Pasirašėme krauju, būti amžinai kartu!

Jau trečioji išvyka į Uteną šiame sezone. Parinimas vykti kartu pradedamas dar prieš kelias savaites, kadangi žinome kokį gerą palaikymą galime pasiekti surinkę tinkamą žmonių skaičių, o ir išvyka yra artimiausia iš visų. Šį kartą geras oras nesutrukdo ir šašlykai nenugali noro atstovauti savo komandą kitame mieste ir tą pasiryžta daryti 65 rytfaniai. Autobuse į priekį susipažįstam su nauja daina, gimusią vyjezdo į Klaipėdą metu. Pramankštinę balsus toliau šnekučiuojamės, aptariame vienos iš Lietuvos instagramo žvaigždžių profilį ir iškeliame klausimą kodėl jos įkelti croissantai surenka 7k like, Ryto paskyroje populiariausi postai surenka apie 1k. Bendra išvados neprieiname, bet spėjame, kad tai atspindi mūsų bendruomenes vertybes: joms įdomios “žvaigždės”, o patys save mes užmirštame. 


Gailimės, kad nesukrito tvarkaraštis su Dainavos maču, būtų buvęs puikus dvigubas sekmadienis palaikymo prasme. Kadangi į Uteną dėl vykstančio kelio remonto išvykome anksčiau, tai ir į areną patekome likus valandai iki rungtynių pradžios, nes kamščiuose laiko leisti nereikėjo.

Komanda panašu, kad yra šiokio tokioje duobėje. Galbūt ji fizinė, galbūt psichologinė, tačiau tikime, kad svarbiausiose sezono kovose forma sugrįš ir daugiau nereikės kurti tokių pasakiškų atkarpų kaip ketvirtajame kėlinyje. Trys komandos legionieriai už ausų ištraukia Rytą ir padovanoja pergalę. Smagu matyti tokias emocijas, kurias matėme D. Needhamo veide pataikius paskutinį tritaškį. Jį netgi teko raminti A. Parahouskiui ir kitiems komandos draugams, kadangi dėl pergalės dar reikėjo pakovoti. Emocijos tai ko žmonės renkasi į krepšinį, tai dėl ko važiuojame į kitus miestus palaikyti savo komandos, todėl tokie momentai atperka visą tai, ką paaukojame vardan Ryto.

Utena išsiskiria dar ir tuo, kad tai vienas iš keturių miestų Lietuvoje, kuriame galima sutikti organizuoto palaikymo grupuotę. Kiti miesteliai turėtų imti pavyzdį iš jų, tačiau, matyt, ugdyti savo faną bei gerinti palaikymo kultūrą jiems yra per sudėtingas darbas. Priešingoje barikadų pusėje panašus į mūsų fanų skaičius. Palaikymas iš mūsų pusės banguotas. Galima išskirti pirmąjį ir ketvirtąjį kėlinius, kuomet dainuojame maksimaliai garsiai. Tačiau antrajame ir trečiajame kėliniuose galbūt dėl nežavinčio komandos žaidimo, galbūt dėl kitų priežasčių garsas prislopsta. Kas laimėjo palaikymo kovą šį kartą paliksime spręsti neutraliems žiūrovams.


Pasibaigus rungtynėms, po tradicinio Pirmyn Vilniečiai, judame namų link. O ten jau skirstomės savais keliais, kas kartu pavakarieniauti, kas į koncertą, o kas ilsėtis prieš ateinančią darbo savaitę. Vėl susitiksime trečiadienį, tad nedvejok ir prisijunk prie mūsų!