O mes nuvažiuosim prie jūros...

Atvirai sakant – nuoširdžiai tikėjomės, kad pusfinalio serijoje Klaipėdoje reikės apsilankyt tik vieną kartą. Tačiau prireiks dviejų, o dabar apie pirmąjį. Trečiadienis išvykai per visa Lietuvą yra super nepranki data, tačiau net 34 rytfaniai pasiryžta šiai avantiūrai ir saulėtą dieną pasileidžia į kelionę pajūrio link.


Autobuse nuotaikos puikios, pasakojamos istorijos kaip pavyko išsiprašyti anksčiau iš darbų, kaip sėkėsi gintis bakalaurą, kažkam ne taip gerai pasisekė egzaminuose, o autobuso gale net paminimas vieno piliečio gimtadienis. Vienas rytfanis niekaip nespėja išvykti laiku su mumis, tad iki Kauno su mašina vejasi mūsų autobusą ir galiausiai prisijungia prie mūsų. 


Suprantame, kad į rungtynes atvykti laiku bus labai sunku, vis tik gerojo vairuotojo iš Ukrainos dėka, į rungtynes vėluojame vos pora minučių. Išsikabiname vėliavas ir pradedame palaikymą, nors po pastarųjų dramų pykčio iš vietinių žiūrovų Klaipėdoje mes ir mūsų klubas gauna vis daugiau, tačiau Klaipėda vis dar lieka vienu iš draugiškiausių miestų. Pirma rungtynių pusė aikštelėje atrodo kaip kažkoks cirkelis. Chaosas abiejose aikštės pusėse, daug pramestų metimų, bet svarbiausia, jog mes priekyje. 


Trečio kėlinio pradžioje keliame banerį ,,VIENAS GYVENIMAS – VIENA KOMANDA“. Mums ši komanda yra Rytas ir taip bus amžinai, Klaipėdoje šį banerį keliame ne atsitiktinai. Klaipėdos meras-populistas dar per KMT šnekėjo nesamones apie ,,Žalgirio“ palaikymą, Neptūno facebookas skatino palaikyti kauniečius Eurolygoje. Dar žinome viena veikėją, kuris penktadienį kelia nuotraukas su hastagu „ManoKomanda“, o sekmadienį su „KartuMesKomanda“. Visame pasaulyje toks požiūris būtų visiškai nesuprantamas ir laikomas kvailu, taip manome ir mes, todėl visada pabrėžiame, jog mūsų spalvos mums yra šventos. Antroje rungtynių pusėje ,,Lietuvos Rytas“ nepalieka jokių vilčių klaipėdiečiams, vietiniai žiūrovai stipriai užtyla, o mes linksminamės savo sektoriuje. Su žaidėjais padarom tikrai galingą ,,Pirmyn, vilniečiai!“ ir keliaujam į lauką pasitikti komandos...


Žengę žingsnį pro arenos duris pamatome pareigūnų garbės koloną, kuri mums nutiesta tiesiai į autobusą. Pareigūnai pasiruošę tramdyti Vilniaus chuliganus, užsikabinę automatus, kurie mus labai gasdina. Bandome paaiškinti, jog visų pirma norime eiti pasitikti savo komandos, visų antra norime nueiti į parduotuvę nusipirkti kažko užkasti. Suvokti šiuos prašymus pradžioje buvo labai sunku, argumentas ,,supraskit, jūs esat sporto sirgaliai“ kelia šypsenas. Vis tik ,,ledus“ visada praleidžia išsitraukiamos kameros ir pradėjamas šnekėti įstatymų kalba, automatai šiaip ne taip nusileidžia ir galime eiti pasitikti savo komandos. Visi žaidėjai areną palieką neblogų nuotaikų, šiek tiek su jais pabendraujame ir keliaujame į parduotuvę. 


Kelionė atgal atrodė labaaaai ilga, nors autobuse buvo dalijimasi atsiminimais iš Europinių išvykų ar kitų nuotykių. Su pora sustojimu antrą nakties pasiekiame Vilnių. Ilgiau galintys pamiegoti rytfaniai per dantį traukia vaikinus, kuriems jau už kelių valandų reikia keltis į darbą. Tikimės, jog prie stalo ofisuose šiandien niekas neužsnūdo. Šeštadienį susitinkam Siemense, 114/115 sektoriuose, juose atiduosime visą širdį ir balsus, jog persverstume serijos rezultatą savo naudai!