ŽMOGUS, KURIO PRISTATINĖTI TIESIOG NEREIKIA


Skaičiuodami paskutinės savaitės iki pirmųjų oficialiųjų „Lietuvos ryto“ varžybų 2017/18 m. sezone dienas, parengėme Jums dar vieną interviu. Šįkart kviečiame susipažinti su mintimis žmogaus, kurio pristatinėti net nereikia, kadangi vieną labiausiai girdimų bei matomų B tribūnos veidų, be kurio neįsivaizduojamos pačios smagiausios akimirkos, puikiai pažįstate kiekvienas. Tačiau tikrai dar ne visi žino jo kelią Rytas Ultras judėjime. Tad dalinamės šio mūsų senbuvio mintimis bei prisiminimais.


- TriBūnoje jau praleidai daugybę metų, tačiau kaip ir kiekvienas rytfanis tikriausiai iki šiol labai gerai prisimeni savo pirmąsias akimirkas, prisijungus prie Rytas Ultras judėjimo. Kokie buvo tavo, kaip naujoko, įspūdžiai? Papasakok apie savo pirmąją išvyką/varžybas.

S.: „Mano atsiradimo tribūnoje priežastis gal buvo kiek kitokia nei daugumos. Būdamas 13-14 m. amžiaus labai domėjausi fanų kultūra - ultrizmu. Kiek teko stebėti kitų Lietuvos grupuočių palaikymą tiek futbole, tiek krepšinyje, labai žavėjausi ultromis. Pats krepšiniu domėjausi mažiau nei futbolu. Bet tuo metu mane supo artimi žmonės, besidomintys „Lietuvos rytu“, tad jie ir paragino mane apsilankyti šios komandos varžybose.
Pirmas mano mačas buvo Vilniuje prieš Klaipėdos „Neptūno“ komandą 2007 m. balandžio mėn. Tuomet pirmą kartą gyvenime būdamas Rytas Ultras tribūnoje klausiau savęs, kodėl aš anksčiau to nepadariau.

Užkalbintas tuometinių aktyvistų, buvau pakviestas į įšvyką su Kauno „žalgiriu“. Nedvejodamas sutikau važiuoti, tik dar nežinojau, kaip apie tai pranešti tėvams. Labai gaila, jog teko apgauti mamą, bet pasakęs jai, kad važiuoju į ekskursiją su klase į Kauno IX fortą, iš tiesų atsidūriau Kauno sporto halėje su savo bendraminčiais. Išvyka buvo neapsakomai smagi bei kupina nemažai nuotykių. Po šios išvykos buvau pilnas teigiamų emocijų ir norėjau atsukti laiką atgal, jog dar kartą galėčiau būti tokioje nerealioje atmosferoje.

Įspūdis apie tribūną negalėjo būti blogas, kadangi artimiausias vaikystės draugas jau metus buvo Rytas Ultras dalimi, tad žinojau, kas manęs ten laukia.“


- Buvai pirmuoju RU būgninku. Papasakok, kaip juo tapai, kaip sekėsi ir kaip nuo būgnininko vaidmens perėjai prie capo? Kurios pareigos tau arčiau širdies ir kodėl?

S.: „Žinoma, labiau patiko capo vaidmuo, kadangi jį atlieku iki šiol (juokiasi).


Būgnininku tapau, būdamas 15 metų, kai kažkuriam iš senbuvių atnešus į tibūną būgną niekas nemokėjo juo tinkamai naudotis. Tada pagalvojęs, kad reikia gelbėti situaciją, pradėjau klausyti įvairių ultrų dainų per Youtube. Prisiklausęs „Horto Magiko” dainos, namie ruošdamas namų darbus, bandydavau atkartoti ritmą, paimdamas pieštukus į rankas ir jais daužydamas per knygas. Po kelių tokių pabandymų, per artimiausią mačą tribūnoje paprašiau tuometinio lyderio, jog leistų man pabandyti palaikyti ritmą. Labai jaudinausi ir drebėjau, bijodamas, kad man nepavyks ir tai sukels daug juoko. Bet po sugroto mūsų topinio gabalo sulaukiau plojimų iš tribūnos draugų, dėl ko be galo apsidžiaugiau, man net norėjosi šokinėti iš laimės! :)

Perėjimas nuo būgnininko prie capo vaidmens buvo labai netikėtas. Šiauliuose, dėl kai kurių aplink sportinių įvykių, antroje mačo pusėje tuometiniai keli caposai buvo sulaikyti pareigūnų. Tad iniciatyvos kažkodėl teko imtis man. Matyt, taip įvyko todėl, kad atsirado kitas žmogus, su mielu noru perėmęs būgnininko pareigas. Kadangi tąkart užvedinėti tribūną sekėsi neblogai, vis dažniau ir dažniau imdavausi šio vaidmens, kol galiausiai visiškai perėmiau estafetę iš kitų užvedinėtojų. Pažymėtina, jog prieš tai triBūna neturėjo vieno konkretaus caposo, kuris mače būtų nusisukęs nugara į aikštę. Pagalvojęs, kad mums tuo metu reikėjo tokio užvedinėtojo, pradėjau naudoti būtent tokį stilių.“


- Ar sunku užvedinėti triBūną? Kaip varžybų svarba daro įtaką komandos palaikymui? Ir kuo skiriasi komandos palaikymas namų rungtynėse nuo varžybų išvykose?

S.: „Stengiuosi niekada neskirstyti mačų į įdomius ir neįdomius. Kiekvienas mačas yra vienodai svarbus kuriant palaikymą - ar komanda laimi 30 taškų, ar pralaimi 1.
Gal kiek sunkiau yra užvedinėti didelėse arenose ir per tarptautinius mačus Europos taurės turnyre, kadangi tuomet būna labai daug triukšmo, apsunkinančio tribūnos valdymo galimybes.

Jau tapo tradicija, kad išvykose dažniausiai sukuriame žymiai geresnį palaikymą nei namų mačuose, nors nežinau, kodėl taip yra. Žinoma, mačai su „žalgiriu“ suteikia žmonėms daugiau motyvacijos ir užsivedimo kurti kuo geresnį palaikymą, bet stengiamės kituose mačuose pasirodyti ne ką prasčiau.“


- Kiekvienam rytfaniui išvykos tikriausiai sunkiai įsivaizduojamos be tavo pasirodymų (Staučės fm, stand up‘ų ir t.t.). Ką tau tai reiškia ir kaip apibūdintumei triBūnos atmosferą?

S: „Na man išvykos, kai važiuoju su savo trijų spalvų šeima į kitą miestą dėl mūsų bendro tikslo, yra viena iš svarbiausių mano gyvenimo dalių. Jose norisi kuo smagiau praleisti laiką ir patirti kuo daugiau neužmirštamų akimirkų. Kadangi esu dėmesio auka, išvykoje dažnai neleidžiu nuobodžiauti ir kitiems savo triBūnos broliams. Noriu, kad visiems būtų kuo smagiau, o labai gera atmosfera suteiktų vien teigiamas emocijas. Jog po kiekvienos išvykos grįždami namo visi dar ilgą laiką prisimintų, ką svarbaus turi savo gyvenime ir dėl ko yra laimingesni už kitus.“


- Papasakok apie savo geriausią išvyką bei įsimintiniausią įvykį per tiek metų RU judėjime.

S.: „Labai sunku išskirti vieną išvyką, kai jų yra apie 160-170. Bet tikriausiai galėčiau pažymėti 2008 m. kovo 8 d. rungtynes Kaune su Kauno „Atletu“, kai padarėme nerealų palaikymą, po kurio gavau taip išsvajotąjį RU šaliką. Tokios akimirkos įsimintinos ilgam...


O įvykių taip pat būta labai daug. Bet manyčiau, kad tai būtų po labai ilgos pertraukos 2016 m. Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finale su „žalgiriu“ pasiekta pergalė (daugeliui rytfanių tai buvo pirmas per jų buvimą triBūnoje „Lietuvos ryto“ iškovotas titulas). Na iš įvykių, vykstančių aplink krepšinį, labai įsiminė vienoje išvykoje į Klaipėdą sustojimas Kryžkalnyje, grįžtant namo. Ten buvusieji mane tikrai supras. :)“


- Kuo per visus tuos metus, kol esi RU judėjime, labiausiai pasikeitė triBūna? Kokius didžiausius pokyčius įžvelgi ir kaip matai triBūną po metų ar kelių?

S.: „TriBūnoje per 10 metų buvo nemažai kartų pasikeitimų. Karts nuo karto ateidavo nauji žmonės, kurie tapdavo labai artimais tiek tribūnoje, tiek ir už jos ribų. Per šitą netrumpą laiką, kol esu triBūnoje, keitėsi ne tik žmonės, bet ir palaikymo stiliai, choreografijos. Gal ir buvo keli stagnacijų laikotarpiai, bet viskas tobulėjo ir su kiekvienais metais pasiekdavome vis solidesnį lygį ultrizmo atžvilgiu. 


Labai sunku numatyti, kokia bus triBūna po metų ar kelių. Tačiau tikiuosi maksimalaus užsivedimo, dar geresnių sezonų nei prieš tai ir nepamirštamų emocijų.“

- Ko tikiesi iš 2017/18 m. sezono?

S.: „Tikiuosi daug geresnių klubo rezultatų, iš žaidėjų - daug pastangų ir tikėjimo „Lietuvos rytu“ bei Rytas Ultras. Taip pat daug šaunių naujokų mūsų judėjime, dar daugiau smagesnių išvykų ir neužmirštamų akimirkų!“

Tikiuosi maksimalaus užsivedimo, dar geresnių sezonų nei prieš tai ir nepamirštamų emocijų