B Tribūna

2009-2010 m.

Po šaunaus praėjusio sezono buvo išties pagrįstų vilčių, jog ir šis bus toks pat arba dar geresnis, bet…


Jau rugpjūčio viduryje pradedame laukti draugiškų saviškių rungtynių Druskininkuose. Į pirmąsias draugiškas komandos rungtynes Lietuvos pietiniame kurorte pajuda 83 rytfaniai. Sezonas, nors ir neoficialiai, pradėtas su griausmu ir gerai nusiteikus.Vėliau seka išties geros ir kovingos išvykos į Kauną ir Kėdainius, kur visada būna linksma. Į pirmąjį oficialų sezono mačą Vilniuje susirenka apie 140 Lietuvos Rytui neabejingų jaunuolių ir tikrai jaučiasi, jog šis sezonas bus kažkuo ypatingas. O po to, kai keli rytfaniai išvyksta į dvigubą (Orleano ir Pirėjų), porą savaičių trunkančią Eurolygos išvyką, netgi komandos palaikymas visose europinėse rungtynėse atrodo daugiau, nei realus.


Deja, tai – sezono apogėjus B tribūnoje, nes tuo metu klubas pasirašo sutartį su žalgiriečiu iki kaulų smegenų V. Ginevičiumi. Kyla diskusijų, kaip į tai reaguoti. Viena dalis mano, kad klubas, pasirašydamas sutartis su širdyje mūsų komandai nenorinčiais atstovauti žaidėjais, parodo savigarbos trūkumą. Kita – nori pašiepti patį naujoką ir, priešingai nuo pirmosios dalies, rungtynėms paruošia baneriuką su užrašu: „Vidai, prostitucija Lietuvoje nelegali“. O visa tai baigiasi tiek visos grupuotės, tiek asmeniniais su tuo nieko bendro neturėjusių asmenų įžeidimais. Visgi, kiek vėliau kiti klubo asmenys bando ieškoti kompromiso ir netgi pažada, kad „nuo šiol viskas bus geriau“. Bet jei kažkas ir buvo geriau, tai labai nepastebimai ir trumpai – iki sausio 6 d. vakaro Belgrade, kai dešimtis rytfanių paliekami „žiūrėti rungtynių per televizorių“, nors dvi savaites buvo teigiama, jog problemų su patekimu į vidų nebus.


Po savaitės, pilnos tarpusavio pokalbių bei apmąstymų, ką ir dėl ko mes darome, nusprendžiama kuriam laikui stabdyti savo veiklą. Tai - pirmasis kartas, kai protestuojama ne vienerias rungtynes, o ilgesnį laiko tarpą. Namų rungtynėse tribūna paliekama visiškai tuščia, iškabinamas baneris „LEDYNMETIS“. Bet ir jis užkliūna klubo vadovybei – dvejose į Druskininkus nukeltose rungtynėse iš Vilniaus atsivežtai apsaugai yra duotas nurodymas neleisti iškelti jokių užrašų.


Visgi tai, jog rungtynių metu nebuvo kuriamas organizuotas palaikymas, nereiškia, kad nieko nėra daroma. Vyksta dažni susitikimai tarpusavy. O bendravimas su žaidėjais bei treneriais leidžia suprasti, jog komandai išties esame reikalingi. Galiausiai sulaukiamas ir atsakymas iš klubo valdžios. Galbūt vieni tikėjosi, kad vadovai ras savyje vyriškumo ir pripažins klaidas, kiti – jog rimtesni sprendimai bus daromi vasarą, bet, kad visa bus pateikta taip, kaip tai buvo – su gausybe melo, šmeižto ir kaltinimų, vargiai ar kas nors galėjo pagalvoti. Tačiau mes žinome, dėl ko viską darome, darėme ir darysime. Masinė išvyka į Uteną tik dar kartą parodė, kaip žaidėjai džiaugiasi, mus matydami, ir kad mes iš tikrųjų reikalingi jiems!


Kažkokio ypatingo pasiruošimo LKL finalams nebuvo. Didelei visų nuostabai, visi 7 finalo mačai vyko darbo dienomis! Atvirai sakant, tokį finalų, kuriuos seka visa Lietuva, tvarkaraštį galėjo sudaryti tik visiški bepročiai…Šiltai sutinkamas vilniečius palaikyti atvykęs Haris Mujezinovičius. Penktųjų rungtynių metu iškeliamas baneris, skirtas visam kaunietiškam cirkui. Jeigu į pirmas dvi išvykas kaune važiavo neįspūdingas skaičius rytfanių, tai trečiosiose Lietuvos rytą palaikė apie 160 baltai apsirengusių jaunuolių, kurie šventai tikėjo, jog finalo serija pasibaigs būtent tą dieną. Bet ne, kaip be 7, lemiamo mačo? Didelis skaičius raudonai apsirengusių dainuojančių jaunuolių nuo pat pirmųjų paskutiniojo mačo minučių įkvepia komandą siekti tos taip išsvajotos pergalės….. ir štai: 11 fajerių ir daugmaž tiek pat stroboskopų papuošia mūsų Tribūną, kurioje taip pat iškyla gražus užrašas: „Vilnius pamylėjo žalgirį“. Sezonas užbaigiamas dvejomis vasariškomis išvykomis į Molėtus ir Joniškį.


Apibendrinat, akivaizdu, jog šiemet sumažėjo ne tik išvykų skačius (dėl protesto akcijos, BBL ir LKF finalo ketvertų Vilniuje), bet ir pačių ultrinių išvykose. Tai galima sieti ir su ekonominiu nuosmukiu, ir su motyvacijos trūkumu. Buvo padaryta rekordiškai mažai choreo, o juk prieš sezoną buvo tiek gražių minčių…Vienas sunkiausių mūsų grupuotei sezonų pradžiugino mus tik tuo, kad į mūsų gretas integravosi nemažai aktyvių jaunuolių, kuriuos B tribūnoje tikrai išvysime ir kitąmet, o naujo sezono laukiame su viltimi, jog reikalai pagaliau pradės klostytis mums palankia linkme ir visi šio sezono sukrėtimai išeis tik į naudą.