9 METAI ATGAL...


Nekantriai laukiant 2017/2018 m. sezono pradžios, savo prisiminimais sutiko pasidalinti dar vienas triBūnos senbuvis, šį sezoną švęsiantis jau 9 metus kartu su Rytas Ultras.


- Prie judėjimo prisijungei 2008 m. gruodžio mėn., o po gerų dviejų mėn. jau keliavai į pirmąją išvyką, kai tuomet tau tebuvo 15 metų. Papasakok apie pirmąsias akimirkas, tau atėjus į triBūną.

P: „Visuomet organizuotą palaikymą stebėdavau iš kitų tribūnų. Kadangi į „Lietuvos ryto“ varžybas vaikščiojau nuo ~2001 metų. Pirmą kartą prisijungiau „Siemens“ arenoje kovoje prieš svečius iš kauno. Su klasioku nusprendėme, kad galbūt laikas pamėginti komandą palaikyti aktyviai. Buvo tikrai nedrąsu, pamenu, vos pradėjus kopti į tribūną - daug žvilgsnių. Nemokėjome dainų, atrodė, jog vėliavas triBūnoje mojuoja tik išrinktieji ir nusipelnę nariai. Su kiekvienu kėliniu atsirado vis daugiau pasitikėjimo, atsirado naujas, vienybės pojūtis.


Vos po dviejų mėnesių iš tuo metu toje pačioje mokykloje besimokiusio M. gavome pasiūlymą kartu vykti į kauną palaikyti „Lietuvos ryto“ kovoje prieš kauno „Aisčius“. Gerai pamenu tą išvyką, kadangi tuomet Rytas Ultras nuvežė 81 baltais marškinėliais pasipuošusį faną. Tik atvykus į išvykos vietą kilo elementarių klausimų (Kur susimokėti? Ar į kelionę įskaičiuotas varžybų bilietas?), tačiau į juos greitai sulaukiau atsakymų. Palaikymas tada buvo labai galingas! Kelionė atgal irgi įsiminė, nes jos metu buvo tikrinamos vieno iš aktyviausių jaunuolių matematinės, geografinės ir istorinės žinios, autobusas toje išvykoje riedėjo, varomas juoku ir gera nuotaika.“


- Koks buvo tavo, kaip naujoko, pirmas įspūdis triBūnoje? Ar triBūna atitiko tavo lūkesčius/pirminę nuomonę?

P: „Kadangi tebuvo 15 metų, visi atrodė didesni, vyresni. Prireikė laiko, kol susipažinau su judėjimo vedliais. Prieš 9 metus tribūnoje vyravo neformalus stilius – kerzai, skustagalviai, kamufliažinė atributika ir panašiai. Tai man patiko, kadangi pats klausiau metalo ir nešiojau išskirtinę aprangą. Nepatiko, jog nemaža tribūnos dalis tarpusavyje nevengė kalbėti rusiškai, todėl daug pokalbių paprasčiausiai nesuprasdavau. Galiu pasidžiaugti, kad dabartinis tribūnos aktyvas kalbasi man suprantama gimtąja kalba. Visa kita buvo puiku – emocijos, fanų vienybės jausmas išvykose, negalėjau patikėti, jog gali būti taip smagu.“


- Per visus tuos metus, praleistus triBūnoje, nuvykai į 130 išvykų, keliavai į Serbiją, Turkiją, Ispaniją, Lenkiją bei Latviją. Taip pat aktyviai prisidėjai prie užklasinės veiklos (choreografijų piešimo, Vilniaus miesto puošimo, įvairioms akcijoms atlikti skirtų susitikimų rengimo). Taip sakant, gerai susipažinai su triBūnos „virtuve“. Tad tavo, kaip senbuvio nuomone, kokios yra pagrindinės priežastys, dėl ko žmonės nesiryžta prisijungti prie aktyviausiųjų fanų? Ką turėtų žinoti naujokas, prieš ateidamas į triBūną?

P: „Turbūt žmonės nepasitiki savimi, kadangi triBūnoje nieko nepažįsta, neturi atributikos, maišosi skanduotėse. O dažnai apie mus susidaro ir klaidingą išankstinę nuomonę, galvodami, kad čia renkasi chuliganai, kuriems terūpi muštynės ir alkoholis. 


Iš tiesų, kartu mes praleidžiame nemažai laiko, susitinkame laisvalaikiu, diskutuojame apie komandą, retkarčiais drauge sportuojame, renkamės kartu stebėti sporto renginių. Yra labai daug veiklos, kurios metu įtraukiame naujus tribūnos veidus ir kuriame vienybės bei pasitikėjimo branduolį. Todėl, mano manymu, svarbiausia naujam žmogui yra pasitikėti savimi ir nebijoti pamėginti komandą palaikyti kartu su aktyviausiais. Jeigu nedrąsu ateiti vienam, geriausias vaistas nuo šios baimės – pasikviesti draugą ir ateiti drauge, o viso kito išmokti bei įsisavinti galima labai greitai – aš visas skanduotes mokėjau vos po 3 varžybų.“

Atėjęs į tribūną žmogus gali nemokėti dainų žodžių, gali neturėti atributikos, svarbiausia - turėti noro, o visa kita atsiras savaime.


- Na ir pabaigai, ko palinkėtumei naujokams, planuojantiems prisijungti prie ultrų? Kas padėtų jiems lengviau įsilieti į judėjimą?

P: „Visų pirma, palinkėčiau mažiau skaityti, ką rašo žiniasklaida ar kalba kaimyno tėvai, o pačiam ateiti ir susidaryti nuomonę. Jeigu nepatiks, visada galima nustoti vaikščioti, jokios narystės ar lankomumo sąrašo tribūnoje nėra. Taip pat palinkėčiau atėjus nebijoti paklausti, pertraukų metu išsiaiškinti rūpimus klausimus, į juos visada bus atsakyta!“