Nuo jaunų dienų...

Kviečiame susipažinti su vieno iš mūsų triBūnos jaunuolių istorija, kuri, tikime, įkvėps ir jus. :) Juk ne kiekvienas 15-metis gali pasigirti ne vienerių metų patirtimi aktyviai palaikant komandą kartu su ultromis, tuo labiau, jau spėjus nuvykti ir į europinę išvyką!

- Patrikai, iš pradžių papasakok, kaip ir iš kur sužinojai apie „Rytas Ultras“ bei kada jau pats prisijungei prie triBūnos?


- Apie triBūną sužinojau 2013 metais, kai pirmą kartą krepšinio rungtynes stebėjau ne per TV, o kartu su šeima „Siemens“ arenoje. Tuomet „Lietuvos rytas“ žaidė su „Žalgiriu“ ir laimėjo 32 taškais. Kitoje arenos pusėje mačiau „B tribūną“, jos kuriamas palaikymas padarė tikrai gerą įspūdį!


O pats pirmą kartą prie triBūnos prisijungiau tada, kai prieš keletą metų mano mama susipažino su vienu iš Kaišiadorių esančiu „Lietuvos ryto“ fanu, kuris pasiūlė kartu vykti į rungtynes Prienuose.


- Tad Prienai ir buvo pirmoji tavo išvyka? Pasidalink prisiminimais apie savo pirmąsias rungtynes triBūnoje. Kokie buvo tavo įspūdžiai?


- Su mama nusprendėme nuvažiuoti į rungtynes Prienuose. Pajudėjus iš namų, ji man pasakė, jog paimsime dar du rytfanius, su kuriais kartu per rungtynes stovėsiu tribūnoje ir palaikysiu komandą. 


Todėl, kai nuvažiavome į Prienus, aš nuėjau ir atsistojau prie „B tribūnos“. Nors išvažiavus iš Kaišiadorių apėmė šiokia tokia baimė ir smalsumas dėl rytfanių: „Kas jie tokie? Kokie jie?“, prasidėjus rungtynėms visi šie klausimai neberūpėjo. Aš tiesiog stengiausi atkartoti visus judesius, įsiminti dainas. Tai buvo pirmas kartas, kai komandą palaikiau aktyviai. 


Rungtynėse, prisijungus prie triBūnos, jausmas buvo ypatingas. Palaikydamas komandą kartu su kitais rytfaniais jauti, kad gali padėti komandai pasiekti pergalę. Po tų varžybų, keliaujant namo, galvoje sukosi mintis, jog tikrai norėčiau, kad tai būtų ne paskutinis kartas. 


Po to sekė Alytus, Kėdainiai ir kitos išvykos. Reikėtų paminėti ir tai, kad rungtynės Vilniuje mums taip pat yra išvyka, nes tenka keliauti apie 70 kilometrų į vieną pusę.
Beje, palaikyti komandą išvykoje man net labiau patinka nei namuose, nes tada sirgaliai tampa ypatingai svarbūs.


- O kaip jautiesi, būdamas vienas jauniausių triBūnos narių? Ar iš pradžių dėl to nesijautei kaip nors nesmagiai ar nedrąsiai?


- Kai prisijungiau prie „B tribūnos“, man buvo tik 12 metų. Aišku, tuo metu buvau vienas jauniausių rytfanių. Šiek tiek buvo nejauku, nes nebuvo mano bendraamžių, bet dėl to blogai tikrai nesijaučiau. Dabar triBūnoje lankosi ir daugiau jaunesnių sirgalių, su kai kuriais iš jų bendrauju. Dabar jaučiuosi triBūnoje ne tik gerai, bet ir laisvai.
Pastebėjau, jog kartais mano bendraamžiams sunku būna įtikinti savo tėvus, kad organizuotas palaikymas nėra kažkos baubas, o tik saviraiška. TriBūnai visai nesvarbu, kiek tau metų, svarbu, kad mylėtum savo komandą ir negailėtum balso ir jėgų, ją palaikydamas.

- Balso ir jėgų tu išties negaili, nes keliauji paskui komandą, kur tik gali. Galbūt skaičiuoji, į kiek išvykų jau esi nuvykęs? Kiek varžybų aplankei, atvykdamas savarankiškai?


- Iš tikrųjų šiek tiek gailiuosi, kad nepradėjau skaičiuoti savo išvykų, todėl negaliu tiksliai pasakyti, kiek jų. Gal dar ir dėl to, jog, kaip jau minėjau, Vilnius man irgi yra išvyka. 


Manau, kad manoo išvykų (be Vilniaus) skaičius turbūt galėtų siekti apie 50. O savarankiškai, be mamos, jau buvau atvykęs į 10 ar 15 rungtynių. Šį sezoną stengiuosi nepraleisti nei vienų rungtynių: tiek Vilniuje, tiek išvykose.


- Kokios iš aplankytų rungtynių tau labiausiai įsiminė? Kodėl? Ir kokia buvo pati įsimintiniausia išvyka?


- Įsimintiniausios rungtynės iki dabar man yra 2016 metais Vilniuje vykęs Karaliaus Mindaugo taurės finalas. Tai buvo pirmas trofėjus, kurį „Lietuvos rytas“ laimėjo, man komandą palaikant aktyviai ir organizuotai. Prisimenu, jog džiaugsmas tuomet buvo begalinis! Gal dėl to, kad fanai seniai nebuvo patyrę to pergalės džiaugsmo, jausmas buvo nerealus. Po rungtynių mes dar ilgai skandavome ir dainavome dainas. 


O įsimintiniausia išvyka, aišku, buvo 2017 metų gruodžio 10 dienos išvyka į Kauną, kada surinkome apie 500 „Lietuvos ryto“ fanų. Namuose juokaudavau, jog šios išvykos laukiu labiau nei Kalėdų, o laimėjimas pridėjo dar daugiau džiaugsmo! Po to, net „Žalgirį“ palaikantys sirgaliai sakė, kad laimėjo ne tiek komanda, kiek sirgaliai, mūsų eisena į areną atrodė taip, lyg į Kauną būtų atvažiavę graikų fanai. Girdėti tai iš priešininkų buvo dar maloniau.


- Prakalbus apie graikų fanus, verta paminėti, jog ir pats jau turėjai galimybę įsitikinti, kaip užsienyje palaikomos krepšinio komandos. Ne paslaptis, jog šį sezoną kartu su rytfaniais lankeisi Miunchene. Kokie buvo tavo įspūdžiai? Kaip manai, ar labai europinės išvykos skiriasi nuo išvykų Lietuvoje?


- Šie metai man buvo ypatingi, nes savo gimtadienio proga aš pirmą kartą su fanais išvykau į Miuncheną stebėti „Lietuvos ryto“ rungtynių su „Bayern“. Kelionėje man suėjo 15 metų. Tai buvo pirmas mano gimtadienis užsienyje ir pirma europinė išvyka. 


Lankantis Miunchene teko susipažinti ir su kitos šalies organizuoto palaikymo kultūra. Tiesa, vokiečių sirgaliai didelio įspūdžio nepaliko: nors arena būna tikrai pilna, tačiau jie nesivargina aktyviai palaikyti komandą, o tik tarškina savo tarškynes, taip trukdydami ne tik priešininkams, bet ir saviems. 


Europinės išvykos, aišku, skiriasi nuo išvykų Lietuvoje, tačiau ne tik dėl kultūrų skirtumų. Man patiko, kad Miunchene mes galėjome stebėti ir komandos pasiruošimą rungtynėms. Taip tampi dar artimesnis komandai. Kartais užsienio (o kai kur ir Lietuvoje) išvykose ir 6 sirgaliai gali sukurti gerą palaikymą savo komandai.


- Ar planuoji kitą sezoną vėl kur nors toliau nukeliauti? Kur norėtumei?


- Kitais metais vėl norėčiau nuvykti bent į vieną europinę išvyką. Labiausiai noriu nukeliauti į Balkanų šalis, dėl to, kad, mano nuomone, ten vienas geriausių palaikymų Europoje, o gal ir pasaulyje.


- Na ir pabaigai, atskleisk, kas labiausiai tau patinka rytfanių triBūnoje?


- Man patinka, kad „B tribūna“ organizuoja geriausią palaikymą Lietuvoje, kuriamos naujos skanduotės, dainos, choreo. Pradėjęs lankytis triBūnoje aš ėmiau domėtis ne tik organizuotu palaikymu Lietuvoje, bet ir ultrizmu Europoje ir pasaulyje. Todėl labai norėčiau, kad ir kitą sezoną galėčiau palaikyti, jei ne „Lietuvos rytą“, tai bent jau juodai baltai raudoną „Vilniaus rytą“, o ne „Vilniaus plytininkus“ ar „Vilniaus Norfą“.

B Tribūna | Rytas Ultras

Jeigu ir Tu nori pajausti, ką reiškia kurti patį geriausią palaikymą Lietuvos krepšinio fanscenoje, prisijunk prie „B tribūnos“ jau kovo 10 d. (šeštadienį) išvykoje į Uteną!