Kas, už ką ir kodėl sodina į kalėjimus Baltarusijos fanus ?

Futbolo fanai dažniausiai įvardijami kaip neramus jaunimas, kuris gyvena pagal savo ideologiją ir papročius. Turime pripažinti, kad nepaisant dviprasmiško fanų judėjimo atstovų elgesio, paprasti piliečiai retai nukenčia nuo jų veiksmų, ne dažniau nei, tarkim, nuo BRSM (Baltarusijos Respublikinė jaunimo sąjunga, remiama prezidento Aliaksandro Lukašenkos) narių ar policijos.

Tačiau per pastaruosius kelerius metus nutiko visa virtinė įvykių, kurie nepateko į žiniasklaidą. Eilė kaltinimų, nukreiptų prieš fanus, ir realių ilgalaikių bausmių kalėjimuose paskyrimas jiems taip pat sudavė smūgį rungtynių lankomumo rodikliams Baltarusijos stadionuose. Pažvelkime, kam visa tai yra naudinga.


PERSEKIOJIMŲ PRIEŽASTYS

Baltarusijoje futbolo fanai dėl sąlyginai nedidelio narių skaičiaus niekada nelaikė savęs kokios nors formos politiniu judėjimu. Vaikinai tiesiog dalyvavo savo fanų judėjimo veikloje. Situacija pradėjo keistis po 2014 m. įvykių, kada būtent futbolo fanai tapo viena iš pagrindinių protesto jėgų Ukrainoje. Tiesą sakant, Rusijoje tokie patys protestai, vykę 2010 m. Maskvoje, liko Kremliaus nepastebėti, tačiau būtent po įvykių Kijeve kažkodėl labai stipriai sukruto Baltarusijos jėgos struktūros. To priežastimi galėjo būti toliau tekste aprašyti įvykiai.

"BATE" FANŲ SOLIDARUMO SU UKRAINA AKCIJA


2014 m. sausio 23 d. Borisovo "BATE" klubo gerbėjai nusifotografavo su plakatais, palaikančiais judėjimą Ukrainoje. Baltarusijos jėgos struktūros Iš karto surengė tikrą jų medžioklę ir visiems 23 žmonėms buvo surašyti protokolai, dėl kurių vaikinams teko ne vieną dieną praleisti areštinėse. Tokia nervinga valdžios institucijų reakcija parodo, kad bet kokia mintis, jog futbolo gerbėjai gali turėti bent tam tikrą pilietinę poziciją, nėra toleruojama.


RUNGTYNĖS BALTARUSIJA - UKRAINA 2014-ŲJŲ SPALĮ

Tikru šoku jėgos struktūroms tapo ir pačios „Borisovo“ stadione vykusios rungtynės, kuriose Baltarusijos ir Ukrainos sirgalių sektoriai visapusiškai solidarizavosi, nors šių šalių fanų santykiai nebuvo tokie draugiški ankstesniais laikais ir dažnai būdavo pažymėti tarpusavio konfliktais.


RUNGTYNĖS UKRAINA - BALTARUSIJA 2015 M. RUGSĖJĮ

Tas pats pasikartojo ir atsakomosiose rungtynėse Lvove. Prieš rungtynes įvyko bendra abiejų šalių fanų eisena ir labdaringa kraujo davimo akcija Ukrainos kariams, kovojantiems su separatistais. Po rungtynių iš Ukrainos grįžtančius Baltarusijos futbolo sirgalius pasienyje pasitiko iki dantų ginkluotas valdžios specialiosios paskirties būrys, detaliai suregistravęs visų fanų asmeninius duomenis. Nenuostabu, kad specialiųjų tarnybų vadovų galvose atsirado tam tikros baimės apraiškos, kurios ir pasireiškė tokiomis priemonėmis, nukreiptomis prieš fanus.

REPRESIJŲ PRADŽIA


Artėjo prezidento rinkimai – laikas, kai Baltarusijoje suaktyvėja valdžios opozicionieriai, o jėgos struktūros dar stipriau įjungia kontrolės mechanizmą. Jei 2006 m. ir 2010 m. rinkimuose didžiausias dėmesys buvo skiriamas organizuotai opozicijai, prieš kurią buvo pradėta plataus masto diskreditavimo kampanija iš valdžiai palankių visuomenės informavimo šaltinių, tai po prieš tai aprašytų įvykių pagrindinis taikinys pasikeitė.


Pirmu pavojaus signalu tapo inscenizuotas parodomasis sirgalių išvaikymas, kuris buvo surengtas A. Lukašenkos atvykimo į specialiosios paskirties vidinės kariuomenės dalinį proga.
Viena po kitos pasipylė naujienos apie sulaikytus „fanus", „neonacius“, „radikalus", „ekstremistus". Štai keletas tipiškų tokio pobūdžio antraščių pavyzdžių:


- Rečicoje teisiami 11 fanų-neonacių už piktybinį chuliganizmą ir plėšimą;
- Breste futbolo ultros sukėlė muštynes su baro lankytojais;
- Du Novopolocko gyventojai sulaikyti už neteisėtą prekybą psichotropinėmis medžiagomis;
- Sulaikytas dėl chuliganizmo Mozyriaus „Slavija" gerbėjas platino pornografiją internete;

- Futbolo fanas iš Lydos nuteistas už turto prievartavimą.


Vertinant tokias naujienas kritiškai, yra įprasti „buitiniai" įvykiai, kurie vyksta nuolat. Tačiau reikėtų pažymėti, kad tokius įvykius nagrinėja Valstybinė administracija kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija.

Žinoma, kai asmuo pažeidžia įstatymą, už tai jis turi būti nubaustas. Tačiau iškyla logiškas klausimas: kodėl dėl nusikaltimų, kurie nėra susiję su sporto varžybomis, pradėta pabrėžti, kad įstatymų pažeidėjai yra vienos ar kitos komandos gerbėjai?


FANAS - BŪTINAI NUSIKALTĖLIS?


Blogiausia tai, jog asmens priklausymas futbolo gerbėjų grupei yra sunkinanti aplinkybė nagrinėjant bylas teismuose. 


Tai įvyksta nuolatos, o jaunuolių, vykdančių teismo nuosprendžius įvairiose bylose, giminaičiai sako, kad nagrinėjant bylas teismuose faktui, jog atsakovas lankydavosi vienos ar kitos futbolo komandos aktyvių fanų tribūnose, buvo skiriama beveik tiek pat dėmesio, kiek ir pačiai nusikaltimo sudėčiai.


Ši problema buvo pastebėta net Baltarusijos futbolo federacijoje.

- Futbolo sirgaliai vėl minimi VRM kriminalinėse ataskaitose (Baltarusijos vidaus reikalų ministerija)


Kaip matome iš šios naujienos, netgi federacijos vadovas (ir tuo pačiu metu vicepremjeras) Sergejus Rumas iškėlė logišką klausimą, kodėl nusikalstamumo ataskaitose pradėta tokia antireklama futbolo gerbėjų atžvilgiu. Vidaus reikalų ministras Igoris Šunevičius pažadėjo neminėti piliečių priklausymo fanų grupėms, jei nusikaltimas nėra susijęs su sporto varžybomis, tačiau, kaip matome, situacija vis dar nesikeičia.


PUMOS BYLA - GERIAUSIAS PARODOMŲJŲ REPRESIJŲ PAVYZDYS 


Kita „laikmečio tendencija“ - nebūtų kaltinimų priskyrimas. Pažvelkime į ryškiausią parodomąjį kaltinimų „nuleidimą“ - Minsko „Dinamo“ fano Vitalijaus „Pumos“ atvejį.

2016 m. spalio mėn. Vitalijus buvo sulaikytas, o Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojai jo namuose atliko kratą, kurios metu buvo paimta visa jo turima kompiuterinė įranga ir mobilusis telefonas. Priežastis - neva eilinis patikrinimas, jokie kaltinimai nebuvo pateikti ir po apklausos, daugiausiai susijusios su jo kaip futbolo sirgaliaus veikla, jis buvo paleistas. Laikui bėgant paimta technika sugrąžinta, neradus joje nieko neteisėto. Iš tiesų atrodė, kad tai, kas įvyko, yra viso labo nedidelis nesusipratimas. Tačiau kažkur aukštesniuose jėgos struktūrų sluoksniuose jau buvo priimtas sprendimas.


2016 m. lapkričio 28 d. Puma sulaikomas, pakartotinai atliekama krata, vėl paimami neseniai grąžinti daiktai. Vitalijus uždaromas į areštinę, vėliau perkeliamas į tardymo izoliatorių ir jam pareiškiami kaltinimai. Tada dėmesio: kaltinimas nėra grindžiamas standartiniu 17.1 straipsniu neįtikusiems asmenims, kad „apgalvotų“ savo veiklą, net ne straipsniu „chuliganizmas“ už kokius nors veiksmus futbolo rungtynėse, tačiau pagal jau klasika tampančio 343 straipsnio 2 dalį – „Pornografinės medžiagos gamyba ir platinimas“, kuri šiuo atveju skamba tiesiog absurdiškai.


Ne mažiau absurdiška yra veikla, kuria kaltinamas Vitalijus. Jis 2011 m. paskelbė socialinio tinklo „Vkontakte“ skirsnyje „video įrašai“ vaizdo įrašą, kurį 2016 m. lapkričio mėnesį ekspertai pripažino pornografija. Vaizdo klipas yra prezervatyvų reklama, 2010 m. tapusi Tarptautinio Kanų kino festivalio prizininke reklamų kategorijoje, o 2011 m. viešai rodyta kino salėje „Minsk“ reklamų festivalio kontekste. Be to, ją ir dabar galima žiūrėti „YouTube“, kuris yra ypač jautrus bet kurios formos pornografijos apraiškoms.

Vėliau kaltinimai papildyti 130 straipsnio 1 dalimi - tautinės neapykantos kurstymas. Kokie kaltinimai buvo priskirti pagal šį straipsnį - nežinoma, nes teismas vyko už uždarų durų. Štai dar vienas faktas - Vitalijaus teisme kaip liudytojas dalyvavo futbolo klubo Minsko „Dinamo“ generalinis direktorius, garsus imtynininkas Alimas Salimovas. Įsivaizduokite situacijos absurdiškumą, kai gerai šalyje žinomas Dagestano išeivis teisme užstoja žmogų, kaltinamą dėl ekstremizmo ir kurstomos tautinės neapykantos? (Apskritai, Pumos byla visiškai kopijuoja 1863x.com redakcijos atvejį - tas pats kaltinamųjų straipsnių rinkinys, uždaras teismo procesas, red.past.).


Nepadėjo nei kvalifikuotas advokatas, nei išsakyti kontrargumentai, nei, galų gale, sveikas protas. Skirta 2,4 metų laisvės atėmimo bausmė.


SODINA IR „KAIRIUOSIUS“ IR „DEŠNIUOSIUS“


2015 m. liepą oficialioji žiniasklaida pranešė, jog „dešiniųjų pažiūrų futbolo gerbėjai sumušę Minsko gyventojus nuteisti ilga laisvės atėmimo bausme“. Esmė ta, kad metro stotyje įvyko muštynės, tarp kurių buvo jau anksčiau minėtieji Minsko „Dinamo“ sirgaliai. Artiomas Čiumakas pripažintas kaltu ir nuteistas 10 metų kalėjimo. Galite įsivaizduoti, kiek žmonių būtų kalėjimuose, jei už kiekvienas muštynes (žinoma, be mirtinų rezultatų) teismai skirtų 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo pačiu, jei pažvelgtumėme į praeitį, dar masiškesnės ir žiauresnės muštynės baigdavosi administracinėmis nuobaudomis arba be pasekmių.
Tačiau ir prisiekę Minsko „Dinamo“ priešininkai, vadinamieji „antifašistai“, turi panašių problemų. Kita rezonansė byla, kurioje jauni žmonės gavo beprotiškai ilgas laisvės atėmimo bausmes - muštynės troleibuse tarp Minsko „Partizan“ (buvusio MTZ-RIPO) fanų ir „Minsko Torpedo“ sirgalių 2014 metais.

Beveik 2 metus šis įvykis niekam per daug nerūpėjo. Tačiau 2016 m. šiuo incidentu susidomėjo Organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnyba - vaikinai gavo milžiniškas bausmes už išdaužytus troleibuso langus: Ilja Volovikas - 10 metų kolonijoje, kiti apkaltinti dalyviai nuo 4 iki 12 metų bausmes. Situacija labai panaši į Artiomo Čiumako atvejį: ilgas bylos vilkinimas, demonstratyviai didelės nuobaudos, šabloniškas visuomenės informavimas apie įvykį valstybinėje žiniasklaidoje. 


Absurdiška tai, jog „nukentėjusieji“ („Torpedo“ gerbėjai) neturėjo jokių pretenzijų savo idėjiniams priešininkams. Žala troleibusų parkui tesiekė 28 rublius.


NAUJIEJI POLITINIAI KALINIAI, APIE KURIUOS NIEKAS NEKALBA


Turime suprasti, kad ieškoti tiesos neteisingai apkaltintųjų (arba nuteistų neproporcingai didelėmis bausmėmis) bylose - beprasmiška. Šiais laikais, kada dėl politinių kalinių Baltarusijoje Vakarai taiko Lukašenkos rėžimui politines ir ekonomines sankcijas, naivu tikėtis sulaukti dėmesio futbolo sirgalių byloms. Juk organizuoti futbolo sirgaliai politinėje erdvėje visada išliks tiesiog neformatu.
Iškyla logiškas klausimas - kam reikalingos tokios bylos? Stadionuose kasmet tampa vis tyliau, nacionalinio čempionato ir rinktinės rungtynių lankomumas kiekvieną sezoną pasiekia vis naują dugną. Futbolo funkcionieriai tik skėsčioja rankomis, nes užmegzti dialogą su teisėsaugos pareigūnais sunku. 


Kam reikalinga ši raganų medžioklė ? Mažai tikėtina, kad aukščiausia šalies vadovybė rimtai vertina futbolo sirgalius kaip rimtą grėsmę Baltarusijos nacionaliniam saugumui. Galbūt kažkas tiesiog nori užsitarnauti dar vieną žvaigždę savo antpečiuose.


Vienintelis būdas remti visus nuteistuosius ir užkirsti kelią naujiems atvejams - kalbėti apie tai. Priešingu atveju dešimtys, o gal šimtai jaunuolių likimų bus negrįžtamai paveikti.

Straipsnis išverstas iš http://1863x.com/fans-repression