Andreas Kalogiros

Interviu su perlu iš Graikijos

Pateikiame interviu su vienu iš mūsų jaunimo komandos lyderių – Andreas Kalogiros. Tai yra kiek išskirtinis atvejis, nes Andreas yra iš Graikijos, bet jis greitai sugebėjo atkreipti akylesnių vilniečių dėmesį. Mūsų žiniomis, šią vasarą Andreas atsisakė kiek pelningesnio pasiūlymo iš Graikijos ir nusprendė toliau atstovauti „Ryto“ klubą. Ta proga – susipažinkime su juo artimiau.


.Andreas, „Ryto“ fanai apie tave žino labai nedaug. Kaip save pristatytum?


Esu gana paprastas žmogus. Daug treniruojuosi, kad būčiau geresnis žaidėjas. Pats esu kilęs iš Salonikų. Vaikystėje žaidžiau badmintoną, bet kelios priežastys nulėmė mano persiorientavimą į krepšinį. Visų pirma - mano tėtis buvo profesionalus krepšininkas, žaidęs už Salonikų „Aris“, tai man reiškė labai daug ir buvo sektinas pavyzdys. Antra priežastis kiek paprastesnė, jau nuo vaikystės buvau tikrai aukštas aš pats ir 13 metų pradėjau užsiiminėti krepšiniu labai rimtai, pradėjau žaisti už vietinę Mandoulides komandą.

Ar turi mėgstamiausią komandą bei žaidėją Graikijoje?

Be abejo, mano mėgstamiausia komanda – „Aris“. Nors ji ir nėra pati populiariausia Graikijoje ir net Salonikų regione, bet užaugau su „Aris“ klubu, daugiausia jį palaikiau futbolo ir krepšinio rungtynėse. „Aris“ – istorinis Graikijos krepšinio klubas, kuriame žaidė Nikos Galis, be abejo, didelę įtaką man padarė ir mano tėtis. Mano mėgstamiausias tautietis – Dimitris Diamantidis. Tiesa, krepšinyje dar labai žaviuosi Lukos Dončičiaus žaidimu.

„Ryto“ jaunimo komanda neturi daug užsieniečių. Galime sakyti, jog graikas „Perle“ – egzotika. Kaip atsidūrei čia, kaip tau sekėsi pritapti?


Pradžioje buvo gana sunku, nes tai buvo mano pirmi metai užsienyje. Kita kalba, kultūra – reikėjo laiko priprasti. Prieš atvykdamas į Vilnių buvau girdėjęs apie „Ryto“ komandą, bet neturėjau labai daug informacijos. Manau, kad gavau labai gerą galimybę čia pradėti savo karjerą. Labai noriu padėkoti visiems komandos draugams, kurie man padėjo apsiprasti ir pritapti komandoje. Daugiausia bendravau su Jokūbu (Rubinu) ir Augiu (Marčiulioniu), bet visi vaikinai čia tikrai draugiški ir palaikantys. Lietuva yra graži, tačiau tikrai šalta šalis.

Papasakok apie geriausią akimirką praeitame sezone..?


Be jokių abejonių tai buvo mačas prieš varžovus iš Kauno. Aš žinojau, kad atmosfera bus išskirtinė, apie tai man dar prieš rungtynes sakė komandos draugai. Bet kai rungtynės prasidėjo... To aš tikrai nesitikėjau, per kūną ėjo šiurpuliukai, dar ir dabar prisiminus kyla daug teigiamų emocijų. Labai gaila, jog tada nepavyko laimėti.

Ar stebėdavai „Ryto“ pagrindinės komandos rungtynes?


Taip, žiūrėjau visas pagrindinės komandos rungtynes, o labiausiai man imponuoja Arno Butkevičiaus žaidimas.

Papasakok apie savo traumos situaciją, kurią patyrei ANGT finale kaune.


Iš pradžių buvau labai susirūpinęs, nes galvojau, kad patyriau rimtą traumą. Po išsamesnių tyrimų paaiškėjo, kad viskas nėra taip blogai, kaip atrodė iš pradžių. Jau esu beveik pilnai išsigydęs traumą, o per karantiną daug dirbau individualiai ir negaliu sulaukti artėjančio sezono. Į Lietuvą pagal planą turėčiau atvykti rugpjūčio mėnesį.

Ką gali pasakyti po metų, praleistų „Ryto“ klube, bei ko tikiesi ateinantį sezoną?

Man asmeniškai „Ryto“ organizacija yra puiki. Neturiu kažkokių priekaištų, tiesiog noriu dar dirbti ir gauti galimybę debiutuoti vyrų komandoje. Tai būtų mano pagrindinis tikslas kitam sezonui. Beje, labai mėgstu Vilnių!

Akivaizdu, kad graikai kiekvienoje gyvenimo ir sporto situacijoje yra labiau išprotėję nei lietuviai. Kaip manai, kodėl taip yra?


Žinoma, futbolas yra populiariausia sporto šaka, bet Graikijoje mes tiesiog labai mylime savo palaikomas komandas ir žmonės su jomis sieja savo gyvenimą. Tiesiog mes kiekvieną dieną stengiamės išnaudoti pilnai, dėl ko esame karštesnio būdo.

Koks tavo pagrindinis karjeros tikslas?

Labai norėčiau sužaisti Eurolygoje, o vėliau kas ten žino...

0 0
Feed