Sostinė atvažiavo

Ar galima sakyti, kad beprotiškai džiaugiamės, jog nugalėjome „Neptūną“ ir patekome į finalus? Hmm... tai nebuvo džiaugsmas dėl pasiektos pergalės prieš „Neptūną“, tai buvo palengvėjimas viduje. Palengvėjimas, jog pagaliau, pagaliau vėl galėsime džiaugtis finalu, patirti gerų akimirkų ir turėti galimybę kovoti dėl čempionų titulo.

LKL finalų pradžia šeštadienį Kaune B Tribūnos aktyviausiems atrodė kaip pasakiškai geras laikas išvykai ir linksmybėms. Tačiau realybė mus nustebino, rytfanių aktyvumas buvo pakankamai mažas. Didžioji dauguma į išvyką susiregistravo jau per pirmą vakarą. Svarstėme, kas lėmė mažesnį „Lietuvos Ryto“ gerbėjų skaičių Kaune, ir priėjome kelias išvadas:

1. Užsitęsęs LKL sezonas. Vakar „Žalgirio“ arenoje buvo vos šeši tūkstančiai žiūrovų, tai yra neįtikėtinai mažas skaičius, žinant, jog reguliariame sezone įprastai būdavo apie dešimt tūkstančių. Tai pasijautė ir mūsų aplinkoje, jeigu NBA čempionai jau aiškūs, o LKL finalai tik prasideda – kažkas tikrai negerai.

2. Visa krepšinio aplinka/ekspertai nuteikia, kad nebus jokios intrigos. Vis tik, norėtųsi, jog LR sirgaliai tokioms kalboms nepasiduotų ir klubą palaikytų iki galo.
3. Mažai laiko. Per porą dienų susiplanuoti ir surinkti daugiau žmonių sunkiau. Planai, planeliai.

Bet. Bet. Bet. Bet. Bet.
Mes vis tiek padominavome.

Išvyka prasidėjo traukinių stotyje, super geromis nuotaikomis atvykome į Kauną ir pradėjome žygiuoti Kauno gatvėmis. Garsas eisenoje - labai geras, artėjant link arenos, kitoje gatvės pusėje pasirodė trys vaikinukai, kurie mums kažką surėkė ir tada labai greitai bėgo į Akropolį... Su nemažu kiekiu pirotechnikos pasiekėme savo mėgstamiausią parkingą. Ten šovėme antrą pyro porciją ir išdidžiai dainavome savo dainas. Iš šono galėjo atrodyti, jog tame požeminiame parkinge užsidegė mašinos, tačiau ten tiesiog lankėsi B Tribūna.

Sueidinėjant į areną netrūko juokingų akimirkų, vienas iš naujokų savo kuprinėje turėjo įrankį, su kuriuo prieš išvyką tvarkė motorolerį. Apsaugai tai labai nepatiko, turbūt prieš akis jiems greitai išdygo lenkų chuliganai su beisbolo lazdomis ir mečetėmis. Bėda ta, jog šiam vaikinui vos 15 metų ir į chuliganą jis tikrai nepanašus. Sugebėjome įtikinti, kad pavojaus šis žmogus nekelia, tad jis buvo įleistas į areną. Tuo pačiu jis iškart gavo ir pravardę – atsuktuvas.

Rytfaniams sugužėjus į sektorius tapo aišku, jog Kauno arena bus kaip niekad tuščia. Iš viso mūsų tribūnoje buvo apie 140 žmonių. Prieš rungtynes tradiciškai kalame porą skanduočių, kad truputį išjudintume vietinius. Kaip visad, vienintelis Kauno arenos priešnuodis rytfaniams – muzikos pagarsinimas. Per komandų pristatymą mūsų sektorius žybsi nuo stroboskopų, mačas prasideda ir tampa aišku, jog žaidėjai yra užsivedę lygiai taip pat kaip mes. Kauniečiai lengvame šoke, jų žalgiriukas pralaimi... Mūsų dainos skamba non-stopu, vietiniams tenka pašvilpti net jų žaidėjams metant baudos metimus. Su malonumu stebime įvykius aikštėje, dainomis klausiame kauniečių, ko jie tokie tylūs, tad pirmi du kėliniai buvo puikūs ir suteikė daug vilčių.

Per ilgąją pertrauką šnekamės apie tai, kad nesvarbu, kaip susiklostys antra rungtynių pusė, mūsų sektorius privalo tinkamai judėti iki paskutinės sekundės. Deja, antra rungtynių pusė nebuvo tokia sėkminga, tačiau mes netylime. „Žalgiris“ iškovoja pergalę, arena atsistoja ir labai silpnai daro savo „vikingų“ skanduotę. Mes ją naudojame nuo 2015 metų, bet tegu jie galvoja, kad tai sugalvojo jie. Gal geriau jausis. Po rungtynių padėkojame komandai už kovą aikštėje ir dar kelioliką minučių traukiame dainas. Aplinkui esantiems kauniečiams eilinį kartą tai buvo nesuprantama. Pertraukų tarp dainų metu klausomės replikų apie tai, jog pralošėme. Blemba, tiek mes tikrai žinome. Visos šios replikos, „vikingai“ ir jų suvokimas priveda prie to, jog pagaliau hitas „mes – vilniečiai, jūs – kaimiečiai“ išvysta dienos šviesą. Ir tai nėra tyčiojimasis iš mažesnių miestų, šita skanduotė yra apie tai, kas yra žmonių galvose. O tos arenos publikos galvoje yra visiškas atsilikimas ir kaimas.
Taigi, susikrauname daiktus ir judame stoties link.

Keliaujant įvyko du įdomūs įvykiai. Abu - teigiami. Pirma, netikėtai prieš policijos koloną sustojo mašina. Iš jos išlipo Alberto Blanco. Jis priėjo prie mūsų padėkoti už palaikymą, va taip, tiesiog iš niekur. Šis ispanas yra nuostabus žmogus, žiauriai jėga, jog tokių yra mūsų klube. Alberto, eres el mejor! Antra, pro mus pravažiavo mašina, kurios keleiviai atsidarę langus rodė pirštukus, mojavo „Žalgirio“ šalikais ir kažką skandavo. Netikėtai už kelių akimirkų tai mašinai teko sustoti priešais šviesoforą. Ko buvo galima tikėtis? Grupės rytfanių prie tavo mašinos. Šalikai susipakuoti, vienas vyrukas dar bandė kažką rėkti, bet buvo greitai užtildytas. Galų gale, durelės užrakintos ir tik policijos dėka galėjo skuosti kažkur toliau. Neįtikėtinai protinga yra tokiu būdu provokuoti virš 100 žmonių... Nuotykiai baigėsi, pasiekiame savo traukinį. Bet ne, pasirodo, kad linksmybės dar tikrai nesibaigė. Ramiai susėdus į traukinį, į vieną iš mūsų vagonų įlipa žmogelis su „Žalgirio“ marškinėliais. Opapa... Maloniai jo paprašome nusiimti šiuos marškinėlius, jis pasako, jog tuoj skambins policijai, tačiau vienas rytfanis atšauna: „Tai jie čia lauke stovi!“. Vaikino laimei, jis buvo nuvestas į kitą vagoną. Pagaliau pajudėjome Vilniaus link, kur grįžę rytfaniai išsiskirstė po namus, parkus ir barus. Tai buvo viena smagiausių išvykų šį sezoną, iki tobulybės trūko tik pergalės.
Kitas LKL finalų mačas jau rytoj. Palaikyk Rytą kartu su B Tribūna!