAOK“ turbūt yra svarbiausias mačas sezone. Ką jis reiškia tau bei kitiems „ARIS“ fanams?

Daugumai „ARIS“ fanų derbis prieš „PAOK“ yra svarbiausias mačas visame sezone. Tai yra nekenčiamiausias klubas, nors istoriškai Salonikų apylinkėse tarp gyventojų jis yra populiaresnis už „ARIS“. Man šis derbis - tik dar vienos rungtynės. Nemanau, kad mūsų didžiausias konkurentas yra „PAOK“. Taip galvoja tie žmonės, kurie mano, jog „ARIS“ tikslas yra būti komanda Nr. 1 Salonikuose. Aš manau, kad mes esame didžiausias klubas šiaurės Graikijoje ir mes galime būti lyginami tik su „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“. „PAOK“ yra tarsi vienos nakties nuotykis, kuriuo aš pasinaudoju ir daugiau apie jį negalvoju. Taip, aš nenoriu, jog mes pralaimėtume jiems, man būna labai skaudu, kai taip atsitinka. Bet „ARIS“ likimas - būti klubu Nr. 1 ne Šiaurės Graikijoje, o visoje Graikijoje. „PAOK“ yra menkas klubas. Jie sugalvojo nebepardavinėti bilietų „ARIS“ fanams derbio metu ir sėkmingai sugadino derbio atmosferą, vyravusią šioms komandoms susitinkant aikštėje.

Kai lankėmės Salonikuose, matėme daug grafičių ir kitų atributų mieste. Ar galime sakyti, kad „ARIS“ yra Salonikų pasididžiavimas? Ką šis klubas jums reiškia?

Paprasti žmonės sako - Dievas, mes sakome - ARIS. Be jokių abejonių „ARIS“ yra Salonikų pasididžiavimas. „ARIS“ krepšinio komanda išgarsino šį miestą visame pasaulyje. Mūsų krepšinio komanda iškovojo Koračo taurę Turkijoje prieš Bursos „Tofas“. Prieš tai „ARIS“ yra laimėjęs Europos taurę, finale nukovęs „Efes Pilsen“ Turine. „ARIS“ buvo komanda, į Salonikus parsivežusi daug taurių, ypatingai, kai joje žaidė didingasis Galis ir Yiannakis. Mes nugalėjome ir turtinguosius Atėnų klubus. Salonikai yra Ario, karo dievo, miestas. Graikų mitologijoje Aris buvo karo dievas. Visus egzistavimo metus kovojome prieš turtingesnius Atėnų klubus, kurie manipuliuoja lygomis visose sporto šakose. Bet „ARIS“ visąlaik vertė didžiuotis šia komanda ne tik mus, bet ir kitų klubų fanus. Visų klubų, išskyrus „PAOK“, sirgaliai palaikė „ARIS“ Europiniuose turnyruose. Kai 1997 metais laimėjome Koračo taurę Bursoje, tūkstančiai kipriečių šventė mūsų pergalę.

Žinome, kad gali būti sunku pasirinkti, tačiau galbūt gali įvardinti labiausiai įsiminusias išvykos rungtynes?

Per visus metus, kai palaikau „ARIS“, teko išgyventi daug įsimintinų rungtynių. Sunku išskirti vienerias. Daugumai tai - finalas Atėnuose, Graikijos futbolo taurėje, prieš „Panathinaikos“, nes tai buvo viena masiškiausių išvykų Graikijos istorijoje. Ten komandą palaikė virš 30 tūkstančių išvykos fanų. Kitiems įsiminė varžybos prieš „Atletico Madrid“, jas laimėjome rezultatu 3:2. O man labiausiai įstrigusios rungtynės buvo prieš „Haidari“. Šiose rungtynėse mes įmušėme įvartį per teisėjo pridėtą laiką ir grįžome į aukščiausią Graikijos futbolo lygą. Tai buvo rungtynės, kuriose priešininkų komandai kiti futbolo klubai pažadėjo pinigines premijas tik tam, kad mus nugalėtų ir mes nepatektume į pirmąją lygą. Tuomet visa Graikijos futbolo sistema nenorėjo, jog mes būtume pirmoje lygoje. Korupcija Graikijos futbole yra didžiulė. Komandos renkasi būti kontroliuojamos kitų turtingesnių komandų. Jie laimi arba pralaimi pagal „Olympiakos“ ar „Panathinaikos“ savininkų nurodymus. „ARIS“ visąlaik buvo nepriklausoma komanda, norėjusi nutraukti šių klubų dominavimą. Ir jūs tiesiog negalite įsivaizduoti to jausmo, kai mes įmušėme 93 mačo minutę. Visi tiesiog verkė, apsikabinę šalia stovėjusius fanus. Visiškai nepažįstami žmonės verkė vienas kito glėbyje. Tos ašaros nebuvo liūdesio, jos buvo džiaugsmo ašaros, nes mes nugalėjome ne tik priešininkų komandą, bet ir visą korumpuotą Graikijos futbolo sistemą.

Dėkojame už interviu ir linkime ateityje patirti begalę nepakartojamų akimirkų palaikant savo mylimą komandą!

Būti ar nebūti

Tue, 04 Apr 2023 09:10:11 GMT

Sprendimas brendo ir pribrendo.

Būti ar nebūti? Maždaug tokios svarbos klausimą rytfaniai vis užduodavo sau jau kurį laiką. Kaip elgtis dėl pastaruoju metu mus kamuojančios situacijos, susijusios su derbiais prieš „Žalgirį“ bei bendros Lietuvos policijos ir Lietuvos krepšinio lygos veiklos?

Mūsų sprendimas yra toks: B Tribūna neribotam laikui stabdo savo veiklą rungtynėse prieš Kauno „Žalgirį“. Tai reiškia, kad jokiose rungtynėse prieš „Žalgirį“ mūsų tribūnos išvis nebus arenoje.

Šis tekstas yra skirtas minėto sprendimo paaiškinimui ir argumentacijai. Nesitikime ir nelaukiame palaikymo bei supratimo iš butelinių krepšinio ekspertų. Tekstas iš esmės yra skirtas visiems „Ryto“ fanams, kurie palaiko mūsų veiklą ar prisijungia prie mūsų. Kalbant apie klubą, vadovybei šis mūsų sprendimas jau buvo paaiškintas ir praneštas anksčiau nei pasirodo šis tekstas.

Pradėti galima nuo to, jog „B Tribūna“, kaip ir kitos aktyvesnės Lietuvos futbolo ar krepšinio fanų grupės, jau daug metų karts nuo karto uždega pirotechnikos ar derbių metu nusikeikia. Galima teigti, kad daugiau ar mažiau tai visada buvo priimtina ir iš „musės dramblys nedaromas“. Iki… Iki tol, kol „B Tribūna“ rungtynėse pirmą kartą surinko 500 žmonių. Gal kažkam atrodė, jog tampame per dideli, gal buvome per garsūs. Sklando gandai, kad prie viso š užsukimo prisidėjo net vienas iš kandidatų į prezidentus, kuris simpatizuoja „Žalgiriui“. O juk „Žalgirio“ įžeisti ne valia, ypač jų namuose. Nuo to laiko aktyvių fanų gyvenimas pasikeitė.

Norime papasakoti apie tam tikras išvykos į Kauną subtilybes. Pradedant nuo to, jog važiuojant į Kauną rytfanių transportas yra sustabdomas, autostradoje įprastai įlipa „puikiai“ nusiteikęs pareigūnas, kuris iškart svaidosi grasinimais į kairę ir į dešinę. Apsiramina tik išsitraukus kameras. Geriausias perlas – iš šių LKL finalų, kuomet vienam jaunuoliui buvo pagrasinta išvežimu į nuovadą už „netinkamą žvilgsnį“. Toliau, kiekvieną kartą ieškoma, kaip sutrukdyti sklandžiai patekti į areną. Tai būgnas - netinkamas, tai vėliava - per ilga, šalikas - per storas ir t.t. Einant į areną kiekvienam „Ryto“ fanui privaloma nusiimti batus, praėjus patikrą apie 30-60 minučių esame laikomi uždarame koridoriuje be galimybės nueiti į WC ar kavinę. Patekus į areną mūsų sektorius yra ne tik filmuojamas arenos kameromis, bet dar pasamdomi du/trys specialūs darbuotojai, kurie savo kameras pasistato prieš mūsų sektorių ir kiša jas visiems į veidus. Prieš rungtynių pradžią įprastai pareigūnai išsikviečia tribūnos užvedinėtojus į koridorių, ten juos apstoja keliolika pareigūnų, kurie grasinančia retorika išstato savo sąlygas, pvz., „jei išgirsime bent vieną keiksmažodį, visus išvešime į nuovadą, o jūs dar ten praleisite porą parų“. Norime pabrėžti, kad tokie dalykai vyksta tik Kauno arenoje.

Ok, išvykos į Kauną scenarijus - šiek tiek aiškus. Dabar apie keletą konkrečių įvykių:

1.Nemenko ažiotažo susilaukusi „ACAB“ vėliavos byla. Ši byla neseniai baigėsi – rytfanis, išleidęs 3000 eurų advokatams, bylą laimėjo. Juokinga, kad jis apskritai turėjo tiek galinėtis, laimėjus bylą, pareigūnai dar apskundė teismo sprendimą, bet nieko iš to nepešė. Žmogus buvo tampomas po teismus dėl neegzistuojančio pažeidimo (jokiame įstatyme šių raidžių kombinacija nėra niekaip identifikuota ar nustatytas jos negalimas naudojimas), absurdiška ir tai, jog žmogus buvo sulaikytas dėl to, kad apsaugai liepus vėliavą nukabino, o ne pakabino. Prieš tai daugelyje Lietuvos fanų tribūnų yra kabėjusi vėliava su ACAB raidėmis, bet niekas Lietuvoje dėl to niekada nebuvo sulaikytas, nes, pasikartosime, joks Lietuvos įstatymas nenurodo, ką reiškia šios raidės ar ką jos įžeidžia, tai nėra draudžiama.

2.„Ryto“ fano skrydis į V. Mičičių. Dar vienas daug dėmesio sulaukęs epizodas. „Ryto“ fanas gavo 15 mėnesių baną ėjimui į sporto renginius. Galima ginčytis, kiek jo „skrydis“ yra pateisinamas ar smerkiamas – dabar jau akivaizdu, kad serbų krepšininkas tame epizode iki mūsų sektoriaus atsigabeno ne netyčia. Bet neseniai vienas lietuvis išbėgo į aikštę per futbolo rungtynes: Lietuva-Portugalija. Mačo metu jis aikštėje bėgo link C. Ronaldo. Už šį poelgį jokio bano negavo. Selektyvus įstatymų taikymas?

3.Nebandysime paaiškinti, jog muštynės/konfliktinės situacijos yra gėris ir angeliukų žaidimai, bet tarp sporto fanų jų visada buvo. Toks įvykis buvo ir 2018 metų spalio mėnesį, kuomet „Ryto“ fanai Kaune užpuolė „Green White Boys“. Kas sekė po to? Po mėnesio į „Ryto“ fanų namus/darbus įsiveržė policijos pareigūnai, išsivežė juos į Kauną, o teismai tęsiasi dar iki dabar. Kas šioje situacijoje yra absurdiška? Tai, kad fizinio konflikto beveik nebuvo, GWB Kaune akimirksniu pabėgo, visoje situacijoje nėra nei vieno pareiškimo ar nukentėjusiojo, teismas 20+ žmonių vyksta dėl dviejų „Žalgirio“ šalikų. Tačiau vykstant analogiškiems konfliktams tarp kitų Lietuvos fanų grupių nieko panašaus Lietuvos policija nėra padariusi. O dabar yra vykdomas cirkas. Pačiame teismo procese pripažinta, jog tai yra parodomoji byla. Kiekvieno „Ryto“ fano vardas/pavardė ir profesija yra skelbiama žiniasklaidos priemonėse, kuriami TV reportažai. Įdomu tai, kad policijai sulaikius kokią nors nusikalstamą grupuotę straipsniuose minimi tik jų vardų inicialai, bet narkotikai, žmogžudystės ir kt. turbūt yra mažesni nusikaltimai nei buvimas aktyviu rytfaniu. Pasikartosime – praeitą sezoną tikrai buvo kitų konfliktų, dar rimtesnių, kuriuose dalyvavo kitos fanų grupės, apie konfliktus yra žinoma, bet, be abejo, jokių priemonių nebuvo imtasi.

4.2019 metais devynios Lietuvos fanų grupės rungtynėse naudojo pirotechniką, tik vienos iš jų žmonės buvo nubausti draudimais lankytis sporto renginiuose. Kurios – spėlioti nereikia. Ir vėl susiduriame su selektyviu įstatymų taikymu. Apskritai, manome, kad bausti už pirotechnikos naudojimą po svarbių mačų ar finalų yra absurdiška. Buvome nubausti už kelis fajerius po KMT finalo „Siemens“ arenoje, tie patys GWB buvo nubausti po laimėto LKL finalo Kaune. Kas juokingiausia, jog dar praėjusių metų LKL sezono televizinėje vinjetėje degė pirotechnika.

5.Kauno arena. Iš VIP tribūnos į „Ryto“ faną metamas stiklinis bokalas. Jis atsitrenkia į žmogų ir sudūžta. Žmogus pakelia bokalą ir meta atgal link VIP tribūnos. Bokalas pataiko žmogui į petį. Rytfanis sulaikomas, laikomas areštinėje per naktį, nubaudžiamas pagal baudžiamąjį kodeksą ir gauna viešųjų darbų. Klausimas? Kodėl nesulaikomas tas, kuris metė bokalą į „Ryto“ faną? Kaip mūsų tribūnoje atsirado stiklinis bokalas?

6.Visiškas perdėjimas dėl keiksmažodžių naudojimo skanduotėse, vėlgi, ši problema atsirado tik, kai Kauno „Žalgiriui“ pasirodė, jog skanduotės yra per garsios. Lydekai paliepus, Ž panorėjus… Tai - stabdoma. Bet ar yra logika? „Rytas“ čiulpia ir kitokie įžeidimai yra OK, bet žalia kurva yra totalus tabu. Fuck you referee yra gerai, Fuck you FIBA išvis yra nuostabu ir teisinga. Taip pat, galima pastebėti, kad Lietuvos krepšinio rinktinės fanai po kiekvienų rungtynių vieningai skanduoja „kas nešokinės, tas py…“, bet federacija tuos fanus myli, jų veidai rodomi per TV, pristatomi, kaip pavyzdiniai ir nuostabūs sirgaliai.

Pabaigai, prieš šį sezoną mūsų klubas gavo oficialų laišką iš Lietuvos policijos. Deja, bet laišku pasidalinti negalime, tačiau pacituosime kelias jo vietas:

„Be to „B Tribūnos“ fanai neretai skanduoja skanduotes, kuriose būna vartojami necenzūriniai žodžiai bei naudoja plakatus su atributika, kuri žeidžia įvairias visuomenės grupes. Toks fanų elgesys dažnai išprovokuoja kitas krepšinio klubų fanų grupuotes ar atsitiktinius priešingos pusės sirgalius konfliktui, dėl ko dažnai kyla muštynės.”;

„sporto fanų grupuočių elgesys yra chuliganiškas, pažeidžiantis visuomenės moralines bei dorovines normas, viešąją tvarką kas užtraukia neigiamą įvaizdį ir Vilniaus „Ryto“ klubui ir miestui“;

„Ryto“ krepšinio fanai ar jų grupuotės labai dažnai netinkamai elgiasi naudodami (degindami) pirotechnikos priemones arenų viduje ar gatvėse eitynių metu, tuo sukeldami didelį pavojų aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei.”.

Galiausiai laiške paminima, kad prieš „B Tribūną“ toliau bus naudojamos priemonės, jog būtų užkirstas kelias minėtiems ir kitiems dalykams. Visas laiškas yra persmelgtas absurdiška argumentacija, generalizavimais ir tuščiais svaiščiojimais.
Neretai naudoja necenzūrines skanduotes? LKL mačų per metus būna daugiau nei 40. Keiksmažodžius galima išgirsti tik rungtynėse prieš „Žalgirį“.

Mūsų elgesys išprovokuoja kitas fanų grupuotes elgtis negražiai, dėl to dažnai kyla muštynės. WOW. Dėl „B Tribūnos“ kiti elgiasi netinkamai. Jau minėjome, kad praeitą sezoną buvo kilusi viena konfliktinė situacija.

Mūsų elgesys neatitinka moralinių ir dorovinių normų, užtraukia neigiamą įvaizdį „Rytui“ ir Vilniui. Lietuvos policija staiga tampa business consulting bendrove. Nusprendė pagerinti komandos įvaizdį, juk mes taip jiems kenkiame. Nepradėsime čia vardinti savo „gerų ir blogų“ darbų, tiesiog paliksime tai čia. Ar nereikėtų Lietuvos policijai rūpintis savo įvaizdžiu ir tapti patikimesne institucija?

Apie pirotechniką jau šnekėjome, bet čia juokinga vieta yra ta, jog pirotechnika gali sukelti grėsmę žmogaus gyvybei, pasirodo, nebegalime jos naudoti ir lauke. Bet negali tik „B Tribūna“. Kitų pirotechnika yra smagu.

Taigi dėl visų pastarųjų įvykių, dėl šio laiško, kuris buvo kaip vyšnia ant torto, B Tribūna vasaros metu buvo susitikusi kelis kartus, daug diskutavome, kalbėjome apie galimus scenarijus. Ir kito sprendimo nematome.

Aktyviausių, veiklių žmonių „B Tribūnoje“ nėra keli šimtai, visa „reikalą“ užsuka kelios dešimtys žmonių. Policija rado lengvą ir efektyvų būdą, kaip mus spausti ir naikinti. Pripažįstame, kad šis mūsų sprendimas rodo, jog prieš LKL ir Lietuvos policiją pralošėme mūšį… bet dar ne karą! Rungtynės su „Žalgiriu“ yra karštas mačas, kuriame šios institucijos naudojasi proga surasti, prie ko prisikabinti, mus nubausti, kontroliuoti, naikinti. Mes negalime rizikuoti ir toliau praradinėti savo žmones, mes nesame nusikalstama grupuotė ir nenorime tokia būti, kad ir kiek būtų stengiamasi mus tokiais padaryti, nenorime, jog kiekvienas aktyvus mūsiškis būtų teistas, nenorime „uždirbti“ dar daugiau baudų klubui. Tuo pačiu nenorime atsisakyti savo principų bei ideologijos, negalime tapti marionetėmis ir pliušiniais žaisliukais. Tuomet visa mūsų virš 20 metų kurta istorija prarastų savo prasmę, norime išlikti teisingi prieš save. Akivaizdu, kad „Žalgirio“ manija yra užvaldžiusi Lietuvą ir bet koks pasisakymas prieš sukelia daugybę emocijų – taip bus ir su šiuo tekstu.

Todėl mes atsitraukiame, atsitraukiame nuo šito karšto taško, paliksime derbio atmosferą mirčiai, nes būtent to ir buvo siekiama pastaruosius metus. Jeigu kuriai nors aktyviai fanų grupei tai atrodys nesuprantama ar juokinga – žinokite, kai tapsite pakankamai garsūs ir dideli, kai kažkam pasirodysite nebepatogūs, ateis ir jūsų eilė.

Paskutinis klausimas ir atsakymas. Ko „B Tribūna“ siekia ir kas galėtų priversti mus sugrįžti?

Visų pirma, norime, kad aktyvus fanas automatiškai nebūtų laikomas nusikaltėliu. Ypač išvykoje į Kauną. Norime normalių teisių „Ryto“ fanams Kauno arenoje. Norime, jog Lyga peržvelgtų savo nuostatas dėl necenzūrinių skanduočių naudojimo. Norime, kad būtų galima eiti į dialogą ir kompromisą dėl saugaus pirotechnikos naudojimo, ypač svarbiose rungtynėse. Jog dėl tokių dalykų žmonės nebūtų baudžiami draudimais lankytis sporto renginiuose. Gal po metų, gal po dviejų, gal po trijų pavyks dėl kažko susitarti. O gal niekada. Tuo pačiu mes nenorime kaltinti savo klubo, žinome, kad, ypač dabar, jam yra sunku kažką pasakyti garsiai, įsikišti. Turbūt galime tikėtis tik moralinio palaikymo.

Šis sprendimas yra skaudus ir mums patiems. Rungtynės su „Žalgiriu“ visada būdavo ypatingos, juk tai - derbis, jose norėdavome atrodyti, kaip galima geriausiai, surinkti daugiau žmonių, padaryti geresnes choreografijas. Tačiau situacija yra tokia. „B Tribūna“ ir toliau bus garsi visose Lietuvos arenose, išskyrus Kauno. Toliau paišysime plakatus, rengsime akcijas, stengsimės tinkamai reprezentuoti Vilniaus „Rytą“, važinėsime po visą Europą dėl mums šventų spalvų. Nes tai esame mes. Ir mūsų nesunaikinsite!

Nuo jaunų dienų apie stiprų fanų palaikymą

Tue, 29 Nov 2022 13:40:28 GMT

Prieš lapkričio 30 d. mačą tarp „Perlo“ ir „žalgiris 2“ komandų, nusprendėme pakalbinti tuos, kurie savo karjeras taip pat pradėjo nuo „Ryto“ jaunimo piramidės, vėliau pereidami į pagrindinę sostinės komandą. Ką reiškė nuo jaunų dienų jausti stiprų fanų palaikymą bei atstovauti savo miesto komandoms, mums papasakojo dabar kituose klubuose žaidžiantys Margiris Normantas bei Aistis Pilauskas.

Gal gali trumpai papasakoti, koks jausmas buvo šią vasarą palikti „Rytą“ ir kaip tau sekasi naujajame klube?

M: - Visų pirma, palikti „Rytą“ vasaros pradžioje nesitikėjau, bet tai buvo ne mano sprendimas, o klubo. Aišku, taip susidėliojo sezono metu, kad nerodžiau geriausio savęs. Buvo dvejopi jausmai, bet reikia judėti į priekį. Atėjau į klubą („Lietkabelį“), kuriame -daug jaunų žaidėjų ir yra proga gauti daugiau žaidybinio laiko, todėl džiugu.

A: - „Rytą“ palikti tikrai nebuvo lengva. Aš Vilniuje esu gimęs ir užaugęs, o „Ryto“ varžybose būdavau nuo mažų dienų. Tad žaisti už savo miesto komandą man buvo kosmosas. Dabar sekasi neblogai, su kiekvienomis varžybomis įgaunu daugiau pasitikėjimo savimi ir stengiuosi išnaudoti kiekvieną galimybę maksimaliai.

Užaugai Vilniuje, lankei krepšinį Vilniuje, esi tikras vilnietis. Įdomu, ar nebuvo kokių pasiūlymų išvykti į užsienį ar į kitą Lietuvos miestą karjeros pradžioje? Ar krepšinio agentai rodė didelį dėmesį, sakykime, dar nesulaukus pilnametystės?

M: - Taip, užaugau Vilniuje, todėl pagrindinis noras buvo žaisti už Vilniaus komandas, kas ir gavosi („Perlas“/“Rytas“). Kai buvau paauglys, nebuvau kažkuom išsiskiriantis, todėl labai didelio dėmesio niekas nekreipė, tik, kai kažkaip papuoliau į „Perlą“, pradėjau rodyti save labiau. Taip ir išsivystė mano karjera.

A: - Iš agentų buvo dėmesio, bet pasiūlymų išvykti kažkur konkrečiai nebuvo.

Ar prisimeni pirmąsias rungtynes, kai išbėgai į aikštę, kuomet komandą palaikė „B tribūna“? Ką tai tuomet tau reiškė? Ką tai apskritai reiškia jaunam žaidėjui? Galbūt tai prideda papildomos motyvacijos siekiant savo tikslų?

M: - Taip, pamenu. Dar atsimenu, parašiau (man atrodo) jums, ar galėtumėt ateiti palaikyti mūsų – „Perlo“ vaikinukų. Buvo tikrai labai smagu mažoj MRU salytėj.

A: - Pačios pirmos varžybos už „Rytą“ buvo sezono pasiruošime, kai man buvo 17 metų. Netikėtai „Rytas“ mane pasikvietė pradėti pasiruošimą sezonui ir pasiruošimo gale žaidėme su „Astana“ komanda. „B tribūna“ atvyko į varžybas ir buvo neįtikėtina. Visas varžybas buvau apšalęs, nelabai iš tikro supratau, kas vyksta. Varžybas laimėjome ir man pavyko neblogai sužaisti. Gale rungtynių „B tribūna“ padėkojo kiekvienam žaidėjui asmeniškai. Tai, kaip ir minėjau, man, kaip jaunam žaidėjui, buvo vienas iš įsimintiniausių momentų gyvenime. Tai motyvuoja ir po tokių momentų norisi tik daugiau.

Savo laiku „Perlo“ komandoje NKLe dalyvaudavai derbyje prieš „žalgirio“ dublerius, ar jaunimo lygyje jau jautėsi kažkokia priešprieša, ar rungtynės buvo išskirtinės?

M: - Esam žaidę „Perlo“ laikais nemažai kartų tarpusavy, kažkas jautėsi, bet ne visai tas pats. :) Man asmeniškai tos rungtynės nesijautė išskirtinės, aišku, žmonių palaikymas buvo kitoks jų metu.

A: - Man visada rungtynės prieš „Žalgirį“ - išskirtinės. Ar vaikų lygyje, kai žaisdavom prieš „Saboniukus“, ar, kai su „Perlu“ kaudavomės su dubleriais. Aišku, nekalbu jau apie lietuvišką „El clasico“. Faktas, kad tose varžybose bėgdavai greičiau, šokdavai aukščiau ir noras laimėti padidėdavo dešimteriopai.

Kaip manai, ar žaidėjai, žaidžiantys savo gimtojo miesto komandoje, atsiduoda jai labiau? Kaip svarbu yra komandai turėti žaidėjų, užaugusių toje sistemoje?

M: - Taip, palaikymas ir žaidimas už gimtojo miesto komandas prideda žavesio žaidimui.

A: - Manau, kad savi žaidėjai turėtų būti emociniai lyderiai komandoje, nes jie turbūt labiau supranta visas priešpriešas, labiau supranta vietinius žmones, galbūt daugiau bendrauja su jais. Negaliu pasakyti, kad 100% visada taip yra, nes žaidėjų būna visokių, kai kurie gal tylesni, ramesni, bet faktas, kad vietiniai žaidėjai yra svarbi dalis komandoje.

Kuris visų laikų „Ryto“ žaidėjas (gali būti ir keli) tau dar būnant paaugliu atrodė labiausiai atsidavęs mūsų klubui, buvo sektinu pavyzdžiu tau?

M: - Na man asmeniškai tai Joma ir Stepas, taip pat Šležas. Jie man buvo pavyzdžiai, kaip reikia atsiduoti komandai 100 %.

A: - Tų laikų „Rytas“, kai žaidė Joma, Stepas, Lukauskis, Zavackas, Petravičius, buvo įspūdingas. Stebint iš šalies, manau, šitie lietuviai buvo tie, kurie man paliko didžiausią įspūdį.

Papasakok apie įsimintiniausią (ar kelias įsimintiniausias) akimirką iš žaidimo „Ryte“/„Perle“.

M: - Na vis dėlto kažko tokio išskirtinio neturiu, buvo visko, bet palaikymas kituose Lietuvos miestuose buvo superinis.

A: - Momentus įvardinsiu kelis: ankščiau minėjau apie pačias pirmas varžybas už „Rytą“, kai pirmą kartą buvau registruotas Eurocupe „Siemens“ arenoje (nors į aikštę neišbėgau, buvo kosmosas, būti ant to parketo, ant kurio bėgiodavo visos „Ryto“ legendos, į kurias žiurėjau, kai buvau mažas); vienareikšmiškai praeitų metų KMT, tą atsiminsiu visą gyvenimą ir anūkams pasakosiu.

Jeigu ir tu nori palaikyti tuos, kurie tik žengia pirmuosius žingsnius savo karjeroje, bet jiems jau už viską svarbiau yra atstovauti mūsų miestą bei ginti jo garbę, tuomet rytoj negali praleisti dublerių mačo. 16:00 val. „Jeep“ arena, įėjimas nemokamas. Čiupk draugą ir ateik!

Union - prieš modernųjį sportą stovinti „siena”

Thu, 04 Apr 2019 10:34:56 GMT

Kažkada jau esame rašę apie šį klubą viename iš išvykos į Berlyną aprašymų. Tai - klubas, kurio struktūra yra puikus bendruomeniškumo pavyzdys ne tik mums, bet ir visam pasauliui. Turbūt nemeluotume, jei sakytume, kad būtų nuostabu tokį klubą turėti ir čia, Vilniuje. Tačiau ko gero tai užtruks dar ne vieną ir ne du dešimtmečius. Taigi, pateikiame kelių straipsnių iš laikraščio „The Guardian“ laisvą vertimą

Jokia Rytų Berlyno komanda dar nėra žaidusi aukščiausiame Vokietijos futbolo divizione. Šiame sezone „Union“ tapo pirmąja tokia komanda ir ji yra pasiryžusi, jog šis faktas neleistų keistis klubo identitetui.

Vieną vasaros rytą, Kopernick rajono Berlyne gyventojai atsikėlę pamatė savo rajoną, išpaišytą mėlynai. Naktį grupelė „Herthos“ fanų nusigavo į Berlyno rytuose esantį rajoną ir ištepliojo jį savo spalvomis. Toks akibrokštas reikalavo greitų veiksmų, todėl nieko nelaukiant sienos buvo perdažytos raudonai baltai.

Nors tai ir teatrodė tik kaip švelnus vienų fanų paerzinimas kitiems, bet iš tikrųjų simbolizavo kai ką daugiau. „Herthos“ fanai susirinko ir važiavo tokį atstumą tik todėl, kad „Union Berlin“ jiems vėl tapo svarbi. Prieš porą savaičių „Union“ pradėjo savo pirmąjį sezoną suvienytos Vokietijos Bundeslygoje, tuo pačiu sugrąžindama futbolo lygio priešpriešą Berlyne. Jokia Rytų komanda nėra pasiekusi tiek daug. Jie sukūrė istoriją, tačiau nauji vandenys atneša ir naujus išbandymus.

Vienam iš „Union“ fanų, Marcelui Smolkai, ir jo draugams rungtynių dienos rutina išliks ta pati, nesvarbu, kokiame lygyje jo komanda žaistų: keletas gėrimų prieš rungtynes Abseitsfalle – bare, esančiame visai netoli „An der Alten Försterei“ stadiono (liet. stadionas prie senojo miškininko namo), vėliau sekant 90 minučių bekompromisio palaikymo savo komandai Waldseite – miško sektoriuje už vartų. Tačiau žmonėms, nutolusiems nuo klubo, įsitraukimas į klubo veiklą keisis. Anksčiau „Union Berlin“ buvo žinoma dėl savo neigiamo požiūrio į komerciškumą ir fanų įsitraukimo į klubo veiklą ir retai skambėdavo laikraščių antraštėse dėl sportinių rezultatų. Šio klubo fanams tai savotiškai patiko. Tačiau gegužės 27 d. viskas pasikeitė, kai įtemptose rungtynėse įveiktas Štutgarto klubas ir iškovotas kelialapis į aukščiausiąjį divizioną. Taigi, dabar, kai reikalai tapo rimti, futbolas tapo labiau, nei bet kada anksčiau, aptariama tema.

„Taip ir turi būti“, - sako Michael‘is Parensen‘as, ilgiausiai čia žaidžiantis žaidėjas, prie klubo prisijungęs 2009 m. iš Kolno komandos ir iškart padėjęs „Union“ iškopti į antrajį futbolo divizioną. „Jeigu taip nebūtų, mes nieko nepasiektume. Pirmuosius dvejus ar trejus metus antrajame divizione mūsų požiūris buvo toks: taip, visai smagu čia žaisti, pažiūrėsime, kas bus toliau. Dėl to žaisdami antroje lygoje mes jautėmės patogiai, bet priėjome tą tašką, kai mums to neužteko: mes norėjome daugiau. Daug žmonių buvo patenkinti tuo lygiu, kuriame mes žaidėme, bet buvo ir tokių, kurie sakė, kad mums reikia kilti aukštyn. Ir paskutinius kelerius metus taip pradėjo galvoti vis daugiau žmonių. Vis dar yra daug žmonių, sakančių, jog jiems nepatinka visi dalykai, ateinantys kartu su aukščiausiu lygiu, todėl siūlo likti ten pat bei toliau dirbti savo darbą. Šis mentalitetas po truputį keičiasi, tačiau aš norėčiau, kad jis keistųsi dar labiau.“.

Spaudžiama tokių fanų lūkesčių, „Union“ turi tapti Bundeslygos komanda, nepaaukodama tam savo atmosferos, kuri yra unikali, vertinant net ir vokiškais standartais. Dėl šios priežasties 33 metų Parensen‘as sutiko pratęsti savo kontraktą, nors ir žinodamas, kad žais nedaug.

„Svarbu parodyti fanams, kad niekas nesikeičia.“ - sako jis. „Aš manau, kad galiu būti tas atramos taškas, dėl kurio fanai sakys: „OK, klubas visiškai nesikeičia“. Mano rolė bus išlaikyti atmosferą rūbinėje. Praėjusiais metais vienas iš didžiausių mūsų sėkmės faktorių būtent ir buvo aplinka, kurioje kiekvienas klube esantis žmogus padeda visiems kitiems.“

Jo nuomone, turi būti specifinis žmogus, jeigu nori čia žaisti, tad naujokams ne visąlaik pavyksta prisitaikyti prie komandos. „Kai kurie dalykai čia yra skirtingi nuo kitų klubų. Turi atiduoti savęs daugiau tam, kad padėtum klubui ir kitiems žaidėjams. Tai tikrai - ypatinga ir nemažai čia atvykstančių žaidėjų turi problemų dėl darbo etikos“. Ir jų čia greitai nelieka. Buvęs klubo gynėjas Rolf‘as Weber‘is, 1970-1981 m. žaidęs „Union Berlin“, paklaustas, kuo šis klubas ypatingas, atsakė: „Mes pralaimėjome daugiau rungtynių negu laimėjome, bet fanai mūsų niekada nepaliko. Atmosfera visada buvo neįtikėtina.“

Vos tik prisijungęs prie klubo Parensen‘as stebėjo tai, kas daro šį klubą unikaliu. Tam, kad stadionas atitiktų trečiojo lygmens reikalavimus, daugiau nei 2 300 fanų susirinko tam, kad atnaujintų nušiurusį stadioną. Ilgametis klubo pranešėjas ir atstovas spaudai Christian‘as Arbeit‘as pamena, kai atėjęs į darbą 7 val. ryto pamatė šešis profesionalius statybininkus, renkančius brigadas, dirbsiančias skirtingose srityse. Tai buvo: mokytojai, slaugytojai, automobilių pardavėjai, vyrukai, dirbantys kine... Galų gale, darbas buvo atliktas ir, sutapimas tai ar ne, tai buvo sezonas, kai prasidėjo „Union“ kilimas aukštyn.

Ši istorija - viena geriausiųjų apie „Union“ klubą. Tačiau dėmesio verta yra ne tik ji. Persikelkime į 2004 m., kai fanai surengė „Bleed for Union“ kampaniją ir prašė žmones aukoti kraujo tam, kad klubas būtų išgelbėtas nuo bankroto. „Union“ niekada nebuvo turtingas klubas, viena iš to priežasčių - priklausymas Vokietijos Demokratinei Respublikai, nelygybė tarp Rytų ir Vakarų yra išlikusi iki šiol. Sėdime kartu su Ralf‘u Zimmermann‘u, Smolka ir jo pusbroliu Stefan‘u Abseitsfalle bare ir šie vyrukai prisimena 9-ąjį praeito amžiaus dešimtmetį kuomet Union kovojo su Berlyno „Dynamo“ Rytų Vokietijos futbolo čempionate. Dynamo komanda buvo glaudžiai susijusi su Stasi (Stasi tuo metu buvo slaptoji vidaus policija, MGB atitikmuo Sovietų sąjungoje), todėl Union fanai žinojo, kad niekada negalės jų nugalėti.

„Tai buvo tarsi arklių lenktynės, kuriose grumiasi jaunas, tvirtas ir senas, nuvarytas arklys, galėjai atiduoti pinigus dar prieš prasidedant varžyboms“, - prisimena Stefan‘as. „ Kai kartu dainuodavome tose rungtynėse, mes jautėmės stiprūs. Net, jei ir bijodavome, dainuodavome vis garsiau ir garsiau, nepaisant to, kad dainose buvo daug neapykantos, o jie (Stasi) turėjo minioje infiltruotų agentų. Mes galėjome atpažinti Stasi vyrukus pagal jų drabužius. Kartais jie ištraukdavo žmones iš stadiono ir apklausdavo juos. Pažįstu žmonių, kurie po to atsidūrė kalėjime“.

Stadionas buvo erdvė, kurioje visuomenė laužė įstatymus ir socialines normas, ji užburdavo ir mažus vaikus, ir darbininkus. „Buvau sužavėtas ta laukine atmosfera bei laisvės pojūčiu. Aš niekada nemačiau suaugusiųjų, dainuojančių ir rėkiančių viešumoje. Kai mūsiškiai uždirbdavo laisvąjį smūgį ir priešininkai statydavo sienelę, mes šaukdavome: „Siena turi griūti!“ - prisimena Stefan’as. „Aš, tuomet dar mažas vaikas, stovėdavau ir žvalgydavausi: Ką nebus jokios policijos?“.

Po Vokietijos suvienijimo valstybės finansavimas klubui stipriai krito ir neturėdamas, iš ko uždirbti pinigų, „Union“ klubas krito į ketvirtąjį divizioną, kur turėjo verstis su 800 fanų, stebinčių rungtynes ankstų savaitgalio rytą. „Aš bijojau, kad klubas nustos egzistavęs“, - sako Zimmermann‘as. Toks likimas ištiko aršiausius priešininkus - Berlyno „Dinamo“. Bet „Union“ vėl iškilo. Atmosfera šiame stadione – aistringa, nuožmi, pastovi, be galo optimistinė bei erzinanti priešininkus dėl fanų artumo šalia aikštės. Ji visąlaik buvo tokia ir šiandieninis tikslas yra, kad Bundeslygos šviesos nepaverstų šios kultinės vietos į dar vienus turistinius spąstus.

Zimmerman‘o vaikystės svajonė buvo, kad „Union Berlin“ stadionas primintų Anfield‘ą. Ši ambicija dabar jau nebeatrodo tokia nerealistiška, nes atlikus renovacijos darbus talpa padidės iki 37 000, tuo pačiu paliekant tris old-schoolin‘ius stovimus sektorius. Bet kartu su stadiono atnaujinimu kyla rizika fanų monetizavimui bei atmosferos sugadinimui. Net ir pagrindinėje fanų tribūnoje telefonų kameros ir selfie lazdos yra neišvengiamos. Smolka sako, kad, jei nors vienas žmogus pastebimas pernelyg dažnai naudojantis telefoną, jam mandagiai nurodoma stadione kita vieta, kur jis galėtų ramiai naudotis telefonu.

„Union“ fanai yra pripratę patys sau nustatinėti taisykles stadione ir už jo ribų, o klubas savo ruožtu yra pažadėjęs daryti viską, ką gali, kitose srityse. Nors klubas ir negarantuoja, jog toliau nuo aikštės egzistuos tam tikra komercija, tačiau klubo atstovas Arbeit‘as tikina, kad mūsų „šventos 90 minučių“ išliks tokios pat nepaliestos reklamų ir rėmėjų, o bilietų kainos liks užšaldytos. „Mūsų žinutė fanams – jei jūs nesikeisite, mes taip pat išliksime tokie pat. Jei jūs tikite mumis, mes tikime jumis“, - sako Arbeit‘as, perduodantis klubo prezidento pažadą. Ar šie žodžiai yra tiesa, bus galima patikrinti vis gerėjant komandos rezultatams bei augant fanų armijai – nuo kovo mėnesio klubą papildė 9 000 naujų narių.

O rezultatai gali gerėti ir toliau, jei Urs‘as Fischer‘is, prie komandos vairo stojęs 2018 m., ir toliau darys stebuklus. „Jis priverčia visus žmones komandoje jaustis svarbiais“, - sako Parensen‘as. Fischer‘is praėjusią žiemą sukvietė visą komandą ir paklausė, ar komandai reikalingas dar vienas puolėjas. Nors treneris - linkęs bendradarbiauti su žaidėjais, tačiau šią vasarą dėl vietos sudėtyje jiems reikės kovoti su naujokais, turinčiais Bundeslygos patirties: Neven‘u Subotič‘iumi ir Christian‘u Gentner‘iu. Įdomus faktas, jog anksčiau šis klubas turėjo nuostatą - nepirkti žaidėjų už išpirkas. Tačiau kylant į vis aukštesnį lygį šią taisyklę teko sulaužyti, nors rekordas ir nėra įspūdingas – šią vasarą už Marvin‘ą Friedrich‘ą ir Anthony Ujah sumokėta po 2 milijonus eurų išpirkos.

Jau vien tik nuo minties, kad „Union“ susitiks su „RB Leipzig“ klubu, sukurtu „Red Bull“ ir pradėjusiu egzistuoti tik 2009 m., Parensen‘ui kyla šiurpuliukai. Jis laukė šių varžovų jau seniai, tačiau atmosfera bus karšta ne iškart. „Niekas nenorėjo susitikti „RB Leipzig“ pirmose rungtynėse ir žiūrėkite, kas nutiko“, - sako Smolka. Jis, Zimmerman‘as ir visi kiti fanai tylės pirmas 15 min., taip protestuodami prieš oponentus. Dėl savo susikūrimo aplinkybių tai yra nemėgstamiausia komanda visoje Vokietijoje. Žaidžiant prieš šią komandą protestuoja kone visos fanų grupuotės: „Borussios“ fanai boikotavo išvykos rungtynes, „Dynamo“ fanai išmetė jaučio galvą į aikštę, o „Hoffenheim“ fanai, anksčiau Vokietijoje vadinti plastikiniais fanais, iškėlė banerį: „Mes norim susigrąžinti savo sostą: Nekenčiamiausias Vokietijos Klubas“. „Union Berlin“ direktorius sutinka su tokiu klubo fanų protestu: „Klubas - fanų pusėje“. Santykis tarp klubo vadovybės ir fanų yra labai artimas. Dirk‘as Zingler‘is pats yra didelis šio klubo fanas ir supranta, ką galvoja ir ko nori fanai. Viename iš interviu klubo direktorius, paklaustas apie fanų kritiką policijai dėl netinkamo elgesio su jais išvykoje į Frankfurtą, atsakė: „Niekas negali man aiškinti, kas ten atsitiko. Aš buvau vienas iš 1 500 fanų, buvusių ten, todėl juos visiškai suprantu“.

Pirmajame Bundeslygos mače „Union Berlin“ fanai taip pat surengė akciją, atsinešdami mirusių savo artimųjų, palaikusių „Union Berlin“, nuotraukas į stadioną. Šie žmonės taip pat buvo įskaityti į tądien vykusias rungtynes aplankusių fanų skaičių. Zimmerman‘as būtų mielai į šią akciją atsinešęs savo vyresniojo brolio, kuris supažindino jį su klubu, kai jam buvo 12 metų, nuotrauką, tačiau vėliau jis tapo Herthos fanu. „Jis nekentėjo dėl savo komandos tiek kiek aš tą dariau“, - sakė jis.